Kamuoja raumenų skausmas po sporto? Dažnas žmogus, nesvarbu, ar atliekantis pratimus sporto salėje, ar padedantis draugui pernešti baldus iš vieno buto į kitą, yra susidūręs su raumenų skausmu, kuris atsiranda po atliktos fizinės veiklos. Šiame straipsnyje aptarsime raumenų skausmo priežastis, kaip jį sumažinti ir kaip atpažinti persitreniravimą.

Raumenų Skausmo Priežastys

Patiriant raumenų skausmą pirmus kartus savo gyvenime, esame nemaloniai nustebinami ir nesuprantame, kas čia vyksta. Tačiau šis reiškinys turi savo atsiradimo paaiškinimus. Pats raumenų skausmas gali atsirasti ir nesportuojant, pvz., dėl didelio streso, ligų, raumenų disbalanso ar sutrumpėjimų ir pan. Tačiau šiame straipsnyje kreipsime dėmesį ne į tai.

Kalbant apie fiziškai aktyvius asmenis, raumenų skausmą jie dažniausiai jaučia po sporto, dėl fizinio krūvio metu patirtų raumenų mikrotraumų, kurios sukelia uždegimą ir skausmą. Supraskite teisingai - tai teigiamas reiškinys, kadangi būtent dėl šio reiškinio ir vyksta raumenų augimas. Treniruotės metu, darydami įvairius sunkius bei varginančius fizinio krūvio pratimus, mes suardome raumeninį audinį. Ilsintis tie raumenų pažeidimai užgydomi, o raumuo sugyja ir dar papildomai užsiaugina šiek tiek raumens. Tad kitą kartą, pasitaikius sunkesniems fiziniams krūviams, raumenys jau turės galimybę geriau tuos krūvius įveikti, nes bus stipresni. Taip mes, sporto pagalba, adaptuojame savo kūno raumenis prie sportinio krūvio.

Būtent dėl raumenų pažaidos, pasireiškia skausmas raumenyse (jis gali atsirasti per 1-3 dienas nuo fizinio krūvio atlikimo laiko). Didžiausia raumenų pažaida įvyksta ekscentrinėje pratimo fazėje. Paprastai pasakius - kai nuleidžiame svorį ir jis grįžtą į pradinę padėtį, o raumuo tuo metu pailgėja. Tiksli šio reiškinio sąvoka yra pavėluotas raumenų skausmas (angl. DOMS - Delayed Onset Muscle Soreness).

Pieno Rūgštis ir Raumenų Skausmas

Ilgą laiką buvo tikima, kad raumenų skausmas yra susijęs su pieno rūgšties (dar vadinamos laktatu), išsiskyrimu organizme. Deja, tai yra klaidinga nuostata. Pieno rūgštis - tai medžiagų apykaitos šalutinis produktas, kuris pradeda kauptis organizme, atliekant intensyvų fizinį krūvį. Jis organizme yra pilnai suskaidomas praėjus valandai po atlikto fizinio krūvio, todėl pieno rūgštis raumenų skausmui įtakos neturi.

Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija

Treniruotės Specifika ir Raumenų Skausmas

Raumenų skausmas po sporto byloja, kad organizmas patyrė tokį fizinį krūvį, kuriam dar nėra prisitaikęs. Tai įvyksta pirmiausiai tiems, kurie pradeda sportuoti, nors to anksčiau (arba ilgą laiką) nebuvo darę. Kita priežastis - kai sportuojame sunkiau, negu treniravomės anksčiau. Kai kūnas nėra adaptavęsis ir krūvis jam sunkesnis, nei įprastai, didelė tikimybė, kad per ateinančias 1-3 dienas po sporto pajausime skausmus savo kūno audiniuose. Taip pat raumenų skausmas gali atsirasti pakeitus sporto trukmę, ar intensyvumą, nes taip išvesime savo kūną iš komforto zonos. Skaudantys raumenys dažnai būna po sporto pagal naują treniruočių programą, kadangi kūnas turi priprasti prie naujų pratimų ir kitokio pakartojimų skaičiaus.

Kaip Sumažinti Raumenų Skausmą Po Sporto?

Pateikiame veiksnius, kurie turi įtakos greitesniam raumenų skausmo sumažinimui po sporto:

• Sveika mityba - sportuojančiam organizmui būtina surinkti pakankamą kalorijų ir makroelementų (angliavandenių, baltymų ir riebalų) kiekį. Mityba turi būti subalansuota.
• Vanduo - jis būtinas kiekvienos treniruotės metu, kad organizmas nebūtų dehidratavęs. Esant dehidratacijai, raumenų atsistatymo procesai sulėtės. Dėl šios priežasties raumenų skausmas bus stipresnis ir truks ilgiau. Tiek treniruotės metu, tiek ne sporto metu, vandenį vartokite reguliariai ir dažnai, tačiau nedideliais kiekiais, kad organizmas būtų nuolat drėkinamas.
• Miegas ir jokio streso - miego metu gaminasi augimo hormonas bei atsinaujina visas organizmas, tad geras kokybiškas miegas yra būtinas geram atsigavimui. Taipogi nepamirškite suvaldyti streso visos dienos eigoje!
• Papildomos priemonės - karščio arba šalčio procedūros, masažai, kurie gerina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis. Masažuojant galima naudoti papildomas priemones, t. y. tepalus.

Jeigu jus kankina raumenų skausmai po treniruotės, kurie trunka net keletą dienų, gali būti, kad jūsų raumenų atsistatymas po treniruotės nėra tinkamas. Nepakanka tik išgerti BCAA kokteilį ir tikėtis, kad padarėte viską, jog maksimaliai atsistatytumėte. Reikalinga atsižvelgti ir į kitus niuansus.

Kaip pagerinti raumenų atsistatymą po treniruotės?

1. Jokių griežtų dietų. Kuo didesnis riebalinis sluoksnis, tuo daugiau estrogeno ir mažiau testosterono organizme. Tai reiškia ir daug lėtesnį atsigavimą. Tačiau pernelyg griežta dieta, kai valgote mažai angliavandenių, taipogi nepadės jūsų raumenims po treniruotės. Tad svarbiausia yra suderinti mitybą, saikingai mažinti kalorijas, jeigu metate svorį.
2. Tinkamas maistas prieš treniruotę. Tai, ką valgote prieš treniruotę, yra taip pat svarbu kaip ir tai, ką valgote po jos. Labai individualu, kada valgyti iki treniruotės, jog nesijaustumėte apsunkę ar alkani. Tai galite padaryti tik eksperimentuodami. Taipogi labai svarbu, kokie jūsų sportiniai tikslai. Pateiksime pavyzdį: jeigu auginate raumeninę masę, tuomet likus 2-4 val. iki treniruotės, suvalgykite baltymų + kompleksinių angliavandenių + gerųjų riebalų. Pavyzdžiui, pilni kiaušiniai + ryžiai. Arba batatas + vištiena + salotos su alyvuogių aliejumi. O likus 1 val. ar 30 min. iki treniruotės, suvalgykite greitųjų angliavandenių. Pvz. bandelė, juodasis šokoladas, apelsinas, bananas. Tai suteiks papildomos energijos.
3. Geras miegas. Jeigu atlikote gerą treniruotę, privalote gerai išsimiegoti. Geras miegas gerina metabolizmą (medžiagų apykaitą) ir raumenų atsistatymą. Jo metu gaminasi augimo hormonas ir raumenys auga. Kaip geriau išsimiegoti? Patalpą padarykite kaip įmanoma tamsesnę ir išjunkite visus techninius prietaisus bent 30 min. iki miego. Taip pat galite vartoti GABA papildus atsipalaidavimui, taip ne tik geriau užmigsite, bet ir kokybiškiau pailsėsite ir ryte jausitės žvalgūs.
4. Aktyvus poilsis. Raumenų skausmas nereiškia, kad reikėtų gulėti ir nejudėti. Lengva fizinė veikla, pvz. ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, pagerina kraujo cirkuliaciją ir kartu raumenų atsistatymą.

Persitreniravimas ir Jo Atpažinimas

Persitreniravimas - tai organizmo atsakas į patirtą per didelį fizinį krūvį, esant nepakankamam poilsiui. Jis gali ištikti, kai ypač intensyviai sportuojate ir nesuteikiate organizmui pakankamai poilsio. Jeigu jums nuolat skauda raumenis, jaučiatės sustingę, sutrinka miegas ir apetitas, tuomet gali būti, kad jūs patyrėte persitreniravimą. Tai yra žalingas reiškinys jūsų kūnui!

Persitreniravimo požymiai:

• Nuolatinis raumenų skausmas. Raumenų skausmas po treniruotės yra normalus reiškinys, bet raumenų grupės skausmas negali tęstis ilgiau nei 1-2 dienas. Jeigu skausmas tęsiasi ilgiau, reiškia jūsų treniruotės yra per intensyvios, jums trūksta poilsio arba jūsų mityba nėra pilnai suderinta.
• Kiekviena treniruotė labai sunki. Treniruočių sunkumas turi svyruoti t. y. vieną kartą atlikite maksimaliai sunkią treniruotę, o kitą - lengvesnę treniruotę. Pavyzdžiui, jeigu šiandien treniruosite kojas, o rytoj taipogi norite eiti sportuoti, tuomet per būsimą treniruotę treniruokite nedidelę raumenų grupę, pvz. rankų raumenis.
• Didelis širdies pulsas. Jis turi pakilti treniruotės metu ir tai yra normalu. Tačiau, kai esate persitreniravęs, jūsų širdies pulsas net ir po treniruotės ar ramybės būsenoje yra didesnis nei turėtų būti.
• Miego ir apetito sutrikimai. Staiga dingo apetitas ir sutriko miegas? Jeigu neturėjote jokio streso darbe ar namuose, tai irgi gali būti persitreniravimo ženklas.
• Menstruacijų pakitimai. Moterims, kurios sportuoja per intensyviai, nepakankamai pailsi ir laikosi griežto mitybos plano, gali sutrikti mėnesinių ciklas.
• Dažni susirgimai. Pernelyg didelis krūvis gali susilpninti jūsų imuninę sistemą. Dėl to padažnėja peršalimai, infekcijos, atsiranda galvos skausmai ir kiti negalavimai.
• Svorio netekimas. Jeigu pastebėjote, kad be jokios priežasties pradėjo kristi svoris, nors nei mitybos, nei sporto, nei sveikatos parametrai nepasikeitė, gali būti jog jus ištiko persitreniravimas.
• Kiti ženklai. Energijos trūkumas, koncentracijos ir susikaupimo stoka, nuotaikų kaita - taip pat gali būti persitreniravimo ženklai.

Kaip įveikti persitreniravimą?

Jeigu pagal aukščiau pateiktus simptomus supratote, kad patyrėte persitreniravimą, tuomet pateikiame tolimesnius žingsnius, ką daryti, tam, kad grįžtumėte į sveiką gyvenseną bei susitvarkytumėte savo savijautą:

Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas

• Pasikalbėkite su treneriu. Jis turi įvertinti pagal jūsų fizines galimybes ir ar jūsų sporto programa nėra per daug intensyvi. Esant reikalui, reikėtų pakoreguoti sporto programą.
• Pailsėkite. Galbūt reikėtų apskritai skirti laiko poilsiui nuo sporto salės. Skirkite 1-4 savaites poilsiui nuo sporto. Kol ilsėsitės, gerkite daug vandens, valgykite daug kokybiško maisto, išvykite atostogauti, atsipalaiduokite. Sugrįžus į sporto salę, pradėkite nuo mažesnio krūvio nei įprasta ir savęs neperspauskite.
• Įsitikinkite, ar neturite traumų. Galbūt nesibaigiantys raumenų skausmai reiškia, kad turite patempimą ar kitą traumą? Galbūt reikalingi masažai, kad padėtumėte sau atsigauti?

Ką Daryti Po Treniruotės?

Tai, ką darote po treniruotės, yra svarbi rezultatų, pavyzdžiui, raumenų prieaugio ir svorio mažinimo, dalis, kartu mažinant raumenų skausmą. Po treniruotės atliekama rutina taip pat padeda palaikyti optimalų energijos lygį, nes atgaunate gyvybines jėgas, todėl lengviau laikytis sporto plano.

Bendrieji patarimai, kurių reikia laikytis

1. Apsirūpinkite skysčiais. Rehidratacija yra būtina, ypač jei intensyviai treniravotės arba prakaitavote. Papildžius skysčių kiekį pagerėja raumenų lankstumas, stiprėja ir išvengiama raumenų skausmo. Išgerkite bent 16 uncijų vandens arba sveikų gėrimų, pavyzdžiui, kokosų vandens, žaliosios arba juodosios arbatos ir šokoladinio pieno. Arba galite rinktis mažai cukraus turintį sportinį gėrimą. Šiuose gėrimuose yra elektrolitų, pavyzdžiui, kalio ir natrio, kurie gali užkirsti kelią raumenų mėšlungiui ir jį sumažinti. Venkite pernelyg saldžių, kofeino ir alkoholinių gėrimų, kurie gali sukelti dehidrataciją.
2. Valgykite sveiką užkandį. Suplanuokite sveiką užkandį arba valgį per 45 minutes po treniruotės pabaigos. Tai padės papildyti raumenų energijos atsargas ir pradėti atsigavimo procesą. Valgykite maisto produktų, kuriuose yra angliavandenių ir baltymų. Angliavandeniai padeda atkurti glikogeno kiekį, kad galėtumėte papildyti energijos atsargas. Baltymai padeda atsigauti raumenims ir aprūpina juos aminorūgštimis, kurios padeda atkurti ir atstatyti raumenis.
3. Poilsio dienomis atlikite lengvus pratimus. Nors po intensyvios treniruotės raumenims reikia laiko atsigauti, poilsio dienomis vis tiek galite atlikti lengvus pratimus, pavyzdžiui, vaikščioti, plaukioti ar užsiimti joga. Aktyvus atsigavimas gali padėti išvengti pieno rūgšties kaupimosi, pašalinti toksinus ir pagerinti kraujotaką. Treniruočių kaita taip pat gali padėti jums nukreipti dėmesį į skirtingas raumenų grupes ir naudoti raumenis skirtingais būdais.
4. Nepamirškite atvėsti. Treniruotę visada užbaigkite atvėsimu, kuris leidžia jūsų širdies ritmui palaipsniui grįžti į įprastą lygį. Tai taip pat padeda sustabdyti kraujo susikaupimą apatinėse galūnėse, dėl kurio galite jausti galvos svaigimą ar apsvaigimą. Tinkamas atvėsimas taip pat gali padėti sumažinti stresą, išvengti raumenų skausmo ir traumų. Apsvarstykite galimybę užbaigti treniruotę 5 minučių trukmės savasana, kad pagerintumėte bendrą savijautą.

Patarimai, kaip stiprinti raumenis

1. Teikite pirmenybę baltymams. Norėdami atkurti ir atstatyti raumenis, rinkitės maistą, kuriame yra sveikų angliavandenių ir aukštos kokybės baltymų. Raumenis auginti padeda šie baltymai: pienas, jogurtas, kiaušiniai, sūris, liesa mėsa, žuvis, išrūgų baltymai, riešutai ir sėklos, sojų maisto produktai, mažai cukraus turintys baltymų batonėliai.
2. Išmintingai rinkitės angliavandenius. Angliavandeniai padeda raumenims atsigauti, o baltymai skatina raumenų augimą. Angliavandeniai, kuriuos reikia valgyti po treniruotės: saldžiosios bulvės, švieži vaisiai, šokoladinis pienas, avižinių dribsnių, pilno grūdo makaronai, viso grūdo duona, quinoa, ankštiniai augalai.
3. Išbandykite maisto papildą. Savo mitybą galite praturtinti baltymų kokteiliu arba papildais. Raumenų augimą skatinantys papildai: kreatinas, baltymų papildai, svorį didinantys preparatai, beta alaninas, šakotos grandinės aminorūgštys (BCAA), beta-hidroksi beta-metilbutiratas (HMB).

Patarimai, kaip numesti svorio

1. Valgykite reguliariai. Valgykite reguliariai ir venkite praleidinėti valgymus, nes tai gali trukdyti treniruotės naudai, nes dėl to gali sumažėti raumenų kiekis. Raumenų auginimas padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, o tai padeda numesti svorio.
2. Apsvarstykite tam tikrus maisto produktus. Norėdami deginti riebalus, rinkitės maisto produktus, kurie skatina svorio mažėjimą. Tai apima neriebius pieno produktus, aštriąsias paprikas ir neskaldytus grūdus. Iš baltymų galima rinktis žuvį, turinčią daug omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, lašišą, skumbrę ir tuną. Arba rinkitės liesą mėsą, pavyzdžiui, kalakutieną, kiaulienos nugarinę ar vištienos krūtinėlę.

Patarimai dėl raumenų skausmo

1. Nepamirškite prasitempti. Po treniruotės, kol raumenys dar šilti, įtraukite tempimo pratimus. Tai padeda pailginti raumenis, sumažinti įtampą ir padidinti lankstumą. Tempimas taip pat padeda išvengti raumenų skausmo, sumažinti įtampą ir padidinti judesių amplitudę. Tai pagerina judrumą, skatina gerą laikyseną ir gerina raumenų atsipalaidavimą.
2. Mėgaukitės vėsiu dušu. Naudokite vėsų arba šaltą dušą, kad paskatintumėte gijimą, užkirstumėte kelią uždegimams ir sumažintumėte raumenų įtampą. Galite net išbandyti ledo vonią, kuri gali sumažinti raumenų skausmą ir uždegimą. Tai taip pat gali padėti patirti ramaus miego naktį.
3. Išbandykite naminę priemonę. Kitos galimybės sumažinti raumenų skausmą arba užkirsti jam kelią yra Epsomo druskos vonia, masažas arba putų volavimas. Jei jaučiatės pavargę, jaučiate skausmą ar esate patyrę kokią nors traumą, visiškai pailsėkite, kol pasijusite geriau.

Ko vengti?

Pasirinkdami maistą išlaikykite pusiausvyrą. Įsitikinkite, kad maitinate savo kūną, tačiau nepriimate per daug kalorijų. Nereikia iš savęs nieko atimti. Venkite taupyti kalorijas arba visiškai atsisakyti valgymo. Taip pat svarbu nevalgyti per daug arba negauti kalorijų iš nesveiko, perdirbto maisto. Atsispirkite norui persitempti per greitai arba peržengdami savo dabartinį lygį. Tai gali sukelti patempimus ir traumas. Tai taip pat gali sukelti pykinimą, ypač jei treniruojatės intensyviai, šokinėdami ar kaitindamiesi. Arba jei treniruotę baigsite staiga. Kvėpavimo ribojimas arba užmiršimas kvėpuoti treniruotės metu ir po jos gali sukelti galvos svaigimą arba apsvaigimą. Taip yra dėl deguonies trūkumo smegenyse. Prieš įtraukdami gilaus kvėpavimo pratimus į treniruotes, praktikuokite juos poilsio metu. Tai padės išsiugdyti sveikus kvėpavimo modelius ir suvokti kvėpavimą. Jei nesilaikote po treniruotės taikomų procedūrų Norint gauti didžiausią naudą iš treniruotės, svarbu gerbti ir maitinti savo kūną laikantis poatostoginės rutinos ir mitybos plano. Tai leis jums išlikti sveikiems fiziškai ir psichiškai. Jei nesilaikysite potreniruočių režimo, rizikuojate susižeisti arba perdegti. Be to, jums gali būti sunkiau laikytis treniruočių plano ar turėti energijos atlikti kasdienes užduotis. Kartais dėl laiko stokos ar kitų įsipareigojimų galite nukrypti nuo po treniruotės taikomos rutinos, tačiau apskritai turėtumėte kuo dažniau laikytis atitinkamų veiksmų. Taip pat labai svarbu, kad klausytumėte savo kūno ir padarytumėte pertrauką, jei po pratybų jaučiatės blogai, pavargę ar jaučiate skausmą. Kad kitą kartą sportuodami pasiektumėte optimalų rezultatą, turite užtikrinti, kad jūsų kūnas būtų atstatytas ir atgaivintas. Tai leis jūsų kūnui veikti maksimaliu pajėgumu, todėl lengviau galėsite užsiimti kasdiene veikla. Jausitės geriau fiziškai ir pagerinsite bendrą savijautą, o tai gali teigiamai paveikti visas jūsų gyvenimo sritis.

Kada kreiptis į profesionalą?

Apsvarstykite galimybę dirbti su treneriu, jei pradedate sportuoti arba turite sveikatos sutrikimų, įskaitant traumas. Fitneso specialistas gali sudaryti individualią programą, pritaikytą jūsų poreikiams ir tikslams. Jie taip pat parodys, kokiu keliu eiti po treniruotės. Jums darant pažangą, treneris gali pakoreguoti jūsų programą, kad galėtumėte toliau tobulėti. Dietologas gali įvertinti jūsų individualius poreikius, įvertinęs dabartinius mitybos įpročius, treniruočių rutiną ir planuojamus rezultatus. Jis sudarys optimalų mitybos planą, kuris papildys jūsų sporto programą, mitybos apribojimus ar sveikatos problemas. Bendravimas su dietologu taip pat gali padėti jums jaustis motyvuotiems ir palaikomiems, kai siekiate ilgalaikio pagerėjimo.

Kitos Raumenų Skausmo Priežastys

Raumenų skausmas be treniruotės - nemalonus ir kartais painus simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių. Nors daugeliu atvejų raumenų skausmas yra susijęs su fiziniu krūviu, jis taip pat gali būti ženklas apie uždegimus, nervų problemas ar kitas sveikatos būkles. Jei raumenys pradeda skaudėti be aiškios priežasties, svarbu įvertinti galimas priežastis ir atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus.

Galimos priežastys

Vienas iš dažniausių raumenų skausmo be fizinio krūvio priežasčių yra įtampa. Psichologinis stresas gali sukelti raumenų įtempimą, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Šis skausmas dažnai būna nuolatinis ir gali sustiprėti po ilgalaikio streso ar nerimo. Raumenų skausmas gali atsirasti ir dėl dehidratacijos ar elektrolitų disbalanso organizme. Tokiu atveju raumenys tampa jautrūs, gali atsirasti mėšlungis, aštrus skausmas, ypač kojų raumenyse. Raumenų uždegimas, dar vadinamas miozitu, gali sukelti skausmą ir sustingimą raumenyse, net jei nebuvo fizinio krūvio. Tai gali atsirasti dėl virusinių infekcijų, autoimuninių ligų arba kitų medicininių būklių, tokių kaip reumatoidinis artritas. Fibromialgija - lėtinis skausmo sindromas, kuris pasireiškia kaip nuolatinis raumenų skausmas visame kūne. Ši būklė dažnai yra susijusi su miego sutrikimais, nuovargiu ir psichologiniu stresu. Vitaminų (ypač vitamino D) ir mineralų (ypač magnio ir kalio) trūkumas gali sukelti raumenų skausmą. Raumenų skausmas gali būti susijęs su nervų problemomis, tokiomis kaip neuropatija arba nervų suspaudimas. Pavyzdžiui, sėdimojo nervo suspaudimas gali sukelti skausmą, kuris sklinda į kojas ir nugarą. Venų problemos, tokios kaip veninė staza, gali sukelti raumenų skausmą ir diskomfortą, ypač apatinių galūnių raumenyse.

Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“

Gydymas

Raumenų skausmo gydymas priklauso nuo priežasties. Poilsis ir atsipalaidavimas yra svarbiausi, norint atsigauti nuo raumenų skausmo. Jei skausmas susijęs su streso ar pervargimo pasekmėmis, svarbu skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Šalčio terapija padeda sumažinti uždegimą, o šiluma palengvina raumenų įtampą. Pabandykite keisti šilumos ir šalčio taikymą priklausomai nuo skausmo pobūdžio. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti skausmą. Jei raumenų skausmas atsirado dėl raumenų įtampos ar susilpnėjimo, tempimo pratimai ir fizinė terapija gali padėti. Jei skausmą sukelia vitaminų ar mineralų trūkumas, gali būti naudinga vartoti maisto papildus, pavyzdžiui, magnį, kalį ir vitaminą D. Jei raumenų skausmas be treniruotės nepraeina ilgą laiką, stiprėja arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip tirpimas, silpnumas, karščiavimas, ryškus patinimas, mėlynės arba nuovargis, būtina kreiptis į gydytoją.

Profilaktika

Norint išvengti raumenų skausmo be treniruotės, svarbu praktikuoti sveiką gyvenimo būdą, reguliariai atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus, užtikrinti gerą mitybą ir pakankamą poilsį. Raumenų skausmas be treniruotės gali būti signalas apie rimtas sveikatos problemas, tačiau dažnai jis yra susijęs su streso, dehidratacijos, pervargimo ar raumenų įtampos pasekmėmis. Jei skausmas atsirado po ilgo darbo prie kompiuterio, rekomenduojama padaryti pertraukas, atlikti tempimo pratimus ir pasitikrinti, ar laikysena tinkama. Siekiant užkirsti kelią raumenų skausmui, svarbu reguliariai judėti, atlikti tempimo pratimus, valdyti stresą ir užtikrinti pakankamą poilsį bei mitybą.

Raumenų Skausmas: Bendras Apžvalgos

Kiekvienas žmogus retkarčiais patiria raumenų skausmą. Jį gali sukelti raumenų skaidulų pažeidimas dėl per didelio fizinio krūvio ar sunkaus fizinio darbo. Taip pat raumenų skausmą gali sukelti trauma, infekcija, uždegimas ar šalutinis vaistų poveikis. Raumenų skausmas gali būti trumpalaikis arba lėtinis, pažeidžiantis vieną sritį arba visą kūną, lydimas raumenų spazmų, sąnarių skausmo, karščiavimo, pykinimo, patinimo ar net miego sutrikimų.

Kaip pasireiškia raumenų skausmas?

Skausmas ir jautrumas, atsirandantis judant arba esant ramybės būsenoje, yra pagrindiniai raumenų pažeidimo simptomai. Uždegimas, atsirandantis pažeidžiant raumenis, sukelia skausmą ir patinimą. Raumenys tampa skausmingi judant ar spaudžiant juos. Pažeistus raumenis gali skaudėti tiek ramybės metu, tiek fizinio krūvio metu. Skausmas gali būti labai silpnas, vos juntamas arba atvirkščiai - toks stiprus, kad pažeisto raumens nepavyksta net lengvai įtempti.

Kodėl atsiranda raumenų skausmas?

Raumenų skausmai dažniausiai atsiranda dėl per didelio fizinio krūvio ar mikrotraumų sportuojant, pervargus ar patiriant stresą. Tačiau, gali būti ir kitokių priežasčių.

Raumenų nuovargis

Šiame technologijų amžiuje daugelis žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio ekrano ar rankose laikydami mobiliuosius telefonus ir dažniausiai net nepastebi, kad sėdi visiškai nepatogioje pozicijoje. Ypač pažeidžiami pečių juostos, kaklo, nugaros ir rankų raumenys. Ilgas buvimas vienoje padėtyje arba dažni pasikartojantys judesiai gali sukelti raumenų pertempimą, kuris juntamas kaip skausmas.

Skausmas po intensyvių treniruočių

Raumenų skausmai po fizinio aktyvumo gali atsirasti tiek pradedantiems sportuoti žmonėms, tiek profesionaliems sportininkams, dėl didelio fizinio krūvio treniruotės metu. Tokiu atveju raumenų skausmas atsiranda ne iš karto, o po kelių valandų arba per 1-2 dienas po treniruotės ar neįprasto fizinio krūvio ir išnyksta per kelias dienas.

Traumos ir raumenų pažeidimas

Traumos ir raumenų audinio pažeidimai yra dar viena dažna raumenų skausmo priežastis. Plyšus raumenų skaiduloms ir sausgyslėms gali atsirasti ūmus skausmas. Dažniausiai taip nutinka, jei raumenims suteikiamas per didelis krūvis, kuomet jie nėra tam pasiruošę. Be to, juos gali pažeisti ir staigūs judesiai. Skirtingai nei skausmas dėl raumenų pervargimo - skausmas dėl traumos atsiranda iškart. Be to, svarbu atsiminti, kad net ir nedidelė, bet negydoma trauma gali sukelti dar didesnį diskomfortą. Patyrus rimtesnę traumą verta apsilankyti pas gydytoją traumatologą. Tokiu atveju gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai bei gali prireikti sutvarstyti traumuotą vietą.

#

tags: #kaip #skauda #raumenis #eiti #sportuoti #at