Krepšinis Lietuvoje ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinis pasididžiavimas, dažnai vadinamas antrąja religija. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip krepšinis atkeliavo į Lietuvą, kas buvo jo pradininkai ir kaip šis žaidimas tapo toks populiarus.
Pirmieji žingsniai: nuo moterų iki vyrų
Nors krepšinis Lietuvoje dabar asocijuojasi su vyrais, iš pradžių jį čia žaisti pradėjo moterys. Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, grįžusi iš Sankt Peterburgo po Pirmojo pasaulinio karo, kartu su Karoliu Dineika ir Steponu Garbačiausku ėmėsi populiarinti sportą Lietuvoje. Jie įkūrė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS) - pirmąją organizaciją, kuri rūpinosi lengvąja atletika ir futbolu. Elena troško sudominti tautiečius sportu, kurie tuo metu dar buvo įsitikinę, kad sportas yra dykaduonių užsiėmimas. Ji rengė įvairius leidinius, brošiūras ir buvo pirmojo sportui skirto žurnalo „Lietuvos sportas“ redaktorė. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė buvo aktyviai sportavusi lengvaatletė ir pirmose oficialiose sporto varžybose Lietuvoje pasiekė pirmuosius moterų sporto rekordus.
1921 m. į Kauną atvyko futbolininkai iš Latvijos. Po varžybų entuziastai pradėjo kalbėtis apie sportą savo šalyse. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė tada sužinojo, kad Latvijoje jau keletą metų žaidžiamas labai įdomus kamuolio žaidimas krepšinis, vadintas basketball‘u. Pasak istorikės, krepšinio taisykles išvertė Elena, tačiau jas išspausdinus viename leidinyje šią garbę perleido kitam sporto entuziastui Steponui Dariui. Elena buvo ne tik pirmoji entuziastė išvertusi krepšinio taisykles, bet ir variklis, subūręs moterų komandą bei apmokęs kitas komandas žaidimo taisyklių. Už savo lėšas ji nupirko pirmąjį kamuolį bei lanką, o pagal latvių atsiųstus brėžinius su bendramintėmis įrengė ir pirmąją aikštele. Be to, ji organizavo pirmąjį krepšinio čempionatą. Vyrams tuo metu krepšinis neatrodė rimtas užsiėmimas ir jie šį žaidimą praminė „Bobų zabova“ ( „Moterų žaidimas“).
Tačiau tikruoju krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tądien rungtyniavo Laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS komanda, kurios gretose žaidė ir Steponas Darius. Tais pačiais metais buvo surengtas Lietuvos moterų krepšinio čempionatas, o 1924 m. - šalies vyrų čempionatas.
Steponas Darius: lakūnas, sportininkas ir krepšinio propaguotojas
Net ir visiškai nesidomintys Lietuvos istorija, be abejo, bus girdėję Stepono Dariaus vardą. Ir nors nemažai daliai lietuvių Dariaus vardas savaime siejasi su kito lakūno - Stasio Girėno - vardu, o sąskambis Darius ir Girėnas neretai suvokiamas kaip nedalomas vienis, šįkart mus domina būtent žymiojo lakūno S. Darius.
Taip pat skaitykite: S. Dariaus įtaka sportui
S.Darius ne tik atvežė krepšinį į Lietuvą, bet ir populiarino jį, išleido knygelę "Basketbolo žaidimas ir Lietuvos sporto lygos oficialios basketbolo taisyklės". Be krepšinio S.Darius propagavo įvairias sporto šakas: lengvąją atletiką, boksą, futbolą, beisbolą, ledo ritulį.
„Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, patriotas, 1920 metais grįžęs iš Amerikos į Lietuvą padėti jaunai šaliai, pilotas, karys, sportininkas, vienas Lietuvos sporto pradininkų, pasižymėjęs bokso, krepšinio, ledo ritulio, beisbolo srityse, parašęs lietuvių kalba krepšinio ir beisbolo taisykles. Jis organizavo Amerikos lietuvių paramą Lietuvos kariuomenei remti bei Klaipėdos krašto sukilimui organizuoti. Būsimasis aviatorius gimė 1896 m. sausio 8 d. netoli Klaipėdos, dabartiniame Klaipėdos rajone, tuometiniame Kvėdarnos valsčiuje Rubiškės kaime (dabar - Dariaus kaimas) Jono Romualdo Jucevičiaus ir Augustinos Jucevičienės (buv. Vaišvilaitės) šeimoje.
Gyvendamas Amerikoje, S. Darius visą laiką domėjosi, kas vyksta Lietuvoje, tačiau apie grįžimą į Tėvynę aktyviau ėmė mąstyti, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, o ypač kai jaunai valstybei ėmė grasinti kaimyninė Lenkija.
Grįžęs į Kauną, užrašų knygutėje D. Darius parašė: „Rugpjūčio 29 d. (1920 m.- aut. N. Dariūtė prisimena, kaip dar gyvendamas JAV, jos tėvelis ne kartą namiškiams yra kalbėjęs apie tai, kad svajoja savo akims pamatyti Vilnių. Kaip įpratęs, kelionės įspūdžius jis aprašo dienraštyje: „Kad regėjus tą garsingą ir tautiškai šventą Gedimino kalną ir pilį. Užlipu ant kalno ir pasveikinu tą Lietuvos sargą. (…) „Regiu Trijų kryžių kalną su jos istoriškais paminklais, cemento kryžiais”.
S. Darius buvo aktyvus Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dalyvis. Štai ką S. Darius rašė savo dienoraštyje: „1922 m. gruodžio 16 d. gavęs atostogų, sumaniau nuvykt Klaipėdon atlikti kai kuriuos asmens reikalus (iš tiesų tai buvo greičiausiai žvalgybinė užduotis - aut. pst.) ir paskiau, jei oras leis, dar nuvykti tėviškėn. Apsirengiau civiliniais drabužiais ir išvykau pažiūrėti tą miestą, apie kurį buvo daug kalbama, nes Lietuva vedė su Santarve derybas, kad Klaipėdos kraštas pagal Versalės sutarties 99 straipsnį būtų priskirtas prie Lietuvos. Atvykus į Bajorus, tuojau krito į akis teutonų valdžia, nors tada viskas buvo prancūzų priežiūroje. Bet, pažvelgęs į kaimiečių veidus ir šiaip į Klaipėdos gyventojus, matai, kad jie vis dėlto yra mūsų broliai. Man buvo labai nejauku, tuo labiau kad prakalbintas beveik kiekvienas mokėjo lietuviškai ir dauguma laikė save lietuviais, bet, eidami kasdienines savo pareigas, su pasididžiavimu kalbėjo vokiškai, kad skirtųsi nuo savo giminingųjų žemaičių”.
Taip pat skaitykite: Istorinis žvilgsnis į Lietuvos krepšinio rinktinės aprangą
1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai, o S. Darius laiške savo draugui A. Tutliui į Ameriką 1923 m. vasario 27 d. rašė: „Dabar jau Klaipėda yra mūsų ir bus visada mūsų. Mes savo darbą atlikome lengvai ir dabar paliekam vietos žmonėms laisvai apsispręsti. Buvo juoko, kad mes labai išgąsdinom prancūzus. Nors jie buvo puikiai ginkluoti, bet kai pamatė ir mūsų drąsą, pasidavė mums ir atidavė visą savo tvirtovę. Mačiau, kad nė pas vieną iš mūsų nesimatė mažiausio krislo baimės. Mūsų visų buvo viena mintis ir vienas tikslas. Kiekvienas žingsnis buvo sumanus ir drąsus. Kur vienoda mintis, vienybė - ten ir galybė, kaip visi paprastai sakome”.
Lietuvoje S. Dariaus išbuvo iki 1927 m. S. S. Tad tik priminsime, kad lėktuvas „Lituanica”, kuriuo lietuvių lakūnai iš Niujorko skrido į Kauną, sudužo 1933 m. liepos 15 d. dabartinėje Lenkijos teritorijoje greičiausiai pašautas vokiečių. Ore lakūnai išbuvo 37 val. ir 11 min.
Kaip vienas iš geriausių Lietuvos futbolininkų jis ne vieną kartą gynė savo šalies garbę tarptautinėse varžybose. O rengdamas varžybas su užsienio šalimis jis nemažai prisidėjo prie to, jog Lietuvos jaunimas susipažintų ir suartėtų su jaunimu iš užsienio. 1922-ųjų metų gegužės mėnesį įvyko pirmosios Lietuvos futbolo pirmenybės, o LFLS vartus gynė ne kas kitas, o Steponas Darius. Komanda tapo varžybų nugalėtoja. Po kelių metų įvyko pirmasis Lietuvos futbolo lygos suvažiavimas, kuriame buvo paskelbta Lietuvos reprezentacinės futbolo komandos sutartis, o S.Darius paskelbtas rinktinės kapitonu ir lygos pirmininku. Jis pirmininkavo ir rengiant Futbolo lygos statutą. Futbolas tikriausiai buvo didžiausia lakūno aistra. LFLS komandos vartininku jis buvo kelerius metus - nuo 1922-ųjų iki 1926-ųjų, per tuos metus spėjo sužaisti ir tarpvalstybines rungtynes su tokiomis šalimis kaip Latvija, Estija, Šveicarija ar Egiptas.
Kaunas tapo Lietuvos krepšinio lopšiu, o jau 1922-ųjų metų balandžio 23 dieną įvyko pirmosios oficialios Lietuvos vyrų krepšinio rungtynės, kuriose žaidė Kauno miesto ir LFLS komanda su S. Dariumi priešakyje. Rungtynės nepasižymėjo rezultatyvumu ir baigėsi rezultatu 8:6 LFLS komandos naudai. Šią datą galima laikyti Lietuvos krepšinio gimtadieniu. Iš viso per tuos metus buvo sužaistos 8 oficialios krepšinio rungtynės. 1924-ais metais S. Dariui yra suteikiama pirmos kategorijos krepšinio teisėjo kvalifikacija, kuri tuo metu buvo aukščiausia teisėjo kategorija. Po poros metų, norėdamas, jog kuo daugiau jaunuolių pamėgtų ir pradėtų žaisti šį žaidimą, S. Darius parašė ir išleido knygelę ,,Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams‘‘.
Amerikoje S. Darius pramoko ne tik spardyti ar mušinėti kamuolį, bet ir boksuotis. Savo kumščiais ir patarimais S. Darius mokino lakūnus boksuotis ir aiškino bokso taisykles iki pat savo išvykimo į Ameriką. S. Dariaus iniciatyva 1923-ųjų metų gruodžio 29-30 dienomis buvo surengtos pirmosios oficialios bokso varžybos.
Taip pat skaitykite: Transliacijų Tvarkaraštis
S.Dariaus vardu susijusios gražiausios Lietuvos sporto tradicijos, nes jis buvo vienas iš sporto organizatorių ir pradininkų Lietuvoje. Vadovaudamasis devizu "Sveikame kūne - sveika siela", propagavo įvairias sporto šakas: lengvąją atletiką, boksą, futbolą, beisbolą, krepšinį, ledo ritulį. Užmezgė ryšius su užsienio valstybių - Latvijos, Estijos, Vokietijos (1922) ir Čekoslovakijos (1925) - sportininkais, organizavo tarptautines futbolo rungtynes.
Krepšinio populiarumo augimas
Ketvirtajame dešimtmetyje krepšiasvydis ėmė sparčiai populiarėti. 1934 metais Kaune buvo įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Tokios tendencijos 4 dešimtmetyje lėmė, kad krepšinio populiarumas išaugo.
Lietuvos rinktinė 1937 m. pirmąkart tapo Europos čempione. Mūsų krepšininkai 1937 m. į Europos čempionatą Rygoje išvyko tyliai, be palydos. Kiek jiems buvo skirta lėšų, nežinoma. Ko gero, jų nestokojo, nes išvyko su gera apranga, kurią nupirko valstybė, o Rygoje apsigyveno prašmatniame viešbutyje. Lemiamos rungtynės su italais buvo sunkios, tačiau mūsiškiai laimėjo rezultatu 24:23 ir tapo Europos čempionais.
Grįžtančių čempionų visur laukė džiūgaujančių sirgalių minios. Ypač gražiai jie buvo pagerbti Joniškio geležinkelio stotyje ir Kaune. Į Kauno kūno kultūros rūmus rinktinė vyko atvirais automobiliais, o į pačius rūmus čempionai buvo įnešti ant rankų. Europos čempionus pasveikino Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, Kauno burmistras A. Merkys, visuomenės atstovai. Komandos vardu rinktinės kapitonas F. Kriaučiūnas padėkojo už nuoširdų sutikimą. Spaudoje aprašytos Kauno sirgalių nuotaikos. Rašoma, kaip senukas, išgirdęs džiugią žinią, Laisvės alėjoje šokinėjo lyg mažas vaikas.
Kauno sporto halė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - vos per pusmetį. Architektas Anatolijus Rozenbliumas sukūrė puikią sporto areną. Nedidelė šalis - Lietuva, pirmoji Europoje pastatė puikią sporto areną, skirtą 13 000 žiūrovų. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P. Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Likus savaitei iki čempionato atidarymo, darbininkai dar baiginėjo įvairius vidaus darbus. Pasakojama, kad Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams. Vienu metu halę statė apie 300 žmonių. Daugelis šį statinį vadino „legendine sporto hale“. Sporto halės statybai buvo išleista net 400 tūkst. litų. Skeptikai niurnėjo, kad tai - akivaizdus lėšų švaistymas. Jie pritilo, kai, pardavus specialiai išleistas obligacijas, buvo padengta pusė statybos išlaidų. O kai sirgaliai bematant išpirko visus bilietus, surinkta suma beveik kompensavo visas statybos išlaidas.
Lietuvos rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Ji įveikė latvius (37:36), lenkus (46:18), estus (33:14), prancūzus (48:18), vengrus (79:15), suomius (112:9) ir italus (41:27). Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai.
Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje. Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos.
Maždaug nuo 1937 metų, tai yra nuo pirmos Lietuvos krepšininkų pergalės Europos krepšinio čempionate, laikraštyje pradėtos spausdinti išsamesnės varžybų momentų apžvalgos. Na, o 1938 metų kovo 27 dieną įvykus rungtynėms jų apžvalgai buvo skirtas beveik ištisas laikraščio puslapis. Taip pat pateikta išsami rungtynių analizė.
1938 metų liepos 5 dienos „Aido“ laikraščio numeryje išspausdintas pranašiškas straipsnis, kuris skelbė: „Kol kas mūsų kaime daugiausiai žaidžiama krepšiniu ir tinkliniu. Nieko negalima dėl to jaunimui prikišti. Labai gražu, tegu žaidžia, tegu mankštinasi. Juk lietuviai yra Europos krepšinio meisteris. Ilgainiui krepšinis galės virsti tautiniu lietuvių žaidimu“. Tai iš tiesų pranašiškas straipsnis, nes 2010 metais atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad net 53 proc. visų Lietuvos gyventojų krepšinį įvardina kaip mėgstamiausią sportą. Lietuvos sportininkai sugebėjo iškovoti prizines vietas Europos, Pasaulio krepšinio čempionatuose, net Olimpinėse žaidynėse.
Krepšinis išeivijoje
Galima teigti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Išeiviai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie šį žaidimą. Iki pat 1937 m. lietuviai nebuvo iškovoję nei vienos tarptautinės pergalės. Sportas išeivijoje užėme svarbią vietą. Steigėsi įvairios sporto sąjungos, kurioms priklausė daugiau kaip 1000 narių. Ypač aktyvi buvo Čikagos lietuvių sportinė veikla.
Čikagoje įsteigta lietuvių krepšinio lyga, kurios tikslas buvo suburti lietuvius tautinei veiklai ir populiarinti krepšinį išeivijoje bei už jos ribų. Lietuvių krepšinio lyga siekė skatinti visus sportuojančius žmones bei puoselėti Lietuvos krepšinio tradicijas. Kituose JAV miestuose taip pat kūrėsi lietuvių sporto klubai. Dabar JAV taip pat nuolat vyksta lietuvių krepšinio čempionatai. Kiekvienais metais rengiamos varžybos tarp JAV ir Kanados lietuvių.
Australijoje lietuvių sporto klubai ėmė kurtis 1949 m. Pirmoji Australijos lietuvių sporto šventė Melburne surengta 1950 m. Pietų Amerikos lietuviai taip pat aktyviai žaidė krepšinį. Išeiviai rengdavo tarpvalstybinius krepšinio turnyrus, kurių mugalėtoja dažnai tapdavo Venesuelos lietuvių krepšinio rinktinė.
Sugrįžimas į elitą ir dabartis
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai grįžo į tarptautinę areną. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse jie iškovojo bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuva užėmė antrąją vietą. 2003 m. Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate lietuviai vėl tapo čempionais, finale įveikdami Ispanijos rinktinę.
Šiandien krepšinis Lietuvoje išlieka viena populiariausių sporto šakų, o Lietuvos krepšininkai garsėja visame pasaulyje.