Kalnų slidinėjimas Lietuvoje, nors ir neturint aukštų kalnų, turi gilias tradicijas ir talentingų sportininkų, kurie garsina šalies vardą tarptautinėse varžybose. Ši sporto šaka Lietuvoje populiarėja kaip aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas, o profesionalūs sportininkai siekia aukštų rezultatų pasaulio arenose.
Istorija ir pradininkai
Pirmosios kalnų slidinėjimo varžybos Lietuvoje įvyko dar 1937 m. Kaune. Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m., Lietuvos kūno kultūros institute pradėta rengti kalnų slidinėjimo specialistus. Tarp pirmųjų Lietuvos čempionų buvo tokie sportininkai kaip J. Žilevičius, K. Vokietaitis ir O. Kelmas. Moterų tarpe šią sporto šaką kultivavo S. Vietrinienė, M. Izotova ir E. Majers-Gaidamovičienė.
1970-1981 m. Lietuvos čempionatai nevyko, tačiau 1980 m. vėl buvo pradėtos rengti kalnų slidinėjimo varžybos. Vilniaus vaikų ir jaunių sporto mokykloje buvo sudarytos vaikų grupės, kuriose treniravosi būsimi sportininkai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvo įkurta Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (LKSF).
Kalnų slidinėjimas Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse
Kalnų slidinėjimas 1991 m. buvo įtrauktas į IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) programą. Vėliau šios varžybos vyko tose šalyse, kuriose vyko ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, pritraukdamos vis daugiau dalyvių.
Andrejus Drukarovas - Lietuvos kalnų slidinėjimo lyderis
Lietuvos rinktinės lyderis Andrejus Drukarovas ne tik pasiekė geriausią visų laikų Lietuvos rezultatą planetos kalnų slidinėjimo čempionate, bet ir buvo ryškiai matomas viso pasaulio šios sporto šakos gerbėjams. Kortina d‘Ampece (Italija) vykusiame pasaulio čempionate didžiojo slalomo lenktynėse 21 metų lietuvis iškovojo 23-iąją vietą tarp 100 startavusių sportininkų. A.Drukarovas nuo nugalėtojo atsiliko 8,64 sek. Iš viso abiejų trasų finišą pasiekė 44 kalnų slidininkai. Pirmoje trasoje Lietuvos sportininkas buvo 30-tas. Antrajame nusileidime rungėsi 60 dalyvių. Iki šiol tarp Lietuvos kalnų slidininkų aukščiausią vietą pasaulio čempionate buvo užėmęs 1997-aisiais Sestrierėje (Italija) 30-tas didžiajame slalome finišavęs JAV lietuvis Linas Vaitkus. Jam priklauso ir geriausias pasiekimas olimpinėse žaidynėse - 25-oji vieta greitojo nusileidimo lenktynėse 1998 m. Nagane.
Taip pat skaitykite: Tinkama avalynė kalnų žygiams
A.Drukarovas yra dalyvavęs ir olimpinėse žaidynėse. Nuo mažens Šveicarijoje gyvenantis buvęs vilnietis šiuo metu didžiojo slalomo rungties pasaulio reitinge yra aukštoje pozicijoje. Ši pozicija jam jau leidžia rungtis Pasaulio taurės varžybose, kuriose gali startuoti tik tarp 150 geriausiųjų pasaulinėje klasifikacijoje patenkantys kiekvienos rungties slidininkai. Debiutuoti Pasaulio taurėje Lietuvos rinktinės lyderis rengiasi iškart po šio planetos čempionato. Planetos pirmenybėse Kortina d‘Ampece tarp visų didžiojo slalomo rungties dalyvių A.Drukarovui nereikėjo kovoti išvakarėse vykusiose atrankos varžybose, kuriose startavo 111 sportininkų.
Kaip LRT RADIJUI pasakoja A. Drukarovas, jis užaugo mažame Šveicarijos miestelyje, kur pagrindinė veikla buvo slidinėjimas. Iš pradžių jam nesisekė ir vietiniai iš jo juokdavosi, tačiau vėliau jis sparčiai tobulėjo. Kalnų slidinėjimu rimtai užsiimti A. Drukarovas nusprendė būdamas 15 metų, tada persikraustė mokytis į itališką slidinėjimo koledžą. Nuo sezono A. Drukarovas Insbruke, Austrijoje, treniruojasi su privačia komanda „Global Racing“.
A. Drukarovas pabrėžia, kad kalnų slidinėjimas yra be galo brangi sporto šaka, todėl jam labai padeda mama, Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija ir Olimpinis komitetas. Sportininkas siekia gerinti Lietuvos rekordus ir svajoja olimpinėse žaidynėse patekti į stipriausiųjų dešimtuką.
Jaunoji karta: Rapolas Lapienis ir Neringa Stepanauskaitė
Viskas yra įmanoma, jei tik turi noro ir ryžto. Tuo neabejoja Lietuvos kalnų slidininkai, pirmieji iš mūsų šalies atstovų išbandysiantys jėgas Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Sakartvele. Ankstyvą rytą šiame Sakartvelo kalnų kurorte prasidės vaikinų didžiojo slalomo rungties varžybos, kuriose startuos ir du lietuviai - Rapolas Lapienis ir Nojus Užkuraitis. Kitą dieną prie šios rungties starto linijos stos Neringa Stepanauskaitė. Vėliau jų dar lauks slalomo varžybos.
Lietuvos kalnų slidininkų kelias į pirmą olimpinį išbandymą buvo skirtingas, bet kartu ir panašus. Ir 16-mečiai N.Stepanauskaitė bei R.Lapienis, ir vyriausias Lietuvos delegacijos sportininkas 18 metų Nojus Užkuraitis slidinėti pradėjo paskatinti šeimos narių, o dabar neįsivaizduoja savo gyvenimo be šios sporto šakos.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis slidinėjimo batus
Jauniausias iš trijų EJOF startuosiančių Lietuvos kalnų slidininkų jau šeštus metus savo namais gali vadinti Italijos šiaurėje esantį Bormijų. Šiame miestelyje įsikūrusi komanda „Ski Racing Camp“, kurioje treniruojasi lietuvis. Šis sezonas vilniečiui išskirtinis - jis įžengė į suaugusiųjų sporto pasaulį: sulaukę 16-os kalnų slidininkai įgyja teisę startuoti Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) varžybose, nuo kurių prasideda kelias į profesionalaus sporto viršūnę - olimpines žaidynes, pasaulio čempionatus, Pasaulio taurės varžybas.
Pernai gruodį R.Lapienis varžybose Italijoje didžiojo slalomo rungtyje užfiksavo 51,91 taško įvertintą rezultatą. Sausio 22 d. Italijoje vykusių šios rungties FIS varžybų jaunimo iki 18 m. įskaitoje 16-metis lietuvis pranoko visus konkurentus ir iškovojo aukso medalį, o tarp visų dalyvių buvo 11-as. Dažnai R.Lapienis startuoja ir slalomo varžybose, o per treniruotes kartais įveikia ir vienos greituminių kalnų slidinėjimo rungčių - „Super G“ - trasą.
Šią žiemą R.Lapienis jau turėjo progą pasitreniruoti ir su A.Drukarovu, kuris didžiojo slalomo rungties pasaulio reitinge užima aukštą poziciją. Anot R.Lapienio, rengdamasis EJOF jis nekeitė įprasto grafiko: „Vyko įprastinės treniruotės. Tiesiog bandžiau greitėti, tobulinau techniką. Gal daugiau dėmesio skyriau slalomui. Galėčiau tikrai pasiekti geresnį rezultatą šioje rungtyje. Aišku, nepamiršau ir didžiojo slalomo, kad neprarasčiau formos.“
Tarp Italijos ir Lietuvos gyvenimą dalina ir druskininkietė N.Stepanauskaitė, nuo praėjusių metų besitreniruojanti su tarptautine „Magoni IST“ komanda, įsikūrusia Trentino-Alto Adidžės regione. Ši sportininkė, kaip ir R.Lapienis, džiaugėsi gimnazijos požiūriu į sportininkus: „Man mokslai labai svarbūs, noriu išlaikyti gerus pažymius, tad tarp treniruočių visada stengiuosi rasti laiko pasimokyti ir neatsilikti nuo Lietuvoje esančių bendramokslių. Esu labai dėkinga gimnazijos administracijai bei mokytojų kolektyvui už supratingumą.“
N.Stepanauskaitė šį sezoną taip pat pirmą kartą paragavo suaugusiųjų varžybų skonio. Simboliška, kad pirmuosius FIS taškus ir pirmuosius apdovanojimus ji iškovojo gimtuosiuose Druskininkuose, „Snow Arenoje“, kur spalį ir lapkritį startavo net aštuoneriose FIS slalomo rungties lenktynėse, dvejose užkopė ant garbės pakylos. O, svarbiausia, pasiekti rezultatai skaičiuojant FIS taškus jai leistų startuoti olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: kalnų sportas Lietuvoje
Gruodžio 1 d. Italijoje N.Stepanauskaitė papildė Lietuvos kalnų slidinėjimo metraštį nauju įrašu - tapo vos antra lietuve, startavusia greitojo nusileidimo FIS varžybose ir jose pelniusia FIS taškus. Šiuo metu N.Stepanauskaitė būtent greitojo nusileidimo rungtyje užima aukščiausią vietą pasaulio reitinge. Visų keturių rungčių - slalomo, didžiojo slalomo, „Super G“ ir greitojo nusileidimo - lenktynėse ji planuoja startuoti šių metų pasaulio jaunimo čempionate Italijoje. Paklausta apie lūkesčius Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje, sportininkė sakė: „Noriu pasirodyti kuo geriau. Žinau, kad mes, lietuviai, galime įrodyti, jog net ir neturėdami kalnų, galime pasiekti solidų rezultatą ir varžytis su stipriausiais. Šiemet EJOF vyksta Sakartvele, šalyje, kurią jau senai noriu aplankyti, todėl tikiuosi taip pat pažinti ir jos kultūrą bei tradicijas.“
Liepa Karlonaitė: pergalingas sugrįžimas
Į pergalių FIS varžybose kelią L.Karlonaitė sugrįžo lapkričio 4 d. vykusiose pirmose Baltijos taurės lenktynėse. Lietuvės bendras trijų nusileidimų laikas - 1 min. 12,24 sek. Antrąją ir trečiąją vietas iškovojo latvės Kristiana Hartmane ir Elza Zelca. Dar vieną pergalę L.Karlonaitė iškovojo lapkričio 5-ąją. Jos rezultatas - 1 min. 15,28 sek. Vos 0,13 sek. nuo nugalėtojos atsiliko K.Hartmane, o trečia vėl buvo E.Zelca. Tad dabar L.Karlonaitė su treneriais Anžela ir Vytautu Aleksandravičiais dėlioja treniruočių ir varžybų užsienyje grafiką. Jį reikia derinti ir prie studijų, nes druskininkietė - ISM vadybos ir ekonomikos universiteto pirmakursė. Derinti mokslą ir sportą L.Karlonaitė išmoko dar būdama moksleivė.
Būtent stovykla Pietų Amerikoje prasidėjo druskininkietės pasirengimas olimpiniam sezonui. „Tokios stovyklos vyksta kiekvienais metais. Jose dalyvauja sportininkai iš įvairių žemynų. Šiemet užpildžiau paraišką ir mano kandidatūrą pirmiausiai patvirtino LNSA, o vėliau gavome ir FIS patvirtinimą. Pagrindinis akcentas stovykloje buvo didžiojo slalomo rungčiai.
Pasirengimas 2026 m. Milano ir Kortinos olimpinėms žaidynėms
Lietuva 2026 m. Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybose turės du atstovus - po vieną vyrą ir moterį. Tarp vyrų pagrindinis pretendentas į olimpinį kelialapį - dvejų olimpinių žaidynių dalyvis Andrejus Drukarovas. Dviejų rungčių - slalomo ir didžiojo slalomo - olimpinius normatyvus yra pasiekęs Rapolas Lapienis. Tarp moterų dviejų rungčių olimpinius normatyvus yra įvykdžiusi tik N.Stepanauskaitė.
Kalnų slidinėjimo infrastruktūra Lietuvoje
Nors Lietuva neturi natūralių kalnų, kalnų slidinėjimo entuziastai gali treniruotis ir mėgautis šia sporto šaka Druskininkų „Snow Arenoje“ ir kituose slidinėjimo centruose. „Snow Arena“ tapo svarbia treniruočių baze Lietuvos sportininkams ir pritraukia slidininkus iš kitų šalių.
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA)
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) rūpinasi kalnų slidinėjimo plėtra Lietuvoje, organizuoja varžybas, treniruočių stovyklas ir remia sportininkus. LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas teigia, kad sportininkai treniruojasi, dalyvauja varžybose ir ruošiasi svarbiausiems sezono startams.
Pasaulinė sniego diena
Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) sausio 21 dieną yra paskelbusi Pasauline sniego diena. Svarbiausias šios dienos tikslas - vieninga proga išeiti į lauką ir mėgautis žiemos sportu.
tags: #kalnu #slidinejimas #atstovai #lietuvoje