Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sportas, tai nacionalinio identiteto dalis. Šiame straipsnyje aptarsime moterų krepšinio pradininkes Amerikoje, jų įtaką ir palikimą. Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė 1891 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kūno kultūros mokytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith) sugalvojo šį žaidimą, norėdamas paįvairinti studentų kūno kultūros pratybas. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Springfildo koledžo salėje.
Pirmieji žingsniai ir moterų vaidmuo
Lietuvą krepšinis pasiekė panašiu metu kaip ir kitas Europos šalis. Tačiau, skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvoje krepšinio pradininkėmis tapo moterys. XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Kaune vystant krepšinį, kaip ir kitas sporto šakas, daugiausiai nusipelnė pirmasis šiuolaikinis Lietuvos sporto klubas Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga (LFLS). 1920 metais įkurta LFLS buvo aktyviausia sporto organizacija Lietuvoje.
Iš pradžių Lietuvoje pradėtas žaisti ne visai tas krepšinis, kurį žinome šiandien. Lietuvos sportininkės pirmiausiai susipažino su „basketbolu pagal vokiškas taisykles“ - korfbolu. Tai žaidimas, panašus į krepšinį, bet su reikšmingu skirtumu - korfbolo krepšys neturi lentos.
Sendos Berenson Abbott: moterų krepšinio pionierė
Springfildo krepšinio muziejuje galima rasti įrėžtas Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Sendos Berenson Abbott (litvakės, kartais teigiama, kad net moterų krepšinio pradininkės) pavardes. Moteris gimusi 1868 m. kovo 19 d. Vilniuje, Lietuvoje. Ji pirmoji Valstijose ėmėsi propaguoti krepšinį tarp moterų. Nors dauguma vyrų sakė, kad šis žaidimas dailiosios lyties atstovėms per sunkus, Senda įrodė savo. Iš pradžių ji krepšinio aikštelę padalijo į tris dalis, o kad nereikėtų daug bėgioti, griežtai prisakė merginoms judėti tik savo zonoje. Iki septynerių Lietuvoje gyvenusi Senda dvylika metų vadovavo JAV krepšinio federacijos moterų komitetui, parašė pirmąsias moterų krepšinio žaidimo taisykles.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas bei savivaldybės architektas Arūnas Grigaitis Butrimonyse susitiko su Kultūrinės ir istorinės atminties fondo (KIAF) vadove Simona Mikėnaite dėl pasaulio moterų krepšinio pradininkės Sendos Valvrojenski (Berenson-Abbott) atminimo įamžinimo. Senda, Butrimonyse gimusi 1868 m. kovo 19 d., pasaulyje yra vadinama „Krepšinio motina“, yra žaidimo taisyklių moterims vadovėlio autorė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie konteinerių transportavimą iš Amerikos
Krepšinio šlovės muziejus ir Sendos atminimas
JAV visi populiarūs žaidimai su kamuoliu turi savo šlovės muziejus, bet labiausiai išplėtotas yra krepšinis - be JAV ir kitų šalių profesionalių krepšininkų, muziejaus komandos nariais taip pat išrinkti mėgėjai ir sportui nusipelnę žmonės. Krepšinio šlovės muziejuje Springfilde, kurio palubėje kabo ir Arvydo Sabonio bei Šarūno Marčiulionio nuotraukos, o stendus puošia jų marškinėliai, lankiausi jau tris kartus. Tačiau ne veltui sakoma, kad per kiekvieną apsilankymą muziejuje randi ir sužinai ką nors nauja. Bevaikščiodamas po sales susipažinau su muziejaus viceprezidentu Scottu Zuffelato. Prisistačiau, kad esu iš Lietuvos. Amerikietis pasigyrė, kad jo prosenelis iš motinos pusės buvo Ališauskas. Apsikeitėme suvenyrais. Papasakojau jam apie Joniškyje esantį krepšinio muziejų. Nepraleidau progos apžiūrėti stendą, kur moters biografija prasideda žodžiais „Vilnius, Lietuva“. Jie parašyti prie JAV moterų krepšinio pradininkės Sendos Berenson-Abbot pavardės.
Butrimonių seniūnas Andrius Karlonas ir gimnazijos direktorius Valdas Valvonis aprodė miestelio centrinę aikštę, papasakojo įdomių istorinių faktų, pasidžiaugė, kad nuo idėjos jau pereinama prie konkrečių darbų. Jų manymu, paminklas „Krepšinio motinai“ taps dar vienu traukos centru, kuris garsins Butrimonis ne mažiau, negu miestelio aikštėje vasarą veikiantis unikalus fontanas. Konkreti vieta paminklui dar neapibrėžta. Skulptorius N. Erminas sakė iš pradžių norintis gerai pasižvalgyti po Butrimonis, pagalvoti apie galimą interaktyvaus paminklo versiją. Šio menininko kūryba pasižymi ne tik konceptualumu, bet ir netikėtu skirtingų elementų, medžiagų komponavimu. Paskutinis jo darbas kartu su KIAF - meninė kompozicija Sudarge (Šakių r.) garsiam rašytojui Jerome Davidui Salinger ir jo romanui „Rugiuose prie bedugnės“.
Paminklo S. Valvrojenski (Berenson-Abbot) pastatymą finansuoja KIAF, jau anksčiau žadėjo prisidėti Lietuvos krepšinio federacija. „Krepšinio motinos“ paminklo idėjos įgyvendinimu rūpinasi ir profesionalo karjerą Alytuje pradėjęs buvęs krepšininkas, dabar - TV prodiuseris, režisierius ir scenaristas Rolandas Skaisgirys. Paminklui, skirtam „Krepšinio motinai“ Butrimonyse, taip pat pritaria, iniciatyvas dėl S.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kelias
Nors XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje žaisti krepšinį Lietuvoje pirmos pradėjo moterys, laikui bėgant moterų krepšinis stabtelėjo ir ketvirtajame dešimtmetyje vystėsi daug lėčiau negu vyrų. Pokyčius iš dalies nulėmė tuometinės visos Europos sporto tendencijos. Moterų sportas didelį pakilimą išgyveno kaip tik trečiajame dešimtmetyje, kuomet buvo įsteigta Tarptautinė moterų sporto federacija (FSFI; ji veikė 1922-1934 m.), pradėtos rengti Moterų pasaulio žaidynės.
Negalima teigti, kad moterų sportas buvo nustumtas toli į sporto paraštes, bet ketvirtajame dešimtmečio pabaigoje jam apskritai trūko tokių energingų sporto aktyvisčių, kokios trečiojo dešimtmečio pradžioje buvo krepšinio pradininkės Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ar Arija Karnauskaitė. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes žaidė tik 1938 metų gegužės 22 dieną. Tą pačią dieną Kauno Valstybės stadione susitiko Lietuvos ir Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinės, o prieš jų rungtynes buvo surengtas Lietuvos ir Estijos moterų rinktinių mačas. Lietuvės šias rungtynes laimėjo 15:7 (7:4).
Taip pat skaitykite: Jungtinių Amerikos Valstijų dailusis čiuožimas
Nors Lietuvos krepšininkės tarptautinės patirties turėjo labai mažai, paskelbus, kad 1938 metais vyks pirmosios Europos moterų krepšinio pirmenybės, Lietuvos sporto vadovams nekilo abejonių, kad mūsų šalis privalo jose dalyvauti. Vis dėlto išsiųsti rinktinę į Italiją, kuri ėmėsi rengti moterų pirmenybes, sporto vadovams buvo gana sudėtingas iššūkis. Varžybos vyko toli, kelionė buvo brangi, o Kūno kultūros rūmų (KKR) iždą ištuštino 1938 metų vasarą surengta Tautinė olimpiada. Dėl to KKR kreipėsi į privačius asmenis. Jų paaukoti pinigai padėjo moterų krepšinio rinktinei nukeliauti į Pietų Europą. Pasibaigus lėšų rinkimo vajui, sporto vadovybė labiausiai dėkojo operos dainininkei Vincei Jonuškaitei-Zaunienei, kuri visą tarpukario laikotarpį buvo kone ištikimiausia Lietuvos moterų sporto rėmėja.
Pirmosios Europos moterų krepšinio pirmenybės
Pirmosios Europos moterų krepšinio pirmenybės buvo surengtos vos trejais metais vėliau nei pirmosios vyrų pirmenybės. Vis dėlto Senojo žemyno moterų krepšinis jų link ėjo ilgais kančių keliais. Lietuvės turėjo laiko ir pailsėti po varginančios kelionės, ir pasigrožėti tūkstantmečius skaičiuojančiu miestu, ir priprasti prie itališko maisto, ir pasitreniruoti šeimininkų paruoštoje krepšinio aikštėje. Lietuvos krepšininkėms, pirmą kartą nuvykusioms į tokią tolimą šalį, daug kas buvo neįprasta. „Savotišką siurprizą pateikė mums vaisiai. Kadangi jie čia labai pigūs, todėl atvykusios ėmėm smaguriauti.
Europos pirmenybėse lietuvėms svarbiausios buvo pirmos ir paskutinės rungtynės. Jų rezultatai nulėmė pirmąsias žemyno čempiones. Lietuvos moterų rinktinė 1938 metų rudenį, kaip ir Lietuvos vyrų rinktinė 1937 metų pavasarį, pirmąsias Europos pirmenybių rungtynes žaidė su Italijos komanda.
Vicečempionių titulas ir įvertinimas
Apmaudžiai išsprūdęs Europos čempionių vardas Lietuvoje paliko nedidelį nusivylimo pėdsaką, bet žiniasklaida didžiavosi ir antrąja vieta. Buvo pabrėžiama, kad Lietuvos moterų krepšinis dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl ir reikalavimai turėtų būti mažesni negu vyrų rinktinei.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai.
Taip pat skaitykite: JAV olimpinė istorija
Moterų krepšinis šiandien
Šiandien neretai svarstoma, kad galbūt pirmųjų ponių reiškinys išnyks. Anot A. Lydekos, jei šalia kandidato esantis asmuo yra žinomas, iškalbus, turi gerus komunikacijos įgūdžius, tai gali pagerinti jo šansus būti išrinktam prezidentu. D. Jakniūnaitė pamini, kad tokių besikeičiančių laikų pavyzdys gali būti JAV prezidento Joe Bideno žmona Jill, pabrėžtinai prisistatanti su moksliniu laipsniu ir tęsianti savo dėstytojos darbą. D. Jakniūnaitė svarsto, kad greičiausiai šiuo metu Lietuva turi savo paskutiniąją pirmąją ponią, ir ji, beje, iš A.
tags: #amerikos #moteru #krepsinio #pradininke