Vilnius sparčiai plečiasi ir modernėja, o kartu su juo auga ir sporto infrastruktūra. Karoliniškės, vienas iš didžiausių Vilniaus mikrorajonų, taip pat nelieka nuošalyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Karoliniškių futbolo kupolo istoriją, dabartinę situaciją ir ateities planus, remiantis įvairiais šaltiniais ir perspektyvomis.
Futbolo infrastruktūros plėtra Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Kūno kultūros ir sporto departamentu, aktyviai investuoja į sporto infrastruktūrą, siekdama sudaryti geresnes sąlygas sportuoti visiems vilniečiams. Per pastaruosius metus mieste įrengta nemažai naujų aikštelių prie ugdymo įstaigų. Šis procesas apima ne tik naujų aikštelių įrengimą, bet ir esamų atnaujinimą, siekiant užtikrinti aukštą kokybę ir atitikimą tarptautiniams standartams.
Remigijus Šimašius, tuometinis Vilniaus meras, pabrėžė, kad tai yra didelių pokyčių pradžia. Buvo planuojama statyti dengtus futbolo maniežus Karoliniškėse ir Pilaitėje, taip pat atnaujinti mokyklų futbolo stadionų vejas visame mieste. Futbolo stadionų atnaujinimui buvo planuota skirti apie 300 tūkst. eurų.
Karoliniškių futbolo kupolas: istorija ir dabartis
Karoliniškėse, šalia Ryto progimnazijos, įrengtas dengtas futbolo stadionas - vienas iš pavyzdžių, kaip miestas siekia užtikrinti galimybę sportuoti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Šis projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su VšĮ „Baltijos futbolo infrastruktūra“ ir Baltijos futbolo akademija. Lietuvos futbolo federacija (LFF) prisidėjo skirdama dirbtinę dangą, o Vilniaus regiono futbolo sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybė taip pat dalyvavo projekte.
Baltijos futbolo akademijos direktorius Ivanas Švabovičius teigė, kad šis projektas yra labai svarbus visam Vilniui, nes šiltuoju metų laiku trūksta aikščių, o žiemą situacija dar sudėtingesnė. Jis džiaugėsi, kad jau pradėti darbai ir projektu bus prisidėta prie futbolo vystymo Vilniaus regione.
Taip pat skaitykite: Geriausi sporto klubai Karoliniškėse: atsiliepimai
Kupolo konstrukcija ir medžiagos
Sporto aikštynus šaltuoju metų laiku uždengia pripučiamieji PVC kupolai. Gamintojų teigimu, tokių kupolų konstrukciją sudaro du maždaug milimetro storio PVC dengto poliesterio audinio sluoksniai, sutvirtinti metaliniu tinklu. Panašūs kupolai įrengiami visoje Šiaurės Europoje, kaimyninėse Lenkijoje ir Baltarusijoje.
Plastikas statybose: privalumai ir trūkumai
Šiuolaikines statybas sunku įsivaizduoti be plastiko. Statybų sektoriuje įvairūs plastikai naudojami izoliacijai, vamzdžių sistemoms, langų rėmams ir interjero dizaino elementams. Dėl tvirtumo ir gerų antikorozinių savybių plastikiniai vamzdynai gyvuoja ilgiau nei 100 metų, todėl daugiau negu pusė visų naujų vamzdžių instaliacijų yra iš plastiko.
Tačiau ne visi plastikai tinka naudoti statybose. Daugeliui jų būdingi trūkumai, tokie kaip lydymasis veikiamiems aukštos temperatūros, degumas ir nevisiškas atsparumas mechaniniam poveikiui. Gamintojų teigimu, daugiausia statybų ir architektūros pramonėje šiandien naudojamas polivinilchloridas (PVC): tai vamzdynai ir jų jungiamosios detalės, langų ir durų rėmai, PVC putos šilumos izoliacijai, taip pat patalpų interjero elementai - tapetai ir grindų dangos.
Architektai turi skirtingas nuomones apie plastiko naudojimą statybose. Vieni jį naudoja retai, kai reikia pasiekti efektyvumą už mažesnį biudžetą, kiti skeptiškai vertina plastiko panaudojimą kuriant pastatų fasadus dėl estetinių sumetimų, galimo poveikio aplinkai, sudėtingesnio perdirbimo ir utilizavimo, taip pat dėl degumo.
Problemos ir iššūkiai
Nors planai dėl naujų futbolo maniežų ir stadionų atnaujinimo skamba optimistiškai, realybėje susiduriama su įvairiais iššūkiais. Pavyzdžiui, Pilaitės gimnazijos stadiono kupolas buvo pripūstas dar spalio mėnesį, tačiau dėl neatliktų darbų (modulinių tualetų ir persirengimo kabinų pastatymo) vaikai negalėjo naudotis aikšte. Futbolo mokykla „Ataka“, treniruojanti apie 150 vaikų iš Pilaitės, susidūrė su sunkumais dėl treniruočių sąlygų.
Taip pat skaitykite: Biliardas Karoliniškėse
Taip pat buvo problemų dėl statybų dokumentų sutvarkymo. Teigiama, kad projekto rengimo metu buvo padaryta klaidų, kurias reikėjo taisyti. „Vilniaus vystymo kompanijos“ duomenimis, tikėtasi, kad objektas bus tinkamas naudoti iki vasario 1 d.
Futbolo akademijos ir bendruomenės įsitraukimas
Baltijos futbolo akademija (BFA) yra viena iš nedaugelio sertifikuotų akademijų, turinti pilną futbolo piramidę: nuo masiškumo iki aukšto sportinio meistriškumo bei profesionalių kontraktų su užsienio klubais. Akademija buvo įkurta 2007 m. ir nuo 80 vaikų išaugo iki 1500 vaikų Vilniuje ir 350+ Visagine, mergaičių ir PRO grupių Fabijoniškių gimnazijoje ir reprezentacinės komandos TopSport I lygoje.
Vietos bendruomenės įsitraukimas taip pat labai svarbus. Pilaitės bendruomenės sporto klubas buvo įsteigtas siekiant, kad Pilaitės vaikams ir kitiems gyventojams nereikėtų važinėti sportuoti į kitą miesto galą. Buvo surinkta ir Pilaitės vyrų futbolo komanda, bet jie negalėjo pradėti sportuoti, nes dar nepriduotas stadionas.
Ateities perspektyvos
Nepaisant iššūkių, investicijos į futbolo infrastruktūrą Vilniuje tęsiasi. Planuojama toliau atnaujinti ir modernizuoti esamas aikšteles, statyti naujus futbolo maniežus ir užtikrinti, kad visi norintys galėtų sportuoti patogiomis sąlygomis.
Pilaitėje atidarytas išskirtinis, iš pagrindų renovuotas, Pilaitės futbolo maniežas - kupolas. Unikalus 110 metrų ilgio, 70 metrų pločio bei 19 metrų aukščio kupolas sudarys sąlygas sportininkams treniruotis ištisus metus. Kupolas bus pripučiamas prieš kiekvieną žiemos sezoną, o pavasarį išleidžiamas.
Taip pat skaitykite: Karoliniškių Futbolo Akademija
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad Pilaitės futbolo maniežas naudoja naujas technologijas Vilniaus sporto infrastruktūroje. Pilaitės futbolo maniežo rekonstrukcija kainavo 2,25 mln. eurų. Vilniaus miesto Savivaldybė maniežo projektui skyrė 1,5 mln. eurų, 0,6 mln. eurų prie projekto prisidėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
tags: #karoliniskes #futbolo #kupolas