Sporto psichologija yra tarpdisciplininė mokslo šaka, tirianti sporto ir fizinio lavinimo psichologinius aspektus, sportinių laimėjimų priklausomybę nuo psichologinių aplinkybių. Ši sritis apima platų spektrą klausimų, pradedant nuo sportininkų psichologinio pasirengimo varžyboms ir baigiant komandos darnos bei trenerio ir sportininko santykių analize.
Sporto psichologijos apibrėžimas ir tikslai
Sporto psichologija - tai tarpdisciplininė kineziterapijos ir psichologijos mokslo šaka, tirianti sporto ir fizinio lavinimo psichologines problemas, sportinių laimėjimų priklausomybę nuo psichologinių aplinkybių. Sporto psichologijos pagrindinis objektas - sportinės veiklos ir sportininko asmenybės psichologiniai ypatumai. Ši sritis kuria asmenų atrankos ir jų specialaus pasirengimo konkrečioms sporto šakoms priemones, sportininko elgesio ir veiklos įvairių varžybų etapuose psichologinio reguliavimo metodus, tiria sportininko psichologinę būsenas sudėtingomis aplinkybėmis, jo elgesį per varžybas, santykį su sporto aplinka, treneriais, nerimo, baimės ir jaudulio įveikimo būdus.
Sporto psichologijos teorinių ir praktinių tyrimų tikslas - padėti optimizuoti sportinę veiklą, kuriai būdinga lenktyniavimas ir tai, kad ją reglamentuoja tam tikros taisyklės, vertina visuomenė. Sporto psichologija plėtoja sportinio meistriškumo psichologinius pagrindus, kuriais vadovaujamasi diegiant optimalius judėjimo įgūdžius, mokant kontroliuoti kūną, ugdant sportininko valią ir dorovines savybes.
Sporto psichologijos istorija
Pirmieji sporto psichologijos tyrinėjimai pradėti 19 a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vienas pradininkų - Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas N. Triplettas (1861-1931), žurnale American Journal of Psychology 1889 aprašęs dviratininkų, važiuojančių grupe, psichologiją. Jis nustatė, kad važiuodami komandoje dviratininkai pasiekia geresnių rezultatų nei po vieną. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. Griffithas (1893-1966) Ilinojaus universitete 1925 įsteigė pirmąją Sporto psichologijos mokslinių tyrimų laboratoriją ir išleido pirmuosius sporto psichologijos veikalus: Trenerio psichologija (The Psychology of Coaching 1926) ir Sportininkų psichologija (The Psychology of Athletics 1928). 1965 Romoje įvyko pirmoji sporto psichologijos konferencija, kurioje įsteigta Tarptautinė sporto psichologijos draugija.
Kam reikalinga psichologinė parama sporte?
Psichologinė parama sporte reikalinga ne tik siekiant pagerinti sportinius rezultatus, bet ir užtikrinti sportininkų psichologinę gerovę. Sportininkai susiduria su dideliu spaudimu, konkurencija, traumomis ir kitais iššūkiais, kurie gali turėti neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai. Sporto psichologas gali padėti sportininkams įveikti šiuos iššūkius ir išlaikyti psichologinę pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Trumpai tariant, sporto psichologo arba konsultanto klientais gali būti sportininkas, sportininkų grupė, treneris arba sportininkų tėveliai. Bene dažniausiai sporto psichologai dirba su pavieniais sportininkais (individualiai). Besikreipiančių sportininkų meistriškumas būna labai įvairus - nuo pradedančiųjų iki labai aukšto meistriškumo sportininkų. Juos vienija tai, kad jie nori pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis labiau psichologiškai pasirengę svarbioms varžyboms, o kartais išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Psichologas gali dirbti ir su grupe sportininkų, toks darbas ypač svarbus, kai dirbama su komandomis - tuomet orientuojamasi į komandos mikroklimatą, sutelktumą bei tikslus. Gali būti ir taip, kad psichologas dirba su grupe kartu sportuojančių sportininkų, dažniausiai tai būna praktiniai arba teoriniai seminarai ir toks darbas kiek mažiau veiksmingas gerinant kiekvieno individualaus sportininko pasirodymą, bet vėlgi naudingas grupės mikroklimatui.
Svarbus vaidmuo sporte tenka trenerio bendradarbiavimui su psichologu. Jų bendradarbiavimas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, treneris gali norėti sužinoti apie naujai atėjusį auklėtinį - psichologas atlieka psichologinį įvertinimą ir pateikia treneriui to sportininko profilį (kokios yra stipriosios ir silpnosios savybės). Arba psichologas gali bendradarbiauti su treneriu sudarinėdamas treniruočių planus, kuriuose integruojami fiziniai, techniniai, taktiniai ir psichologiniai treniravimosi aspektai. Netiesiogiai psichologo klientai čia vis tiek yra sportininkai, nes visas darbas orientuotas į jų psichologinio pasiruošimo gerinimą. Retais atvejais treneriai kreipiasi į sporto psichologus norėdami pagerinti savo pačių įgūdžius susitvarkyti su įtemptomis situacijomis, kylančiomis treniruotėse ar varžybinėse situacijose.
Kartais psichologui tenka bendradarbiauti su sportininkų tėvais. Paprastai šie sportininkai būna vaikai arba paaugliai iki 16 metų. Tėveliams būna įdomu, su kokiais sunkumais susiduria jų vaikai, kaip jie, tėvai, galėtų padėti. Kartais tėvai mato, kad jų vaikui sportuojant prasčiau sekasi susikaupti, kad jis labai nerimauja prieš varžybas ir tuomet kreipiasi į psichologą, kad šis padėtų. Tačiau šiuo atveju pagrindiniu psichologo klientu tampa sportuojantis vaikas.
Norėtųsi priminti vieną svarbų dalyką - sporto psichologai pirmiausia dirba su sveikais, t.y. psichinių sutrikimų neturinčiais, sportininkais. Jie ne gydo, o padeda ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo sportinį potencialą. Todėl ši parama skirta visiems sportininkams ir treneriams.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kaip kreiptis į sporto psichologą?
Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informaciją apie psichologus tenka susirasti patiems - čia pagelbėja pažįstami (pvz., sportininkai anksčiau dirbę su sporto psichologais), klubas ar sporto mokykla, kuriose treniruojasi sportininkas (kai kurios iš jų turi savo psichologus), ar paieška internete.
Kaip vyksta darbas su sporto psichologu?
Dažnai sportininkai net nenutuokia, kaip atrodo psichologo konsultacijos ir dėl to vengia į jį kreiptis. Iš tikrųjų psichologo darbo metodai labai priklauso nuo paties psichologo. Tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Pirmasis bei vėlesni susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba kur nors sporto bazėje, kurioje treniruojasi sportininkas ar dirba treneris. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves, kurios ir iki šiol buvo plačiai naudojamos sporto psichologų, mat tiek sportininkams, tiek sporto psichologams tenka daug keliauti dėl treniruočių stovyklų ar tarptautinių varžybų, todėl jie ne visuomet būna viename mieste, kad galėtų susitikti gyvai. Susitikimų trukmė gali būti labai įvairi, dažniausiai jie trunka 45min. - 1 val., bet lygiai taip pat vienas susitikimas gali trukti 15 min. pakeliui nuo viešbučio iki treniruočių bazės, o kitas - 90 min., įsitaisius ant suoliuko šalia stadiono. Taigi gan įprasta, kad sporto psichologai dalyvauja treniruotėse bei varžybose - stebi savo klientą-sportininką ir pateikia jam atgalinį ryšį, įvertina sąlygas, kuriose tenka varžytis ir pagal tai keičia savo intervencijas (pvz., siūlo pratimus, kurie lavina labiausiai reikalingus įgūdžius).
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Besikreipiantis sportininkas, treneris, tėtis arba mama - t.y. klientas, - išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Aišku, „užsakymas“ visų pirma priklauso nuo to, kas kreipiasi - sportininkas, treneris ar tėvai. Kiekvienu atveju konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.
Kai numatomas darbo tikslas (kas turėtų keistis?), toliau pereinama prie konkrečių darbo metodų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų. Čia galimi įvairūs variantai:
- Psichologinis įvertinimas. Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu. Paprastai psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses (toks aprašymas dar vadinamas profiliu). Toks įvertinimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai treneris nori daugiau sužinoti apie savo naują auklėtinį, kai pats sportininkas nori sužinoti savo stipriąsias/ silpnąsias savybes arba kai ši informacija svarbi psichologui. Dirbant su komandomis, psichologui gali tekti įvertinti komandos klimatą, kultūrą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, ir t.t.
- Psichologinių įgūdžių mokymas. Psichologiniai įgūdžiai tai - relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai. Jų lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo, gerina jų pasirodymą didelės įtampos situacijose. Pavyzdžiui, sportininkas išmoksta naudoti vaizduotę savo fizinių įgūdžių, technikos tobulinimui, skausmo įveikai, o taip pat savo emocijų, priešvaržybinio jaudulio valdymui. Darbo pradžioje įvertinus sportininko psichologinius įgūdžius bei nustačius, kuriems aspektams reiktų skirti daugiau dėmesio, bei atsižvelgiant į sportininko pageidavimus, sudaromos individualios programos, padedančios lavinti reikiamus psichologinius įgūdžius. Supaprastintai šios programos atrodo taip: 1) supažindinimas su psichologiniu įgūdžiu (teorinis pagrindas); 2) psichologinio įgūdžio mokymas ir lavinimas, 3) psichologinio įgūdžio taikymas realiose situacijose (iš pradžių treniruotėse, o vėliau ir varžybose) bei jo palaikymas. Tokio darbo specifika yra ta, kad psichologas tarsi tampa mokytoju - jis supažindina su psichologiniais įgūdžiais, tokiu būdu užimdamas „eksperto“ poziciją. Dėl to ne kiekvienam sportininkui toks darbo stilius patinka.
- Į problemą orientuotas darbas. Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ (pvz., "labai jaudinuosi prieš kiekvieną startą, labai greitai įsiplieskiu"…) ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų (pvz., "po kelių nesėkmingų metimų serijos norėčiau išlikti susitelkęs į besitęsiantį žaidimą"). Tuomet ieškomi „sprendimai“ - strategijos, kurios padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireiškimus. Įvertinama, kiek pats sportininkas jau turi sugebėjimus ir įgūdžius, kuriuos išmokęs pilnai išnaudoti, galėtų pasiekti norimą pasirodymo/ atlikimo lygį (pvz., išliktų ramus įtemptose situacijose, negalvotų apie rezultatą šaudant, darydamas pratimus ant buomo negalvotų apie kritimą ir pan.), o kokius įgūdžius reiktų ugdyti. Klausimas, į kurį mėginama atsakyti - „o kaip aš norėčiau, kad būtų?“
- Konsultavimas. Labai supaprastintai psichologo konsultaciją galima suprasti kaip sportininko pokalbį akis į akį su psichologu. Tačiau tai nėra toks pokalbis, kai psichologas dalina patarimus. Tai nėra pokalbis, kai psichologas pasako sportininkui slaptažodį, galintį sukelti stebuklingus pokyčius. Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo.
Nuo psichologinių įgūdžių lavinimo ir į problemą orientuoto darbo konsultavimas skiriasi tuo, kad ši darbo forma yra mažiausiai apibrėžta, mažiausiai struktūruota. Čia daugiausia dėmesio skiriama savo dabartinės situacijos ir išgyvenimų įsisąmoninimui, jausmų išsakymui.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Sportininkai susiduria su tomis pačiomis gyvenimiškomis problemomis, kaip ir nesportuojantys žmonės, tačiau šalia to jiems tenka susidoroti ir su tam tikrais specifiniais sunkumais, pavyzdžiui, perėjimu iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimu nuo šeimos, išvykstant į kitą miestą, sportinės karjeros užbaigimu, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumais, nesėkmės baime, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinėmis fizinių traumų pasekmėmis (pvz., pasibaigus medicininei reabilitacijai). Visa tai gali sukelti nemažą psichologinę įtampą, trukdančia normaliai treniruotis ar tiesiog gyventi visavertį gyvenimą.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie trenerius - jiems kyla bendro pobūdžio sunkumai, jie susiduria su nesklandumais bendraudami su savo auklėtiniais, jie nuolat patenka į įvairias stresines situacijas ir t.t..
Šiuos sunkumus kiekvienas gali spręsti savarankiškai, tačiau tai užima daugiau laiko ir išeikvojama daugiau energijos, kuri galėtų būti nukreipta į sportinių tikslų siekimą ar visavertį gyvenimą. Kito žmogaus, šiuo atveju, psichologo žvilgsnis iš šalies padeda sportininkui ar treneriui geriau suvokti savo dabartinę situaciją, pamatyti esamų sunkumų sprendimo būdus, o taip pat įgyti įgūdžių, kurie ir ateityje padėtų spręsti kylančius sunkumus.
Kadangi sportininkai yra tokie patys žmonės kaip ir visi, šalia bendro pobūdžio sunkumų, jiems kartais gali pasireikšti įvairūs psichinės sveikatos sutrikimai, t.y., nerimo, nuotaikų (tokie kaip depresija), valgymo sutrikimai, priklausomybės ir kt. Tokiais atvejais sportininkui jau būtina psichologo, o kartais ir psichiatro konsultacija. Tačiau tai jau nebe sporto psichologijos, o klinikinės psichologijos, psichoterapijos ir psichiatrijos sritis. Tiesa, pastaraisiais metais vis labiau pripažįstant, kad netokiai jau mažai daliai sportininkų būdingi psichinės sveikatos sutrikimai, atsiranda ir specializuoti specialistai - klinikiniai sporto psichologai bei sporto psichiatrai.
Gera žinia sportininkams bei treneriams yra ta, kad psichologinis pasiruošimas iš tikro yra veiksmingas. Bloga žinia ta - kad jis reikalauja daug laiko, daug pastangų ir kantrybės, kaip, beje, ir bet koks kitas treniravimasis. Dažnai sportininkai tikisi, kad jiems užteks vieno-dviejų pokalbių su psichologu ir visi jų sunkumai išsispręs. Deja… Tokie lūkesčiai - nerealistiški. Pagalvokite patys! Psichologinis pasiruošimas yra lygiavertis fiziniam, techniniam ir taktiniam pasiruošimui. Pastariesiems pasirengimo aspektams yra skiriamas milžiniškas dėmesys treniruotėse, o varžybose belieka tik įgyvendinti tai, kas buvo pasiekta. Tuo tarpu psichologiniam pasiruošimui treniruočių metu skiriamas labai nedidelis dėmesys, o kartais ir jokio. Todėl pagrindinės „psichologinės treniruotės“ vyksta varžybų metu! Bet juk niekas nesitiki pataikyti baudų metimų svarbiais varžybų momentais, jei prieš tai visai nesitreniravo jų metimo, niekas nesitiki nubėgti 3 km per 10min (jau nekalbant apie geresnius rezultatus!) arba nuplaukti 50m laisvu stiliumi per 23s visai nesitreniravus. Taigi naivu būtų tikėtis, kad pavyks tinkamai nusiteikti ir sureguliuoti savo priešstartinę būseną, jei to nemėginsi daryti per treniruotes.
Sporto psichologijos metodai ir technikos
Sporto psichologai naudoja įvairius metodus ir technikas, siekdami padėti sportininkams tobulėti. Štai keletas iš jų:
- Tikslų išsikėlimas. Padeda sportininkams nustatyti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realistiškus ir laiku apibrėžtus tikslus.
- Vaizdinių kūrimas. Padeda sportininkams įsivaizduoti sėkmingą pasirodymą, taip gerinant pasitikėjimą savimi ir mažinant nerimą.
- Teigiamas mąstymas ir vidinė kalba. Padeda sportininkams pakeisti neigiamas mintis teigiamomis, taip gerinant motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.
- Dėmesio kontrolė. Padeda sportininkams susikoncentruoti ties užduotimi ir nekreipti dėmesio į išorinius trikdžius.
- Psichinės energijos valdymas. Padeda sportininkams reguliuoti savo energijos lygį, siekiant optimalaus pasirodymo. Tai apima atsipalaidavimo ir mobilizavimosi technikas.
- Sprendimų priėmimas. Padeda sportininkams priimti greitus ir efektyvius sprendimus varžybų metu.
- Relaksacija ir autogeninė treniruotė. Padeda sportininkams atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
- Varžybiniai ritualai. Padeda sportininkams susikurti rutiną, kuri padeda susikoncentruoti ir pasirengti varžyboms.
Sporto psichologija ir komandos darna
Dirbant su komanda svarbu stebėti ir kurti jos atmosferą. Ypatingas dėmesys dirbant su sportininkais skiriamas dėmesio koncentracijai. Dėmesio koncentracija krepšinyje turi dvi dimensijas - platų ir siaurą aikštelės matymą. Krepšininkas kartais turi susikoncentruoti ir matyti visą aikštelę, o kartais - susikoncentruoti į smulkias detales, uždavinius, kuriuos greitai vykdyti jam padiktuoja situacija.
Sporto psichologija ir teisėjai
Sporto psichologija gali būti naudinga ne tik sportininkams ir treneriams, bet ir teisėjams. Pavyzdžiui, Rinalda testavo keturių FIBA pasaulio čempionatų teisėjų komandas. Teisėjų testavimas apima koncentracijos ir tarpasmenines fundamentalias charakteristikas. Vertinant išskiriamos stipriosios savybės ir tos, su kuriomis reikėtų padirbėti. Tyrimas parodė, jog stipriausios valdančiosios charakteristikos yra maksimali kontrolė - sugebėjimas kontroliuoti žaidimą; dėmesys detalėms, kurios lemia žaidimo kokybę; dėmesio koncentracija, pasitikėjimas savimi, sugebėjimas dirbti komandoje, savikontrolė.
Sporto ir verslo paraleles
Versle, kaip ir sporte, galioja tos pačios taisyklės. Sporte yra žaidimo taisyklės, treneriai, žaidėjai ir teisėjai. Versle lygiai taip pat - savos žaidimo taisykles. Įmonės vadovas - žaidimą kontroliuojantis teisėjas, padalinio ar skyriaus vadovas - treneris, o darbuotojai - žaidėjai. Ir sporte, ir versle stipri konkurencija: tarp komandų, tarp tos pačios komandos žaidėjų ir t. t.
Emocinė elegancija lemia tinkamo fokuso pasirinkimą, dėmesio koncentraciją, mobilizavimą, savivoką. Emocinės elegancijos pamatas yra supratimas to, ką žmogus jaučia, ir kaip tai susiję su tuo, ką jis daro, kalba, elgiasi. Tai jausmo atpažinimas savyje ir kituose, jo pripažinimas ir mokėjimas su juo gyventi, kontroliuoti jį.
Priežastys, galinčios lemti tiek įmonių vadovų, tiek sportininkų žlugimą: arogancija, neigimas, godumas. Arogancija - tai pasaulio susiaurinimas iki savęs. Tai išdidumas, pasipūtimas, susireikšminimas, susikoncentravimas į save patį. Neigimas būdingas žmonėms, kurie visada turi savo tiesas. Godumas yra labai reikšminga žudanti savybė. Dažnas žmogus nenori, nemoka, neturi gebėjimo dalintis, pradedant patirtimi, žiniomis, pinigais, meile, baigiant kamuoliu.
Sporto psichologo vaidmuo šiuolaikiniame sporte
Šiuolaikiniame sporte, kur konkurencija nuolat auga, sporto psichologo vaidmuo tampa vis svarbesnis. Sportininkai, siekdami aukščiausių rezultatų, turi ne tik treniruoti savo kūną, bet ir stiprinti protą. Sporto psichologas padeda sportininkams išnaudoti savo psichologinį potencialą, įveikti psichologinius barjerus ir pasiekti geriausių rezultatų.
Psichologinis pasiruošimas yra veiksmingas
Gera žinia sportininkams bei treneriams yra ta, kad psichologinis pasiruošimas iš tikro yra veiksmingas. Bloga žinia ta - kad jis reikalauja daug laiko, daug pastangų ir kantrybės, kaip, beje, ir bet koks kitas treniravimasis. Dažnai sportininkai tikisi, kad jiems užteks vieno-dviejų pokalbių su psichologu ir visi jų sunkumai išsispręs. Deja… Tokie lūkesčiai - nerealistiški. Pagalvokite patys! Psichologinis pasiruošimas yra lygiavertis fiziniam, techniniam ir taktiniam pasiruošimui. Pastariesiems pasirengimo aspektams yra skiriamas milžiniškas dėmesys treniruotėse, o varžybose belieka tik įgyvendinti tai, kas buvo pasiekta. Tuo tarpu psichologiniam pasiruošimui treniruočių metu skiriamas labai nedidelis dėmesys, o kartais ir jokio. Todėl pagrindinės „psichologinės treniruotės“ vyksta varžybų metu! Bet juk niekas nesitiki pataikyti baudų metimų svarbiais varžybų momentais, jei prieš tai visai nesitreniravo jų metimo, niekas nesitiki nubėgti 3 km per 10min (jau nekalbant apie geresnius rezultatus!) arba nuplaukti 50m laisvu stiliumi per 23s visai nesitreniravus. Taigi naivu būtų tikėtis, kad pavyks tinkamai nusiteikti ir sureguliuoti savo priešstartinę būseną, jei to nemėginsi daryti per treniruotes.
Alfa Steps sporto psichologijos paslaugos
Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais mes tvirtai tikime, jog sveikatos ir sporto psichologija gali padėti kiekvienam aktyvumo ir sveikatingumo siekiančiam asmeniui. Savo bendruomenės nariams siūlome sporto psichologijos paslaugas, padėsiančias numalšinti kasdienius rūpesčius ir pagerinti sporto rezultatus.
Sveikatos psichologo konsultacijos
Dažnai judėti sveikesnio ir turiningesnio gyvenimo link trukdo neproduktyvūs mąstymo ir elgesio įpročiai ir bandymas ignoruoti nemalonius savo gyvenimo emocinius aspektus. Tokiu atveju, psichologo konsultacijos padės atrasti „stringančias“ vietas ir jas išjudinti, geriau suprasti savo įpročius ir santykius su kitais žmonėmis, įgyti daugiau motyvacijos, ir užtikrinti visapusiško ir visaverčio sveikatingumo lavinimą ir puoselėjimą.
Individualus atsparumo stresui įvertinimas ir korekcija
Šiuo tyrimu nustatome, kuriomis kūno ir psichinėmis reakcijomis žmogus yra linkęs reaguoti į stresorius ir įvertiname pažeidžiamumą stresui. Tyrimui naudojame šiuolaikinę biologinio grįžtamojo ryšio įrangą. Sistemingai kaitaliojant įvairaus pobūdžio stresorius ir ramybės periodus, registruojame, kaip į juos reaguoja ir kaip/kiek po jų atsigauna įvairios organizmo fiziologinės sistemos.
Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja unikaliai, todėl individualaus „streso profilio“ nustatymas leidžia sudaryti veiksmingą savireguliacijos įgūdžių lavinimo programą - nepriklausomai nuo to, ar galutinis Jūsų tikslas yra svaiginantys sporto pasiekimai, ar kasdienių sveikatingumo rūpesčių malšinimas.
Perteklinės raumenų įtampos dirbant kompiuteriu įvertinimas ir korekcija
Raumenų elektrinių signalų registravimas (elektromiografija) kasdienėse situacijose padeda tiksliai įvertinti ir pašalinti nereikalingą raumenų įtampą. Ši paslauga ypač aktuali kenčiantiems nuo nugaros, pečių ar kitokių skausmų, greitai pavargstantiems ar tiems, kuriems reikalingi labai tikslūs judesiai ir fizinė ištvermė (sportininkams, muzikantams ir kt.).
Specializuotas įvertinimas prie kompiuterio padeda nustatyti, kiek sveika yra įprasta kliento laikysena dirbant kompiuteriu, kiek kūnas atsipalaiduoja per mikropertraukėles ir kas gali sukelti chroniškus skausmus ar nuovargį jei tokie jau pasireiškia. Šis testas ypač naudingas daug dirbantiems kompiuteriu - tai yra, vis daugiau ir daugiau šiuolaikinės visuomenės žmonių.
Kvėpavimo funkcionalumo įvertinimas
Kvėpavimas yra labai susijęs su kitais fiziologiniais procesais, todėl kvėpavimo įvertinimas dažnai parodo pakitimus bendroje sveikatos būklėje, o sutrikusio kvėpavimo pakoregavimas žymiai pagerina savijautą.
ALFA STEPS komanda siūlo Jums įvertinti kvėpavimo lokalizaciją, dažnį, gylį, kvėpavimo sąveiką su širdies veikla. Jei aktualu, nustatomas kvėpavimo dažnis, susijęs su didžiausiu širdies ritmo variabilumu (rezonansinis dažnis). Yra mokslinių tyrimų, rodančių, kad kvėpuojant šiuo dažniu yra geriausiai subalansuojama autonominė nervų sistema, o tai padeda pasiekti optimalią būseną įtampos situacijose, o ilgalaikėje perspektyvoje - geresnę sveikatą.
Būsenos valdymo (psichofiziologinės savireguliacijos) įgūdžių treniruotės, taikant biologinio grįžtamojo ryšio aparatūrą
Būsenos valdymo įgūdžių lavinimas padės lengviau susitvarkyti su gyvenime patiriamu stresu. Šis darbas padeda ugdyti tai, ką galėtume pavadinti „kūno sąmoningumu“.
Įgūdžių lavinimo sesijose klientai mokosi atpažinti ir keisti emocines ir kūno būsenas, nekaupti nereikalingos įtampos ir ją šalinti. Išmoksite kvėpavimo, raumenų įtampos valdymo, vaizduotės ir kitus pratimus, kad juos galėtumėte taikyti kasdienybėje, kai tik bus poreikis labiau atsipalaiduoti ar susiaktyvinti prieš svarbią užduotį. Speciali aparatūra padeda tiksliai matyti pastangų rezultatą, pakoreguoti veiksmus, o tiesioginis rezultato matymas motyvuoja
Sporto psichologo konsultacijos
Sistemingai sportuoti ir pasiekti aukštų rezultatų ir/ar tiesiog mėgautis judesiu dažnais sutrukdo psichologinių „kintamųjų“ nesuvaldymas. Dažnai koją pakiša nesusitvarkymas su įtampa, motyvacijos svyravimai, įtempti santykiai su treneriu, nemokėjimas pasiekti ir išlaikyti optimalios būsenos svarbiausiais momentais ir dar daugybė subtilių psichologinių dalykų, kurie dažnai yra tiesiog nurašomi „nepakeičiamiems“.
ALFA STEPS sporto psichologo konsultacija ir psichologinių įgūdžių lavinimas dažnai atveria dar neišnaudotus sportininko rezervus. Supratę, kas vyksta su mūsų dėmesiu, mintimis, vaizdiniais, raumenų įtampa varžybų metu, galime geriau suprasti, kas mūsų veiksmuose tik paskatina kūno įtampą, o kas gali ją sumažinti. Suvokimas, kad mes turime „įrankius“ valdyti stresą ir žinojimas, kaip su jais dirbti (pvz.
Išvados
Sportas yra ne tik fizinis, bet ir psichologinis iššūkis. Norint pasiekti aukštų rezultatų, būtina ne tik treniruoti kūną, bet ir stiprinti protą. Sporto psichologas gali padėti sportininkams, treneriams ir komandoms optimizuoti savo psichologinę būseną, kad jie galėtų pasiekti geriausių rezultatų. Sporto psichologija yra svarbi sritis, kuri padeda sportininkams siekti sėkmės ir užtikrinti jų psichologinę gerovę.
tags: #sporto #psichologas #reiksme