Futbolas, neabejotinai, yra populiariausia sporto šaka pasaulyje. Šio žaidimo istorija siekia gilią senovę, o šiuolaikinis futbolas susiformavo XIX amžiuje Anglijoje. Šiandien futbolas yra globalus fenomenas, vienijantis milijonus žaidėjų ir gerbėjų visame pasaulyje.
Futbolo ištakos ir evoliucija
Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas panašus į šiuolaikinį futbolą žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje. Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu - žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje.
Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Štai Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas - calcio.
Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje. Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse.
Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos - regbio bei futbolo - ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas - Anglijos Futbolo Asociacija. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis.
Taip pat skaitykite: Įsimintini krepšinio čempionato pasiekimai
Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje.
1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas.
1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą - Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą. Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai - 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse.
1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis.
Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė. 1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart - namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias - 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami. Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo.
Taip pat skaitykite: Istorija ir įdomybės apie futbolo čempionatą
FIFA ir tarptautinis futbolas
1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus.
Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja.
Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys.
Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai. Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas - Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32.
Futbolo populiarumas ir masiškumas
Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių. Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų.
Taip pat skaitykite: Rezultatyviausi NBA žaidėjai
Kinijos futbolo renesansas
Pastaraisiais metais Kinija ėmėsi ambicingų planų tapti viena iš futbolo galiūnių. Kinijos futbolo lygos sparčiai populiarėja, o klubai investuoja dideles sumas į žaidėjus ir trenerius iš viso pasaulio. Kinijos pirmenybės pagal vidutinį lankomumą jau lenkė Italijos „Serie A“ ir Prancūzijos „Ligue 1“ čempionatus ir žiūrovų skaičiumi tribūnose (vid. Puiki infrastruktūra, gražūs ir pilni stadionai, neblėstanti kinų aistra populiariausiai pasaulio sporto šakai ir noras tapti nuolatine pasaulio čempionato dalyve. Po Yao Mingo invazijos į NBA lygą kinai buvo išprotėję dėl oranžinio kamuolio, tačiau pastaraisiais metais Kinijos krepšinyje jaučiamas šaltukas, o šios šalies rinktinė Rio de Žaneire bus vienintelė komanda, kuri neturės nė vieno krepšininko iš stipriausios planetos lygos.
Dešimtmečiais nusistovėjusius stereotipus griaunantys kinai moka ne tik mosuoti pundais dolerių. Dėl šios priežasties reikėtų įvertinti kinų futbolo vadybinius sugebėjimus. Pavyzdžiui, Ramiresas į „Jiangsu Suning“ iš Londono „Chelsea“ pasikviestas už 42 mln. „Privalome susitaikyti su nauja realybe. Transferų rinka niekada nebebus tokia, kokia buvo, kai Kinijos klubai parodė, jog gali varžytis su tokiais Europos klubais kaip „Liverpool“ ir juos įveikti kovojant dėl žaidėjo įsigijimo. Tas pats Šanchajaus klubas futbolo rinką sprogdino ir šią vasarą, kai iš Sankt Peterburgo „Zenit“ už rekordinę Azijos futbolui sumą (55,8 mln. Europiečiai į Kinijos futbolą vis dar žvalgosi atsargiai, bet amerikiečiai ar afrikiečiai jau dabar į „Super“ lygą traukia būriais. Pavyzdžiui, Šanchajaus ekipos žaidėjai gyvena arba pačiame miesto centre, arba netoli tarptautinių prestižinių mokyklų, į kurias gali siųsti savo vaikus.
Penkerius pastaruosius metus stipriausiu Kinijos klubu esantis „Guangzhou Evergrande“ šiemet 32 mln. Guangdžou klubas buvo pirmasis, kuris pradėjo leisti milžiniškas sumas viliodamas trenerius ir futbolininkus iš kitų žemynų. Šią komandą yra treniravęs legendinis italas Marcello Lippi, o dabar prie komandos vairo stovi kitas pasaulio čempionas - brazilas Luizas Felipe Scolari. Kiti klubai taip pat stengiasi neatsilikti ir daro viską, kad praraja tarp jų ir šalies čempionų kasmet būtų vis mažesnė. Pavyzdžiui, „Shanghai Shenhua“ iš Milano „Inter“ įsigijo Fredy Guariną ir ilgai viliojo Nyderlandų žvaigždę Wesley Sneijderį, „Shanghai SIPG“ 35 mln.
Verslo mašina įsibėgėjus ir sukasi milžiniškais tempais. Vietos klubų vadovams jau tenka žvalgyti ne vien tik į Europą, tačiau ir sekti Kinijos klubų rinką. Pavyzdžiui, sausį antrojo diviziono klubas „Tianjin“ paklojo 7 mln. Galvoti apie ateitį ir vis akyliau dirsčioti į vietos klubus savininkus verčia ir Kinijos „Super“ lygos taisyklės. Kiekvienam iš šešiolikos elitinio diviziono klubų leidžiama turėti tik penkis užsieniečius, iš kurių vienu metu aikštėje gali rungtyniauti keturi. Daugelis futbolo gerbėjų Europoje klaidingai yra įsitikinę, kad į Kiniją vykstančių futbolininkų laukia lengvas darbas, tačiau iš tiesų apie brangų poilsį daugelis gali tik svajoti. Neretai vietos žaidėjai tiesiog perduoda kamuolį užsieniečiams ir jeigu šie nesugeba išspręsti problemos ir laimėti rungtynių, prasideda nesibaigianti kritikos lavina. Būtent dėl šios priežasties Kinijos klubai drąsiai kviečiai žymius užsienio šalių trenerius, tokius kaip L.F.Scolari, švedas Svenas-Goranas Erikssonas, ispanas Gregorio Manzano ar vokietis Felixas Magahtas. Jis nuo šių metų vadovauja į trečią šalies divizioną iškopusiam „Shenyang Urban” klubui. Dirbti į Kiniją jis pasikvietė ir buvusį „Žalgirio“ vartininkų trenerį Artūrą Ramošką. Trečioje lygoje klubams verstis užsieniečiais yra draudžiama, tad tenka muštruoti vietos futbolininkus. Daugumą komandų valdo vietos nekilnojamo turto milžinės, kaip „Evergrande“ remiamas „Guangzhou“, ar „Greenland“ globojamas „Shanghai Shenhua“. Kinijos verslas vien tik vietos futbolu neapsiriboja ir drąsiai investuoja į Europos žemyno kompanijas. Kinijos verslininkai jau turi „Manchester City“, Madrido „Atletico“, Milano „Inter“ ar „AC Milan“, „Den Haag“, Prahos „Slavia“, „Sochaux“ ar Barselonos „Espanyol“ klubų akcijų.
Pastarąjį dešimtmetį Kinijos futbolas skaudžiai kentėjo nuo sutartų rungtynių skandalų ir korupcijos. Vien 2013-aisiais už sutartas rungtynes buvo nubausti 33 futbolininkai. Vis dėlto vaizdas nuo to laiko stipriai pasikeitė. Ir vis dar keičiasi. Paprastas to pavyzdys: pernai „Super“ lyga už televizijos transliacijas uždirbo vos kiek daugiau nei 1,2 mln. eurų. Tokio susidomėjimo, koks šiuo metu yra Kinijoje, dar iki šiol neturėjo nė vienos sporto šakos pirmenybės. Kas lėmė tokį Kinijos futbolo proveržį ir kur slypi pokyčių šaknys? Jo iniciatyva prieš keletą metų buvo pakeistas šalyje vyravęs verslo modelis, kuriame iki tol dominavo nekilnojamasis turtas. Kinijos ekonominis augimas jau nėra toks didelis, koks buvo prieš keletą metų, tačiau išlieka didžiausias pasaulyje. Nekilnojamo turto ir statybų verslas negalėjo tęstis amžinai, kadangi šalies miestai išaugo iki neregėto dydžio. Šios ateities ambicijos turi net savo gaires. Didžiausia planetos valstybė puoselėja viltį iki 2050 metų tapti galingiausia futbolo jėga pasaulyje. Planuojama, jog iki 2020-ųjų šioje šalyje populiariausią pasaulyje sporto šaką kultivuos per 50 mln. Kiti užmojai taip pat verčia aikčioti iš nuostabos - iki 2020-ųjų šalyje bus įrengta 20 tūkst. futbolo treniruočių centrų, 70 tūkst. Šią strategiją balandį oficialiai pristatė Kinijos futbolo asociacija. Joje konkrečiai nurodomi trumpalaikiai bei ilgalaikiai uždaviniai, pavyzdžiui, iki 2030-ųjų įrengti bent vieną futbolo aikštę 10 tūkst.