Olimpinės žaidynės - tai didžiausias sporto renginys pasaulyje, kuriame varžosi sportininkai iš viso pasaulio. Šis tarptautinis sporto renginys vyksta kas ketveri metai ir sulaukia didžiulio dėmesio. 2020 m. vasaros olimpinės žaidynės, kurios dėl pandemijos buvo perkeltos į 2021 m., vyko Tokijuje (Japonijoje) ir buvo XXXII olimpiada.
Olimpinių žaidynių ištakos antikoje
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis antikoje. Senovėje jos buvo žymiausias sportinis renginys, vykęs kas ketveri metai šventame Olimpo slėnyje Peloponeso pusiasalyje. Žaidynės buvo skirtos Dzeuso garbei (nors yra nuomonė, kad iš pradžių jos buvo organizuojamos Dzeuso motinos Rėjos garbei) ir vyko nuo maždaug 776 m. pr. Kr. iki 393 m. po Kr. Laikotarpis tarp dviejų olimpinių žaidynių - 4 metai - vadinamas olimpiada.
Iš pradžių būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas. Nugalėtojas uždegdavo ugnį ant altoriaus prieš Dzeuso šventyklą. Vėliau olimpinių žaidynių programa plėtėsi, įtraukiant daugiau rungčių, tokių kaip penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas ir menų konkursas.
Pasak legendos, olimpines žaidynes įsteigė Dzeuso sūnus Heraklis. Jis parinko puikią lygumą žaidynėms, pasodino alyvmedžių ir pavadino ją Olimpo kalno vardu - graikų dievų buveine. Todėl ir žaidynes imta vadinti olimpinėmis. Heraklis pats atmatavo bėgimo taką - 600 pėdų, kuris buvo pavadintas stadijumi, iš kurio kilo žodis stadionas.
Olimpinių žaidynių atgaivinimas
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). Jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją 1892 m., o 1894 m. birželio 23 d. buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Pirmosios modernios olimpinės žaidynės buvo surengtos 1896 m. Graikijoje, Atėnuose.
Taip pat skaitykite: Futbolo atsiradimas
Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės. Taip pat organizuojamos vasaros ir žiemos paraolimpinės žaidynės (nuo 1960 m. ir 1976 m. atitinkamai).
Olimpinė simbolika
Olimpinės žaidynės turi savo simboliką, kurią sukūrė Pjeras de Kubertenas.
- Olimpinis simbolis - penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias - apačioje. Šis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. TOK patvirtino olimpinį simbolį 1913 m., tačiau pirmą kartą oficialiai jis buvo panaudotas 1924 metais.
- Olimpinė emblema - vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
- Olimpinė ugnis - TOK leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Ji simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę ir vienybę. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Olimpinė ugnis pirmą kartą pasirodė 1928 m. žaidynėse, o pirmą kartą buvo uždegta 1936 m. Olimpinėse žaidynėse Berlyne.
- Olimpinė vėliava - baltas audeklas su penkiais olimpiniais žiedais. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpe, Belgijoje. 1936 m. Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 55 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai - penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką.
- Olimpinis šūkis - „Citius, Altius, Fortius“ (greičiau, aukščiau, stipriau). Šį šūkį sugalvojo Pjero de Kuberteno draugas dominikonų vienuolis Tėvas Henri Didon. Nuo 1920 m. šis devizas yra sudedamoji olimpinės emblemos dalis. Olimpinis devizas kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime.
- Olimpiniai medaliai - atsirado nuo 1924 m.
Žaidynių atidarymo ceremonija
Olimpines žaidynes pradeda iškilmės, kuriose dalyvauja valstybės vadovas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto (TOK) prezidentas, olimpinių žaidynių organizacinio komiteto ir Nacionalinio Olimpinio Komiteto (NOK) vadovai bei jų palydovai. Dalyvių paradą pradeda Graikijos delegacija. Valstybės vadovui paskelbus žaidynes pradėtas, į stadioną įnešama olimpinė vėliava ir iškeliama skambant olimpiniam himnui. Sportininkas, kuriam pavesta užbaigti olimpinio deglo estafetę, apsukęs ratą stadione, uždega olimpinę ugnį.
Faktai apie olimpines žaidynes
- Olimpinės žaidynės dar niekuomet nebuvo organizuotos Pietų Amerikos žemynuose žiemos metu.
- Trys miestai yra surengę vasaros olimpines žaidynes du kartus: Paryžius (1900 m. ir 1924 m.) ir Los Andželas (1932 m. ir 1984 m.).
- Londonas yra vienintelis miestas, surengęs vasaros olimpines žaidynes tris kartus (1908 m., 1948 m. ir 2012 m.).
- Jungtinės Amerikos Valstijos yra šalis, surengusi daugiausiai vasaros olimpinių žaidynių. JAV buvo surengta Los Andžele (1932 m. ir 1984 m.), Sent Luise (1904 m.) ir Atlantoje (1996 m.).
- 40 šalių yra bent 3 žemynuose dalyvavę olimpinėse žaidynėse.
- Pirmosios olimpinės žaidynės 1896 m. Atėnuose (Graikijoje) apytiksliai atsiėjo 448 USD.
- 2008 m. olimpinės žaidynės Pekine prasidėjo 2008 m. rugpjūčio 8 d. vakaro (8:08:08).
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje.
Taip pat skaitykite: Olimpinės Žaidynės: Atgaivinimas ir Šiandienos Aktualumas
Taip pat skaitykite: Laivų kelionės