Sambo - tai kovos menas ir savigynos sistema, turinti gilias šaknis ir tradicijas Lietuvoje. Ši sporto šaka, apjungusi įvairių tautų kovos menų elementus, Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei pusę amžiaus ir per tą laiką išugdė ne vieną garsų sportininką. Šiame straipsnyje apžvelgsime sambo istoriją Lietuvoje, svarbiausius pasiekimus, dabartinę situaciją ir perspektyvas.
Sambo kelias į Lietuvą
Lietuvos sambo istorija prasidėjo dar 1967 metais, kai buvo įkurta Lietuvos sambo federacija (LSF). Šaliai, turinčiai tik 3 milijonus gyventojų, tai yra geras pasiekimas. Prie federacijos įkūrimo ir sambo populiarinimo Lietuvoje daugiausiai prisidėjo dr. Pranciškus Eigminas (1936-2006), kuris vadovavo LSF nuo pat jos įkūrimo. 1991 metais LSF buvo priimta į Tarptautinę sambo mėgėjų federaciją (FIAS) - tai buvo didelis dr. P. Eigmino nuopelnas. Jis 1993 metais tapo FIAS generaliniu sekretoriumi ir ėjo šias pareigas iki pat savo gyvenimo pabaigos. Dr. P. Eigminas įkūrė įspūdingą sambo raidos muziejų netoli Vilniaus, Širvintų rajone.
Sambo populiarumas ir pripažinimas Lietuvoje
Šiuo metu sambo „virusas“ apėmęs visą Lietuvą - klubų yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir keliolikoje miestelių. Tai rodo, kad sambo populiarėja ir pritraukia vis daugiau entuziastų. Daug pastangų įdėta ir siekiant pagrindinio tikslo - sambo savigyną 2010 m. oficialiai pripažino Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Lietuvos sambo čempionatai ir taurės varžybos
Vilniaus sambo imtynininkai jau ne vienerius metus laikomi vienais stipriausių Lietuvoje - įvairiose amžiaus grupėse jie sėkmingai atstovauja šaliai svarbiausiose sezono varžybose, o namuose kuria tvirtą ir gyvą sambo bendruomenę. Svarbų vaidmenį čia atlieka Vilniaus sambo federacija, kuriai jau penkerius metus vadovauja prezidentas Algirdas Navickas. Kasmet federacija rengia atvirus Vilniaus miesto sambo čempionatus ir taurės varžybas, į kurias susirenka ne tik sostinės, bet ir Šiaulių, Gargždų, Jurbarko, Rokiškio, Trakų bei kitų miestų sportininkai. Abiejose varžybose tradiciškai dalyvauja visas Lietuvos sambo elitas - nuo pačių jauniausių iki patyrusių veteranų. Šiemet jauniausiam kovotojui buvo vos ketveri, o vyriausiajam - 54-eri. Varžybos kasmet auga - jau trečius metus iš eilės jose dalyvauja daugiau nei po 150 gerai pasiruošusių sportininkų, plečiasi dalyvių geografija, kyla kovų lygis, o traumų skaičius, lyginant su pirmaisiais renginiais, ženkliai sumažėjo. 2025 metų varžybos buvo atviros - jose dalyvavo sportininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos bei Ukrainos, o tai leido išvysti skirtingų sambo mokyklų dvikovas. Susumavus metų rezultatus, klubų įskaitoje nepralenkiamas buvo SK Arėjas, aplenkęs SK „Toras“ ir Jurbarko sporto centrą. Mokyklų grupėje nugalėjo Vilniaus Balsių progimnazija.
Įsimintiniausios Lietuvos sambo sportininkų pergalės
Lietuva gali didžiuotis savo sambo sportininkų pasiekimais tarptautinėje arenoje. Pasaulio sambo čempionatuose iš Lietuvos sportininkų bene įsimintiniausios Česlovo Jezersko kovos ir pergalės. Jis, atstovaudamas TSRS rinktinei, tapo pirmojo pasaulio čempionato, 1973 m. vykusio Teherane, nugalėtoju tarp 2 pusvidutinio svorio atletų. Č. Jezerskas planetos čempiono titulą pelnė ir dar du kartus: 1974 ir 1975 m. 1974-ųjų pasaulio čempionate sidabro medalį iškovojo Č. Jezersko treneris Jurijus Kuricinas.
Taip pat skaitykite: Varžybų nuostatai
Naujausioje Lietuvos sambo istorijoje taip pat turime įsimintinų pergalių - Ieva Klimašauskienė planetos moterų savigynos imtynių čempione tapo 2004 m. Kovinės savigynos meistras Sergejus Grečicho 2007 m. ir 2009 m. Pasaulio SAMBO čempionatuose pergalingai kelią prasiskynė iki pat aukščiausios pakylos ir pasidabino auksu. 2012 metais Sergejus Grečicho iškovojo Europos čempionato kovinės SAMBO auksą. Dvejus metus iš eilės (2008 ir 2009 m.) Lietuvos meistrai iškovojo trečią vietą komandinėje įskaitoje. Apdovanojimų planetos čempionatuose bei pasaulio taurės varžybose iškovojo Vytautas Gušauskas, Algimantas Grybauskas, Ričardas Rocevičius, Irina Bogačiova, Vilma Kaušaitė, Feliksas Jankauskas, Mindaugas Laurinaitis, Viktoras Tomaševičius ir kiti.
Svajūnas Polikevičius: Nuo aviacijos iki sambo čempiono
Keturiskart pasaulio sambo čempionas, Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnas Svajūnas Polikevičius - įdomi asmenybė, kurios gyvenimo kelias vingiuotas ir pilnas iššūkių. Jis rungtyniauja ir dziudo, ir sambo imtynėse. Šios rungtys panašios, skiriasi kiek taisyklėmis ir apranga. Dziudo yra olimpinė sporto šaka, o sambo - ne. Dvikovės S. Polikevičius ėmėsi vėlai, jau studijuodamas Lietuvos policijos akademijoje. Prieš tai labiau domėjosi irklavimu - mokesi Trakų sporto mokykloje-internate ir irklavo kanoją. Baigęs aštuonias klases, suprato, kad gerų rezultatų irklavime nepasieks, reikėtų imtis kitos sportinės veiklos. Norėjo skraidyti. Tenai mokesi skraidyti, buvo aviacijos sporto akrobatinio skraidymo Lietuvos rinktinės narys, tapo vieno pratimo šalies vicečempionu, gavo piloto licenciją. Ten likimas suvedė ir su J.Kairiu, V.Lapėnu, jie buvo jo gyvenimo mokytojai ir skraidymo instruktoriai.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, S. Polikevičiui ėmė riboti informaciją, uždraudė skraidyti, staiga tapo netinkamas pasirinktai profesijai dėl sveikatos… Grįžęs į Lietuvą, pradėjo dirbti Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklube. Vėl daug skraidė, buvo akrobatinio skraidymo Lietuvos rinktinės narys. Tačiau šią veiklą sustabdė Lietuvai paskelbta blokada. V. Lapėno skatinamas 1990 m. įstojo į Lietuvos policijos akademiją. Policijos akademijoje gavo dvikovės pagrindus - sambo buvo mokomasi kaip savigynos meno. Tuomet pradėjo intensyvesnes treniruotes, dalyvauti varžybose. Dar vaikystėje norėjo būti sportininku, norėjo būti stiprus, pasitikėti savimi. Trakų sporto mokykloje-internate buvo pripratintas prie treniruočių, prie režimo, todėl, matyt, jam nuolat trūko veiklos.
1995 m. baigė Lietuvos policijos akademijos kriminalinės policijos specializacijos magistrantūtą ir įgijo policijos ir vidaus reikalų įstaigų valdininko kvalifikaciją ir teisės magistro laipsnį. Tarnybą pradėjo Panevėžio policijos kriminalinėje paieškoje komisaro inspektoriaus pareigose. Po pusmečio į Vilnių atvažiavo ir įsidarbino miesto policijos komisariato Personalo skyriuje inspektoriumi. Jaučiausi puikiai. Dabar turėjo laiko ir sportui, daugiau dėmesio ėmė skirti dvikovės rungtims - dziudo, sambo. Jo treneriu tapo daugelio tarptautinių sambo varžybų nugalėtojas Eduardas Rudas, su kuriuo buvau pažįstamas dar nuo vidurinės laikų. Tai jis išmokė sporto šakos sambo paslapčių, jis vedė į pergales.
Dziudo - didesnės konkurencijos sporto šaka, labai populiari, ypač Vakarų Europos dalyje, pelnyti pergales sunkiau. Aukštesniame lygyje dziudo nerungtyniavo. Labiau specializavosi sambo imtynėse, pergalių siekti čia jam buvo lengviau. Prieš septynerius metus pradėjo kovoti meistrų tarpe, kur rungiasi profesionalūs sportininkai, kurie negali nesportuoti, kuriems tai leidžia daryti sveikata, kurie turi noro ir jėgų varžytis. Sambo - neolimpinė, nekomercinė sporto šaka. Tuose čempionatuose jau keletą metų yra lyderis savo svorio kategorijoje. Esu vyriausias Lietuvos, Europos ir pasaulio sambo čempionato dalyvis, meistrų kategorijos pasaulio sambo čempionatų keturiskart pirmos vietos laimėtojas.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga: sambo studentai
Sambo stiliai
Oficialia sambo pradžia laikomi 1938 metais, o sambo įkūrėjais - Vasili Oschepkovas (žuvo 1937 m., nes atsisakė išsižadėti, jog dziudo technikos išmoko iš šio stiliaus įkūrėjo Kano Jigoro) ir Viktoras Spiridonovas. Šie du asmenys, nepriklausomai vienas nuo kito, vystė du skirtingus dvikovos stilius, pavadinę juos vienu pavadinimu:
- SPORTINIS savo stiliumi panašus į mėgėjiškas imtynes ar dziudo.
- SAVIGYNOS, panašus į aikidziutsu, džiudžitsu arba aikido, remiasi savigyna prieš ginkluotas, beginkles atakas.
- KOVINIS vystomas daugiau koviniams tikslams. Jį sudaro mokymasis naudotis ginklais, nuginklavimo technika.
- SPECIALUSIS - sukurtas specialiosioms armijos pajėgoms, greitojo reagavimo grupėms rengti.
- LAISVOJO STILIAUS - Amerikos sambo asociacijos 2004 metais sukurtos sambo taisyklės.
Kovotojo apranga - raudonas arba mėlynas švarkas su diržu, tos pačios spalvos šortai ir specialus šiai sporto šakai skirtas apavas. Kiekvienas kovotojas privalo turėti po vieną abiejų spalvų aprangos komplektą, kad prireikus galėtų ją keisti.
Edukardas Rudas: Gyvenimas, pašvęstas sambo
Eduardas Rudas - žmogus, atsidavęs sambo: buvęs sambo imtynininkas, tarptautinės klasės sporto meistras, šios sporto šakos nusipelnęs treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas, Lietuvos sambo federacijos prezidentas, išugdęs dukart Europos ir triskart pasaulio sambo čempioną Sergejų Grečicho, pasaulio vicečempioną Vytautą Gušauską ir daug kitų tituluotų kovotojų.
Pirmosios būsimo SSSR sambo čempiono treniruotės vyko ne futbolo aikštėje ir ne sambo salėje. Penktoje klasėje į mokyklą atėjo treneriai ir pasiūlė lankyti lengvąją atletiką ir gimnastiką. Tačiau jis norėjo lankyti tik futbolą. Bandė pakliūti į futbolą, bet treneris nepriėmė dėl per mažo ūgio. Suolo draugas tuo metu lankė sambo treniruotes ir jis pagalvojo: gal ir man vertėtų pabandyti? Pirmojoje treniruotėje jis pasigedo… trenerio. Tuo metu sambo trenerių nebuvo daug. Salėje sportavo labai daug žmonių ir jis, pirmą kartą atėjęs, nelabai supratau, kur kas vyksta. Draugas jį pirmiausia išmokė kristi, savisaugos elementų, nors jam tai nelabai patiko, nes nepavykdavo nukristi ant šono, net pagalvojo, kad daugiau čia nebegrįš. Tačiau jam patiko labai didelis sambo veiksmų spektras: ir kojomis, ir rankomis, galimybė pasitelkti fantaziją. Jam sekėsi - nugalėjo vieną, antrą, trečią. Vis stato sunkesnius priešininkus, o jis juos įveikia. Galbūt dėl to, kad išsiskyrė didesne koordinacija, greičiu, vikrumu. Nors iš pradžių maniau, kad ilgai sambo nelankysiu, bet kai įveikiau penkis varžovus iš eilės, supratau, kad ši sporto šaka yra būtent man.
Jau po metų E. Rudas įvykdė sporto meistro normą, laimėjo SSRS „Dinamo“ draugijos čempionatą, aplenkęs net savo trenerį, užėmusį antrą vietą. O po ketverių - 1976 m. - tapo Sovietų Sąjungos čempionu ir tarptautinės klasės sporto meistru. Tačiau pasaulio čempionate sudalyvauti jam taip ir nepavyko. Pasaulio čempionu vis tiek tapo, ir net tris kartus - tarp meistrų 2000, 2002, 2003 metais. E. Rudas du kartus iškovojo ir Europos čempionato bronzą (1992 ir 1993 m.), o 1993 m. tapo neolimpinių sporto šakų žaidynių prizininku.
Taip pat skaitykite: Pasaulio Sambo Čempionatas
E. Rudas neigia, kad sambo - vien tik nacionalinė SSRS sporto šaka. Tai labai globali sporto šaka. Jos veiksmai surinkti ne vien tik iš SSRS - iš visų pasaulio dvikovinių sporto šakų. Sambo (rus. samozaščita bez oružija - savigyna be ginklo) buvo kuriamas ir naudojamas to laikmečio milicijoje ir armijoje kaip kovos būdas, apsigynimo priemonė be ginklo. Šiuo metu vykdomos dviejų rungčių - sportinio ir kovinio - sambo varžybos. Policijoje ir kariuomenėje dar mokoma ir apsigynimo nuo šaunamojo ir šaltojo ginklo veiksmų. Nuo 1978 m. dar aktyviai sportuodamas, o nuo 1995 m. dirbdamas policijoje E. Rudas treniravo ir sportininkų grupę. Su ja dirba iki šiol, kviečia į sambo vaikus, moko juos sambo abėcėlės.
E. Rudas 1978 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 2010 m. apsigynė biomedicinos mokslų disertaciją. Ir dabar jis gali daug patarti sportininkams ne tik kaip treneris, bet ir kaip fiziologas. Šiuo metu biomedicinos mokslų daktaras nedalyvauja nei sambo, nei dziudo (E. Rudas turi ir šios sporto šakos sporto meistro vardą) kovose.
Lietuvos pozicija tarptautinėje arenoje
Lietuvos sambo kovotojų nebuvo Kirgizijos sostinėje Biškeke prasidėjusiame pasaulio čempionate. „Lietuva palaiko Ukrainą ir nedalyvaus pasaulio čempionate“, - sakė Lietuvos sambo federacijos prezidentas dr. Eduardas Rudas. Tarptautinė sambo federacija (FIAS) yra glaudžiai susijusi su Rusija, kurios prezidentas Vladimiras Putinas yra aistringas šios sporto šakos mėgėjas. FIAS prezidento pareigas eina rusas Vasilijus Šestakovas, kuris yra Rusijos dūmos narys ir V. Anot E. Rudo, antra priežastis, kodėl Lietuvos nebus čempionate, yra V. Tiesa, čempionate dalyvauja tokios šalys kaip JAV, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Graikija, Ispanija, Italija bei Kanada. E. Rudui žinoma, kad čempionatą tikrai boikotuoja Estija ir Lenkija, tačiau latviai savo sportininkus į varžybas siunčia.
Nuo pat karo pradžios rusų ir baltarusių iš tarptautinių varžybų buvo neišmetusi ir tarptautinė dziudo federacija (IJF), kuriai vadovauja rumunas Marius Vizeras, laikomas irgi artimu V. Putino draugu. Tuo tarpu tarptautinė bokso federacija (IBA) elgėsi kone priešingai.
Lietuviai laikosi tvirtos pozicijos - kol varžybose dalyvaus rusai ir baltarusiai, o Tarptautinei sambo federacijai (FIAS) vadovaus artimas Vladimiro Putino bičiulis Vasilijus Šestakovas, tol mūsiškių ant tatamio nebus. „Mes protestuojame, kad sambo vadovai - rusai - neatsistatydina iš savo pareigų, kad varžybose dalyvauja rusai ir baltarusiai“, - teigė Lietuvos sambo federacijai (LSF) vadovaujantis dr. Eduardas Rudas. „Mūsų Prezidiumas vieningas, - pabrėžė pašnekovas. - Mes neturime moralinės teisės dalyvauti. Nors, aišku, mūsų sportas kenčia. Buvo spaudimo ir iš Europos sambo federacijos, bandė mus įkalbinti, bet mūsų pozicija - tvirta.“
Sambo yra viena ir nedaugelio sporto šakų, kuri po kruvino Rusijos įsiveržimo į Ukrainą su Baltarusijos pagalba, neatsižvelgė į Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) rekomendacijas ir nepašalino rusų bei baltarusių sportininkų iš tarptautinių varžybų. Rusų ir baltarusių sambo kovotojai buvo tiesiog pridengti neutralia FIAS (Tarptautinės sambo federacijos) vėliava ir galėjo toliau varžytis visose varžybose.
Kirgizijoje nebus ir ukrainiečių, kurie taip pat boikotuoja pasaulio sambo čempionatą. „Ukraina neužsiregistravo. Dalyvaujančių šalių bus 52“, - taip trumpai į insidethegames.biz klausimą atsakė FIAS. Pasaulio čempionate dalyvausiančių šalių sąrašas viešai kol kas nėra skelbiamas, tačiau jame, be lietuvių ir ukrainiečių, dar neturėtų būti ir estų. „Dėl kitų šalių nežinau, šiemet nedalyvaujame jokiuose tarptautiniuose renginiuose“, - prisipažino dr. E.Rudas.
Tvirta moralinė pozicija Lietuvos sambo federacijai galiausiai gali kainuoti finansiškai. FIAS jokios paramos Lietuvai neskiria, bet mūsų šalyje sportininkai ir federacijos yra finansuojamos pagal rezultatus. „Šiuo atveju, mes šiemet surinksime nulį taškų, tad kentės mūsų finansavimas kitų metų. Galvojau rašyti prašymą, kad atsižvelgiant į situaciją, mums šiemet užskaitytų praėjusių metų taškus. Kaip reaguos naujoji mūsų Nacionalinė sporto agentūra - nežinau“, - teigė LSF prezidentas.
Dr. Pranciškaus Eigmino atminimo turnyras
Daugkartiniam Lietuvos čempionui, ilgamečiam šalies sambo federacijos prezidentui, Tarptautinės sambo federacijos (FIAS) generaliniam sekretoriui, Europos sambo federacijos viceprezidentui, didžiuliam sambo sporto puoselėtojui ir ekonomikos mokslų daktarui P.Eigminui atminti skirtas turnyras vyks gruodžio 10 dieną.
Linas Obcarskas - naujasis LSF prezidentas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto mokslo darbuotojas dr. Linas Obcarskas šiemet kovą trečią kartą buvo išrinktas Lietuvos sambo federacijos (LSF) prezidentu. Jis ne tik vadovauja LSF, bet ir pats dar bando jėgas ant kilimo, yra dukart pasaulio meistrų čempionatų bronzinis prizininkas.
Kartu su VšĮ „Panteonas.lt“ šiemet Klaipėdoje organizavome „Sambo fizinio aktyvumo“ seminarą, kuriame pranešimus skaitė prof. Albertas Skurvydas ir dr. Eduardas Rudas. Vyko parodomosios paplūdimio sambo kovos, buvo demonstruojama technika. Sambo populiarinimo renginių vyko ir Šiauliuose, Kaune, Rokiškyje. Didelį dėmesį skiriate vaikams - sambo ateičiai.
Sambo ateitis Lietuvoje
Nors sambo populiarumas Lietuvoje nėra toks didelis, kaip norėtųsi, tačiau ši sporto šaka turi didelį potencialą. Pagrindiniai Lietuvos sambo centrai veikia Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jurbarke, Ukmergėje, Kaune, Rokiškyje. Svarbu toliau populiarinti sambo tarp jaunimo, organizuoti varžybas ir stovyklas, kelti trenerių kvalifikaciją ir siekti, kad sambo būtų pripažinta olimpine sporto šaka.