Efektyvūs kalnų slidinėjimo pratimai: Pasiruoškite trasoms kaip profesionalas!

Kalnų slidinėjimas - tai ne tik malonumas ir adrenalinas, bet ir nemažas fizinis iššūkis. Tinkamas fizinis pasirengimas yra būtinas norint mėgautis kokybiškais nusileidimais, išvengti traumų ir jausti malonumą, o ne raumenų skausmą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai pasiruošti kalnų slidinėjimo sezonui, kokius pratimus atlikti ir į ką atkreipti dėmesį.

Fizinio pasirengimo svarba

Kalnų slidinėjimas reikalauja fizinio pasiruošimo. Žmogaus raumenynas ir sąnariai turi būti paruošti fiziniam krūviui, tad slidinėjimui būtina ruoštis iš anksto. Tinkamai fiziškai nepasirengusiems asmenims slidinėjimas tampa kančia, o ne malonumą teikiančia veikla. Pagrindinė kojų skausmo priežastis yra silpni raumenys. Leidžiantis nuo kalno ir atliekant posūkius šie raumenys labai apkraunami, stipriai įsitempia, kad net atskiros jų dalelės deformuojasi, o kartais ir sutrūkinėja.

Treniruočių periodiškumas ir tikslai

Skirtingus tikslus sau keliantys kalnų slidininkai skirtingai ir treniruojasi. Siekiantys didžiausių sportinių laimėjimų treniruojasi pagal nusistovėjusią klasikinę treniruotės metodiką. Metinis treniruotės ciklas skirstomas į parengiamąjį, varžybų ir pereinamąjį laikotarpius.

Parengiamasis laikotarpis

Parengiamojo laikotarpio (gegužės-lapkričio mėn.) pagrindinis uždavinys - išugdyti specialias fizines galias iki reikiamo lygio, kad būtų galima kokybiškai atlikti technikos veiksmus įveikiant varžybines trasas.

Raumenų grupių lavinimas

Kalnų slidinėjime didžiausias krūvis tenka kojų ir dubens raumenims, nemažas - nugaros, pilvo preso ir šoniniams raumenims. Rankų raumenų vaidmuo mažesnis, jos atlieka pagalbinį darbą. Taigi, šios raumenų grupės daugiausia ir lavinamos.

Taip pat skaitykite: Tinkama avalynė kalnų žygiams

Fizinių savybių ugdymas

Raumenų jėga: Raumenų jėga priklauso nuo daugelio veiksnių, bet vienas iš pagrindinių - raumenų masė. Jos ugdymui reikia skirti daug laiko.
Raumenų galingumas: Raumenų galingumas priklauso nuo jų jėgos ir susitraukimo greičio. Šiai savybei ugdyti taip pat skiriama nemažai laiko.
Raumenų ištvermė: Įveikiant ilgas trasas prireikia raumenų lokalinės ištvermės, taip pat suaktyvinamos ir kvėpavimo bei kraujotakos sistemos. Todėl dalis treniruotės turėtų būti skiriama specialiajai ištvermei lavinti.
Pusiausvyra, vikrumas, koordinacija: Kalno profilis, vartų išdėstymas būna labai įvairūs, todėl kalnų slidininkui reikia geros pusiausvyros, vikrumo, koordinacijos.
Lankstumas: Kad būtų galima atlikti judesius plačia amplitude, reikia pakankamai gero lankstumo.

Taigi šiuos fizinius gebėjimus parengiamuoju laikotarpiu ir ugdo profesionalūs kalnų slidininkai. Tai turėtų daryti ir žemesnio lygio sportininkai, tik jų darbo apimtis turėtų būti mažesnė. Kalnų slidinėjimo mėgėjai, norėdami kokybiškai slidinėti, besirengdami išvykti į didesnius kalnus, taip pat privalo pagal savo galimybes fiziškai rengtis, sustiprėti, parengti savo raumenis dideliems fiziniams krūviams.

Pratimus imituojantys kalnų slidinėjimą

Mažai pagelbės bėgimas, žaidimai, plaukimas, gimnastika, nes šiose sporto šakose raumenų veiklos mechanizmai skiriasi nuo kalnų slidininko veiklos. Gerokai veiksmingesnis yra važiavimas dviračiu, dar geriau - čiuožimas ar važiavimas riedučiais. Artimiausia kalnų slidinėjimui yra slidinėjimas lenktyninėmis arba turistinėmis slidėmis. Daug slidžių valdymo elementų yra bendrų, nors daug ir skirtingų. Gerai mokant slidinėti turistinėmis slidėmis iš karto negalės drąsiai leistis nuo kalno su kalnų slidėmis, bet pranašumą prieš nemokantį visai slidinėti turės. Taigi vasaros metu tinkamiausia rengimosi priemonė yra važiavimas riedučiais. Tai ir fizinio rengimo pratimas, ir pusiausvyrą lavinanti, koordinaciją tobulinanti, ir net atskirus technikos elementus formuojanti priemonė. Žmogus, gerai išmokęs važiuoti riedučiais, išvykęs į kalnus lengvai išmoksta kalnų slidinėjimo techniką. Jam ypač gerai sekasi tai daryti su trumpomis slidėmis. Važiavimą riedučiais naudoja didelio meistriškumo kalnų slidininkai, taip pat ir lenktynininkai.

Veiksmingi pratimai kalnų slidininkams

Yra ir kitų veiksmingų būdų, kuriuos galima naudoti sporto treniruoklių salėje arba lauke ar net namuose, ne itin erdviame kambaryje.

Kojų raumenų stiprinimas

Pats paprasčiausias ir veiksmingas kojų raumenų jėgos lavinimo pratimas yra atsitūpimai ir atsistojimai. Pajėgesni gali juos daryti pašokdami. Pirmą savaitę patartina pritūpimus daryti 4-6 dienas po 10 kartų ir po 3 serijas per dieną, tarp jų pailsint 1-1,5 min. Toliau kas savaitę kiekvienoje serijoje pritūpimų skaičių padidinti 3-5, kol bus pasiekta 30 pritupimų, juos kartoti 3-5 kartus. Po tokios mankštos nuvykę į kalnus posūkius atliksite veiksmingai ir kojų tikrai neskaudės. Per ilgesnį laiką padidės raumenų masė ir jų galingumas. Galingumas daugiau didės darant šuoliukus, nes raumenys bus priversti susitraukti.

Slidininkai, norintys dar labiau sustiprinti kojas, gali bandyti atsitūpti ir atsistoti ant vienos kojos. Taip atsitūpti ir atsistoti pajėgūs slidininkai labai daug kartų, o mėgėjams siektinas 15 kartų rodiklis.

Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis slidinėjimo batus

Vienkartinį raumenų susitraukimo galingumą galima įvertinti išmatuojant, kiek slidininkas pašoka aukštyn. Tai daroma taip: atsistojama prie sienos ir iškelta ranka pirštais pažymima, kiek pasiekiama, tada energingai pašokus ir mojant rankomis vėl pažymima, kiek ta pačia ranka pasiekiama. Atstumas tarp pirmo ir antro pažymėjimo parodo, kiek aukštai pašokama. Vyrai turėtų pašokti 50-70 cm, o moterys - 35-50 cm. Galingumo ištvermę galima pamatuoti suskaičiuojant, kiek kartų per minutę atsitupiama ir atsistojama ranka pasiekiant žymę ant sienos. Turėtų būti apie 40-50 k./min. Kojas sustiprinti galima atliekant šuoliukus į šonus, iš dalies imituojant kojų ir liemens padėtį posūkio metu.

Liemens raumenų stiprinimas

Ruošiantis slidinėti, reikia mankštinti ne tik kojų, bet ir liemens raumenis. Pilvo preso raumenims stiprinti naudotini šie pratimai:

Kelti kojas kybant ant skersinio (iki 15-30 kartų).
Kelti sulenktas kojas ir vėl jas nuleisti gulint ant nugaros.
Sėstis ir gultis (kojos sulenktos) laikant rankas už galvos arba ant krūtinės.

Pilvo preso pajėgumą galima patikrinti skaičiuojant, kiek kartų sportininkas atsisės per 30 s. Vyrų geras rezultatas 25-35 kartų, o moterų - 20-30 kartų.

Svarbu stiprinti ir nugaros raumenis, nes jie dalyvauja atliekant kiekvieną posūkį ir laiko palinkusį liemenį. Nugaros raumenis lavina pratimai su svarmenimis arba įveikiant savo kūno svorį. Pvz., gulint ant atramos veidu žemyn (kojos fiksuotos), lenkti ir tiesti liemenį. Treniruojant nugaros raumenis būtina laikytis labai svarbios vienos taisyklės: negalima kelti svarmenų sulenkus nugarą, nes šiuo atveju bus spaudžiamas vienas tarpslankstelinių diskų kraštas, todėl šie diskai gali deformuotis ir pasislinkti į mažiau spaudžiamą pusę arba atsirasti išvarža. Taip patiriama stuburo trauma, kuri gali pridaryti daug nemalonumų.

Rankų raumenų stiprinimas

Pravartu patreniruoti ir rankų raumenis, tam daromi įvairūs atsispaudimai. Moterys gali atsispaudimus daryti remdamosi į grindis rankomis ir keliais. Galima atlikti prisitraukimus prie skersinio.

Taip pat skaitykite: Apžvalga: kalnų sportas Lietuvoje

Lankstumo lavinimas

Lankstumui lavinti taip pat reikia skirti laiko. Su lankstumo pratimais kartu atliekami ir raumenų tempimo pratimai, tai gerina jų elastingumą, atsipalaidavimo galimybes. Prieš darant lankstumo pratimus būtina sušildyti sąnarius, jų raiščius, raumenis, sausgysles. Tempimo pratimai yra balistiniai ir statiniai. Balistiniai pratimai - tai įvairūs mostai trumpai padidinant judesio amplitudę, o statiniai - kai tempimas tęsiasi kelias ar net keliolika sekundžių. Daugelio autorių nuomone, statinis tempimas yra veiksmingesnis. Lėtai tempiant labiau ištempiami audiniai, o staigaus (balistinio ) veiksmo metu trumpas timptelėjimas sukelia raumenų refleksinį pasipriešinimą, apsisaugant nuo pertempimo. Labai paveiku tempti tuos raumenis, kurie tik ką atliko jėgos pratimus.

Vikrumo ir pusiausvyros lavinimas

Vikrumas ugdomas žaidžiant įvairius žaidimus. Pusiausvyrą lavina važiavimas riedučiais, dviračiu, kai nevairuojama rankomis, o tik kūno judesiais.

Treniruočių dažnumas ir intensyvumas

Treniruotis du kartus per savaitę ir mažiau nėra veiksminga. Reikia treniruotis ne mažiau kaip tris kartus, nors ir po 15-30 min. Profesionalūs slidininkai treniruojasi 6-10 kartų per savaitę po 1,5-2 valandas, o kartais ir daugiau. Kraštutiniu atveju reikia prieš vykstant į kalnus nors vieną mėnesį reguliariai pasimankštinti. Ypač svarbu patreniruoti jau minėtais būdais kojų raumenis. Reikia priminti, kad fizinė veikla apkrauna kelius, padeda išlaikyti juose pakankamai kalcio ir išsaugoti jų stiprumą.

Papildomi patarimai ruošiantis slidinėjimui

Pasirūpinkite tinkama įranga ir apranga: Tinkama įranga ir apranga yra svarbūs.
Išmokite slidinėjimo technikos: Prieš pradedant slidinėti, pravartu išmokti slidinėjimo technikos.
Pasiruoškite fiziškai: Jei nusprendėte mokymasis slidinėti šį žiemos sezoną ir reguliariai nesportuojate, turėtumėte pasirūpinti tinkamu fiziniu pasirengimu. Tai leis jums slidinėti saugiai ir naudingai sveikatai, taip pat padės lengviau daryti pažangą mokantis reikiamų įgūdžių.
Pradėkite treniruotis iš anksto: Reguliariai treniruotis pradėkite likus bent kelioms savaitėms (6-12 savaičių) iki pirmųjų žingsnių slidinėjimo trasose.
Dėmesys raumenų grupėms: Daugiausia dėmesio skirkite kojų ir rankų raumenų jėgai ir ištvermei gerinti, judesių diapazonams didinti ir laikyseną stabilizuojantiems raumenims (vadinamajam branduoliui) stiprinti.
Pasirinkite tinkamus pratimus: Pasirinkite kūno svorio pratimus (kėdė prie sienos, įvairios lentos variacijos, daugiaplokštuminiai atsilenkimai ir salto atgal, pritūpimai su kojų pirštais į viršų arba šuoliukai ir t. t.), taip pat su papildomu svoriu (štanga, hanteliai, kettlebells, TRX juostos, bosu, mini juostos ar gimnastikos kamuoliai).
Kreipkitės į specialistus: Nežinote, kaip savarankiškai susikurti treniruotę arba ar teisingai atliekate tam tikrą pratimą? Kad pradėtumėte nuo geros pradžios, rinkitės pamokas su sertifikuotu slidinėjimo instruktoriumi (individualiai arba grupėje), kuris supažindins su slidinėjimo šlaituose pagrindais, padės įvaldyti slidinėjimo techniką arba ištaisys jūsų klaidas.
Slidinėjimo pozicija: Imtis atitinkamų slidinėjimo pozicijos. Tai yra vienas iš svarbiausių saugumo (leidžia greitai reaguoti į situaciją šlaite ar trasoje), pažangos ar greičio didinimo elementų. Visų pirma turite užtikrinti, kad jūsų kūno svoris tolygiai pasiskirstytų tarp pėdų. Atsistokite taip, kad pėdos būtų klubų plotyje. Tada švelniai sulenkite kelius (tiek, kiek leidžia batai) ir šiek tiek sulenkite klubus, kad sukurtumėte šiek tiek pasvirusį siluetą. Rankas, sulenktas per alkūnes, padėkite priešais kūną. Venkite griežto stuburo laikymo, pernelyg didelio pasilenkimo atgal, greitų, plačių ir nekoordinuotų rankų judesių ar atstumo tarp pėdų sutrumpinimo (prarasite pusiausvyrą). Keisdami stovėsenos aukštį (nuleisdami ir pakeldami), pasirūpinkite, kad vienu metu dirbtų klubai, keliai ir kulkšnys.
Mokykitės slidinėti palaipsniui: Pradėkite mokytis slidinėti judėdami aplink vadinamąjį. plūgas, todėl jums bus lengviau įvaldyti, be kita ko, greitį. Kai pasitikėsite šiuo elementu, galėsite išbandyti sudėtingesnes slidinėjimo technikas.
Plūgo technika: Plūgas yra paprasčiausia slidinėjimo technika, su kuria išmoksite elementarių dalykų: važiuoti tiesiai, valdyti slidę (įskaitant greitėjimą ir lėtėjimą), pasukti ir stabdyti. Įvaldę plūgo vairavimo įgūdžius, galite pereiti į aukštesnį lygį ir išbandyti vadinamąjį „šus” vairavimą.
Lygiagretus slidinėjimas: Lygiagrečiai slidinėjant, slidės yra lygiagrečiai vienas kitam, todėl galite greitėti.
Karvingo slidės: Karvingo slidės (dar vadinamos liemeninėmis slidėmis - jos per vidurį yra siaurėjančios) yra varomos šlaito kraštais, o tai, be kita ko, įmanoma dėl dinamiško kelių poveikio. Dėl to slidininkas posūkyje nepraranda greičio. Šiuo atveju plūgo vairavimas Sukantis reikia perkelti kūno svorį ant vienos slidės. Norėdami pasukti į kairę, turite prispausti dešinę slidę prie sniego, ir atvirkščiai. Lygiagrečiai slidinėjant posūkyje reikia perkelti kūno svorį į vieną koją (išorinę koją) ir tuo pačiu metu judinti slides į vieną pusę. Tai yra vadinamasis. slydimo posūkis.
Stabdymo technikos: Dar viena svarbi saugaus judėjimo ant „dviejų lentų” dalis - mokėjimas stabdyti. plūgas - gerai veikia mažinant greitį ir lengvai stabdant. Pastatykite slides apverstos V raidės forma (kaip važiuodami plūgu), šiek tiek nuleiskite svorio centrą ir judėkite atgal. Kuo plačiau išskleisite slidžių kulnus ir kuo stipriau spausite vidinę pusę (kraštus), tuo mažesnis bus jūsų greitis. į šoną - Šis būdas leidžia sustabdyti efektyviau ir greičiau nei plūgas, todėl jį patartina naudoti stačiuose šlaituose ir tada, kai norite kuo greičiau sustoti (avarinėse situacijose).
Venkit klaidų: Pagrindinė klaida, kurią daro slidinėti besimokantys žmonės, yra ta, kad į trasas jie leidžiasi „iš karto”, t. y. be tinkamo fizinio pasiruošimo ir pagrindinių žinių apie slidinėjimą.echninis slidinėjimas. Suaugusieji taip pat klaidingai mano, kad pamokos su instruktoriumi skirtos vaikams, todėl dažniausiai bando mokytis slidinėti savarankiškai, o tai dažnai baigiasi blogais įpročiais ir nepakankama pažanga. Kita pradedančiojo klaida su slidinėjimo technika susijęs raumenų įtempimas krentant ir kritimas žemyn - ant kelių ir riešų, kuris gali baigtis rimtu susižalojimu ar trauma.
Slidinėjimas prieinamas visiems: Slidinėjimas prieinamas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar pasirengimo lygio. Turint reikiamą pasiryžimą ir tinkamai pasiruošus išvažiuoti į trasas (tiek fizinio pasirengimo, tiek įrangos požiūriu), slidinėjimo technikos pagrindus galima įvaldyti per vieną sezoną.
Pasitikrinkite raumenų pasirengimą: „Atsistokite ant vienos kojos ir pritūpkite. Jeigu jūsų kelias pasisuko į kurį nors šoną arba per daug į priekį - kol kas jūs nesate pasiruošęs slidinėti.
Apšilimas: Prieš kalnų slidinėjimą, kaip ir prieš bet kokį kitą sportą, norint išvengti traumų, būtina atlikti apšilimą. „Apšilimas truks tik 15-20 minučių, tačiau tai padės išvengti traumų, dėl kurių vėliau gali reikėti reabilitacijos, galinčios užtrukti net iki pusės metų.
Dažniausios traumos: Dažniausiai pasikartojančios traumos slidinėjant - sumušimai ir raumenų traumos, kelio sąnario traumos, kai traumuojamas meniskas.

Kardio treniruotės

Kardio treniruotės, kitaip vadinamos ištvermės treniruotėmis, skirtos gerinti ir lavinti širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas. Jų dėka sustiprėja širdies darbas, greičiau atsistatoma po fizinio krūvio ir organizmas lengviau priima didesnius treniruočių iššūkius. Taigi sporto klube išnaudokite kardio treniruoklius. Rekomendacija būtų: ėjimas ant bėgimo takelio į įkalnes, elipsinis ar steperio treniruoklis. Jie padės palaipsniui priprasti prie fizinio krūvio, o kartu stiprins kojų raumenis. Ištvermei padidinti būtinai įtraukite į savo kardio treniruočių tvarkaraštį intervalines treniruotes. Šių programų rasite kiekvieno kardio treniruoklio valdymo skydelyje. Tiesiog pasirinkite programą pagal savo fizinį pajėgumą ir kaskart didinkite krūvį bei atstumą, įveikiamą per laiko vienetą. Rekomenduoju po 2 40-60 minučių trukmės kardio treniruotes per savaitę.

Kojų raumenų stiprinimas ir jėgos didinimas

Slidinėjant dirba ne tik širdies raumuo, kartu stipriai apkraunamas ir apatinių galūnių raumenynas. Todėl be kardio treniruočių labai svarbu skirti nemažai laiko kojų tvirtumui (įskaitant čiurnos ir kelių raiščių) ir jėgos didinimui. Juk čiuožiant nuo kalno kojų raumenys turi atlaikyti visą kūno svorį, taip pat išlaikyti balansą posūkiuose. Prisiminkite, kad slidinėsite kone visą savaitę, kiekvieną dieną, tad kojos turėtų būti paruoštos ypatingai. Patys paprasčiausi pratimai pradedantiesiems būtų pritūpimai ir įtūpstai vietoje. Kad gerėtų pusiausvyra ir koordinacija, pritūpimus darykite užsimerkę. Paprastus įtūpstus galite pakeisti į įtūpstą atsistojus, išmojant kelį į priekį ir užlaikyti jį iškėlus stovint ant vienos kojos 3-5 s. Atlikite 6-8 pakartojimus ir šią seriją kartokite 2-3 kartus. Jau pažengusiems rekomenduoju šiuos tris pratimus, kurie sustiprins kojų raumenis:

Čiuožėjo šuolis (SKATER JUMP): Atsistoti tiesiai, kojos pečių plotyje. Dešinę koją dedame už kairės kojos į šoną kiek įmanoma toliau, lenkiant kairę koją. Lenkiamės per liemenį, kad dešinė ranka pasiektų žemę. Galva visada nuleista. Įsivaizduokite, kad čiuožiate pačiūžomis. Atlikite 15-30 tokių pakartojimų į abi puses, šią seriją kartokite 35 kartus.
Judėjimas pristatomu žingsniu su elastine guma (Mini Band Monster Walks): Atsistokite tiesiai, kojos pečių plotyje. Užsidėkite elastinę gumą šiek tiek aukščiau kelių ir ją visada laikykite įtempusią (keliais spauskite į išorę) išlaikant plačias kojas. Šiek tiek pritūpkite. Judėkite į šonus pristatomu žingsniu vos eidami į priekį. Atlikite 15 žingsnių į priekį ir atgal, šią seriją kartokite 2-3 kartus.
Įtūpstai ratu pagal laikrodžio rodyklę (Round the Clock' Lunge): Atsistokite tiesiai, kojos pečių plotyje. Darome įtūpstą į priekį ir grįžtame atgal. Toliau darome įtūpstus į dešinę, atgal ir į kairę (judam pagal laikrodžio rodyklę, keisdami kryptis). Atlikite tris ratus ir šią seriją kartokite 3 kartus. Pastaba: darant įtūpstą, išlaikykite kelį 90 laipsnių kampu (kelias neeina į priekį), galva ir kūnas tiesūs.

Juosmeninės nugaros dalies ir liemens raumenų stiprinimas

Ruošdamiesi slidinėjimo kelionei, nepamirškite į savo treniruočių programą įtraukti juosmeninės nugaros dalies ir liemens raumenis stiprinančių pratimų. Šiems raumenims stiprinti ypatingą dėmesį turėtų skirti žmonės, dirbantys sėdimą darbą arba apskritai nesportavę. Nusileidimo nuo kalno metu būnate pasilenkę į priekį, taip pat atliekate daug rotacinių judesių - liemeniu darote staigius posūkius ir didelė apkrova tenka būtent šiai kūno daliai. Tinkamai neparuošus šių raumenų, kelionės metu ima skaudėti nugarą ir dažnas nebegali tęsti slidinėjimo dėl šių skausmų. Kad slidinėjimo kelionės nenutrauktų nugaros skausmas, siūlau šiuos liemens raumenis sutvirtinančius pratimus:

Lenta (Planks): Atsiremti delnais ant sulenktų rankų ir kojų pirštų. Kūnas horizontalioje padėtyje. Pakaušis, mentės ir kryžkaulis turėtų būti vienoje linijoje ir stenkitės ją išlaikyti viso pratimo metu. Kvėpuokite giliai ir ramiai. Laikykite lentą 30-45 sekundes 3-4 kartus.
Troso trauka į šonus (Rotacija): Atsistokite tiesiai, kojos pečių plotyje, šiek tiek sulenktos per kelius. Dubenį pasukame į save. Klubų nejudiname, jie lieka toje pačioje pozicijoje. Rankos ištiestos prieš save pečiu aukštyje. Stebėkite, kad abu pečiai išliktų viename aukštyje. Traukite trosą i kairę pusę ir grįžkite atgal (sukasi tik viršutinė kūno dalis). Atlikite 10 tokių pasisukimų į abi puses, pakartokite šią seriją 2-3 kartus. Pastaba: pradėkite su nedideliu svoriu ir palaipsniui jį didinkite. Svarbiausia šį pratimą atlikti techniškai.
Nugaros lenkimas su svoriu stovint (nugaros apačios tiesiamieji raumenys): Dėkite svorį ant pakaušio, laikydami rankose. Kojos šiek tiek sulenktos per kelius. Stenkitės pasilenkti į priekį per klubą išlaikant nugarą tiesią ir grįžkite atgal. Atlikite 8-12 kartų, šią seriją kartokite 3-4 kartus.

Didžioji dalis pratimų, ruošiantis slidinėjimui, turėtų būti dinaminių. Venkite statinių pratimų, nes slidinėjant nuolat judat, keičiat čiuožimo kryptis, atliekate daug posūkių. Po kiekvienos treniruotės, siūlau atlikti atpalaiduojančius tempimo pratimus ir įtraukti volelį. Šie pratimai skatina raumens elastingumą, didina kraujo cirkuliaciją ir mažina pieno rūgšties koncentraciją raumenyje po treniruotės. Kūno raumenų tempimo pratimų ir savotiško masažo ant volelio nepamirškit ir slidinėjimo kurortuose. Atlikite juos prieš slidinėjant ir po.

tags: #kalnu #slidinejimo #pratimai