Lietuvos kalnų slidinėjimo asociacija: istorija, veikla ir perspektyvos

Įvadas

Kalnų slidinėjimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias dar praėjusį amžių. Nors Lietuva neturi didelių kalnų, entuziastų dėka ši sporto šaka gyvuoja ir nuolat tobulėja. Lietuvos kalnų slidinėjimo asociacija (LNSA) atlieka svarbų vaidmenį plėtojant kalnų slidinėjimą Lietuvoje, vienijant sportininkus, trenerius ir mėgėjus. Straipsnyje aptariama LNSA istorija, veikla, pasiekimai ir ateities perspektyvos.

LNSA: veiklos sferos ir tikslai

Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) vienija ir atstovauja Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) veiklos sferoje esančių sporto disciplinų sporto organizacijas. LNSA, veikdama kaip sporto federacija, vienija ir atstovauja Tarptautinės slidinėjimo federacijos (pranc. Fédération Internationale de Ski - FIS), veiklos sferoje esančių sporto disciplinų sporto organizacijas. Tokios disciplinos yra:

• Lygumų slidinėjimas (Cross-country)
• Šuoliai su slidėmis (Ski jumping)
• Šiaurės dvikovė (Nordic combined)
• Kalnų slidinėjimas (Alpine)
• Slidinėjimas laisvu stiliumi (Freestyle skiing)
• Greitasis slidinėjimas (Speed skiing)
• Snieglenčių sportas (Snowboard)
• Slidinėjimas ant žolės (Grass skiing)
• Slidinėjimas telemark stiliumi (Telemark)
• Veteranų kalnų slidinėjimas (Masters)
• Slidinėjimo alpinizmas

Pagrindiniai LNSA tikslai apima kalnų slidinėjimo ir kitų žiemos sporto šakų populiarinimą, sportininkų rengimą ir dalyvavimą tarptautinėse varžybose. Asociacija taip pat rūpinasi trenerių kvalifikacijos kėlimu ir jaunų talentų ugdymu.

Istorija

Kalnų slidinėjimas Lietuvoje pirmą kartą paminėtas 1937 m. Kaune, kur įvyko pirmosios varžybos. Specialistus 1946 m. pradėta rengti Lietuvos kūno kultūros institute. Po ilgos pertraukos, 1980 m. vėl pradėtos rengti kalnų slidinėjimo varžybos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. įkurta Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (LKSF).

LNSA veikla ir renginiai

LNSA kasmet organizuoja Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatus, taurės varžybas ir kitus renginius. Asociacija taip pat rūpinasi Lietuvos sportininkų dalyvavimu tarptautinėse varžybose, įskaitant Europos ir pasaulio čempionatus bei olimpines žaidynes.

Taip pat skaitykite: Tinkama avalynė kalnų žygiams

Baltijos taurės varžybos

LNSA aktyviai dalyvauja tarptautiniame sporto gyvenime. Asociacijos organizuojamos varžybos įtrauktos į Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kalendorių. Jose varžomasi ne tik dėl apdovanojimų, bet ir dėl FIS reitingo taškų, kurie turi įtakos ir 2026 m.

Pirmąsias dvi dienas vyko net keturios elito slalomo lenktynės, įtrauktos į Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kalendorių. Jose varžytasi ne tik dėl apdovanojimų, bet ir dėl FIS reitingo taškų, kurie turi įtakos ir 2026 m. Ankstesniais metais visus etapus rengdavo Latvijos slidinėjimo federacija. LNSA organizatoriams puikiai pavyko savarankiškai surengti varžybas, o jie patys džiaugiasi sulaukdami gerų atsiliepimų apie visus septynis startus per septynias dienas.

Jaunimo olimpinės žaidynės

LNSA deleguoja sportininkus į jaunimo olimpines žaidynes. Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) valdyba, vadovaudamasi tarptautinės slidinėjimo federacijos paskelbtomis Lillehammer 2016 jaunimo olimpinių žaidynių kvotomis, patvirtino LNSA deleguojamą rinktinę. Vasario mėnesį prie starto linijos jaunimo olimpinėse žaidynėse stos keturi jaunieji LNSA sportininkai, tai - kalnų slidininkai Andrej Drukarov ir Eglė Augustaitytė, slidininkas Rokas Vaitkus, snieglentininkas Aras Arlauskas.

Pasaulinė sniego diena

Tarptautinė slidinėjimo federacija sausio 17-ąją paskelbė Pasauline sniego diena. Šia proga įvairiose pasaulio šalyse rengiama šventė, kurioje kviečiama slidinėti, čiuožti rogėmis, snieglentėmis.

Žymūs Lietuvos kalnų slidininkai

Lietuva gali didžiuotis ne vienu talentingu kalnų slidininku, kurie sėkmingai atstovauja šaliai tarptautinėse varžybose.

Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis slidinėjimo batus

Liepa Karlonaitė

Net dvi pergales šiose varžybose iškovojo druskininkietė Liepa Karlonaitė. Į pergalių FIS varžybose kelią L.Karlonaitė sugrįžo lapkričio 4 d. vykusiose pirmose Baltijos taurės lenktynėse. Lietuvės bendras trijų nusileidimų laikas - 1 min. 12,24 sek. Antrąją ir trečiąją vietas iškovojo latvės Kristiana Hartmane (atsiliko 0,73 sek.) ir Elza Zelca (1,24 sek.). Dar vieną pergalę L.Karlonaitė iškovojo lapkričio 5-ąją. Jos rezultatas - 1 min. 15,28 sek. Vos 0,13 sek. nuo nugalėtojos atsiliko K.Hartmane, o trečia vėl buvo E.Zelca (atsiliko 0,75 sek.). 15-ąją vietą užėmė G.Šinkūnaitė. Jos trijų nusileidimų laiko suma - 1 min. 24,54 sek.

Tad dabar L.Karlonaitė su treneriais Anžela ir Vytautu Aleksandravičiais dėlioja treniruočių ir varžybų užsienyje grafiką. Jį reikia derinti ir prie studijų, nes druskininkietė - ISM vadybos ir ekonomikos universiteto pirmakursė. Derinti mokslą ir sportą L.Karlonaitė išmoko dar būdama moksleivė. Nors kartais kai ką tekdavo ir paaukoti. „Žinome, suderinti sunku. Praleidau diplomų teikimo ceremoniją, bet sėkmingai įstojau į universitetą. Viskas įmanoma, jei tik nori.

Būtent stovykla Pietų Amerikoje prasidėjo druskininkietės pasirengimas olimpiniam sezonui. „Tokios stovyklos vyksta kiekvienais metais. Jose dalyvauja sportininkai iš įvairių žemynų. Šiemet užpildžiau paraišką ir mano kandidatūrą pirmiausiai patvirtino LNSA, o vėliau gavome ir FIS patvirtinimą. Pagrindinis akcentas stovykloje buvo didžiojo slalomo rungčiai. Stovykla vyko liepos mėnesį. Paklausta, ar atskleidė kitiems stovyklos dalyviams, jog jos vardas lietuviškai reiškia ir šio mėnesio pavadinimą, sportininkė šyptelėjo: „Taip, sakiau. Mane ten pažino ir kaip „Snow Arenoje“ vykstančių varžybų daugkartinę nugalėtoją, nes buvo ir čia slidinėjusių žmonių. Džiaugiuosi, kad pasinaudojau galimybe dalyvauti FIS stovykloje. Į kurią šalį keliaus artimiausiu metu, L.Karlonaitė ir jos treneriai dar sprendžia. „Rinksimės pagal oro sąlygas. Pirmiausia turbūt vyksime į Suomiją. Be abejo, treniruosiuosi ir „Snow Arenoje“, - dėstė pajėgiausia Lietuvos moterų slalomo rungties sportininkė, pernai debiutavusi suaugusiųjų pasaulio čempionate. „Vien dalyvavimas tokio lygio varžybose labai įkvepia. Juk šalia matai žvaigždes, kurias stebi nuo vaikystės, į kurias lygiuojiesi. „Savo kelią kalnų slidinėjime prieš 12 metų ir pradėjau „Snow Arenoje“, kuri tapo mano antraisiais namais. Teko treniruotis kartu su slalomo Pasaulio taurės laimėtoja austre Katharina Liensberger jos trenerio pastatytoje trasoje. Mačiau iš arti, kaip vyksta treniruotės, visas procesas, kokio sudėtingumo trasos. Pažvelgiau į visą tą virtuvę iš arti. Jų trasos labai sudėtingos. Šlaituose, kur kitąmet vyks olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybos, jai slidinėti dar neteko. „Žinoma, domėjausi, kokiose trasose vyks olimpinės varžybos. Svajoju jose ir startuoti. Kas atstovaus Lietuvai 2026 m. Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybose, paaiškės sausio 18 d., pasibaigus atrankai.

Neringa Stepanauskaitė

Į moterims skirtą kelialapį dar pretenduoja spalį „Snow Arenoje“ pirmą karjeros pergalę FIS varžybose iškovojusi 17-metė druskininkietė Neringa Stepanauskaitė. Ji su italo Roberto Gilardi vadovaujamos „Orobie Ski Team“ komanda šiuo metu treniruojasi Italijoje. N.Stepanauskaitė ir L.Karlonaitė spalio 30 d.

Andrejus Drukarovas

Kalnų slidininkas iš šalies, kurioje nėra kalnų, - taip būtų galima apibūdinti Andrejų Drukarovą. Savo mylimą sporto šaką tautietis atrado vaikystėje išvykęs gyventi į Šveicariją. Nors iš pradžių vietiniai iš lietuvio juokėsi, vėliau išskėstomis rankomis jį priėmė į savo rinktinę. Kaip LRT RADIJUI pasakoja A. „Gyvenau tokiame labai labai mažame miestelyje, (…) ten tūkstantis žmonių. Ten tu arba slidinėji, arba slidinėji. Tiktai keltuvai - nieko kito nėra. Taip ir pradėjau [slidinėti], su vietiniu klubu. Man iš pradžių visiškai nesisekė. Iš manęs visi juokdavosi ir nepriimdavo manęs. Mažas miestelis, aš lietuvis, niekas net negalėjo su manimi normaliai bendrauti, nes vokiškai nekalbėjau. Visgi, bėgant laikui, lietuvis ėmė sparčiai tobulėti. Prie to, jo manymu, prisidėjo kitos propaguotos sporto šakos - plaukimas, tenisas, biliardas. Jų metu išlavinta koordinacija leido A.

Taip pat skaitykite: Apžvalga: kalnų sportas Lietuvoje

Kuomet nusprendė kalnų slidinėjimu užsiimti rimtai, tautiečiui buvo 15 metų. Tada sportininkas iš Šveicarijos persikraustė mokytis į itališką slidinėjimo koledžą. „Tikrai buvo sunku vėl keisti namus, vėl keisti aplinkybes, vėl keisti mokyklą. (…) Visiškai kitas mentalitetas, kita kalba, kiti žmonės, net juokas kitas. (…) Mūsų, sportininkų, ten buvo apie 100. Visi valgėme kartu, (…) slidinėjome kartu. Nuo šio sezono 24-erių A. Drukarovas Insbruke, Austrijoje, treniruojasi su privačia komanda „Global Racing“. Iki tol tautietis 3 metus dirbo su Šveicarijos komanda. LRT RADIJO pašnekovas pasakoja besitreniruojantis labai intensyviai. „Atsikeliu ryte, darau jogą, tai užtrunka maždaug 15 minučių, po to einu pusryčių valgyti. (…) Po pusryčių minu dviratį maždaug 10 minučių, (…) apsirengiu ir einu į trasą. Per treniruotę darau 5-6 nusileidimus ant slidžių, tai užtrunka maždaug 2-3 valandas. (…) Grįžtame maždaug 11-12 val., valgome, miegame, po to prasideda bendras fizinis pasirengimas, vėl pusė valandos ant dviračio, (…) dar treniruotė gali būti jėgos arba sprogstamumo.

Laidos „Čempionų pietūs“ svečias atvirauja, jog užsiimti kalnų slidinėjimu yra be galo brangu. „Aišku, karjeros pradžioje man labai mama padėjo, ji visa tai remia. Tai yra labai brangi sporto šaka. Man labai padeda Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, (…) Olimpinis komitetas taip pat prisideda prie olimpinių žaidynių pasiruošimo. Bet kol kas esu tame limbo, kaip sakoma, sportininkų, kurie priartėjo prie pasaulio taurės, bet dar nestabiliai įvažiuoja į tą 30-uką, kur sportininkai tikrai pradeda svajoti apie pragyvenimą vien iš kalnų slidinėjimo“, - tvirtina A.

Neseniai, gruodžio mėnesį, nuo Europos taurės medalio sportininką skyrė šimtoji sekundės dalis. Tautiečio užimta 4 vieta - aukščiausias pasiekimas Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje. A. „Mane labai džiugina gerinti kiekvieną kartą Lietuvos rekordus, nes tai yra dalykai, kurie visada bus mūsų istorijoje. 2018 m. ir 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange ir Pekine dalyvavęs A. Drukarovas dabar su nekantrumu laukia kitų, po 2 metų Italijoje vyksiančių, žaidynių. „[Noriu] įrodyti, kad Lietuvos sportininkas gali olimpinėse žaidynėse patekti į 10-uką stipriausių sportininkų. Tai yra kol kas mano svajonė. (…) Aš visas savo jėgas ir treniruotes atiduosiu, kad pasiekčiau tą tikslą. „Grįžti į Lietuvą bandau nors porą kartų per metus, aišku, sezono pabaigoje arba prieš sezoną. (…) Mano šeima gyvena Lietuvoje, (…) mano vaikystė praėjo Vilniuje. Vivulskio gatvė visada bus mano širdyje“, - neslepia A.

Kiti žymesni slidininkai

Kiti žymesnieji kalnų slidininkai: D. Žymantienė, Rūta Dadelienė, N. Švecova, Dž. Virškus, I. Gaška, A. Aleksandravičienė, M. Lajūtė, Paulius Augūnas, R. Stankevičius, M. Urbonavičius, R. Seliukas, V. Rumiancevas, T. Endriukaitis, R. Dičius, N. Mauragis, M. Freimanas, L. Vaitkus, A. Grigaras, M. Švabas, A.

Kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacija

Lietuvoje veikia ir Kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacija (kodas 304225047), įkurta 2016-04-08. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Asociacija įsikūrusi adresu Partizanų g. 2024 metais Kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacija pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.

Kalnų slidinėjimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės

Nors Lietuva neturi natūralių kalnų, kalnų slidinėjimas šalyje populiarėja. "Snow Arena" Druskininkuose suteikia galimybę treniruotis ir varžytis ištisus metus. LNSA deda daug pastangų, kad sportininkai galėtų treniruotis ir dalyvauti varžybose užsienyje.

"Snow Arena"

„Savo kelią kalnų slidinėjime prieš 12 metų ir pradėjau „Snow Arenoje“, kuri tapo mano antraisiais namais. Teko treniruotis kartu su slalomo Pasaulio taurės laimėtoja austre Katharina Liensberger jos trenerio pastatytoje trasoje. Mačiau iš arti, kaip vyksta treniruotės, visas procesas, kokio sudėtingumo trasos. Pažvelgiau į visą tą virtuvę iš arti. Jų trasos labai sudėtingos.

Finansavimo iššūkiai

Laidos „Čempionų pietūs“ svečias atvirauja, jog užsiimti kalnų slidinėjimu yra be galo brangu. „Aišku, karjeros pradžioje man labai mama padėjo, ji visa tai remia. Tai yra labai brangi sporto šaka. Man labai padeda Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, (…) Olimpinis komitetas taip pat prisideda prie olimpinių žaidynių pasiruošimo. Bet kol kas esu tame limbo, kaip sakoma, sportininkų, kurie priartėjo prie pasaulio taurės, bet dar nestabiliai įvažiuoja į tą 30-uką, kur sportininkai tikrai pradeda svajoti apie pragyvenimą vien iš kalnų slidinėjimo“, - tvirtina A. Drukarovas.

Dalyvavimas PLSŽ

1991 kalnų slidinėjimas įtrauktas į IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) programą; varžybos vyko Kaukazo kalnuose (dalyvavo 117 kalnų slidininkų; laimėjo: D. Jonkutė, J. Sadauskas, E. Menkevičiūtė, R. Dičius). Vėliau šios varžybos vyko tose šalyse, kuriose vyko ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynės: V Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (1995) - Kanadoje (44; D. Jonkutė, L. Vaitkus), VI (1997) - Australijoje (45; D. Jonkutė, N. Mauragis, T. Endrulaitis), VII (2001) - Jungtinėse Amerikos Valstijose (67; I. Gaška, L. Vaitkus, J. Virškus), VIII (2004) - Prancūzijoje (134; A. Aleksandravičienė, L. Vaitkus), IX (2007) - Italijoje (163; A. Aleksandravičienė, A. Grigaras).

Ateities perspektyvos

LNSA siekia plėtoti kalnų slidinėjimą Lietuvoje, didinti sportininkų meistriškumą ir populiarinti šią sporto šaką tarp jaunimo. Asociacija planuoja organizuoti daugiau varžybų ir treniruočių stovyklų, taip pat siekia pritraukti daugiau rėmėjų ir partnerių.

2026 m. olimpinės žaidynės

Kas atstovaus Lietuvai 2026 m. Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybose, paaiškės sausio 18 d., pasibaigus atrankai. A. Drukarovas dabar su nekantrumu laukia kitų, po 2 metų Italijoje vyksiančių, žaidynių. „[Noriu] įrodyti, kad Lietuvos sportininkas gali olimpinėse žaidynėse patekti į 10-uką stipriausių sportininkų. Tai yra kol kas mano svajonė. (…) Aš visas savo jėgas ir treniruotes atiduosiu, kad pasiekčiau tą tikslą.

Nauja sporto šaka

Tai nauja žiemos olimpinių žaidynių sporto šaka „slidinėjimo alpinizmas“, ir jau bus 2026 m.

tags: #kalnu #slidinejimo #asociacija