Įvadas
Kalgaris, Kanada - miestas, tapęs svarbiu žiemos sporto centru. Šiame straipsnyje panagrinėsime Kalgario miesto istoriją, pramonę ir sporto pasiekimus, kulminaciją pasiekusius XV žiemos olimpinėse žaidynėse.
Kalgario Miestas: Istorija ir Plėtra
Kalgaris - miestas, kurio istorija prasidėjo 1875 metais, kai buvo įkurtas Kanados Šiaurės vakarų raitosios policijos padalinys. Nuo 1883 metų Kalgaris pradėjo sparčiai plėstis. 1885 metais šalia Kalgario buvo įsteigtas pirmasis Kanadoje Banfo nacionalinis parkas. 1947 metais Kalgario apylinkėse atradus didelius naftos telkinius, miesto plėtra dar labiau paspartėjo. Naują augimo periodą paskatino 1988 m. surengtos žiemos Olimpinės žaidynės.
Kalgario Pramonė ir Sportas
Kalgaris yra svarbus Kanados žiemos kurortas. Miestas garsėja savo sporto infrastruktūra ir yra puiki vieta žiemos sporto entuziastams.
XV Žiemos Olimpinės Žaidynės Kalgaryje
1988 m. vasario 13-28 dienomis Kanadoje, Kalgario mieste, vyko XV žiemos olimpinės žaidynės. Tai buvo antros olimpinės žaidynės, rengtos Kanadoje, pirmą kartą tai vyko 1976 m.
Dalyviai ir Rungtys
Iš viso šiose žaidynėse dalyvavo 1423 sportininkai. Sportininkai varžėsi šiose sporto šakose: biatlono, bobslėjaus, dailiojo čiuožimo, greitojo čiuožimo, kalnų slidinėjimo, ledo ritulio, rogučių sporto, slidinėjimo, šiaurės dvikovės ir šuolių su slidėmis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Žaidynių Talismanai
Kiekviena olimpiada turi savo talismanus, simbolizuojančius žaidynes ir miestą.
Žiemos Sporto Legendos
Kai kurių slidinėjimo legendų vardai negali būti paneigti įrašyti į sporto istoriją dėl pastebimų laimėjimų ir drąsių pasirodymų. Viena tokių ikonų yra Lindsey Vonn, žinoma dėl greičio ir judrumo kalnuose. Vonn keturių bendrųjų Pasaulio taurės čempionatų ir trijų olimpinių medalių tvirtina ją kaip vieną didžiausių alpinių slidininkų per visą laiką. Kitas legendinis asmuo yra Ingemar Stenmark, slalomo ir giganto slalomo specialistas iš Švedijos. Stenmarko 86 Pasaulio taurės pergalės, rekordas, kuris iki šiol stovi, parodo jo dominavimą 1970-ųjų ir 1980-ųjų metais.
Įsimintinos Akimirkos Slidinėjimo Istorijoje
Vieni iš įdomiausių akimirkų slidinėjimo istorijoje yra neįkainojamos aukso medalių pasirodymai, kurie užbūrė visą pasaulį. Įsivaizduokite save 2018 metų Žiemos olimpinėse žaidynėse, liudijant kaip Mikaela Shiffrin atlieka fenomenalų slalomo lenktynių bėgimą, užtikrindama savo pirmąjį aukso medalį Pjongčange. Dabar įsivaizduokite stebėdami Lindsey Vonn aukso medalį laimėjusį nuožiūrų pasirodymą 2010 metų Vankūverio olimpinėse žaidynėse. Vizualizuokite save 1998 metų Naganos olimpinėse žaidynėse, kur Hermann Maier dominavo super-G rungtimi spindinčiu galių ir technikos pasirodymu, laimėdamas aukso medalį.
Slidinėjimo Šuolių Rekordai
2015 m. vasario mėn., Norvegijoje, Vikersundo slidinėjimo skrydžių kalne, Stefan Kraft nustatė pasaulio rekordą, įveikdamas įspūdingą 253,5 metrų atstumą. Nedaug vėliau, 2017 m. Išgyvenkite širdį verčiančią įtemptį stebėdami elitinius slidinėjimo skritulių ledo skaidrių atlikėjus, vykdančius gėrio nenusileidžiančius oro manevrus, demonstruojančius beprecedentį įgūdį ir drąsą savo veiksmuose. Šie sportininkai verčia ribas, ką fiziškai įmanoma, negerbdami gravitacijos, skrendant pro orą su tikslumu ir gracija.
Žymūs Slidininkai
- Eddie Edwards (Didžioji Britanija) - „Erelis“, drąsus autsaideris 1988 m. Kalgario olimpinėse žaidynėse.
- Lindsey Van (JAV) - Pirmoji moterų pasaulio čempionė slidinėjimo skrituliais (2009).
- Simon Ammann (Šveicarija) - Dvigubas aukso medalis 2002 m.
Įsimintinos Slalomo Lenktynės
Stebėkite neįkainojamus akimirkas alpinių slidinėjimo istorijoje per įspūdingus slalomo lenktynes, kurios paliko žiūrovus sužavėtus. Vienos iškirtinės slalomo lenktynės, kurios išsiskiria, yra dvikova tarp Alberto Tombos ir Marc Girardelli 1988 m. Kalgario žiemos olimpiniuose žaidynėse. Įtampa buvo juntama, kai šie du legendiniai slidininkai skatino vienas kitą iki ribos, išsiverždami per vartus su beprecedentiniu įgūdžiu ir ryžtingumu.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Didžiųjų Slalomų Lenktynės
Kuomet apmąstai apie intensyvius muilo kovų lenktynes, nukreipk savo dėmesį į įsimintinus didžiųjų slalomų lenktynes, kurios paženklino istorinius akimirkas alpinių slidinėjimo istorijoje. Šios lenktynės matė neįtikėtinus sportininkus išspaustus iki ribos, žavėdami auditoriją savo įgūdžiu ir ryžtu.
- Alberto Tombos dominavimas 1988 m.
- Mikaelos Shiffrin rekordinė lenktynė 2018 m.
- Tinos Maze istorinė aukso medalių laimėjimas 2014 m.
- Jean-Claude Killys trijų aukso medalių pasiekimas 1968 m.
Naujųjų Slidinėjimo Stiliaus Metų Pradžia
Naujųjų slidinėjimo stiliaus metų pradžioje inovatyvūs sportininkai revoliucionizavo sportą drąsiomis triukų ir bebijančiomis pasirodymais. Šie pionieriai išstūmė slidinėjimo ribas, pristatydami naujas technikas ir stilius, kurie žavėjo auditorijas visame pasaulyje. Vienas tokių pionierių buvo Wayne Wongas, žinomas dėl baletinio slidinėjimo populiarinimo 1970-aisiais. Kitas kelrode freestyle slidinėjimo pasaulyje buvo Candide Thovexas, kuris išgarsėjo savo išradingais ir gravitaciją nugalėjusiais triukais. Šie freestyle slidinėjimo pionieriai paruošė kelią ateities sportininkams, demonstruodami, kad su ryžtu ir kūrybiškumu slidinėjimo kalnuose galima pasiekti bet ką.
Kalnų Slidinėjimo Krosas
Širdį sušlapinančiame kalnų slidinėjimo krosą pasaulyje dalyviai įveikia sunkų takelį, kupiną posūkių, sukryžiavimų ir šuolių, demonstruodami savo įgūdžius bei judrumą intensyviuose lenktynių vaizdiniuose. Kalnų slidinėjimo pasaulyje susidūrimai yra nelaiminga realybė, su kuria susiduria sportininkai, demonstruojantys šio sporto įgimtus pavojus.
Psichologinis Pasiruošimas
Norėdami ruoštis neabejotinai auksiniams pasirodymams, vizualizuokite sėkmę, sutelkite dėmesį į savo stiprybes ir priimkite spaudimą kaip iššūkį. Kai slidininkai skrenda, jie kovoja su stipriais vėjais, neprognozuojamu oru ir bauginančia slidžių aukštuma. Išlikti susikaupusiam šių iššūkių sąlygomis reikalauja didžiulių įgūdžių ir plieno nervų.
Netikėtumai ir Kontroversijos
Įkandinio slidinėjimo įtemptose varžybose dažnai kyla staigmenos ir kontroversijos. Sportininkai iššūkia ribas, iškelia tradicines normas. Netikėti nugalėtojai ir ginčytini sprendimai prideda dramatiškumo, žavinti visą pasaulį.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Technologijos Pažanga
Freestyle slidinėjimas per pastaruosius metus patyrė įspūdingų pažangų įrangos ir technikos srityje.
Lietuvos Sportininkai Olimpinėse Žaidynėse
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė.
Olimpinio Judėjimo Pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.
1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmasis Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
Lietuvos Nedalyvavimas 1932 ir 1936 m. Olimpiadose
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
Lietuvos Sportininkai TSRS Sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
Nepriklausomos Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Leonardus Syttin ir Nikolaj Voronkov
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija) Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
MetaiČempionatasVietaPozicijaRungtisRez.1912Olimpinės žaidynėsStokholmas, Švedija23Šaudymas81 taškas
Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finisavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.
MetaiČempionatasVietaPozicijaRungtisRez,1912Olimpinės žaidynėsStokholmas, ŠvedijaPirmas raundas400 m. plaukimas laisvu stiliumiNefinišavo
1924 m. Paryžiaus Olimpiada
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.
188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo Olimpiada
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.Boksas: 1. Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J.Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą. 2. Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.
Dviračių sportas: 1. Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą. 2. Jurgis Gedminas. Jurgis Gedminas buvo 55-tas. 3. Isakas Anolikas. Isakas Anolikas nuotolio nebaigė. 4. Vladas Jankauskas. Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Sunkioji atletika: 1. Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Lengvoji atletika: Bėgimas. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta. 2. Haris Šveminas. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m. 31-44 vietose. 3. Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas. Šuolis į aukštį: 1. Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą. Ieties metimas: 1. Viktoras Ražaitis. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas. Beja sportininkas kilęs iš Marijampolės apsk., Sasnavos kaimo.
Plaukimas: 1. Albina Osipavičiūtė. Dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai .
1928 m. Sankt Morico Žiemos Olimpiada
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.
1936 m. Berlyno Olimpiada
1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija) Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.
1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje).
Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksika (9 taškai), o finale nedalyvavo.
1948 m. Sankt Morico Žiemos Olimpiada
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio Olimpiada
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo.Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui.Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras. Asmeninėse varžybose jis liko 73-ias, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
1956 m. Melburno Olimpiada
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas.Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė.Dar vienas faktas, kurį reikia paminėti tai, kad šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).