Keliaujant į užsienį, ypač kai maršrutas driekiasi per kelias valstybes, svarbu žinoti ir laikytis tam tikrų taisyklių bei reikalavimų. Šis straipsnis skirtas aptarti svarbiausius aspektus, susijusius su važiavimu į kitą valstybę per trečios valstybės teritoriją, atkreipiant dėmesį į kelionės dokumentus, vizas, vaikų keliones, sveikatos draudimą ir kitus praktinius patarimus.
Kelionės Dokumentai: Pasas ir Asmens Tapatybės Kortelė
Keliaujant į užsienį, būtina turėti galiojantį kelionės dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Svarbu atkreipti dėmesį į kelionės dokumento galiojimo laiką. Pasas, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Daugelis valstybių reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos. Patariama tai išsiaiškinti prieš išvykstant ir, esant reikalui, pasikeisti pasą ar prasitęsti jo galiojimo laiką.
Lietuvos piliečiai, keliaujantys Šengeno erdvėje, gali naudotis asmens tapatybės kortele. Šalių, kuriose galioja asmens tapatybės kortelės, sąrašą galite pasitikrinti LR Užsienio reikalų ministerijos svetainėje internete www.urm.lt.
Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, nebėra asmens dokumentų kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad judėjimas Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės dokumento. Šengeno šalių teisėsaugos institucijų atstovai, vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais, turi teisę savo šalies teritorijoje patikrinti asmens tapatybę, todėl keliaujantis asmuo privalo asmens dokumentą turėti su savimi. Be to, valstybės narės pasiliko sau teisę tam tikram laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui ar viešajai tvarkai. Pasienio kontrolė gali būti atkurta ir masinių tarptautinių sporto renginių metu. Sienų kirtimo ir pasų kontrolės tvarka Šengeno erdvei nepriklausančių valstybių piliečiams (ne Lietuvos piliečiams) bei asmenims, neturintiems pilietybės, yra kitokia.
Praradus pasą ar kitus asmens dokumentus kelionės metu, nedelsiant informuokite apie tai kelionės vadovą arba kreipkitės į artimiausią policijos nuovadą. Praradus pasą ar jį sugadinus, turi būti išduotas asmens grįžimo dokumentas. Jis išduodamas Užsienio reikalų ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo” nustatyta tvarka, todėl jo išdavimas gali užtrukti, ypač jei užsienio šalyje nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulato. Asmens grįžimo pažymėjimas yra skirtas tik grįžimui į kilmės šalį, todėl su juo vykti į kitas valstybes negalima. Išlaidas, susijusias su asmens grįžimo pažymėjimo išdavimu bei grįžimu į kilmės šalį, taip pat išlaidas už papildomai praleistą laiką užsienio šalyje apmoka pats turistas.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Vizos: Kada Reikalinga ir Kaip Ją Gauti
Europos Sąjungos piliečiams, vykstantiems į daugelį valstybių, galioja bevizio įvažiavimo režimas. Tačiau, vykstant į tam tikras šalis, vizos gali būti reikalingos. Valstybių, į kurias vykstant LR piliečiams reikia vizos, sąrašą galite rasti ir informaciją pasitikslinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos svetainėje internete www.urm.lt.
Vizų išdavimo tvarka ir kiti imigracijos reikalavimai ne Lietuvos piliečiams bei asmenims, neturintiems pilietybės, gali būti kitokie. Informaciją apie vizas ir jų gavimo tvarką teikia reikiamos šalies diplomatinės atstovybės ir/ar konsulinės įstaigos. Jeigu Lietuvoje gyvenantys asmenys kitos šalies vizos Lietuvoje įsigyti negali, jie turi kreiptis į artimiausią reikiamos šalies ambasadą.
Šengeno/ES valstybės narės išduotas galiojantis leidimas gyventi ir kelionės dokumentas yra tinkamas trumpam atvykti į kitą Šengeno valstybę narę be vizos. Atkreipiame dėmesį, kad Airijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Kroatijos ir Rumunijos išduoti leidimai gyventi nesuteikia teisės atvykti be vizos, nes šios šalys netaiko Šengeno teisyno nuostatų.
Užsieniečiui norint keliauti po Šengeno susitarimo teritoriją reikalinga tik viena viza. Katalogo rengimo metu Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės (22 ES narės: Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija, Lietuva, Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija ir 4 ne ES valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija).
Vaikų Išvykimas į Užsienį: Svarbūs Reikalavimai
Už vykstančių į užsienio valstybes vaikų iki 18 metų sveikatą, gyvybę, priežiūrą, teisių ir teisėtų interesų gynimą atsako tėvai, globėjai arba vaiką lydėti įgalioti asmenys. Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą. Su vienu iš tėvų, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Su tėvais, globėju, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų. Ši tvarka nėra taikoma, jei nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienio valstybėje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos. Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia. Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Net ir tada, kai vaiko ir vieno iš tėvų pavardės sutampa, pasienio kontrolės punkto pareigūnai turi teisę pareikalauti vaiko gimimo liudijimo, jeigu jiems kyla abejonių dėl vaiko ir suaugusiojo giminystės ryšių. Tokios situacijos dažniausiai pasitaiko tuomet, kai vaiko ir kartu keliaujančio suaugusiojo pavardės yra identiškos, t.y. sutampa ir pavardžių galūnės.
Sveikatos Draudimas ir Būtinoji Medicinos Pagalba
Vykstant į kelionę rekomenduojama įsigyti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Atidžiai perskaitykite visą informaciją, pateiktą draudimo polise. Išlaidų kompensavimo tvarka ir dokumentai, kuriuos reikalaujama pateikti prašant kompensuoti patirtas išlaidas ar gauti kitokią draudimo išmoką, įvairiose draudimo bendrovėse gali skirtis.
Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja ir reikalinga laikinai vykstant į Europos Sąjungos šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją. ESDK patvirtina, kad asmuo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi teisę ES šalyje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę gauti tas pačias paslaugas už tokią pat kainą, kaip ir ES šalies, kurioje lankosi, gyventojai. Tam, kad galėtų pasinaudoti šia teise, laikinai vykdamas į kitą ES šalį, asmuo privalo turėti ESDK, kurią, kreipdamasis į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu turi pateikti įstaigos registratūroje ar ligoninės priimamajame.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Kelionės išvykimo datos: Kelionių išvykimo datos gali keistis dėl iš anksto nuo kelionių organizatoriaus nepriklausančių aplinkybių (meteorologinės sąlygos, masiniai renginiai, vietos valdžios sprendimai, keltų tvarkaraščių pasikeitimai ir kt.).
- Kelionės kaina: Kelionių organizatorius turi teisę likus iki kelionės pradžios ne mažiau kaip 20 dienų, padidinti kelionės kainą dėl to, kad pasikeičia vežimo išlaidos, įskaitant išlaidas degalams, privalomiems mokesčiams ar atitinkamų valiutų keitimui, taip pat pasikeitus valiutos keitimo kursams, taikomiems kelionei.
- Atvykimo į viešbučius ir išvykimo/sugrįžimo į/iš kelionės laikas, bei nuvažiuojamas atstumas: Atvykimo į viešbučius/sugrįžimo iš kelionės laikas, bei nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo daugelio faktorių, kurių neįmanoma iš anksto numatyti: meteorologinių sąlygų, transporto kamščių, kelių būklės, jų remonto darbų bei kt. nenumatytų aplinkybių.
- Bagažas: Jeigu kelionės metu bagažas dingsta, vėluoja arba yra sugadinamas, atskridus reikia nedelsiant apie tai pranešti oro uosto bagažo tvarkymo tarnybai bei užpildyti bagažo nesklandumų aktą (angl. Property Irregularity Report).
- Neįvykusios kelionės draudimas: Užsisakant kelionę rekomenduotina apsidrausti neįvykusios kelionės rizikos draudimu, kuris sudaro galimybę išvengti nuostolių, jei kelionė neįvyksta dėl priežasčių, susijusių su pačiu keliaujančiuoju.
- Tarptinklinis ryšys: Nuo 2017 metų birželio 15 dienos, įsigaliojus naujoms Europos Parlamento taisyklėms, mažėja tarptinklinio ryšio kainos Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse.
Darbuotojų Komandiravimas į Užsienį Per Trečią Valstybę
Lietuvoje paplitusi praktika, kad darbuotojai įdarbinami Lietuvoje registruotoje įmonėje ir išsiunčiami į komandiruotę užsienyje darbų atlikimui/paslaugų teikimui. Komandiravimą pagal trukmę galima suskirstyti į ilgalaikį komandiravimą ir trumpalaikį komandiravimą.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam negu trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti papildomai nurodoma:
- Komandiruotės trukmė;
- Valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;
- Išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;
- Grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma (DK 107 str.).
Ilgalaikio komandiravimo atveju darbuotojas ir darbdavys dažnai tariasi ir dėl konkrečių vykimo į užsienį darbo sąlygų, ypatingai akcentuojant darbo apmokėjimo klausimą.
Trumpalaikio ir dažno komandiravimo atveju labai svarbus yra kelionės laiko traktavimas. DK 107 str. 4 d. numato, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Kilus ginčui dėl darbo sąlygų komandiruotam darbuotojui reikia išsiaiškinti, ar šalys privalo vadovautis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatomis, ypatingai tais atvejais, kai tai liečia taikytiną teisę nustatant minimalų mokėtiną atlyginimą.
Nuo 2017 m. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas komandiruojamas į ES valstybę narę atlikti paslaugų, darbuotojui galioja imperatyvusis ES teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, įtvirtintas Direktyvoje 96/71/EB.
Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, kad komandiruotiems darbuotojams būtų taikomos priimančiosios valstybės narės (į kurios teritoriją komandiruojami darbuotojai) minimalią apsaugą užtikrinančios normos dėl darbo ir įdarbinimo sąlygų, kiek tai susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais aspektais, inter alia, susijusiais su maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiku, minimalių mokamų metinių atostogų trukme, minimaliu darbo užmokesčio dydžiu ir darbuotojų sveikata, higiena ir darbo sauga. Akcentuotina, kad po minėtos Direktyvos pakeitimų siekiama orientuotis ne į minimalų, o sektoriaus įprastą ar vidutinį darbo užmokestį: nuo pirmos komandiravimo dienos taikomos tokios pačios taisyklės dėl darbo užmokesčio, kaip ir priimančiosios valstybės darbuotojams, t. y. atsižvelgiama ne tik į priimančios valstybės minimalų atlyginimą, bet ir į visas imperatyvias atlyginimo apskaičiavimo taisykles.
Lietuvos Darbo kodeksas numato, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio pavedimu laikinai dirbti užsienyje išsiųsto darbuotojo darbo santykiams Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja tos užsienio valstybės, į kurią siunčiama laikinai dirbti, imperatyvios nuostatos. Imperatyviomis nuostatomis laikomi įstatymai ir kiti teisės aktai ir (arba) kolektyvinės sutartys ar arbitražo sprendimai, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais ir nuo kurių pagal taikytinos teisės valstybės teisės aktus negalima nukrypti šalių susitarimu. Taigi, darbo užmokestį gali sudaryti ne tik minimalus atlyginimas, bet ir įvairios kitos priemokos, nustatytos ne tik teisės aktuose, bet ir kolektyvinėse sutartyse.
Transporto Priemonių Vairavimo ir Poilsio Laikas
Keliaujant transporto priemonėmis, svarbu laikytis vairavimo ir poilsio laiko režimo. Vairavimo laikas tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio, toliau vadinamas “kasdienio vairavimo laikotarpiu”, negali viršyti devynių valandų. Vairuotojas privalo daryti nepertraukiamas mažiausiai keturiasdešimt penkių minučių pertraukas po keturių su puse valandos vairavimo. Per šias pertraukas vairuotojas negali atlikti jokio kito darbo.
Kiekvieną savaitę vienas iš poilsio laikotarpių, kaip savaitinis poilsis turi būti keturiasdešimt penkių nepertraukiamo poilsio valandų. Šis poilsio laikas gali būti trumpinamas iki minimalaus trisdešimt šešių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio, jeigu ilsimasi nuolatinėje transporto priemonės laikymo arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje, arba iki minimalaus dvidešimt keturių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio, jeigu ilsimasi kitoje vietoje.