Prancūzų kalba, kaip viena iš penkių kalbų, kuriomis kalbama visuose penkiuose kontinentuose, susiduria su globalizacijos iššūkiais, ypač anglų kalbos įtaka. Šiame straipsnyje nagrinėjama prancūzų kalbos situacija, jos pokyčiai, pastangos išsaugoti kalbos paveldą ir lietuvių požiūris į prancūzų kalbą.
Prancūzų Kalba Pasaulyje
Prancūzų kalba yra penktoji pasaulyje pagal paplitimą, kuria kalba apie 321 milijoną žmonių. Tai yra dėstymo kalba 93 milijonams mokinių ir studentų, o 51 milijonas ją mokosi įvairiais lygmenimis. Be to, prancūzų kalba yra oficiali tarptautinių organizacijų, tokių kaip JTO, NATO ir Olimpinis komitetas, kalba.
Iššūkiai ir Grėsmės
Vilniaus universiteto profesorės, Romanų kalbotyros katedros vedėjos dr. Danguolės Melnikienės teigimu, prancūzų kalba susiduria su anglų kalbos grėsme. René Étiemble’as dar prieš šešiasdešimt metų įspėjo prancūzus apie šį pavojų savo knygoje „Parlez-vous franglais?“.
"Tubono Įstatymas"
1994 metais buvo priimtas „Tubono įstatymas“, kuriuo buvo bandoma išsaugoti lingvistinį Prancūzijos paveldą. Šis įstatymas įteisino tradicinių prancūziškų terminų pirmenybę anglizmų atžvilgiu ir vėliau buvo papildytas dekretu dėl privalomo prancūziškų terminų vartojimo Prancūzijos institucijose. 2024 metais senatorius Philippe’as Marinis pateikė Senatui „Tubono įstatymo“ pataisą, įpareigojančią įmonių vadovus tik prancūzų kalba teikti darbuotojams techninę bei juridinę dokumentaciją.
Kompiuterijos Terminai
Galbūt dėl šių priemonių prancūzų kalba yra kone vienintelė, kurioje kasdien vartojami kompiuterijos terminai yra ne angliški. Šiandien šio prancūzų kalbą ginančio įstatymo vykdymo priežiūra yra keturguba: ją atlieka keturios skirtingos institucijos.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Kalbos Pokyčiai ir Naujovės
Anot prancūzų lingvistės Josette Rey-Debove, naujažodžių, kurių didelę dalį sudaro skoliniai, atsiradimas liudija apie „kalbos fiziologiją, bet ne patologiją ar kalbinį keistumą“ ir kad apskritai nėra „nieko normalesnio, kad žodžiai iš vienos kalbos prisideda prie kitos kalbinės sistemos energijos, papildydami šios kalbos išteklius“. Tačiau vertėja, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidentė, „Librairie Française de Vilnius“ įkūrėja Karolina Paliulienė teigia, kad prancūzai neįvertino pavojaus, jog anglų kalba gali ją „nuskandinti“.
Supaprastėjimas ir Nuskurdimas
Šiuo metu galima kalbėti ne apie prancūzų kalbos naujoves, o apie supaprastėjimą ir nuskurdimą dėl mobiliųjų telefonų terminijos įtakos ir kitų naujovių. Poetinis žodynas skurdus, nebėra literatūrinės tikrovės, pagrįstos vaizduote, autoriai nebeatkuria įsivaizduojamo pasaulio.
Konservatyvus Požiūris į Kalbą: Mitas ar Tikrovė?
Prancūzų kalbą bei kultūrą pažinti siekiantys užsieniečiai kartais susiduria su prancūzų konservatyvumu ir nenoru bendrauti negimtąja kalba. Tačiau kalbos specialistai tikina, kad tai - giliai įsišaknijęs mitas ir patys prancūzai kalboms daug atviresni, nei dažnai manoma.
Priešiškumas Anglų Kalbai
Dr. Olivieris Piveteauas atkreipė dėmesį, kad atsisakymo kalbėti kita kalba esmė gali slypėti kitur. Prancūzai yra prisirišę prie savo šalies istorijos ir nepamiršo, kad buvo laikas, ypač XVIII amžiuje, kai prancūzų kalba buvo plačiai paplitusi elito kalba visoje Europoje. Jų priešiškumas anglų kalbai kartais kyla dėl nusivylimo, kad prancūzų kalba yra išstumta kaip universali Šekspyro kalba.
Nepilnavertiškumo Kompleksas
Gali būti, kad nenorą kalbėti angliškai kartais lemia nepilnavertiškumo kompleksas. Tai reiškinys, kurį teko pastebėti tarp labai gerų prancūzų studentų mainų kelionės į Švediją metu. Kalbėdami jie jautėsi daug nepatogiau nei jų bendražygiai švedai. Taigi, jei mes nenoriai kalbame angliškai, tai gali būti dėl to, kad nelabai didžiuojamės savo vidutiniu anglų kalbos lygiu.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Prancūzų Kalba Lietuvoje
D. Melnikienės teigimu, prancūzų kalbos kaip mokymosi objekto pasirinkimas gali parodyti mūsų požiūrį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pirminiais duomenimis, šiais mokslo metais anglų, kaip pirmosios užsienio kalbos, mokosi beveik 291 tūkst. 1-12 klasių mokinių, prancūzų - 318 mokinių. Renkantis antrą užsienio kalbą, pirmenybė suteikiama vokiečių kalbai. Jos mokosi 17,8 proc., prancūzų - 7 proc. mokinių.
Studijų Galimybės
VU Filologijos fakultete prancūzų kalbos specialistu galima tapti pasirinkus tradicines prancūzų filologijos studijas, kurios vykdomos net porą šimtų metų. O prieš gerą dešimtmetį VU taip pat atsirado galimybė iš karto studijuoti ne tik prancūzų, bet ir anglų kalbą. Lingvistinė „Anglų ir kitos užsienio kalbos (prancūzų)“ programa studentams leidžia išmokti anglų kalbą C1 lygiu, o prancūzų - B2 lygiu.
Lietuvių Drąsa Ginti Kalbos Vertybes
Pasak K. Paliulienės, lietuviams savos kalbos išsaugojimas yra itin svarbus - tai mūsų tapatybė. Lietuviai atkakliai kovojo, kad būtų atsisakyta įtraukti x, w ir q raides, kurios dabar leidžiamos tik oficialiuose dokumentuose. Prancūzai globalaus pasaulio keliamus iššūkius kalbai visiškai „sugeria“, nesipriešina.
Vertimų Svarba
Nors Lietuvoje skelbiama daugiausia vertimų iš anglų kalbos, vertimai iš prancūzų kalbos užima itin svarbią vietą dar nuo tarpukario. Prancūzų rašytojai yra sukūrę nemažai kūrinių, kurie įėjo į pasaulinės literatūros lobyną, o Paryžius išlieka literatūrine Europos sostine.
Paskatos Mokytis Prancūzų Kalbos
Sakyčiau, lietuviai mokosi šios kalbos dėl kelių paskatų. Pirmoji, gan romantiška, susijusi su prancūzų kultūros trauka, žavėjimusi Paryžiumi, Prancūzija, kuri pagal joje apsilankiusių turistų skaičių užima pirmą vietą pasaulyje. Pragmatiškesnė priežastis, matyt, yra ta, kad Prancūzijoje, o taip pat Liuksemburge, Briuselyje, yra įsikūrusios svarbios Europos Sąjungos institucijos, kurioje dirba nemažai lietuvių.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
tags: #kaip #prancuziskai #krepsinis