Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, turinti didelę įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tarptautinės sveikatos organizacijos nuolat pabrėžia reguliaraus sporto svarbą, siekiant išvengti įvairių lėtinių ligų ir pagerinti bendrą savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip fizinis aktyvumas veikia kraujo rodiklius, kokie yra optimalūs fizinio krūvio tipai ir intensyvumas skirtingoms amžiaus grupėms, bei kokie veiksniai gali turėti neigiamą įtaką kaulams ir raumenims.
Kraujo Tyrimai: Objektyvus Sveikatos Būklės Rodiklis
Kraujo tyrimai yra svarbus objektyvus sveikatos būklės rodiklis, atspindintis organizmo funkcijas ir įvairius fiziologinius procesus. Fizinis aktyvumas daro įtaką daugeliui kraujo rodiklių, įskaitant angiogenezę, uždegimo žymenis, lipidų profilį ir gliukozės kiekį kraujyje.
Angiogenezė: Naujų Kraujagyslių Formavimasis
Angiogenezė, arba naujų kraujagyslių formavimasis, yra būtinas procesas, užtikrinantis audinių aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Šis procesas taip pat svarbus atsistatymui po traumų ir prisitaikymui prie padidėjusio energijos poreikio. Naujausių mokslinių tyrimų analizė rodo, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje reikšmingai veikia tam tikrus angiogenezės rodiklius.
Padidėjęs VEGF (kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus) kiekis po sporto rodo, kad fizinis aktyvumas skatina naujų kraujagyslių augimą. VEGF yra vienas pagrindinių baltymų, stimuliuojančių angiogenezę. Jo padidėjimas dėl fizinio aktyvumo gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl sportas taip teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą vyresniame amžiuje. Naujos kraujagyslės gerina kraujotaką ir audinių aprūpinimą deguonimi, o tai ypač svarbu senstant, kai kraujagyslių funkcija natūraliai silpnėja.
Sumažėjęs e-selektino kiekis po fizinio aktyvumo gali reikšti, kad sumažėja kraujagyslių sienelių aktyvacija ir uždegimas. Nors reikšmingi pokyčiai buvo pastebėti tik VEGF ir e-selektino atžvilgiu, kiti angiogenezės rodikliai, pavyzdžiui, fibroblastų augimo faktorius 2 (FGF2) ir endostatinas, taip pat svarbūs kraujagyslių formavimuisi ir gali būti veikiami ilgalaikio fizinio aktyvumo.
Taip pat skaitykite: Dalyvavimo olimpiadoje reikalavimai
Nors vienkartinis intensyvus fizinis krūvis gali laikinai pakeisti angiogenezės rodiklius, kurie paprastai grįžta į pradinį lygį per maždaug 20 minučių, reguliarus ilgalaikis sportas gali sukelti tvarius pokyčius, kurie turi didesnę naudą sveikatai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis fizinis aktyvumas yra susijęs su ilgalaikiais angiogenezės žymenų pokyčiais.
Angiogenezės sutrikimai, dažnai pasitaikantys su amžiumi, gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Su amžiumi natūraliai mažėjantis VEGF kiekis yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe.
Uždegimo Procesai: Sudėtingas Fizinio Aktyvumo Poveikis
Fizinis aktyvumas veikia uždegimo procesus organizme sudėtingai ir įvairiapusiškai. Daugelis tyrimų analizuoja, kaip skirtingos fizinio aktyvumo formos ir intensyvumas veikia įvairius uždegimo rodiklius, tokius kaip C reaktyvusis baltymas (CRP), fibrinogenas, baltieji kraujo kūneliai (WBC), interleukinas-6 (IL-6) ir tumorų nekrozės faktorius alfa (TNF-α).
Vienos mokslinių tyrimų analizės rezultatai parodė, kad didesnis fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje buvo susijęs su reikšmingai mažesnėmis CRP, WBC, fibrinogeno ir VIII faktoriaus koncentracijomis. Tai rodo, kad fizinis aktyvumas turi priešuždegiminį poveikį, mažindamas pagrindinius uždegimo žymenis vyresnio amžiaus žmonių grupėje.
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad labai intensyvus ir ilgas fizinis krūvis gali sukelti ūmų uždegiminį atsaką. Tai pasireiškia leukocitų mobilizacija ir pro-uždegiminių citokinų, tokių kaip IL-6, padidėjimu, po kurio seka priešuždegiminių citokinų, pavyzdžiui, IL-10, padidėjimas. Fizinio aktyvumo intensyvumas ir trukmė yra svarbūs veiksniai, lemiantys šį uždegiminį atsaką. Saikingas fizinis aktyvumas gali būti naudingas imuninei sistemai, o per didelis intensyvumas gali ją susilpninti ir padidinti traumų bei lėtinio uždegimo riziką.
Taip pat skaitykite: Ar krepšinis kenkia širdžiai?
Priešingai, ilgalaikis reguliarus fizinis aktyvumas yra veiksminga strategija lėtiniam uždegimui mažinti. Tyrimai taip pat rodo, kad aerobinis fizinis aktyvumas mažina CRP lygį pacientams, sergantiems hipertenzija, ypač kai yra prižiūrimas ir derinamas su mitybos kontrole. Tai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra svarbi nefarmakologinė priemonė hipertenzijai valdyti, veikianti per uždegimo mažinimą. Be to, tiek aerobiniai, tiek jėgos pratimai efektyviai mažina CRP lygį nutukusiems asmenims, o aerobinis aktyvumas taip pat reikšmingai mažina IL-6. Tai rodo, kad skirtingos fizinio aktyvumo rūšys gali turėti skirtingą poveikį įvairiems uždegimo rodikliams, o aerobinis aktyvumas gali būti ypač naudingas mažinant IL-6 nutukusiems asmenims. Ilgalaikėje perspektyvoje reguliarus fizinis aktyvumas yra susijęs su mažesniais uždegimo žymenų (CRP ir IL-6) lygiais.
Kraujo Lipidų Profilis: Širdies ir Kraujagyslių Ligų Rizikos Veiksnys
Fizinis aktyvumas labai svarbus kraujo lipidų profiliui, kuris yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Tyrimai nuolat rodo, kad reguliarus sportas gali pagerinti pagrindinius lipidų profilio rodiklius: bendrąjį cholesterolį (TC), mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (LDL), didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (HDL) ir trigliceridus (TG).
Sisteminių apžvalgų ir mokslinių tyrimų analizės duomenys pabrėžia, kad fizinis aktyvumas, ypač kombinuotas (aerobinis ir jėgos), reikšmingai pagerina visus penkis pagrindinius lipidų rodiklius (TC, HDL, LDL, TG, labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolį - VLDL). Aerobinis fizinis aktyvumas ypač veiksmingai mažina TG, TC ir LDL bei didina HDL lygį žmonėms, turintiems antsvorio arba nutukusiems. Vidutinio intensyvumo aerobinis aktyvumas ypač efektyviai didina HDL cholesterolio kiekį. Tai reiškia, kad aerobinis fizinis aktyvumas yra svarbi priemonė širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mažinimui šioje žmonių grupėje.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad fizinio aktyvumo poveikis lipidų profiliui gali priklausyti nuo amžiaus. Tyrimai rodo, kad jaunesniems asmenims fizinis aktyvumas kartais gali neturėti didelio poveikio lipidų profiliui, o ryškesni pokyčiai dažniau pastebimi vyresnio ir vidutinio amžiaus grupėse. Mokslinių tyrimų analizės rezultatai atskleidė, kad fizinio aktyvumo dažnumas ir trukmė yra svarbūs veiksniai, lemiantys lipidų profilio pokyčius. Kiekviena papildoma aerobinė treniruotė per savaitę mažina bendrąjį cholesterolį, o kiekviena papildoma treniruotės savaitė taip pat šiek tiek prisideda prie jo mažinimo.
Fizinis aktyvumas gerina lipidų profilį per įvairius fiziologinius mechanizmus. Tai apima padidėjusį lipoproteinų lipazės aktyvumą, kuris padeda skaidyti trigliceridus ir didinti HDL cholesterolio kiekį; aktyvesnį atvirkštinį cholesterolio transportą, kuris padeda pašalinti cholesterolį iš audinių ir grąžinti jį į kepenis; pagerėjusį jautrumą insulinui, kuris yra svarbus lipidų apykaitai; ir padidėjusį riebalų rūgščių oksidavimą raumenyse, kuris mažina jų kiekį kraujyje. Įdomu tai, kad tam tikros aerobinio aktyvumo rūšys gali būti ypač naudingos tam tikriems lipidų rodikliams.
Taip pat skaitykite: Bendruomenių vienybė per sportą
Gliukozės Kiekis Kraujyje ir Jautrumas Insulinui
Fizinis aktyvumas yra žinomas kaip svarbus veiksnys reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje ir gerinant jautrumą insulinui. RISC tyrimo duomenys pabrėžia, kad bendras dienos fizinis aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, teigiamai susijęs su jautrumu insulinui tiek vyrams, tiek moterims. Tai reiškia, kad sukauptas dienos fizinis aktyvumas, nepriklausomai nuo konkrečios veiklos rūšies ar intensyvumo, yra svarbiausias jautrumo insulinui veiksnys.
Tyrimai rodo, kad didesnis energijos suvartojimas ir didesnis treniruočių intensyvumas, įskaitant didelio intensyvumo intervalines treniruotes (HIIT), gali suteikti didesnę naudą jautrumui insulinui. Tai rodo, kad norint pasiekti didesnį jautrumo insulinui pagerėjimą, gali būti naudinga rinktis intensyvesnes treniruotes. Tiek aerobiniai, tiek jėgos pratimai gali pagerinti gliukozės reguliavimą, o jų derinys gali būti dar veiksmingesnis.
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad fizinio aktyvumo laikas per dieną taip pat gali turėti įtakos jautrumui insulinui. Vienas naujausių tyrimų parodė, kad fizinis aktyvumas po pietų ar vakare yra susijęs su mažesniu atsparumu insulinui ir geresniu cukraus kiekio kraujyje valdymu, lyginant su tolygiu aktyvumo paskirstymu per dieną. Aktyvumas vakare gali būti ypač naudingas gerinant jautrumą insulinui. Fizinis aktyvumas veikia jautrumą insulinui per įvairius molekulinius mechanizmus.
Kraujospūdis ir Hipertenzija
Reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbi nefarmakologinė priemonė kraujospūdžio reguliavimui ir hipertenzijos valdymui. Tyrimai rodo, kad tiek aerobinės, tiek jėgos treniruotės efektyviai mažina kraujospūdį. Aerobinis fizinis aktyvumas ypač veiksmingai mažina CRP lygį pacientams, sergantiems hipertenzija, o tai rodo, kad kraujospūdžio reguliavimas gali būti susijęs su uždegimo mažinimu. Priešuždegiminis fizinio aktyvumo poveikis gali būti vienas iš mechanizmų, per kuriuos jis mažina kraujospūdį, nes hipertenzija dažnai yra susijusi su padidėjusiu uždegimu.
Optimalus Fizinis Aktyvumas Skirtingoms Amžiaus Grupėms
Skirtingo amžiaus žmonėms itin svarbu užsiimti fizine veikla, kuri lavintų ne tik sportinį pajėgumą, bet ir padėtų stiprinti raumenis, kaulus. Būtent tinkama fizinė veikla gali padėti padidinti kaulų masę. O tai, kaip sako specialistai, ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kyla rizika susidurti su sistemine kaulų liga (osteoporoze), lūžiais.
Jaunesniems žmonėms, ypač vaikams ir paaugliams, rekomenduojama išbandyti tokias veiklas, kurios natūraliai apkrautų skeletą ir raumenis, pavyzdžiui: bėgimas, šokinėjimas, krepšinis, tinklinis ar futbolas. Šios veiklos, ypatingai su svorio apkrova, skatina kaulų augimą, didina kaulų tankį bei stiprina raumenis. Jauname amžiuje organizmas geriausiai reaguoja į fizinį krūvį, todėl reguliari mankšta padeda formuotis stipriems kaulams, o tai vėliau padės išvengti kaulų silpnėjimo ir osteoporozės.
Vidutinio amžiaus asmenis (maždaug 30-60 metų) raginama įsidėmėti apie būtinybę išlaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, nes būtent šiuo laikotarpiu pradeda mažėti raumenų masė (šis procesas dar vadinamas sarkopenija) ir kaulų tankis. Rekomenduojama reguliariai atlikti svorio apkrovos pratimus, pavyzdžiui, jėgos treniruotes, kurių metu naudojami svarmenys arba kūno svoris, taip pat svarbu rinktis aerobines veiklas, tokias kaip vaikščiojimas, bėgiojimas ar plaukimas.
Vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu pasirinkti mažesnio intensyvumo, bet reguliarias veiklas, pavyzdžiui, vaikščiojimą, šiaurietišką ėjimą, jogos arba pilateso užsiėmimus. Šios veiklos padeda išlaikyti mobilumą, raumenų tonusą ir stabdo kaulų masės praradimą. Be to, joga ir pilatesas gerina pusiausvyrą, o tai mažina kritimų ir lūžių riziką. Šiame amžiuje ypač svarbu, kad fizinė veikla būtų reguliari, nes net nedidelės pertraukos gali turėti neigiamą poveikį raumenims ir kaulams.
Optimalus fizinis aktyvumas, stiprinant raumenis ir kaulus, priklauso nuo asmens fizinio pajėgumo, jo amžiaus ir sveikatos būklės. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, suaugusieji turėtų siekti bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos arba 75-150 minučių intensyvaus fizinio krūvio per savaitę. Tai apima ir jėgos treniruotes, kurias reikėtų atlikti bent du kartus per savaitę.
Veiksniai, Darantys Neigiamą Įtaką Kaulams ir Raumenims
Sporto medicinos gydytojai ir sveikos mitybos specialistai įvardija pagrindinius veiksnius, kurie daro neigiamą įtaką kaulams ir raumenims:
- Nepakankamas fizinis aktyvumas: sėslus gyvenimo būdas prisideda prie raumenų silpnėjimo ir kaulų tankio mažėjimo. Nepakankamas judėjimas ilgainiui lemia osteoporozės atsiradimą ir raumenų masės praradimą.
- Rūkymas ir alkoholio vartojimas: abu šie veiksniai neigiamai veikia kaulų mineralinį tankį ir raumenų pajėgumą. Rūkymas sumažina kalcio absorbciją, o alkoholio vartojimas gali trikdyti kaulų ląstelių formavimąsi ir regeneraciją.
- Prasta mityba: nepakankamas kalcio ir vitamino D kiekis gali reikšmingai paveikti kaulų sveikatą. Labai svarbu atlikti vitamino D tyrimą, nes 9 iš 10 asmenų jo trūksta. Vitaminas D atlieka ypač svarbų vaidmenį kalcio pasisavinimo procese. Jis reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio įsiurbimą žarnyne, padeda šiai medžiagai išsilaikyti kauluose ir dantyse.
Kiti veiksniai, kurie neigiamai veikia kaulų struktūrą:
- Didelis kiekis perdirbto maisto.
- Saldumynų ir miltinių produktų didelis kiekis.
- Skysčių trūkumas.
- Daugiau kaip 2 puodeliai kavos per dieną (išplaunamas kalcis, jo organizmas nepasisavina tinkamai).
- Baltymų trūkumas.
Svarbu neužmiršti magnio, kuris yra vienas iš svarbiausių elementų, padedantis išlaikyti sveikus, stiprius kaulus. Kalcio-magnio balansas yra svarbus, nes magnis veikia kartu su kalciu, palaikydamas kaulų tankį ir nervų bei raumenų impulsus. Pagrindiniai magnio šaltiniai maiste: žalios lapinės daržovės, pavyzdžiui, špinatai, ankštiniai augalai, riešutai, sėklos ir nesmulkinti grūda. Taip pat maisto produktai, kurių sudėtyje yra maistinių skaidulų (daržovės, grūdai, kruopos nešilifuotos).
Kad maistinės medžiagos gerai pasisavintų ląstelės lygmenyje, svarbūs keli faktoriai:
- Pakankamas vandens kiekis.
- Optimalus elektrolitų kiekis: natris, kalcis, magnis ir kalis.
- Omega 3 riebalų rūgščių optimalus kiekis.
- Riboti sočiuosius riebalus, nes jie sukietina ląstelės membraną.
- Vengti insulino rezistencijos.
Siekiant, kad kaulai būtų sveiki, rekomenduojama neužmiršti ir liesų baltymų. Vertėtų įsidėmėti, kad riebioje mėsoje ir, pavyzdžiui, dešrelėse dominuoja riebalai, o ne baltymai. Taigi reikia įvairių liesų baltymų, kurių galima rasti baltoje ir riebioje žuvyje, liesoje mėsoje, kiaušiniuose, avinžirniuose, žirniuose, pupelėse ir lęšiuose, nesaldintuose pieno produktuose, pavyzdžiui, varškėje.
Lėtinių Ligų Rizika Dėl Nepakankamo Fizinio Aktyvumo
Nepakankamas fizinis aktyvumas lemia daugelio lėtinių ligų atsiradimą. Šios ligos gali būti širdies ir kraujagyslių ligos (pavyzdžiui, hipertenzija ir širdies smūgis), 2 tipo diabetas, nutukimas, osteoporozė, depresija ir kai kurie vėžiniai susirgimai. Žmonėms, kurie neužsiima fizine veikla, smarkiai padidėja antsvorio ir nutukimo rizika, nes energijos sąnaudos mažėja, lėtėja metabolizmas, o tai skatina riebalinio audinio kaupimąsi. Tai savo ruožtu didina diabeto ir širdies ligų atsiradimo tikimybę. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali sutrikdyti kraujo spaudimą ir cholesterolio apykaita, todėl padidėja širdies smūgių, aterosklerozės ir insultų rizika.
Fizinės veiklos trūkumas daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Ilgalaikis sėdimas gyvenimo būdas dažnai lemia depresijos ir nerimo išsivystymą, nes fizinė veikla yra svarbi endorfinų, „laimės hormonų“, gamybai. Yra įrodyta, kad reguliari fizinė veikla padeda sumažinti depresijos simptomus ir pagerina bendrą psichologinę savijautą.
Sporto Poveikis Nerimui
Nerimas, kuriam būdingas nuolatinis susirūpinimas, išgąstis ir baimė, yra dažna psichikos sveikatos problema, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors yra įvairių terapinių metodų, kaip valdyti nerimą, vienas iš natūralių ir veiksmingų metodų yra reguliarus sportas.
Fizinio krūvio ir nerimo ryšio esmė - neurotransmiteriai, kurie perneša signalus smegenyse. Šie cheminiai junginiai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, emocijas ir reakciją į stresą. Kai kalbama apie nerimą, svarbiausi yra du neurotransmiteriai - serotoninas ir GABA.
Serotoninas, dažnai vadinamas „geros savijautos“ neurotransmiteriu, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Mažas serotonino kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu ir depresijos simptomais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai skatina serotonino išsiskyrimą smegenyse. Kai gauname fizinį krūvį, mūsų organizme gaminasi triptofanas - serotonino pirmtakas. Didėjant fizinio krūvio intensyvumui, didėja ir triptofano prieinamumas, todėl galiausiai padidėja serotonino kiekis. Šis serotonino padidėjimas padeda pagerinti nuotaiką ir mažina nerimo simptomus.
GABA yra slopinamasis neuromediatorius, kuris veikia kaip natūralus smegenų ramintojas. Mažas GABA kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu, stresu ir panikos priepuoliais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai didina GABA gamybą ir receptorių jautrumą smegenyse.
Lėtinis stresas ir sutrikusi HPA ašies reguliacija yra glaudžiai susiję su nerimo sutrikimais. Fiziniai pratimai padeda reguliuoti ir atkurti šios sudėtingos sistemos pusiausvyrą.
Sportuojant išsiskiria endorfinai - natūralios organizmo skausmą malšinančios ir nuotaiką gerinančios medžiagos. Šios neurocheminės medžiagos skatina geros savijautos jausmą ir yra organizmo stresą malšinančios medžiagos. Reguliariai mankštinantis, žmogaus organizmas geriau išmoksta išskirti endorfinus, kurie yra stiprus saugiklis nuo nerimo ir streso.
Intensyviai sportuojant didėja neuroplastiškumas, skatinantis teigiamus smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius. Pratimai, ypač aerobiniai, yra susiję su hipokampo tūrio didėjimu. Šis neuroplastinis pokytis pagerina emocinį atsparumą ir kognityvines funkcijas, todėl lengviau susidoroti su nerimą keliančiomis situacijomis.
Mankšta atlieka svarbų vaidmenį, nes gerina miego kokybę ir padeda ištrūkti iš šio ciklo. Reguliarus didelis fizinis aktyvumas skatina sinchroniškesnį cirkadinį ritmą, todėl pagerėja organizmo gebėjimas užmigti ir pabusti norimu laiku. Šis reguliarumas padeda užtikrinti geresnę miego kokybę ir mažina su nerimu susijusius miego sutrikimus.
Kaip Išvengti Per Didelio Krūvio
Per didelis fizinis krūvis arba pernelyg įtemptas režimas gali sukelti fizinį ir psichinį perdegimą, galintį sustiprinti nerimą. Todėl norint pasinaudoti fizinio aktyvumo teikiama nauda psichikos sveikatai, svarbiausia yra individualus ir ilgalaikis fizinių pratimų režimas.
Per didelio fizinio krūvio šalutinis poveikis neprisitaikiusiam kūnui gali būti baisus ir atgrasyti nuo tolesnio tobulėjimo. Per didelis krūvis pradžioje yra dažniausia naujokų klaida.
Įtemptų pratimų metu smegenyse susidariusių neurotransmiterių nauda išlieka apie 36 valandas, todėl, jei norite išlikti „geros savijautos“ cikle, turite mankštintis kasdien, bent valandą. Moksliniai duomenys rodo, kad viršutinė riba yra maždaug 4 valandos kasdien.
Taip pat negalima daryti tų pačių pratimų kitą dieną. Jei vakar bėgote 10 km, šiandien nebėgiokite. Galite plaukti. Darykite rankų ar nugaros pratimus. Užsiimkite įvairiomis sporto šakomis. Nuo padelio iki plaukimo, šokių ar važinėjimo dviračiu ir nepamirškite tempimo pratimų, kurių metu į kraują išsiskiria atsipalaiduoti verčiančios cheminės medžiagos!
Galvos Svaigimas Po Fizinio Krūvio
Po fizinio krūvio dėl per didelio nuovargio ar dehidratacijos gali pasireikšti galvos svaigimas. Jis taip pat gali atsirasti dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant žemą cukraus kiekį kraujyje. Jei po neseniai atliktų intensyvių treniruočių jaučiate galvos svaigimą, tai normalu, kad esate susirūpinę. Galvos svaigimas po treniruotės paprastai nėra rimtos problemos požymis. Dažniausiai jis atsiranda dėl netinkamo kvėpavimo ar dehidratacijos.
Priežastys ir sprendimai:
- Pamirštate kvėpuoti: Stenkitės rasti aukso vidurį tarp raumenų įtempimo ir kvėpavimo sulaikymo.
- Per daug save išsekate: Bandymas daryti per daug per greitai gali padaryti daugiau žalos nei naudos, todėl klausykite savo kūno. Turėtumėte stengtis, bet darykite tai lėtai, palaipsniui.
- Esate dehidratuotas: Nepakanka nešiotis vandens butelį - jį taip pat reikia gerti! Gali būti naudinga laikytis nustatytų pertraukėlių vandeniui gerti treniruotės metu.
- Jūsų cukraus kiekis kraujyje yra žemas: Kad treniruočių metu cukraus kiekis kraujyje nesumažėtų, pasirūpinkite, kad jūsų organizmas turėtų pakankamai gliukozės atsargų. Tai galite padaryti užkandžiaudami pilno grūdo produktais arba liesomis baltymais maždaug valandą prieš treniruotę.
Jei pakeitėte savo įpročius, bet galvos svaigimas tęsiasi, susitarkite dėl vizito pas gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą. Jūsų simptomai gali būti pagrindinės ligos požymis.