Keliauti laivais - tai ne tik būdas pasiekti atokias vietas, bet ir savotiška patirtis, leidžianti mėgautis vaizdais, komfortu ir pramogomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias kelionių laivais rūšis, jų ypatumus ir privalumus. Kelionės laivais būna kelių labai skirtingų rūšių - skiriasi viskas, nuo laivo iki bilietų įsigijimo tvarkos.
Jūrų kruizai: plaukiojantys viešbučiai
Jūrų kruizai, dar vadinami tiesiog kruizais, yra populiariausias keliavimo laivais būdas. Į tokį kruizinį laivą perki bilietą nustatytam dienų skaičiui - dažniausiai savaitei arba dviems. Visą tą laiką laivas plaukia nustatytu maršrutu, pakeliui stodamas visai dienai įvairiuose uostuose - ryte keleiviai gali išlipti, o vakare vėl grįžta į laivą nakvynei. Į kruizo kainą įeina nakvynės laivo kajutėje (panašioje į viešbučio numerį), maitinimas, kurortiniai reikalai deniuose (baseinas ir pan.) ir stipri pramoginė programa pačiame laive. Ekskursijos krante dažniausiai neįeina. Daugelis kruizų plaukia “ratu” - keleiviai baigia kruizą tame pačiame uoste, kaip ir pradėjo (“bazinis uostas”).
Kruiziniai laivai yra milžiniški, o jų keleiviai labai skirtingi: vieni nori ramių atostogų ir išlipinėja trumpam ar ne visur, kiti siaučia laivo klubuose ir kazino bei uostų baruose, o aš kruizinius laivus mėgstu naudoti kaip “plaukiojančius viešbučius”, kur kas kartą nubundu su kitu vaizdu pro langą ir galiu eiti tyrinėti visokias atokias salas, į kurias kitaip patekti brangu ir nepatogu. Jūrų kruizai populiariausi Karibuose ir Viduržemio jūroje, bet taip pat išplito Aliaskoje, Baltijos ir Šiaurės jūrose, Persijos įlankoje, pietryčių Azijoje. Kruizinių laivų bilietus galima įsigyti iš svetainių apie kruizus, kelionių agentūrų ar pačių kruizinių laivų kompanijų tinklapių.
Kruiziniai keltai: kelionės su automobiliu
Kruiziniais keltais (angl. cruiseferry) plaukiama iš taško A į tašką B per naktį arba kelias paras. Žodis “kruizinis” vartojamas reklamos tikslais, nes čia irgi yra šiek tiek pramogų, restoranai - bet kiek jų bus, priklauso nuo kelto dydžio. “Keltas” todėl, kad gabena ir automobilius. Viena pagrindinių priežasčių plaukti tokiu keltu, o ne skristi, - galimybė kartu pasiimti automobilį, kemperį ar motociklą ir “kitame krante” keliauti juo.
Kruizinio kelto bilietai būna įvairūs - gali “pirkti” kajutę (čia balkonų jau nebus), lovą kajutėje, o gali tik vietą salone. Už automobilio gabenimą ar maitinimą paprastai mokama atskirai. Kruizinių keltų yra daugiausia mažesnėse jūrose (ypač Baltijos) arba plačiuose sąsiauriuose - maždaug 10-48 val. maršrutuose. Ilgesniuose nuotoliuose maršrutiniai jūrų laivai praktiškai išnykę, juos pakeitė lėktuvai.
Taip pat skaitykite: Ląstelės ir sportiniai laimėjimai
Ilgų nuotolių kruizai: patirtis per Atlantą
Tie patys kruiziniai laivai, kurie sezono metu “suka ratus” jūrų kruizuose, tarp sezonų perplukdomi iš vieno pasaulio krašto į kitą: pvz. pavasarį plaukia per Atlantą iš Karibų į Viduržemio jūrą, o rudenį - grįžta atgal. Į tokius perplaukimus irgi pardavinėjami bilietai. Priešingai jūrų kruizams, sustojimų čia būna vos keli, didžiąją dienų dalį laivas vien plaukia. Kajutės, pramogos, maitinimas - kaip jūrų kruize (tai tie patys laivai). Taip keliauja turintys laiko žmonės, norintys šiais laikais jau retos “vandenyno perplaukimo” patirties ar tie, kuriems pats kruizinis laivas smagesnis, nei išlipimai uostuose. Jei turi laiko (pvz.
Upių kruizai: grožis paupio miestuose
Šie laivai plaukia didžiausiomis bei gražiausiomis pasaulio upėmis: ypač populiarūs kruizai Reinu, Dunojumi, Jangdze, Nilu. Jie gerokai mažesni, nei jūrų kruizų laivai, tad, nors kajutės irgi aukšto lygio, pramogų ir restoranų čia mažiau. Užtat nuolat matosi krantai (gražūs vaizdai), taip pat dar dažnesni sustojimai gražiuose paupio miestuose (dienų, kai tik plaukiama, čia paprastai nebūna). Į upių kruizų kainą dažnai įeina ne tik kajutė ir maitinimas, bet ir ekskursijos (bet pasidomėkite).
Įprastai ten, kur galima keliauti upių kruizu, patogiai galima keliauti ir kitais būdais (automobiliu, viešuoju transportu), nes palei upes yra keliai, geležinkeliai. Tačiau upių kruizus mėgstu rinktis ten, kur dar ir upės krantai labai gražūs - nes krantų keliaudamas kitais būdais nepamatysi (pvz. Jangdzės trijų tarpeklių regionas). Upių kruizai būna į vieną pusę.
Ekspedicinis kruizas: kultūros ir gamtos pažinimas
Kaip ir jūrų kruize, perki bilietą į laivą nustatytam laikui, tačiau čia panašumai ir baigiasi. Ekspedicinių kruizų laivai - mažesni; vietoje trankių ar poilsinių pramogų - paskaitos ir aktyvios pramogos; viskas skirta pažinti vietos kultūrą, gamtą. Šie laivai gali įplaukti ten, kur didesni jūriniai laivai negali: tiek į mažesnius uostus, tiek į atokiausius pasaulio kraštus. Tarp populiariausių vietų tokiems kruizams - Arktis ir Antarktida. Jei jūrinių kruizų laivai dažnai be perstojo plaukioja vienu ir tuo pačiu maršrutu, tai kiekviena ekspedicija skiriasi labiau. Ekspediciniai kruizai gerokai brangesni ne įprastiniai jūrų kruizai.
Jachtos: laisvė ir nuotykiai
Išsinuomojama visa jachta, kurioje ir nakvojama. Tai gali būti ir nedidelis laivas (tarsi plaukiojantis kemperis), bet dydžiui ir prabangai ribų nėra: milžiniškos megajachtos galimybėmis prilygsta kruiziniams laivams, bet jos - privačios. Paprastai jachtą nuomojasi didesnė draugų kompanijos. Galima nuomotis tiek be įgulos (bareboat, turint atitinkamas teises), tiek ir su įgula.
Taip pat skaitykite: Išvengkite baudos už TA
Jachtomis keliaujama vietose, kur daug mažų gražių uostų, ypač po salynus - tarkime, po Graikijos saleles. Bet kiti leidžiasi į ilgesnes keliones jachtomis, net per vandenyną. Kai kurie turi nuosavas jachtas - vėlgi, arba valdo patys, arba samdo nuolatinę įgulą (tai prieinama tik patiems turtingiausiems, o nuosava megajachta - tikras milijardieriaus simbolis). Jachtos Mindelo uoste Žaliojo Kyšulio salose.
Keltai: trumpos kelionės per vandens telkinius
Kelia per upę, mažesnius sąsiaurius ir į netoli nuo kranto plytinčias salas. Kajučių, vietų ilsėtis ar skirtingų bilietų nėra, nes kelionės trukmė paprastai nuo keliasdešimt minučių iki kokių 7 valandų. Gali būti parduotuvėlė maistui. Dalis keliautojų keliasi su automobiliais, bet ne visi. Galima leisti laiką automobilyje (ne visur), viduje arba atviruose deniuose, iš kurių smagu stebėti aplinką.
Greitieji maršrutiniai laivai: sparta be automobilio
Greitesnė alternatyva keltams, jei keliesi be automobilio. Dažnai plaukioja tais pačiais maršrutais kaip ir keltai. Primena autobusą ar traukinį su daug sėdimų vietų viduje. Plaukia ir 70 km/h, tad atplaukia daug greičiau, nei keltas (maždaug dvigubai-trigubai), bet paprastai yra ir gerokai brangesnis.
Maršrutiniai upėlaiviai: nykstanti rūšis
Nykstanti rūšis. Kadaise kelionės upėlaiviais buvo patogiausios ir greičiausios - bet juos nukonkuravo paupių keliai, geležinkeliai, lėktuvai. Upėlaiviai liko tik regionuose, kur modernaus transporto mažiau - ypač Amazonijoje. Upėlaiviai, tarsi ilgo nuotolio traukiniai, gali plaukti ištisas paras iš taško A į tašką B, stodami pakeliui. Prieš srovę plaukia daug lėčiau, nei pagal srovę.
Ekskursiniai laivai: miesto ir gamtos grožis iš vandens
Vienadienės (paprastai - 1-4 val.) ekskursijos laivu po gražų miestą, gražiomis pakrantėmis pasižyminti regioną (fjordu, prie ledyno ir pan.) ar kur gausu jūrų gyvūnų (banginių, delfinų). Į kainą dažnai įeina gido pasakojimas apie vaizdus aplink, kartais - pietūs / vakarienė, gėrimas, vietinės muzikos koncertas. Tai - geras būdas pamatyti vietą naujai, nuo vandens ir smagiai praleisti dieną ar vakarą.
Taip pat skaitykite: Teniso dangos greitis
Povandeniniai ekskursiniai laivai: susipažinimas su povandeniniu pasauliu
Tokie laivai siūlo trumpas (30-60 min.) ekskursijas regionuose, kur itin graži povandeninė gyvūnija (koralai ir kt.). Jais paprastai plaukia tik tie, kas nenardo: kas nardo, gali pamatyti visa tai dar iš arčiau, tačiau “nenardytojams” verta bent kartą gyvenime išbandyti tokį laivą.
Miesto maršrutiniai laivai: viešasis transportas vandeniu
Kai kuriuose miestuose laivai tarnauja tarsi miesto autobusai: stoja stotelėse (prieplaukose) pakeliui, gali įlipti ir išlipti su viešojo transporto bilietėliu. Kur tokie laivai yra, jie gerokai pigesni nei ekskursiniai laivai, o pamatai tą patį (tik be gido ar kitų pramogų). Maršrutiniai laivai būdingi miestams su plačiom upėm, kanalais, įlankom arba išsidėsčiusiems aplink sąsiaurius (pvz.
Laivai-taksi: patogus susisiekimas vandeniu
Miestuose, supamuose itin daug vandens, ar vandens pilnuose regionuose (pvz. salynuose), įprasti tokie plaukiojantys taksi, kuriais naudojamasi taip pat, kaip taksi automobiliais. Tai gali būti kateriai, motorinės valtys.
Tradiciniai laivai: autentiška kelionės patirtis
Šie laivai gali būti arba maršrutiniai (paprastai trumpuose maršrutuose), arba taksi, arba vienadieniai kruizai - bet kelionės esmė čia ir išbandyti patį laivą. Skrtinguose pasaulio kraštuose tradiciniai laivai labai skirtingi - ar tai arabų davai, ar “ilgauodegiai laivai” Tailande, ar “motorizuoti luotai” Panamoje, ar gondolos Venecijoje.
Krovininiai laivai: egzotika užkietėjusiems keliautojams
“Užkietėję keliautojai”, būna, pasidalina pasakojimais, kaip plaukė per vandenyną krovininiu laivu laisvoje kajutėje. Tai įmanoma ir kai kur labiau įprasta, nei kitur - tačiau reta ir šiais laikais (išskyrus keletą vietų) iš esmės neturi jokios prasmės, nes kiti kelionės būdai pigesni, greitesni ir/ar patogesni. Todėl ir vienos aiškios bilietų įsigijimo tvarkos paprastai nėra, reikia kontaktuoti su laivų kompanijomis.
Kada kelionė laivu gali apsimokėti?
Dėl didesnių kuro sąnaudų plaukimas laivu kainuoja brangiau, nei tokio pat atstumo važiavimas keliais. Tai atsispindi visur - pvz. nuplaukti maršrutiniu laivu 20 km į kokią salą visuomet atsieis daug kartų brangiau, nei nuvažiuoti toje šalyje 20 km autobusu; nusamdyti laivą-taksi brangiau, nei automobilį-taksi; o mažos jachtos nuoma brangiau nei kemperio. Net skristi lėktuvu, kai yra galimybė, dažniausiai būna pigiau, nei plaukti laivu, netgi į gretimą salą (pvz.
Tačiau visgi kartais kelionė laivu gali ir apsimokėti. Taip būna jūrų kruizuose ir kai kuriuose kruiziniuose keltuose. Taip pat, palyginus su visom kitom transporto priemonėm (lėktuvais, autobusais, traukiniais), laivas “erdviausias”. Tai reiškia, daugiausiai galimybių laive judėti, pasiimti daugiau bagažo, pramogauti, patogiau ilsėtis.
Yra keletas situacijų, kai kelionė laivu yra geriausias pasirinkimas:
- Kai kitaip neįmanoma (pvz.
- Kai kelionė laivu savaime yra trokštama patirtis. Man taip yra ten, kur nuostabūs vaizdai nuo vandens. O dar didesniems “laivų fanams” (pvz.
Jūros liga: kaip su ja kovoti?
Laivuose ir kitur dažnas susiduria su jūros liga. Pats daug keliavau laivais - perplaukiau net audringiausią pasaulyje Dreiko sąsiaurį į Antarktidą (8 m bangos, krintantys daiktai). Nors tai vadinama “jūros liga”, yra kitų vietų, kur ji gali kilti: autobusuose, ypač kai važiuoja kalnų keliais; lėktuvuose per turbulenciją. Savo ruožtu, laivas laivui nelygu. Jei plaukiame ežeruose, siauruose sąsiauriuose, mariose, tarp salų - bangos būna uždengtos ir supimo mažai. O atviroje jūroje jis didesnis, taip pat tuo didesnis, kuo didesnė audra ir bangos. Dreike pasviręs laivas. Mažiausiai jūros ligos stabiliausiame transporte - pvz. Kuo didesnis supimas, tuo jūros liga pasireiškia greičiau, o jos simptomai - stipresni. Jei supimas silpnas, iš pradžių jūros ligos gali nejusti, tačiau ji gali vis tiek pasireikšti, jei supimas truks ilgai ilgai (pvz.
“Bjauriausias simptomas” - pykinimas ar net vėmimas, bet yra ir kitų, pvz. Skirtingi žmonės skirtingai “atsparūs” jūros ligai. Pavyzdžiui, mano žmona mažiau atspari jūros ligai nei aš. -Žmona jau prieš įplaukiant į Dreiko sąsiaurį vakare išgėrė vaistų. Kitą rytą jos nepykino, bet plaukti buvo nemalonu (ne tas pats, kaip ant žemės). -Aš pirmą vakarą jokių vaistų negėriau. Įplaukus į Dreiko sąsiaurį, rytą jaučiausi gerai, tačiau įdienojus, nors ir nepykino, darėsi nebemalonu plaukti. Tada išgėriau vaistų ir pradėjau jaustis vėl kaip ant žemės (plaukti malonu) - tiesa, kai kurie poveikiai liko (pvz. mieguistumas). Tačiau nei mano žmona, nei aš, nesame “kraštutinumai”. Pvz. mano žmona niekada gyvenime laive nevėmė - o daugybė žmonių vemia. Būna ir žmonių, kurie ir tokio poveikio, kaip aš, nejaučia. Bet tai yra nuolatinis polinkis: pvz.
Jūros ligą taip pat skatina ir “darbas akimis” supimo metu: skaitymas, rašymas, darbas kompiuteriu. Geriausia yra žiūrėti į horizontą. Jūros liga stipresnė ir tada, jei …
Vaistų nuo jūros ligos yra kelių rūšių. Stipriausiu laikomas skopolaminas, paprastai klijuojamas kaip pleistrai - bet jis turi šalutinių poveikių (man buvo laikina toliaregystė, gerklės skausmas, galvos skausmas). Optimalus būtent man kraštutinėmis sąlygomis pasirodė meklizinas. Natūralūs imbiero preparatai pasirodė labiau placebas.
Ar pagrįsta baimė nuskęsti?
Ir taip, ir ne. Nelaimės tikimybė maža, bet, priešingai nei su lėktuvais, kurie visur prižiūrimi bent vidutiniškai gerai, požiūris į laivų saugumą labai varijuoja skirtingose šalyse. “Pirmame pasaulyje” mažesniuose laivuose turistui bus privaloma plaukti su gelbėjimosi liemene ar ji bent jau bus šalia, prieš išplaukiant didesniam laivui bus saugumo instrukcija ar net evakuacijos repeticija. “Trečiame pasaulyje”, tuo tarpu, dažnai gali ir išvis nebūti gelbėjimosi liemenių, bent mažesniuose laivuose, ir didžiausios istorijoje transporto nelaimės įvyko būtent su laivais. Jei jums tai aktualu, galite pasižiūrėti, ar yra gelbėjimosi valtys, liemenės.
Kelionių laivais istorija
Laivai - seniausias žmonijos ilgų nuotolių transportas. Tad iki XIX a. daugelis tolimų kelionių vyko laivais - jūromis, vandenynais, upėmis. Iš pradžių jos buvo neorganizuotos: reikėdavo sutarti su įgula, kad paimtų - tačiau XIX a. atsiradus garlaiviams tapo įprasti reguliarūs reisai, sujungę žemynus. Tiesa, plaukti į kitą žemyną reikėdavo ne vieną savaitę, tad turizmo nelabai galėjo būti: plaukdavo dirbti, migrantai. Tik pavieniai turtuoliai galėdavo sau leisti kelias savaites plaukti į vieną pusę dėl kelionės.
XIX a. upėlaivius pradėjo stumti geležinkeliai - taip keliauti buvo ir pigiau, ir greičiau. XX a. pradžioje atsiradę reisiniai lėktuvai iš pradžių buvo prieinami tik turtingiems, bet jau XX a. viduryje pradėjo stumti maršrutinius laivus, nes pakankamai atpigo. Tolimų distancijų keleiviniai laivai tada pritaikyti naujam dalykui: kruizams, kur pats plaukimas turėjo tapti malonumu, o ne tiesiog kelione iš taško A į tašką B. Vėliau kruizų rinka išaugo taip, kad pradėta statyti dar didesnius ir patogesnius laivus specialiai vien kruizams. Kruizai vis labiau populiarėja, apima vis naujus žemynus ir jūras. Tad nors nebėra taip, kad visur gali nuplaukti keleiviniu laivu, kaip kokiais 1900 m.