Įvadas
Gimnastika - tai ne tik sporto šaka, bet ir viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių, turinti gilias istorines šaknis. Šiandien gimnastika apima daugybę disciplinų, pradedant nuo bendrojo fizinio parengimo ir baigiant aukšto meistriškumo sportinėmis varžybomis. Straipsnyje aptariama gimnastikos istorija, rūšys, reikšmė fiziniam ir psichologiniam vystymuisi, ypač vaikams.
Gimnastikos ištakos ir raida
Gimnastikos elementų randama jau senovės Kinijoje, Egipte, Persijoje, Graikijoje ir Romoje. Čia ji buvo naudojama teatralizuotuose vaidinimuose, darbo procese. Pavyzdžiui, oro gimnastikos pradininkais laikomi odininkai, kurie, balansuodami ore, tikrindavo savo dirbinių tvirtumą. Senovės Romoje artistai naudojo gimnastikos prietaisą pentarioną - ant horizontalios ašies užmautą ratą, kuris išsviesdavo į jį įsikibusius artistus aukštyn.
Viduramžiais gimnastikos numeriai buvo klajojančių artistų vaidinimuose. Į cirko programą gimnastika įtraukta XIX a. ir įsitvirtino amžiaus pabaigoje. 1859 m. Napoleono cirke Paryžiuje prancūzų oro gimnastas J. Léotard’as pirmą kartą pasaulyje pademonstravo oro skrydį trimis trapecijomis, kuris turėjo didelę įtaką cirko gimnastikos raidai.
Gimnastikos rūšys
Šiuolaikinė gimnastika apima įvairias rūšis, kurios skiriasi savo tikslais ir metodais:
- Lavinamoji gimnastika: apima bendrąją, higieninę, atletinę gimnastiką ir aerobiką. Ji skirta bendram fiziniam vystymuisi, įvairių judėjimo įgūdžių lavinimui, raumenų stiprinimui, jėgos, koordinacijos ir ištvermės didinimui bei sveikatos stiprinimui.
- Taikomoji gimnastika: apima profesinę, sportinę taikomąją, gamybinę ir gydomąją gimnastiką. Ji naudojama specifiniams tikslams, pavyzdžiui, profesiniam pasirengimui ar reabilitacijai po traumų.
- Sportinė gimnastika: tai sporto šaka, apimanti pratimus ant gimnastikos prietaisų. Daugiakovės varžybos susideda iš laisvųjų pratimų, atraminių šuolių, pratimų ant arklio, žiedų, lygiagrečių ir skersinio (vyrams) bei laisvųjų pratimų, atraminių šuolių, pratimų ant įvairiaaukščių lygiagrečių ir buomo (moterims).
- Sportinė akrobatika: sporto šaka, kurioje sportininkai atlieka įvairius akrobatinius elementus.
- Sportinė aerobika: sporto šaka, kurioje sportininkai atlieka įvairius aerobikos elementus.
- Šuoliai ant batuto: sporto šaka, kurioje sportininkai atlieka šuolius ir triukus ant batuto.
- Meninė gimnastika: tai choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai su ritminės gimnastikos, šokių ir baleto elementais, atliekami pagal muziką. Tai sporto šaka, kurioje dalyvauja tik moterys. Vertinama judesių emocinė išraiška, plastiškumas, išraiškingumas, lankstumas, judesių koordinacija, gimnasčių artistiškumas ir muzikalumas.
Sportinė gimnastika: varžybų ypatumai
Sportinė gimnastika apima pratimus ant gimnastikos prietaisų. Vyrai varžosi atlikdami laisvuosius pratimus, pratimus ant arklio su rankenomis, ant žiedų, atraminius šuolius per 135 cm aukščio stalą, pratimus ant lygiagrečių ir skersinio. Moterys atlieka atraminius šuolius per 120 cm aukščio stalą, pratimus ant įvairiaaukščių lygiagrečių, ant buomo ir laisvuosius pratimus ant 12 × 12 m kilimo.
Taip pat skaitykite: Gimnastika 3 metų vaikams
Laisvuosius pratimus vyrai atlieka per 50-70 s, moterys (skambant muzikai) - per 70-80 sekundžių. Aukščiausio lygio varžybose gimnastai atlieka tik savo kūrybos pratimus. Visi atliekami elementai (pratimai) suskirstyti į grupes pagal sudėtingumą, jos turi savo simbolius: A (lengviausi), B, C, D, E, F, G (sunkiausi). Pratimai vertinami balais pagal tai, kiek gimnastas padaro sudėtingiausių elementų (atmetus klaidas), pratimo kompozicija, atlikimo artistiškumas. Daugiakovės laimėtojas (absoliutusis čempionas) nustatomas pagal surinktą didžiausią balų sumą ant kiekvieno prietaiso, atskirų rungčių - ant kurio nors prietaiso.
Gimnastika Lietuvoje
Lietuvoje gimnastika iki II pasaulinio karo pagal užsienio gimnastikos sistemas buvo dėstoma įvairiuose kursuose, gimnazijose. Kariuomenėje buvo atliekama Sakalų sistemos mankšta, vėliau paplito vokiečių gimnastikos sistema Turnen.
1922 m. įkurta Lietuvos gimnastikos federacija (LGF). Plačiau sportinė gimnastika pradėta kultivuoti nuo 1945 m., įsteigus Kūno kultūros institutą ir pradėjus jame rengti gimnastikos specialistus. Pirmosios sportinės gimnastikos varžybos surengtos 1946 m. Nuo 1947 m. rengiamos Lietuvos sportinės gimnastikos pirmenybės. 1992 m. LGF priimta į FIG.
Pirmieji sportinės gimnastikos meistrai Lietuvoje yra Elena Jurevičiūtė ir Algirdas Čėsna. Pasaulio čempionatuose dalyvavo Sergejus Rumbutis, Linas Gaveika, Julija Kovaliova, I. Kazdailevičiūtė, Laura Švilpaitė, Jelena Zanevskaja, olimpinėse žaidynėse 2000 m. - J. Kovaliova, 2008 m. - J. Zanevskaja, 2012 m. - Rokas Guščinas, L. Švilpaitė, 2016 m. - R. Tvorogal.
Gimnastikos reikšmė vaikams
Gimnastika - tai viena vertingiausių sporto šakų vaikystėje, kuri ne tik lavina raumenis, bet ir ugdo charakterį, discipliną bei kūrybiškumą. Ji lavina fizinį aktyvumą ir gerina bendrą savijautą. Lavinamos pagrindinės fizinės savybės - lankstumas, koordinacija, jėga. Šis sportas praverčia ne tik mūsų fizinei būklei, tačiau ir psichologinei. Jaunieji gimnastai nori, kad treneris nuolat būtų šalia, palaikytų ir padėtų. Tai naudinga ir tikslų išsikėlimo bei siekimo gebėjimo lavintis.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos istorija Lietuvoje
Į gimnastiką galima leisti vaikučius jau nuo trejų metų. Gimnastika lavina raumenis, gerina laikyseną, koordinaciją ir pusiausvyrą. Tai viena iš visapusiškiausiai fizinę raidą skatinančių sporto šakų. Gimnastikos pratimai ugdo gebėjimą orientuotis netikėtose situacijose. Jie lavina koordinaciją, jėgą, lankstumą, ištvermę. Išlavintos šios ypatybės leidžia vaikams jaustis užtikrinčiau kasdieniame gyvenime.
Tėvų palaikymas namuose yra labai svarbus. Net ir tada, kai vaikas lanko profesionalias gimnastikos pamokas, tėvų palaikymas namuose gali tapti lemiamu faktoriumi, nulemiančiu, ar mažasis sportininkas išlaikys ilgalaikį susidomėjimą šia veikla.
Kaip palaikyti vaiko susidomėjimą gimnastika namuose
Norintiems efektyviai palaikyti vaiko susidomėjimą gimnastika namuose, pravers specialiai tam pritaikyti gimnastikos priedai. Gimnastikos pratimai namuose reikalauja saugios ir tvarkingos erdvės, kur vaikas galėtų laisvai judėti be baimės susižeisti. Pirmiausia, pasirūpinkite pakankamu plotu - idealiu atveju, perstatykite baldus taip, kad susidarytų bent 2×3 metrų tuščia zona. Saugumas sportuojant namuose turėtų būti pirmoje vietoje. Patikrinkite, ar aplinkoje nėra aštrių kampų, pašalinkite trapius daiktus ir įsitikinkite, kad apšvietimas yra pakankamas. Niekada nepalikite vaikų be priežiūros, ypač kai jie atlieka sudėtingesnius pratimus.
Motyvacijos palaikymas namuose prasideda nuo požiūrio, kad gimnastika - tai pirmiausia džiaugsmas, o ne pareiga. Vietoj nurodymų „dabar treniruosimės”, geriau pakviesti vaiką „pažaisti gimnastika”. Vaiko fizinis tobulėjimas nėra tiesinis procesas - būna pakilimų ir nuosmukių. Svarbu padėti vaikui atpažinti savo pažangą, kad ir kokia maža ji būtų. Tėvų entuziazmas taip pat yra užkrečiamas. Kai tėvai rodo susidomėjimą, bando atlikti pratimus kartu ar net prašo vaiko „pamokyti” juos, vaiko motyvacija sportui gali žymiai padidėti.
Taip pat skaitykite: Žingsnis po žingsnio: gimnastės piešimas
tags: #kas #yra #gimnastika