Boksas, Muay Thai, MMA (mišrūs kovos menai), dziudo, karatė, kikboksas ir kitos kovos menų disciplinos sparčiai populiarėja Lietuvoje ir visame pasaulyje. Vis daugiau tėvų skatina savo vaikus rinktis aktyvią sporto veiklą, ypač kovinio sporto treniruotes, kurios stiprina ne tik fizinę sveikatą, bet ir lavina socialinius bei emocinius įgūdžius. Šiame straipsnyje aptarsime įvairiapusę kovos menų naudą sportui, apimdami tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus.
Fizinė nauda
Kovos menai - tai viena labiausiai atletiškumą vystančių sporto rūšių, reikalaujanti ištvermės, jėgos, greičio, vikrumo ir koordinacijos. Nors atletiškumas yra privalumas pradedant užsiiminėti šiuo sportu, bet nėra absoliučiai būtina sąlyga. Trūkstamas savybes galima vystyti, pavyzdžiui, treniruoklių salėje. Jei užsiimate kitais sportais, bokso teikiamą naudą fizinei būklei, o ypač ištvermei, pajusite tikrai greitai, visai nesvarbu ar užsiimate mėgėjišku žaidimu komandoje, ar esate profesionalus sportininkas.
Raumenų stiprinimas ir tonusas: Boksas veikia daugelį raumenų - stipriam smūgiui reikia panaudoti visą savo svorį, o judesiui atlikti reikia įjungti visą eilę kojų, klubų, pilvo, nugaros, pečių ir rankų raumenų. Ypač realu sustiprinti ir padidinti raumenų masę tų raumenų, kurie įprastame gyvenime praktiškai nenaudojami. Tai puikus sportas, jei jūsų tikslas - stangrinti kūną ir gerinti raumenų tonusą. Staigūs, pasikartojantys smūgiavimo judesiai kelia raumenų tonusą ir juos stangrina. Tuo pačiu smūgiavimui reikalingas pakartotinis raumenų susitraukimas kelia jų nuovargį, tačiau treniruojantis jūsų raumenys galės susitraukinėti nepavargdami vis ilgiau (didės ištvermė).
Svorio kontrolė ir medžiagų apykaita: Dėl treniruočių intensyvumo ir viso kūno darbo reikalaujančio užsiėmimų pobūdžio, kaskart sudeginama daugybė kalorijų.
Kaulų stiprinimas: Treniruotės su pasipriešinimu stiprina kaulus ir mažina osteoporozės vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į olimpines žaidynes
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas: Boksas reikalauja viso kūno judėjimo, tad kaskart kai jūs smūgiuojate, daugybė kūno raumenų susitraukia vienu metu. Tam kad būtų pumpuojamas kraujas su deguonimi visame kūne, jūsų širdis ir plaučiai verčiami dirbti labai intensyviai. Ne tik treniruosite širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir versite prisitaikyti visą kūną, kad širdis ir plaučiai jį geriau aprūpintų deguonimi. Be to, pradėjus treniruotis laukia vienas iš sudėtingesnių uždavinių - išmokti kvėpuoti. Deja, bet mes nemokame kvėpuoti nepastovaus ir intervalais labai intensyvaus (dažnai - maksimalaus) krūvio sąlygomis. O šie intervalai labai greitai kinta. Turime išmokti neuždusti, o per trumpą pauzę - atsigauti.
Hormonų reguliavimas: Moksliniai tyrimai rodo, kad judant 70-90 % maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 max) lygyje, kūne gaminasi augimo hormonas, kuris yra svarbus ištvermei ir raumenų masei. Užsiimant intensyviu darbu prie kriaušės ir išlaikant tempą, tokį lygį visada pasieksite.
Koordinacija ir pusiausvyra: Paprasta - viskas, kas verčia jūsų kūną būti nestabiliu, reikalauja jūsų raumenis dirbti sunkiau, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. O daugelio kūno dalių judėjimas įvairiomis kryptimis vienu metu reikalauja gero tarpusavio ryšio tarp smegenų ir kūno.
Psichologinė nauda
Boksas yra tiek pat protą (psichiką), kiek ir fizinį kūną lavinanti praktika. Daugybė žmonių sunkiai priima bet kokius smūgius, perkeltine prasme - taip pat, ir pirmas atsakas į grėsmę būna atsitraukimas (arba neadekvatus agresyvumas). Bet kuo daugiau smūgiuoji pats, tuo labiau treniruoji smegenis stovėti ir kovoti, o ne atsitraukti. Iš esmės, treniruojame protą ir kūną nepasiduoti - jėga ateina nugalint pasipriešinimą ir nesėkmes, o bokse pasipriešinimą atrasite ir savo mokymosi procese, ir fizinio pasirengimo lygyje.
Pasitikėjimo savimi ir savivertės ugdymas: Savimi pasitikinčio žmogaus jėga kyla iš savigarbos, tuo tarpu žema savivertė yra viena iš pagrindinių kliūčių, kuri neleidžia asmenybei tobulėti ir siekti tikslų. Gal iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, tačiau boksas yra vienas tų sportų, kuris labai efektyviai veikia abu šiuos žmogaus psichikos aspektus ir suteikia galimybę jaustis pilnu jėgų. Kuomet mokotės naujų įgūdžių ir nepasiduodate, jums pradeda pavykti (t.y. pasiekiate tikslą) - o šių treniruočių metu mokotės nenutrūkstamai ir nuolat patiriate labai realų tikslo pasiekimo džiaugsmą - galvoje paraleliai taip pat pradeda vykti susiję pokyčiai, o ypač susiję su pasitenkinimu savimi, pasitikėjimu ir geresniu savęs vertinimu. Tuo pačiu gaunate neįkainojamą galimybę pažinti tiek savo teigiamas savybes ir gebėjimus, tiek klaidas ir trūkumus… Dažnai kovosite ne su maišu, bet tik su pačiu savimi.
Taip pat skaitykite: Dangos pasirinkimas futbolo aikštėje
Streso mažinimas: Fizinis aktyvumas visada veikia kaip priešnuodis stresui, ir boksas, kaip ir kiti kovos menai, šiuo atžvilgiu nei kiek neišsiskiria. Stresą mažinančiai veikia tiek fizinis krūvis bendrai, tiek smūgiavimas, tiek maksimali koncentracija į techniką. Galų gale, kažkuo užsiimdami juk visada džiaugiamės, jei iššūkį ir patiriame, ir jį sėkmingai priimame, o bokse (kaip ir kitose kovų menų šakose) būdingas nepertraukiamas ir intensyvus mokymosi procesas.
Agresijos valdymas: Vienas iš iškrovos būdų yra senas kaip pasaulis, tai - tiesiog - bet tikras - smūgis. Skirtas ne kelti savo agresijos lygį, bet jį mažinti.
Nuolankumo ugdymas: Pradėti daryti tai, ko visai nemokate, nebijoti parodyti, kad nemokate, priimti tai, kad vis dar neišeina, ir turėti drąsos mokytis toliau - tam reikia turėti pakankamai (arba išmokti) ir nuolankumo. Norint pereiti į aukštesnį užsiėmimų lygį, išgirsti ką sako treneris, susidoroti su vidiniu pasipriešinimu, tai tampa tiesiog neišvengiama. Ir tai išties gali paveikti jūsų gyvenimą plačiąja prasme.
Kinestetinio intelekto lavinimas: Boksui, kaip ir daugeliui kitų kovos menų, kūno kinestetinis intelektas yra būtinas. Nes kūnas ir smegenys pradeda veikti išvien, ir tuomet pradeda vykti neįtikėtini dalykai… Smegenys pradeda mokytis kaip mokyti kūną veikti efektyviau, o tai savo ruožtu lengvina mokymąsi kitų įgūdžių, kurie reikalauja kūno judėjimo.
Sprendimų priėmimas greitoje situacijoje: Kai išgyvename situacijas, kuomet tenka žaibiškai reaguoti, t.y. priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tuoj pat patirti to sprendimo pasekmes, ir, nepaisant visko, toliau veikti, o mygtuko „pause“ ar „undo“ nėra, tai neišvengiamai keičia mūsų mąstyseną.
Taip pat skaitykite: Atraskite Dziudo Kovos Meną
Lyderystės ugdymas: Ringe ar „sparingo“ metu apsispręsti dėl strategijos turi čia ir dabar, ir ne tik apsispręsti, bet ir iškart imtis veiksmų, ir to niekas negali padaryti už tave. Tačiau dažnai, pradėjus veiksmų seką, situacija keičiasi ir esi verčiamas tuoj pat reaguoti ir keisti savo planus. Kovoje, kaip ir gyvenime, labai svarbu kaip mes įvardiname sau tai, su kuo susiduriame - su užduotimis, ar su problemomis. Tas, kuris ringe mano kad susidūrė su problema - jau pralaimėjo.
Tikslų siekimas: Kovos menuose tiesiog žaibiškai ir efektyviai sprendžiamos užduotys, ir be to - siekiant tai atlikti su minimaliu savo resursų panaudojimu. Treniruotės to ir moko - neatiduoti visų jėgų iš karto, bet mokėti planuoti jėgas, paskirstyti jas atsižvelgiant į prioritetus, ir įsitempti tik tada, kada reikia, o kada nereikia - atsipalaiduoti. Gyvenime jėgų planavimas toks pat svarbus - jei perdegsi vos pradėjęs veikti, tavo kova baigta.
Kovos menų rūšys ir jų ypatybės
Kovos menai ir kovinis sportas sulaukia vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, nes net ir laisvalaikiu užsiimant jais galima įgyti naudingos patirties, kuri leidžia lavinti ne tik kūną, bet ir protą. Nors kovos menų ir kovinio sporto terminai dažnai vartojami pakaitomis, iš tikrųjų tai yra du skirtingi požiūriai į fizinę kovos ir savigynos veiklą.
Pagrindinis kovos menų tikslas - ugdyti savigynos įgūdžius, kovotojo dvasią, gyvenimo filosofiją ir kūno bei proto harmoniją. Jie dažnai susiję su kultūrinėmis ir istorinėmis tradicijomis, o kai kurie turi ir dvasinių bei etinių aspektų. Daugelyje tradicinių kovos menų, pavyzdžiui, dziudo, kung-fu ar aikido, pabrėžiamas charakterio ugdymas, pagarba kitiems ir savikontrolė. Nors kovos menai turi taisykles, dažnai jų mokymas ir praktika gali būti lankstesni.
Kita vertus, koviniuose sportuose daugiausia dėmesio skiriama varžyboms ir konkrečių taisyklių taikymui siekiant nustatyti nugalėtoją. Varžovai kovoja vienas su kitu, kad pelnytų taškų, laimėtų techniniu nokautu (TKO) arba priverstų varžovą pasiduoti pagal sporto šakos taisykles.
Štai keletas populiariausių kovos menų ir sporto šakų:
Boksas: tai disciplina, kurioje du dalyviai stovi vienas prieš kitą ringe ir kovoja tik kumščiais. Dvikovoje kovojama pagal griežtas taisykles raundais (nuo 3 iki 12 raundų) per tam tikrą laiką (pvz., 3 minutes) su trumpomis pertraukomis tarp raundų. Leidžiami tik smūgiai į priešininko kūną ir galvą. Draudžiama pulti žemiau juosmens, smūgiuoti alkūnėmis ar galva. Varžybų dalyviai skirstomi į svorio kategorijas, kad galėtų varžytis panašaus svorio žmonės. Boksas grindžiamas įvairiomis smūgiavimo technikomis, tokiomis kaip tiesus smūgis, serpantinas, kryžminis smūgis ir kt. Boksininkai stengiasi dirbti tiksliai, greitai ir galingai, kad tiksliai smogtų priešininkui ir kartu išvengtų jo smūgių.
Kikboksas: tai kovinis sportas, kuriame bokso technika derinama su tradiciniams kovos menams būdingais smūgiais. Kikboksas yra ne tik populiari varžybų sporto forma, bet ir veiksminga savigynos sistema. Jame naudojamos svorio kategorijos, o dalyviai kovoja specialiame ringe, naudodami pasirinktus smūgių ir smūgių kojomis metodus, kad pelnytų taškų arba nokautuotų varžovą. Treniruočių ir kovų metu kovotojai dėvi galvos, rankų ir kojų apsaugas, kad sumažintų sužeidimų riziką. Ši kovinė sporto šaka leidžia išreikšti save per sportines varžybas, ugdo pagarbą varžovui ir sąžiningo žaidimo principą.
Imtynės: yra viena seniausių kovinių sporto šakų pasaulyje. Akcijos tai olimpinė disciplina, reikalaujanti fizinės jėgos, ištvermės, vikrumo ir taktinių įgūdžių. Varžybos skirstomos į svorio kategorijas. Kovojama ant kilimo tiek stovėsenoje, tiek parteryje. Tikslas - įgyti pranašumą prieš varžovą, parverčiant jį ant nugaros arba skiriant taškus už atitinkamų technikų atlikimą (pvz., išvengimą nokauto, varžovo nuvertimą nuo kilimo arba jo kontrolę ant kilimo). Varžybų ir treniruočių metu imtynininkai dėvi galvos, rankų ir kojų apsaugas, kad sumažintų sužeidimų riziką. Imtynės ugdo ir fizinius įgūdžius, ir charakterį. Tam reikia jėgos, vikrumo, ištvermės ir drausmės. Tai taip pat sportas, kuris moko gerbti varžovą, susidoroti su stresu ir varžytis sąžiningai.
Dziudo: tai japonų kovos menas, kurį XIX a. pabaigoje sukūrė Džigoro Kano ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama metimo, smaugimo, smaugimo ir smaugimo technikoms, siekiant įveikti priešininką nenaudojant didelės fizinės jėgos. Be kovos įgūdžių, dziudo yra ir savęs tobulinimo, tarpusavio pagarbos, susivaldymo ir bendradarbiavimo filosofija. Dziudo varžybų dalyviai dėvi gi - specialus kostiumas, padedantis atlikti technikas ir simbolizuojantis šio kovos meno tradicijas.
Karatė: tai japonų kovos menas, praktikuojamas ant kilimėlio, kuriame daugiausia dėmesio skiriama smūgiams, smūgiams kojomis (apvaliems, priekiniams ir šoniniams), blokams ir išsisukinėjimams. Tai ir savigynos, ir dvasinė praktika. Yra kata, t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių metodų seka ir kumite, t. y. treniruočių kovos su kitais varžovais. Karatė daug dėmesio skiriama technikai, tikslumui, lankstumui ir savidisciplinai, taip pat pagarbai treniruočių partneriui, charakterio ugdymui ir pagarbai tradicijoms bei etiketui. Karatė treniruotėmis siekiama ne tik ugdyti kovos įgūdžius, bet ir formuoti asmenybę bei moralę.
MMA (mišrūs kovos menai): tai kovinis sportas, kuriame kovotojai naudoja įvairias technikas ir elementus iš kitų kovos menų ir sporto šakų (bokso, muay thai, imtynių, brazilų jiu-jitsu, dziudo ir t. t.), suteikiančius jiems galimybę varžytis visapusiškiau ir išsamiau. MMA kovos vyksta raundais (jų skaičius priklauso nuo konkrečios organizacijos) šešiakampiame ringe, vadinamame „aštuonkampiu” arba dažniausiai narve. Kovotojai gali kovoti tiek stovėsenoje, kur naudojami smūgiai kumščiais, smūgiai kojomis ir keliais, tiek parteryje, kur gali naudoti smaugimo technikas ir nokautus. Tikslas paprastas - pasiduoti priešininkui arba laimėti taškais ar nokautu.
Muay Thai (Tailando boksas): tai dinamiška ir sudėtinga disciplina, kilusi iš Tailando, kurioje naudojami smūgiai kumščiais, smūgiai kojomis, alkūnėmis ir keliais. Muay Thai puikiai tinka ugdyti jėgą, fizinį pasirengimą ir artimos kovos įgūdžius. Tai ne tik populiari sporto ir varžybų forma, bet ir veiksminga savigynos technika. Muay Thai kovotojai naudoja įvairius smūgius kumščiais ir alkūnėmis, taip pat galingus smūgius kojomis (pvz., tiesiais kojomis, apvaliais). Daug dėmesio skiriama kovai klinče, t. y. artimoje aplinkoje, kur kovotojai gali naudoti smūgius keliais, alkūnėmis ir kitas technikas uždaroje erdvėje. Muay Thai jungia įvairius kovos menų ir sporto elementus, todėl yra universalesnis kovos stilius, turintis gilias kultūrines šaknis ir tradicijas. Treniruotės yra labai intensyvios ir reikalauja didelio fizinio pasirengimo, kovotojai daugiausia lavina jėgą, ištvermę, lankstumą ir greitį.
Brazilų džiudžitsu: tai kovos menas ir veiksminga savigynos sistema, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kovai ant žemės, t. y. daugiausia permetimo technikoms, svertų ir veiksmingų technikų priešininkui uždusinti. Dalyviai lavina griebimo įgūdžius (grappling combat), vengia priešininko atakų ir ieško būdų jam pasiduoti. Brazilų džiudžitsu puikiai tinka ugdyti valią, problemų sprendimo įgūdžius ir kovinę dvasią, nes reikalauja atkaklumo, kantrybės ir susikaupimo. Treniruotės vyksta ant kilimėlių ir tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tiek moterims, nes grindžiamos ne fizine jėga, o technikomis ir strategijomis.
Taekwondo: tai Korėjoje paplitęs kovos menas, kuris taip pat yra savigynos būdas. Šis menas garsėja dinamiškais smūgiais kojomis, smūgiais rankomis, blokais, antžeminėmis technikomis, jėgos, lankstumo, tikslumo ir greičio ugdymu. Tai populiari sporto šaka ir kovos menas, lavinantis tiek fizinius, tiek protinius įgūdžius. Taekvondo treniruotės ugdo ištvermę, raumenų jėgą, lankstumą ir greitį, daug dėmesio skiriama etikai, pagarbai ir savikontrolei. Praktikuojantys taekvondo mokosi tokių vertybių kaip atkaklumas, ryžtas ir pagarba kitiems. Treniruotės ir varžybų metu sportininkai dėvi gi - specialią taekvondo aprangą, o kova dažnai pradedama pasveikinimo ceremonija. Treniruojamos formos (poomsae), t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių technikų sekos.
Capoeira: yra unikalus kovos menas, kilęs iš Brazilijos, turintis turtingas kultūrines ir istorines šaknis ir yra veiksminga savigynos sistema. Tai šokio, akrobatikos ir muzikos derinys. Jis atliekamas choreografine forma ir reikalauja glaudžios dalyvių sąveikos. Capoeira vyksta vadinamajame „rodeo”, arba rate, kuriame dalyviai dainuoja, groja instrumentais, šoka ir varžosi tarpusavyje. Capoeiros firminis judesys yra ginga, kurio metu sklandžiai pereinama iš vienos pozicijos į kitą, išvengiama priešininko atakų ir įgyjamas pranašumas. Capoeira apima įvairius akrobatinius elementus, pavyzdžiui, akrobatinius triukus, salto, šuolius ir akrobatines sudėtis, kurie suteikia jai dinamiškumo. Treniruotes ir pasirodymus lydi muzika, įskaitant tradicinius braziliškus instrumentus, tokius kaip berimbau, pandeiro, atabaque ir agogô.
Kung-fu (Wushu): yra tradicinis kovos menas, kilęs iš Kinijos, apimantis daugybę stilių, technikų ir filosofijų, didžiausią dėmesį skiriantis etikai, dvasiniams ir moraliniams aspektams. Egzistuoja daugybė kung-fu stilių, pvz: Shaolin kung-fu, Tai Chi, Wing Chun, Wudang arba Jeet Kune Do. Šis kovos menas naudoja įvairias smūgiavimo kumščiais, alkūnėmis, keliais ir kojomis technikas, kurios yra veiksmingos kovojant įvairiais atstumais. Yra formos (kata), t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių technikų sekos, tačiau netrūksta ir akrobatinių judesių, kurie suteikia dvikovai efektingumo ir dinamiškumo.
Krav Maga: tai Izraelio savigynos metodas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama technikos veiksmingumui ir paprastumui. Jis buvo sukurtas savigynai pavojingose situacijose - naudoja natūralius refleksus ir kūno judesius, todėl jo išmokti gana lengva. Krav Maga daugiausia dėmesio skiria veiksmingai gynybai nuo užpuolimo, kartu skatinant nedelsiant pereiti į kontrataką, kad būtų greitai pašalinta grėsmė. Nors Krav Maga daugiausia dėmesio skiria savigynai stovint, ji taip pat apima gynybos ant žemės technikas.
Kendo: iš Japonijos kilęs kovos menas, kuriame imituojamose dvikovose naudojami bambukiniai kardai (shinai). Šios disciplinos esmė - ugdyti charakterį, valią ir pagarbą kitiems. Kendo praktikuojantieji mokosi tokių vertybių kaip sąžiningumas, pagarba, nuolankumas ir atkaklumas. Tai konkurencinga sporto šaka, kurioje dalyviai kovoja tarpusavyje, stengdamiesi pelnyti taškų pataikydami į tam tikras priešininko kūno vietas. Kovotojai dėvi specialų šalmą, vadinamą „godu”, kad apsaugotų galvą ir veidą, o treniruotės dažnai vyksta apsirengus tradiciniais drabužiais ir turi apeiginių elementų.
Papildai kovos menų atstovams
Kovos menai - boksas, mišrūs kovos menai, imtynės, Tailando boksas ir kiti - itin daug reikalaujantis sportas. Reikalaujantis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Intensyvus treniruočių režimas, disciplinos ugdymas, griežta mityba - visa tai gali smarkiai ir visapusiškai nuvarginti besitreniruojantį. Norint išspausti iš savęs maksimumą, maisto papildai, tokie kaip kreatinas, argininas, inozinas tikrai padės.
Inozinas: Efektyviau deguonimo aprūpinami raumenų audiniai gali dirbti ilgiau ir efektyviau. Sumažėjęs pieno rūgšties išsiskyrimas atitolins raumenų skausmą bei nuovargį.
Beta alaninas: padeda padidinti karnozino kiekį skeleto raumenyse. Smūginė technika naudoja greito susitraukimo raumenų skaidulas, kurių efektyvumą būtent ir didina karnozinas. Kuo daugiau šio dipeptido bus susikaupę, tuo ilgiau galėsi dirbti nepavargdamas.
Kreatinas: padeda išsiskirti energijai, t.y. skatina ATP (adenozino trifosfato) sintezę.
AAKG (arginino alfa ketoglutaratas): Argininas skatina azoto oksido gamybą - molekulės, kuri plečia kraujagysles ir gerina kraujotaką. Sportuojant, AAKG padeda labiau „užpumpuoti raumenis“. AAKG taip pat skatina baltymų sintezę.
BCAA (šakotosios grandies aminorūgštys): yra sudarytos iš leucino, izoleucino ir valino. Šios trys medžiagos yra atsakingos už raumenų irimo stabdymą bei baltymų sintezės skatinimą. Esant intensyviai fizinei veiklai, pavyzdžiui kovos sporto treniruotėms, raumenų audiniai yra smarkiai suardomi ir jiems būtina leisti atsistatyti.
Patarimai pradedantiesiems
Prieš pasirinkdami konkretų kovos meną ar sporto šaką, apsvarstykite savo tikslus (savigynos, sveikatos, dvasinio tobulėjimo ar sporto varžybų), pageidavimus ir fizinio aktyvumo lygį. Kai kuriose disciplinose daugiau dėmesio skiriama smūgių ir smūgiavimo technikai, kitose - metimams ir darbui ant žemės, dar kitose - kūno ir proto harmonijai.
- Norite varžytis ir siekti sportinių trofėjų? Rinkitės boksą, imtynes arba Tailando boksą.
- Jums svarbiausia įvairovė ir įvairiapusiškumas? Išbandykite MMA.
- Jus domina saviugda, fizinio pasirengimo gerinimas, fizinio pasirengimo tobulinimas ar darbas su charakteriu? Išbandykite save tokiuose kovos menuose kaip karatė, dziudo ar tekvondo.
- Norite išmokti savigynos technikų?
Verta pabrėžti, kad bet kokios kumščio, karatė, MMA ar dziudo treniruotės reikalauja reguliarumo, atsidavimo ir kovinės dvasios, tačiau taip pat teikia daug pasitenkinimo ir naudos praktikuojančiam asmeniui, įskaitant fizinių ir protinių įgūdžių tobulinimą. Be to, jos formuoja charakterį ir etiką, kurie naudingi ne tik ringe ar ant kilimo, bet ir kasdieniame gyvenime. Sporto ir kovos menų privalumas tas, kad jais galima užsiimti bet kokio amžiaus ir bet kokio lygio.
Prieš priimant sprendimą verta apsilankyti keliuose klubuose ir (arba) mokyklose, kuriose mokomasi tam tikro kovos meno ar sporto šakos. Stebėkite užsiėmimus, bendraukite su instruktoriais ir sužinokite, kokios galimybės siūlomos pradedantiesiems. Kaip ir visais kitais atvejais, labai svarbu, kad treniruotes vestų patyręs instruktorius ir kad jos vyktų saugioje aplinkoje, o jų intensyvumas ir lygis atitiktų jūsų gebėjimus. Pradžioje pakanka 2-3 treniruočių per savaitę.
Galimos traumos ir prevencija
Sporto medicinos gydytojai atkreipia dėmesį, kad kovos menai, ypač tokie kaip Muay Thai ir graplingas, gali būti susiję su didesne traumų rizika. Muay Thai būdinga vadinamoji mušeikos laikysena ir padidėjęs kojų bei rankų traumatizmas. Graplingo varžovai metimo metu dažnai leidžiasi ant ištiestos rankos, norėdami apsisaugoti nuo kritimo ant nugaros, o tai gali lemti rankų, pečių, raktikaulio traumas.
Siekiant sumažinti traumų riziką, rekomenduojama:
- Įsivertinti savo kūno masės indeksą, pečių sąnarių mobilumą (ypač lenkimą), juosmeninės dalies linkį, jo ekstenzijos galimybes.
- Rinktis treniruotes su panašaus pasirengimo partneriu.
- Pradėti imtynių sportą ne anksčiau nei nuo 10-11 metų amžiaus.
- Tinkamai apšilti prieš treniruotes ir naudoti apsaugas.