Įvadas
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama Lietuvos gyventojų, ypač jaunimo, fiziniam pasirengimui. Ši problema aktuali ne tik švietimo įstaigoms, bet ir kariuomenei bei policijai, kur fizinė ištvermė ir jėga yra būtinos savybės. Šiame straipsnyje aptarsime kariuomenės fizinio pasirengimo normatyvus, jų svarbą, dabartinę situaciją ir galimus sprendimo būdus.
Vaikų fizinio aktyvumo mažėjimas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pastebi, kad vaikų fizinė būklė prastėja, ir dalį atsakomybės už tai turėtų prisiimti tėvai. Gimnazijų vadovybė atkreipia dėmesį į mokinių nenorą sportuoti, o tėvai dažnai rašo pateisinimus dėl nedalyvavimo kūno kultūros pamokose. Fizinio ugdymo mokytojai teigia, kad kai kurie tėvai netgi piktinasi dėl reikalavimo sportuoti gryname ore, nors tai yra naudinga vaikų sveikatai.
Švietimo sistemos pokyčiai
ŠMSM siekia gerinti situaciją didindama fizinio ugdymo pamokų skaičių mokyklose nuo dviejų iki trijų per savaitę ir atnaujindama ugdymo turinį. Tačiau ministerija pabrėžia, kad atsakomybę už vaikų fizinį aktyvumą turi prisiimti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Taip pat svarbu tobulinti pačių pedagogų kompetencijas, kad jie sugebėtų sudominti vaikus sportuoti.
Kariuomenės ir policijos susirūpinimas
Policija ir kariuomenė taip pat pastebi prastą jaunimo fizinį pasirengimą. Pakliuvę į pradinę privalomąją karo tarnybą jaunuoliai dažnai neišlaiko elementarių fizinio pasirengimo testų, tokių kaip atsispaudimai, atsilenkimai ir bėgimas. Policijos mokykloje kas trečias norintis tapti policininku neišlaiko fizinio pasirengimo testo. Dėl pareigūnų trūkumo policijoje netgi supaprastinami fizinio patikrinimo reikalavimai.
Kariuomenės fizinio pasirengimo normatyvai
Kariuomenės fizinis rengimas yra viena iš pagrindinių kovinio rengimo dalių, kuriai skiriamas didelis dėmesys. Kariai, norintys likti tarnauti kariuomenėje po privalomosios tarnybos, turi laikyti fizinio pasirengimo testą bent kartą per metus, ir su neišlaikiusiais atsisveikinama.
Taip pat skaitykite: Iššūkis Bondorovui: kova prieš Davidą Thomasą
Fizinio rengimo svarba kariuomenėje
Fizinis pasirengimas kariuomenėje yra būtinas, norint efektyviai vykdyti kovines užduotis, pakelti didelį fizinį krūvį per treniruotes ir pratybas bei ilgai išlaikyti fizinę ir dvasinę būklę. Karys turi būti ištvermingas, lankstus, greitas, stiprus ir gebėti gerai orientuotis vietovėje bei greitai reaguoti į kintančias situacijas.
Fizinio rengimo programos
Kariuomenėje fizinio rengimo programos apima bendrąjį fizinį lavinimą ir specialiuosius pratimus, tokius kaip bėgimas, gimnastika, slidinėjimas, plaukimas, kovinė savigyna ir judrieji žaidimai. Fizinio rengimo pratybos vyksta penkis kartus per savaitę ir trunka nuo vienos valandos dvidešimties iki vienos valandos aštuoniasdešimt minučių.
Fizinio parengtumo vertinimas
Kursantų fizinis parengtumas vertinamas pagal atsispaudimų, atsilenkimų ir 3000 m bėgimo rezultatus. Jei nors vienas įvertinimas yra neigiamas, kursanto fizinis parengtumas vertinamas neigiamai. Pastebėta, kad dažniausiai silpnai įvertinami atsilenkimų per 2 minutes rezultatai.
Lietuvos sporto universiteto įžvalgos
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius dr. Arūnas Emeljanovas teigia, kad šauktinių fizinis pajėgumas kelia rūpestį, ypač ištvermė. Jis siūlo didinti kūno kultūros pamokų skaičių mokyklose ir skatinti jaunimą sportuoti už mokyklos ribų. Anot A. Emeljanovo, svarbu, kad mokytojas būtų užsidegęs ir supažindintų mokinius su įvairiomis sporto šakomis, ugdytų motyvaciją ir poreikį būti fiziškai aktyviems visą gyvenimą.
ŠMSM veikla fiziniam aktyvumui skatinti
ŠMSM kartu su partneriais vykdo ilgalaikes priemones mokinių fiziniam aktyvumui skatinti, tokias kaip „Aktyvi mokykla“, Lietuvos mokyklų žaidynės ir darželiams skirtos Lietuvos mažųjų žaidynės. Be to, nuo 2008 m. įgyvendinama vaikų mokymo plaukti programa.
Taip pat skaitykite: Nuo karių savanorių iki krepšinio čempionų
Taip pat skaitykite: Kariuomenės bokso tradicijos Lietuvoje
tags: #kariuomenes #sporto #normos