Šiame straipsnyje apžvelgiama profesoriaus habil. dr. Kazio Milašiaus veikla Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) ir jo indėlis į Lietuvos sporto mokslą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant K. Milašiaus publikacijas, interviu su sporto mokslininkais ir LTOK atstovais, taip pat konferencijų medžiagą.
Kazys Milašius: Gyvenimo kelias ir sportinė karjera
Kazys Milašius gimė 1949 m. gegužės 2 d. Ignalinos rajone, Juodlaukio kaime. 1967 m. baigė Dūkšto vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto (VPI) Gamtos mokslų fakultetą. Jį baigė 1972 m. ir įgijo geografijos ir kūno kultūros mokytojo specialybę.
Savo sportinį meistriškumą K. Milašius tobulino slidinėjimo sekcijoje, kuriai vadovavo treneris Juozas Skernevičius. Sportuodamas pasižymėjo darbštumu, atkaklumu, valia ir sportiniu charakteriu. Per savo sportinę karjerą jis 25 kartus tapo Lietuvos jaunimo ir suaugusiųjų slidinėjimo čempionu, sėkmingai dalyvavo daugelyje svarbių slidinėjimo varžybų. 1971 m. įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą. 1973 m. universiadoje iškovojo aukso ir sidabro medalius, pateko į SSRS antrąją rinktinę, kaimo sporto draugijų rinktinę.
Mokslinė ir pedagoginė veikla
Baigęs VPI, K. Milašius dirbo Kūno kultūros katedros asistentu, rinko medžiagą ir rengė disertaciją, kurią apgynė 1980 m. 1979 m. pradėjo dirbti VPU Kūno kultūros teorijos ir metodikos katedros vyr. dėstytoju, o 2002 m. tapo profesoriumi.
K. Milašius yra daugelio mokslinių publikacijų autorius, įskaitant monografijas:
Taip pat skaitykite: Maksvyčio triumfai ir iššūkiai
- Milašius K. Ištvermę lavinančių sportininkų organizmo adaptacija prie fizinių krūvių. [Monografija]. Vilnius: VPU leidykla, 1997.
- Milašius K. Sportininkų vartojamų maisto papildų veiksmingumas. [Monografija]. Vilnius: VPU leidykla, 2008.
- Skernevičius J., Milašius K., Raslanas A., Dadelienė R. Sporto treniruotė. [Monografija]. Vilnius: VPU leidykla, 2011.
Taip pat yra daugelio straipsnių autorius, pvz.:
- Vaitkevičiūtė D., Milašius K. Lietuvos kalnų ir plento dviratininkų fizinių ir funkcinių galių charakteristika. Sporto mokslas, 2011, Nr. 4 (66), p. 26-31.
- Milašius K., Moskvičiovas J., Skernevičius J. Lietuvos penkiakovininkės pasaulio vicečempionės, Pasaulio taurės laimėtojos rengimo, fizinių ir funkcinių galių kaitos ypatumai. Sporto mokslas, 2011, Nr. 1 (63), p. 56-60.
- Šatas A., Milašius K., Dadelienė R. Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės žaidėjų fizinio išsivystymo fizinių ir funkcinių galių rodiklių sąsaja ir lyginamoji analizė. Sporto mokslas, 2010, Nr. 3 (61), p. 38-42.
K. Milašius taip pat dalyvavo rengiant:
- Lietuvos olimpinės rinktinės narių ir kandidatų maisto papildų ir atsigavimo priemonių vartojimo programą, rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms.
- Lietuvos olimpinės rinktinės narių ir kandidatų, ir olimpinio rezervo sportininkų mokslinius tyrimus pagal programą „Londonas-2012“ ketvirtaisiais olimpinio ciklo metais.
- Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ futbolininkų mokslinius išplėstinius tyrimus.
- Vilniaus miesto jaunųjų sportininkų mokslinius išplėstinius tyrimus (testavimą).
Darbas Lietuvos Tautiniame Olimpiniame Komitete (LTOK)
K. Milašius aktyviai dalyvauja LTOK veikloje. Jis buvo LTOK ekspertų komisijos narys, vertinęs sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms. Taip pat dalyvavo rengiant įvairias metodines rekomendacijas sportininkams ir treneriams.
LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas ir profesorius Kazys Milašius supažindino su LTOK ekspertų komisijos išvadomis.
K. Milašius dirba su daugeliu pajėgiausių Lietuvos sportininkų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio lygos legenda
K. Milašiaus požiūris į dopingą
K. Milašius griežtai pasisako prieš dopingą sporte. Jis teigia, kad dopingo vartojimas yra nesąžiningas kitų sportininkų atžvilgiu ir kenkia sporto įvaizdžiui. K. Milašiaus teigimu, draudžiamus preparatus gali vartoti daugelis pasaulio sportininkų, tačiau svarbu, kiek intensyviai ir ar tyčia tai daroma. Jis pabrėžia, kad sportininkų mityboje yra daugybė maisto papildų, be kurių atlaikyti šiuolaikinius treniruočių ir varžybų krūvius būtų neįmanoma, ir tai yra normali sporto dalis. Tačiau antidopingo taisyklės yra labai griežtos ir beatodairiškos - jokių „netyčia“ čia būti negali.
Sporto mokslo svarba
K. Milašius pabrėžia sporto mokslo svarbą rengiant aukšto meistriškumo sportininkus. Jis teigia, kad tik glaudus sporto gydytojų, tyrinėtojų, trenerių, sportininkų ir sporto organizacijų bendradarbiavimas gali vesti sportą pažangos kryptimi. K. Milašiaus nuomone, Lietuvoje sporto mokslui skiriamas nepakankamas dėmesys, o tai neigiamai veikia sportininkų pasirengimą.
"Visose žmogaus gyvenimo srityse mokslas yra vedlys į pažangą. Sporto mokslas - plati sąvoka, apimanti daug veiklos krypčių. Kartais remiamasi paprasta gyvenimo patirtimi, bet giliau reiškiniui pažinti būtini moksliniai tyrimai, medžiagos analizė, loginiu mąstymu pagrįstas apibendrinimas, išvados, rekomendacijos. Dabartiniu metu pagrindinė mano sporto mokslo sritis - sportininkų rengimas, daugiausia dėmesio skiriu didelio meistriškumo sportininkų rengimui", - teigia profesorius Juozas Skernevičius.
K. Milašiaus teigimu, sporto mokslininkai gali padėti sportininkams pasiekti geresnių rezultatų, optimizuojant treniruočių procesą, parenkant tinkamą mitybą ir atsigavimo priemones. Jis apgailestauja, kad Lietuvoje trūksta sporto tyrimų laboratorijų ir kvalifikuotų sporto mokslininkų.
Lietuvos olimpinė akademija (LOA)
Lietuvos olimpinė akademija (LOA) vienija didžiąją dalį Lietuvos sporto mokslininkų, kurie siekia tapti pokyčių lyderiais ir vesti Lietuvos sporto bendruomenę pažangos keliu. LOA veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. LOA vienija virš 120 narių - profesorių, docentų, mokslo daktarų, olimpiečių, nusipelniusių trenerių, sporto organizatorių, sporto veteranų, mokytojų, studentų ir kt. Lietuvos olimpinė akademija yra Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) narė ir jos veikla yra grindžiama TOA tikslais.
Taip pat skaitykite: Milašiaus indėlis į Lietuvos sportą
Po 2012 m. Londono vasaros olimpinių žaidynių Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasiūlė LOA aktyviau koordinuoti sporto mokslo plėtros kryptis, teikti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kandidatams mokslinę - metodinę pagalbą. LOA leidžia periodinį žurnalą „Sporto mokslas“.
Asta Šarkauskienė, Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėja, išrinkta naująja LOA prezidente. Viceprezidentais tapo prof. habil. dr. Algirdas Raslanas ir prof. dr. Audronius Vilkas, dekane - Ramunė Žilinskienė, sekretore - Diana Krečienė. Į tarybą taip pat pateko Vita Balsytė, Vilija Gerasimovičienė, Lina Kačiušytė, Rasa Vilkienė, Kazys Milašius ir Renatas Mizeras bei kaunietė Aušra Lisinskienė.
Konferencijos ir sporto mokslas
Kasmetinėje konferencijoje dalyvauja Baltijos šalių ir kitų užsienio universitetų dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Konferencija suteikia galimybę sužinoti apie kitų mokslininkų tyrimų rezultatus bei padeda kurti bendradarbiavimo ryšius. Konferencijoje tikimasi paskatinti dalyvių ir žinomų mokslininkų, kurie yra pakviesti pristatyti pagrindinius pranešimus, akademines diskusijas. Konferencijoje dalyvaus 25 šalių sporto mokslininkai, kurie pateikė 140 pranešimų santraukų.
Konferencijos pranešimai suskirstyti į 4 sekcijas bei stendinius pranešimus, kuriose bus nagrinėjamas didelio meistriškumo sportininkų rengimas, pedagoginiai ir psichologiniai fizinio aktyvumo aspektai, sporto fiziologijos, sporto biochemijos, sporto medicinos problemos bei fizinio aktyvumo, rekreacijos ir sveikatos klausimai. Vyks jaunųjų mokslininkų konkursas. Konferencijos rėmėjai - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos olimpinė akademija, patekta paraiška gauti paramą iš Sporto rėmimo fondo.
Iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos sporto sistema susiduria su dideliais iššūkiais. Sportininkų rengimo procese ir toliau pagrindiniais dėmenimis lieka treniruočių proceso vadyba bei sporto treniruotės planavimas, jos vyksmo kontrolė, valdymas, sportinio rezultato analizė.
Nepaisant iššūkių, Lietuvos sportas turi gilias tradicijas ir potencialą. Svarbu stiprinti sporto mokslo bazę, skatinti sporto mokslininkų ir trenerių bendradarbiavimą, bei užtikrinti tinkamą finansavimą sporto moksliniams tyrimams.