Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - tai ne tik sportas, bet ir nacionalinis pasididžiavimas. Ši sporto šaka įaugusi į kraują kone kiekvienam lietuviui. Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas laukia krepšinio pasaulyje, kokios prognozės dėl kovos dėl medalių ir kokios perspektyvos atsiveria Lietuvos rinktinei.
Praeities Pamokos ir Dabarties Realijos
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. 1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
Taip pat skaitykite: Kovos menai ir sportas
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. 1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Naujas Tūkstantmetis ir Naujos Pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003-2006 metai Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į olimpines žaidynes
2007-2011 metai. Atgimimas. Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei.
Dabartinis Etapas (nuo 2017 m.)
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Tiesa, atkrintamosioms varžyboms persikėlus į Rygą, ne visos komandos yra patenkintos latvių suteikiamomis sąlygomis. Kiek anksčiau Vokietijos dienraštis „Bild“ pranešė, kad kai kurie nacionalinės komandos žaidėjai skundžiasi apgyvendinimo sąlygomis Latvijos sostinėje.
Pasak jų, lovos viešbutyje per mažos, langai kambariuose net neatsidaro, o maitinimo kokybė neatitinka Europos čempionato standartų. Pirmadienį klausimo apie gaunamas sąlygas sulaukė ir Lietuvos rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis. Jis maistu ir lovomis nesiskundė, bet pirštu dūrė į kitą momentą.
Taip pat skaitykite: Dangos pasirinkimas futbolo aikštėje
„Džiaugiuosi, kad vyksta čempionatas, turime salę, turime kamuolius ir daug man čia nereikia. Aišku, turime tokių problemų, net nežinau, ar čia FIBA kompetencija… Šalia mūsų viešbučio naktimis asfaltuoja. Iš vienos pusės - gerai, kad darbai vyksta nakties, o ne dienos metu, tačiau negerai, nes mes viešbutyje pusę nakties girdime tuos garsus. Galėtų būti geriau. Girdėjau tuos dalykus, kad komandos skundžiasi maistu. Suomijoje tikrai turėjome gerą aptarnavimą ir skanų maistą. Nepasakyčiau, kad kažkas blogai, aš patenkintas latvių organizacija, nieko netrūksta, mūsų komanda irgi nesiskundžia“, - samprotavo 65-erių specialistas.
Ar kelio darbai labai sutrikdė miego kokybę? „Kai už lango važinėja su tuo volu pusę nakties, gal ir sutrikęs tas miegas. Aš nežinau, kada miegojau, bet tai normalu, čia mūsų gyvenimo būdas, čia Europos čempionatas, nes yra ir naktimis kuriamos tos sistemos. Tai yra normali profesionalaus sporto dalis - iš dalies sutrikęs miegas. Abejoju, kad visi krepšininkai miega ramiai prieš rytojaus rungtynes, nieko nepadarysi, toks mūsų darbas“, - tęsė jis.
Tiesa, kiek vėliau nacionalinės rinktinės strategas pridūrė, kad jis turėjo pastabų ne dėl apgyvendinimo sąlygų, o dėl sąlygų rungtynių metu. „Pastebėjau, kad kai žaidi paskutines rungtynes, turbūt to kondensato daug prisirenka ir žaidėjai pradeda griuvinėti aikštėje. Tą pajutome ir mes rungtynių prieš latvius (šeštadienį). Kreipėmės (į FIBA), kad geriau vėdintų salę, nežinau, kokios bus galimybės antradienį, bet vienas iš tų minusų, kad salėje daug žiūrovų, tiek daug kondensato, nežinau, kodėl salė neaptarnaujama pilnu pajėgumu“, - kalbėjo R.Kurtinaitis.
Kreipimasis Į FIBA
Tai jau ne pirmas kartas, kai šiame Europos čempionate Lietuvos rinktinės atstovams teko kreiptis į FIBA su konkrečiu reikalavimu. Dar praėjusios savaitės pradžioje FIBA paskelbus, kokie teisėjai vadovaus Lietuvos ir Suomijos rinktinių dvikovai (mačas vyko rugsėjo 1-ąją) lietuviai labai greitai sureagavo į vieną pavardę. Jau iki tol R.Kurtinaitis net kelis kartus kalbėjo apie tai, kad teisėjai labai dažnai švilpia pražangas prieš Lauri Markkaneną, kuris per tris pirmuosius mačus metė po daugiau nei 10 baudos metimų. Tadas Sedekerskis irgi šyptelėjo, kad jau įprasta, kad per čempionatus teisėjai „pasaugo superžvaigždes“. Po rungtynių su Suomija R.Kurtinaitis, reaguodamas į klausimą dėl anksčiau pasakytų žodžių apie teisėjus ir kokį dabar susidarė vaizdą aikštėje, tarė: „Nežinau, ar galima tai sakyti. Mes pasikeitėme vieną teisėją.“
Tad kas įvyko ir kodėl to prireikė? Sužinoję, kokie arbitrai vadovaus Lietuvos ir Suomijos rungtynėms, lietuviai pritaikė paprastą praktiką - patikrino informaciją apie kiekvieną ir nustebo pamatę, kad rungtynėms vadovaus ir ispanė Ariadna Chueca Moreno. Pastaroji yra jau dirbusi per Lietuvos rinktinės rungtynes. Štai per rungtynes su britais netgi buvo užfiksuotas iškalbingas kadras, kai būtent jai R.Kurtinaitis reiškia didelius priekaištus.
34-erių ispanė FIBA teisėja yra nuo 2019 metų ir turi tikrai stiprų CV - teisėjavo 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, 2022 metų moterų pasaulio čempionate, jaunimo čempionatuose, 2024-ųjų FIBA tarpkontinentinėje taurėje, moterų Eurolygoje. Pernai ji netgi tapo pirmąja ispane moterimi, kuri teisėjavo NBA vasaros lygoje. Bet ne tikrai geras CV paliko įspūdį.
„Ji gyveno Suomijoje, keletą metų teisėjavo Suomijos lygoje. Ji yra vietinės krepšinio bendruomenės narė, o atsiriboti - sudėtinga, kad ir norėtum objektyviai. Vietinis yra vietinis. Čia net nereikėjo jokio tyrimo - tai buvo viešai prieinama informacija, - portalui Lrytas pasakojo M.Balčiūnas. - Mes pagalvojome, kad tai - objektyvus reikalavimas. Tas buvimas sukuria santykį, kuris, kad ir netyčia, bet gali maišyti tam tikriems sprendimams.“ Internete - daug informacijos apie pačią teisėją. Apie ją rašo ir „Wikipedia“. A.Chueca į Suomiją patraukė dar 2013 metais, o 2015-aisiais čia ir žaidė, ir teisėjavo, kol galiausiai gavo tarptautinę FIBA licenciją.
M.Balčiūnas teigė, kad veikti reikėjo labai greitai - buvo likęs maždaug pusdienis. „Kreipėmės, pateikėme argumentaciją ir džiaugiamės, kad FIBA greitai sureagavo. Be jokių diskusijų“, - kalbėjo jis. Akistatą Lietuva laimėjo 81:78.
Prognozės ir Lūkesčiai
Artėjant pasaulio krepšinio čempionatui, nuomonės dėl Lietuvos rinktinės galimybių išsiskiria.
Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės valdybos pirmininkas, teigia: „Aišku, kad norėtųsi medalių, tačiau atvirai kalbant nieko gero šiemet nesitikiu. Nesu kažin koks didelis ekspertas, bet man atrodo, jog čempionate bus labai stiprių komandų, stipresnių nei mūsiškė. Nors ir turime Domantą Sabonį bei Joną Valančiūną, kuris turėtų būti pagrindinis komandos lyderis, Lietuvos rinktinei prognozuočiau 4-8 vietą. Spėju, kad aukso medalius laimės Serbija, nes amerikiečiai atvažiuos ne stipriausios sudėties."
Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas, išsako aukštus lūkesčius: „Aš Lietuvos krepšinio rinktinei ir Lietuvos krepšiniui apskritai keliu labai aukštus reikalavimus, todėl bet kuri ne prizinė vieta, mano manymu, būtų blogas rezultatas. Taip, čempionate bus daug labai stiprių komandų, bet turint omenyje kiek Lietuvoje krepšiniui skiriama dėmesio ir kokias tradicijas pas mus turi ši sporto šaka, neiškovoti medaliai būtų nusivylimas. O medalių spalva būtų gera bet kokia. Aukso medalius, manau, iškovos amerikiečiai, nors daug kas ir galvoja, kad iššauti gali Serbija."
Romualda Stragienė, UAB „Biok laboratorija“ direktorė, vertina situaciją atsargiai: „Čempionato laukiu neturėdama labai didelių lūkesčių, nors ir tikiuosi, kad Lietuvos krepšininkai iškovos prizinę vietą. Teko domėtis tiek mūsų rinktinės situacija, tiek priešininkais ir matau, kad lengva nebus. Man Lietuvos rinktinė atrodo labai pasikeitusi, daug naujų ir jaunų krepšininkų - kol kas neaišku, kaip šita komanda sugebės rungtyniauti kartu. Be to, nereikia pamiršti, kad vadovauja treneris, kuris taip pat yra gana jaunas, nesukaupęs daug patirties. Nėra taip, kad šios aplinkybės nuteiktų pesimistiškai, bet jos verčia reikalus vertinti atsargiai."
Antanas Ėmužis, AB „Freda“ generalinis direktorius, išlieka optimistiškas: „Nesu ekspertas, kurio įžvalgos būtų vertingos, bet žvelgdamas į mūsų rinktinę galvoju, kad užimsime mažiausiai 5-ąją vietą, bet ir kova dėl medalių visai reali. Taip galvoti mane skatina rinktinės rezultatai atrankos turnyre, kurie buvo puikūs. Užaugo nemažai gerų jaunų krepšininkų, yra patyrusių žaidėjų, prisijungė abu puikūs krepšininkai iš NBA, tad žvelgiu optimistiškai. Ir nereikia manyti, kad kitų rinktinių netektys mums naudingos. Jos vis tiek bus stiprios, bet ir mes ne silpnesni. Be to, kai matau, su kokia energija mūsų žaidėjai renkasi į rinktin…
Europos Krepšinio Čempionato Apžvalga
Europos krepšinio čempionatas visada yra kupinas netikėtumų ir įspūdingų kovų. Analizuojant praėjusius įvykius, galima išskirti kelis svarbius aspektus:
- Komandų pasirodymas: Kai kurios komandos, tokios kaip Vokietija ir Turkija, parodė aukštą lygį ir kovėsi dėl aukso. Graikija ir Suomija taip pat nustebino savo pasirodymu, nors ir liko be medalių.
- Individualūs apdovanojimai: Dennisas Schroderis iš Vokietijos buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP), o simboliniame penketuke atsidūrė tokios žvaigždės kaip Giannis Antetokounmpo ir Luka Dončičius.
- Trenerių įtaka: Treneriai, tokie kaip Erginas Atamanas (Turkija) ir Alexas Mumbru (Vokietija), turėjo didelę įtaką savo komandų sėkmei.
Lietuvos Rinktinės Pasirengimas
Lietuvos rinktinė pradėjo pasiruošimą Europos čempionatui liepos pradžioje. Kontrolinių rungtynių cikle Lietuvos rinktinė sužaidė 7 rungtynes ir iškovojo 6 pergales. Europos čempionato starte R. Kurtinaičio auklėtiniai 94:70 nugalėjo Didžiosios Britanijos krepšininkus ir užtikrintai 94:67 nugalėjo Juodkalniją. Ketvirtajame ture Lietuva 81:78 palaužė namų arenoje žaidusią Suomijos rinktinę.
Vis tik šios rungtynės į atmintį labiausiai įsirėžė dėl Roko Jokubaičio traumos. Prie to labiausiai prisidėjo lyderio vaidmenį iš R. Jokubaičio perėmęs Arnas Velička. A. Velička tapo vos trečiuoju žaidėju per pastaruosius 30 metų, kuris EČ rungtynėse surinko bent 20 taškų, 10 rezultatyvių perdavimų ir 5 atkovotus kamuolius. Arnas taip pat tapo vos trečiuoju lietuviu, kuris turnyro atkrintamosiose pavyko atlikti dviženklį rezultatyvių perdavimų skaičių. Rungtynėse su Latvijos rinktine įžaidėjui buvo prakirsta galva. Būtent šis raištis tapo įkvėpimu lietuviams, masiškai patraukusiems į Rygą.
Po dviejų kėlinių Europos čempionato ketvirtfinalyje Lietuvos ir Graikijos rinktines skyrė vos 5 taškai. Kaip paaiškėjo vėliau, be R. Jokubaičio, lietuviams kovoje dėl Europos čempionato medalių teks verstis ir be Mariaus Grigonio.
Ateities Perspektyvos
Lapkritį startavo atranka į 2027 m. FIBA Pasaulio taurę Katare. Iškart po fenomenalaus pasirodymo I. Brazdeikio Lietuvos krepšinio gerbėjų širdyse įsižiebė viltis, kad pagaliau turime dar vieną talentingą žaidėją, galintį vesti komandą į priekį. Jau vasario 27 d. Lietuvos rinktinės laukia Pasaulio taurės atrankos rungtynės Islandijoje. Kovo 2 d. nacionalinės rinktinės dar sykį susitiks Klaipėdoje. Tikimės, kad 2026 m. Lietuva ir vėl galės didžiuotis savo krepšininkais.