Įvadas
Kėdainių miestas dažniausiai asocijuojasi su Kėdainių „Nevėžio“ vyrų krepšinio komanda, dalyvaujančia aukščiausiame šalies vyrų krepšinio čempionate. Tačiau ne visi žino, kad Kėdainiuose kadaise gyvavo stipri moterų krepšinio tradicija, su pajėgia komanda, kuri varžėsi nacionalinėse pirmenybėse, iš kurių vėliau išsivystė dabartinė Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL). Šiame straipsnyje panagrinėsime Kėdainių moterų krepšinio istoriją, prisiminsime praeities žaidėjas ir trenerius bei apžvelgsime dabartinę komandos situaciją.
Krepšinio užuomazgos Kėdainiuose: bažnyčios pašonėje
Krepšinis Kėdainiuose tarp mergaičių išpopuliarėjo maždaug prieš 50 metų. Tuometė miesto sporto mokykla (dabar - sporto centras) buvo įsikūrusi senamiestyje, šalia evangelikų reformatų bažnyčios. Maldos namų pašonėje stovėjęs nedidelis pastatas tarnavo kaip mokyklos administracijos patalpos, o bažnyčios viduje buvo įrengta pagrindinė sporto mokyklos krepšinio aikštelė, kurioje jaunimas treniravosi ir rungtyniavo. 1965-1975 m. gimusių mergaičių komandos itin gausiai rinkosi į treniruotes. Joms ūgtelėjus, 1980-1990 m. pasipylė ir prizinės vietos tuometėse Lietuvos moksleivių pirmenybėse.
Jovita Jutelytė ir Gerda Čečkauskienė: Kėdainių krepšinio simboliai
1971 m. gimusi kėdainiečių komanda išaugino Europos moterų krepšinio čempionę (1997 m.) Jovitą Jutelytę. Jos komandos draugė Gerda Čečkauskienė šiandien Kėdainių sporto centre (SC) moko viso krašto mergaites krepšinio meistriškumo. Pati Gerda 2022 m. rudenį subūrė ir stojo prie „Kėdainių SC“ moterų komandos vairo, po dešimčių metų pertraukos vėl atstovaujančios Kėdainių miestui moterų lygoje.
Pertrauka ir sugrįžimas į LMKL
G. Čečkauskienė prisimena, kad dar besimokant Vilniaus sporto mokykloje-internate, ji grįždavo žaisti už Kėdainių rajono moterų „Nevėžio“ komandą, kurioje žaidė ir trenerė Virginija Vaičiuvienė. Vėliau Virginijai išvykus į Vilnių, komanda natūraliai subyrėjo. Dvidešimt metų Kėdainiai neturėjo komandos Lietuvos moterų krepšinio lygoje, o viskas užsibaigdavo moksleivių čempionatais.
Tačiau, pasak G. Čečkauskienės, kėdainiečių merginų talentas niekur nedingo. Nors ir Nepriklausomos Lietuvos istorijoje kėdainietės moksleivės yra daug kartų skynusios medalius, tęstinumo link moterų krepšinio tiesiog nebuvo. Trenerė teigia, kad subyrėjus pajėgiai moterų ekipai, kartu prigeso ir pati tradicija. Be to, pasikeitus jaunimo užimtumo galimybėms, išauginti naujas lyderes Kėdainių mergaičių krepšinio treneriams reikėjo daugiau laiko.
Taip pat skaitykite: Sporto gimnazijos vadovybė
Ilgai puoselėta idėja tampa realybe
G. Čečkauskienės žodžius apie tai, kad kėdainietėms netrūksta nei talento, nei aistros, patvirtino ir faktai. 2022-2023 m. krepšinio sezone po ilgos pertraukos Kėdainių moterų krepšinio komanda žengė ant parketo LMKL čempionato B diviziono dvikovoms. Moterų lyga suskirstyta į du divizionus: A divizione varžosi 5 stipriausios šalies komandos, o B divizione, kuriame grumiasi kėdainietės, rungtyniauja 13 komandų. Sezono metu kėdainietės iškovojo 7 pergales ir patyrė 9 pralaimėjimus, bendroje įskaitoje užimdamos aštuntą vietą.
Anot G. Čečkauskienės, mintys apie Kėdainių moterų komandą galvoje sukosi keletą pastarųjų metų. Ji svarstė, kaipgi toji ekipa galėtų atrodyti, aplink kurias patirties turinčias lyderes galėtų lipdytis jaunesnės žaidėjos. Prieš metus mintys ir pasvarstymai virto realiais darbais, kai trenerė pradėjo transliuoti šį sumanymą savo buvusioms auklėtinėms, kurios entuziastingai sutiko prisijungti. Džiugiai tokį pasiūlymą priėmė ir jaunėlės, vis dar moksleivės, 2004-2005 m. gimimo G. Čečkauskienės auklėtinės.
Tikslas - patekti į atkrintamąsias varžybas
Pasak trenerės, viskas susiklostė palankiai: ji jautėsi pasiruošusi, merginos užsidegė noru ginti Kėdainių vardą Lietuvos moterų krepšinio lygoje, o pati lyga noriai priėmė komandą į savo gretas. B divizione rungtyniaujančios „Kėdainių SC“ ekipos sudėtyje - šešiolika merginų ir moterų, iš kurių tik dvi - „legionierės“ iš Kauno. Visos kitos - kėdainietės, tarp kurių yra besitreniruojančios moksleivės, studentės ir jau dirbančios jaunos moterys. Komanda treniruojasi šešis kartus per savaitę.
Iš pradžių G. Čečkauskienė teigė, kad svarbiausia - nelikti paskutinėms, tačiau pradėjus žaisti paaiškėjo, kad komanda gali kabintis ne į vieną ir ne į dvi varžovių komandas. Todėl dabar komandos tikslas - papulti į aštuoniukę ir sudalyvauti atkrintamosiose varžybose.
Altruizmas ir meilė krepšiniui
Tiek ekipos trenerė Gerda, tiek krepšininkės ruošiasi rungtynėms ir žaidžia vedinos altruistiškų tikslų - jos už šią veiklą atlyginimų negauna. Trenerė teigia, kad moterų krepšinio komanda yra sena jos svajonė ir ambicija, o taip pat sena svajonė tų kėdainiečių, kuriems mielas krepšinis ir kurie tame mato prasmę.
Taip pat skaitykite: Plaukimo klubas Kėdainiuose
Antro trenerio poreikis
Ilgametę Kėdainių SC krepšinio trenerę G. Čečkauskienę į šį sportą atvedė jos pirmasis treneris, Kastytis Kundrotas. Jo nuomone, Kėdainiams vienareikšmiškai reikalinga moterų krepšinio komanda, nes tai ne tik garsina miesto vardą Lietuvoje, bet ir užtikrina mergaičių krepšinio tęstinumą Kėdainiuose. Anksčiau dažnos kėdainietės krepšininkės kelias užsibaigdavo ties abitūra, o dabar joms prieš akis bus ir dar vienas laiptelis.
Tačiau K. Kundrotas pabrėžia, kad Kėdainiams reikalingas dar vienas moterų krepšinio treneris. G. Čečkauskienė yra vienintelė mergaičių trenerė, todėl fiziškai neįmanoma apsiimti daugiau grupių, o dėl tokios padėties už borto lieka daug mergaičių.
Komandos stiprybė - tarpusavio santykiai ir ryšys su trenere
Kėdainių krepšinio mohikanas Stasys Mickevičius taip pat džiaugiasi, kad Kėdainiai vėl turi moterų krepšinio komandą. Jo nuomone, komanda būtina tam, kad populiarintume moterų krepšinį Kėdainiuose. S. Mickevičius teigia, kad pagrindinė kėdainiečių ekipos stiprybė - žaidėjų kovingumas, drausmė, jų tarpusavio santykiai ir, svarbiausia, komandos santykis su trenere.
Ateities vizija - aukščiausio lygio komanda
S. Mickevičius mano, kad norint, jog Kėdainiai vieną dieną turėtų aukščiausiame A divizione žibančią moterų komandą, reikia žvėriško darbo, didžiulio pasiaukojimo ir kantrybės. Tačiau būtų labai smagu turėti ne tik aukščiausio lygio vyrų, bet ir moterų komandą Kėdainiuose, kurioje rungtyniautų kuo daugiau vietinių žaidėjų, kad būtų išsaugotas miesto identitetas.
Kėdainių sporto žinynas: 1944-1945 metai
„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919-2022).
Taip pat skaitykite: Kėdainių krepšinio raida
1944 metai
Kovo mėn. Pernaravoje įsikūrė LGSF sporto klubas, vadovu išrinktas Juozas Arštikys. „Ateityje“ rašoma, kad „klubo vadovybė turi plačius užsimojimus ir mano darbuotis ne tik sportinėje bet ir kultūrinėje srityje. Rūpinamasi knygynėlio ir skaityklos įsteigimo“. Frontui artėjant prie Lietuvos birželio 8-14 d., 1937 ir 1939 metų Europos čempiono L. Baltrūno iniciatyva buvo surengtas „Dešimtuko“ turnyras, skirtas Kaune vykusio Europos čempionato ir jame pasiektos pergalės penkmečiui paminėti. Vokiečiai uždraudė šį turnyrą vadinti Lietuvos pirmenybėmis. Dalyvavo devynios komandos, turnyrą laimėjo Kauno teniso klubo (KTK) komanda, lemiamose rungtynėse rezultatu 33:22 nugalėjusi Kauno „Grandį“. Nugalėtojų gretose žaidė V. Sercevičius. Per šalį ritantis karo frontui, o rudenį prasidėjus rezistencijai apie sportą nebuvo nė kalbos. Tiesa, rugpjūčio mėn. Kaune (Vilnius dar priklausė vokiečiams) atnaujino veiklą Lietuvos SSR fizinės kultūros ir sporto komitetas, o vėlų rudenį buvo įsteigta „Žalgirio“ sporto draugija, jos respublikinis komitetas turėjo savo padalinius rajonuose. Kėdainiuose pirmuoju draugijos vadovu paskirtas estas Henrikas Merfeldas. Šalia fizinio lavinimo pamokų mokyklose buvo įsteigti sporto būreliai - tai sovietinių laikų pradžios naujovė. Į vakarus pasitraukė Kėdainių futbolo komandų centro puolėjas Vaclovas Morkūnas: iš pradžių į Vokietiją, vėliau - Australiją. Deja daug informacijos apie emigravusius sportininkus nepavyko rasti. Daugiausiai jos - apie Antaną Suproną. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui A. Supronas 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau 1948 m. persikėlė į Torontą Kanadoje. Aktyviai dalyvavo organizuojant lietuvių sporto žaidynes išeivijoje, buvo žymus filatelistas (g. 1920 - 2003 m.). Kadangi A. Supronas neabejotinai geriausias Kėdainių krašto prieškario ir karo metų sportininkas, stengiausi ir pavyko surasti nemažai medžiagos apie jo sportinę veiklą emigracijoje, ją pateiksiu atitinkamuose metuose. Tai buvo universalus sportininkas, dar gyvendamas Lietuvoje geriausių rezultatų pasiekė lengvojoje atletikoje, žaidė krepšinį, futbolą, stalo tenisą. Išeivijoje prisidėjo tinklinis, lauko tenisas, slidinėjimas, golfas. Jis buvo vienas iš aktyviausių Toronto „Vyties“ sporto klubo organizatorių - buvo klubo vadovu, yra jo garbės narys, pirmasis iš „Vyties“ sportininkų 1960 m. buvo apdovanotas aukščiausiu ŠALFASS apdovanojimu, neblogų rezultatų sporte pasiekė jo dukra Lina ir sūnus Andrius. Apie 60 tūkst. pasitraukusiųjų į Vakarus, tarp kurių buvo daug jaunimo negyveno be sporto. Visose pabėgėlių stovyklose trijose (JAV, prancūzų ir anglų) sąjungininkų karinėse zonose (didžioji lietuvių dalis gyveno aštuoniose: Kemptenas, Visbadenas, Miunchenas, Hanau, Tiubingenas, Šeinfeldas, Ausburgas ir kt.) įsisteigė arti 30 sporto klubų, vyko įvairios varžybos tarpusavyje, pabėgėliais iš kitų šalių ir vietiniais sportininkais. Rugsėjo 4-15 d. Hanau įvyko lietuvių lengvosios atletikos varžybos, jose A. Supronas laimėjo šuolius į tolį su rezultatu 658 cm, antras liko ieties metime 47,02 m. ir estafetėje 4×100 m, kurią laimėjo komanda, kurioje bėgo V. Adamkavičius, o nugalėtojų rezultatas 47,8 sek. A. Suprono komandos - 48,3 sek. V. Adamkavičius dar nugalėjo 100 m bėgime 11,5 sek. Šis sportininkas, ne kas kitas, o nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Gruodžio mėn. Berlyno policijos sporto klubo aikštėje įvyko stambus krepšinio turnyras, lietuviai nugalėjo belgus 39:4, olandus 24:13 ir dėl pirmos vietos - prancūzus 26:19 ir tapo šio turnyro nugalėtojais, A. Supronas per trejas rungtynes pelnė 2 taškus. Taip pat gruodžio mėn. Berlyno olimpiniame aikštyne įvyko stambus „Telefunken“ sporto klubo krepšinio turnyras tarp 5 vokiečių komandų, kurių gretose žaidė daug lietuvių. Nugalėjo Baltrūno vadovaujama SGOP I komanda, visame turnyre lietuviai įmetė apie 70% taškų, tarp jų A. Supronas - 4.
1945 metai
Kėdainiuose „Žalgirio“ draugija įsikūrė Vokiečių gatvėje (šalia liuteronų bažnyčios), turėjo kelis kambarius ir nedidelę sporto salę, joje tilpo teniso stalas, šachmatų staliukas, sunkumų kilnojimo įranga. Priešais pastatą lauke buvo krepšinio aikštelė, futbolas buvo žaidžiamas dabartinio stadiono vietoje. Kėdainių futbolo komanda irgi pasivadino „Žalgiriu“. Pirmosios futbolo komandos oficiali apranga buvo balti marškinėliai ir žalios kelnaitės. Lietuvos futbolo pirmenybės neįvyko, išliko informacija iš laikraščio „Kėdainių garso“, kad rugpjūčio mėn. 5 d. Jonavoje 2:3 pralaimėta vietos „Spartakui“, o po dviejų savaičių sužaistas revanšas Kėdainiuose. Čia šeimininkai laimėjo 1:0. Apie draugišką rungtynių pobūdį galima spręsti iš tolesnės šio laikraščio informacijos: “Rungtynėms pasibaigus abi komandos susirinko į amatų mokyklą pavakarieniauti. Čia visi pasidalino dienos įspūdžiais. Po to kūno kultūros ir sporto komiteto prie apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas drg. B. Kuraitis padėkojo sportininkų rėmėjams drg. drg. Žilinskienei ir A. Vališkevičiui už suteiktą paramą. Pavakarieniavę komandų sportininkai gaisrininkų salėje linksmai pasišoko“. Nevykstant oficialioms varžyboms spaudoje minimi savaitgaliniai sporto pasirodymai: akrobatika, vaikščiojimas lynu, boksas, sunkumų kilnojimas, po jų vykdavo šokiai. Vincas Sercevičius gimęs (1925 - 2003 m.) Kėdainių rajone, šiuo metu išnykusiame Pustelnikų kaime, net savo 70-mečio proga kalbėdamas pasakė: „Krepšinis - mano gyvenimo šviesulys. Jeigu reikėtų man, Kėdainių berniukui, pakartoti savo nueitą kelią, aš eičiau tuo pačiu keliu“. 1946 m. jis žaidė Kauno „Dinamo“ komandoje kartu su Stepu Butautu, Justinu Lagunavičiumi. 1947 m. su Kauno KKI komanda, kurioje be minėtų dar žaidė Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas - Tbilisyje tapo TSRS čempionu ir TSRS sporto meistru. Kiti V. Sercevičiaus biografijos faktai: 1951 m. baigė LVKKI. Žaidė Kauno „Dinamo“ (1945-1946 m.), LVKKI (1947-1949 m.), „Žalgirio“ (1951-1954 m.) vyrų krepšinio komandose. 5 kartus Lietuvos krepšinio čempionas (1947-1950 m., 1954 m.), Lietuvos krepšinio taurės laimėtojas (1951 m.). TSRS čempionas (1947 m., 1951 m.), vicečempionas (1949 m.), 1950 m. Pabaltijo respublikų čempionas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (1945-1951 m.): žaidė 11 rungtynių, pelnė 73 taškus. 1951-1953 m. Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto (LVKKI) Žaidimų katedros vedėjas, 1953-1955 m. dėstytojas, 1955-1984 m. Kauno medicinos instituto (KMI) Fizinio lavinimo katedros dėstytojas. Lietuvos vyrų (1953-1955 m.), moterų (1946 m.) krepšinio rinktinių, Kauno „Žalgirio“ vyrų (1951 m., 1953-1955 m.), „Politechnikos“ moterų (1968 m.) krepšinio komandų treneris. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.). Balandžio 15-22 d., dar tebevykstant karui, Kaune buvo surengtas šeštasis tradicinis SSSR miestų turnyras. Kauno rinktinė jame užėmė antrą vietą. Ji galėjo laimėti šį turnyrą, bet sužaidus lygiosiomis su Maskvos rinktine (25:25) buvo žiūrima į visose rungtynėse pelnytų ir praleistų taškų santykį. Maskviečiai išlygino rungtynių rezultatą kai viduryje aikštės jų naudai skirta bauda, nors pagal to meto krepšinio taisykles jos buvo skiriamos tik varžovui metant į krepšį… Po šių varžybų V. Sercevičius buvo areštuotas, nes atsisakė tyčia pralaimėti Maskvos komandai, ir išvežtas į Vorkutos šachtas. Pažįstamų krepšininkų dėka iš ten jau kitais metais grįžo. Grįžęs iš Sibiro, jis daugiau kaip ketverius metus buvo kandidatas į TSRS rinktinę, tačiau į ją taip ir nepateko - žaidėjo su tokia biografija tada nebuvo galima vežti į užsienį. Lietuvoje jis buvo vadinamas antruoju Lubinu, nors ir nebuvo toks aukštas vidurio puolėjas. A. Slanksnys. Algirdas Slanksnys, gimęs 1926 m. Dotnuvoje, apie 1945 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą. Žaidė krepšinį, futbolą, teisėjavo. 1952 m. persikėlė į Vilnių. Buvo Lietuvos SSR rankinio, irklavimo federacijų pirmininku, 1959-1965 m. Vilniaus miesto „Žalgirio“ sporto draugijos tarybos pirmininku, po to iki 1972 m. Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininku, galiausiai iki pensijos dirbo naujai pastatytuose Vilniaus sporto rūmuose įvairiose pareigose. 1963 m. jam suteikta tarptautinė irklavimo teisėjo kategorija, 1969 m. - Lietuvos nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo vardas, mirė 1997 m. Kėdainių kūno kultūros ir sporto komitetui pradėjo vadovauti Vladas Knatavičius. Jis net iki 1958 m. ir pats žaidė pagrindinėje Kėdainių futbolo komandoje, o rajono sporto vadovu buvo iki 1968 m. A. Supronas. Antanas Supronas buvo apgyvendintas 1945 m įkurtoje pabėgėlių stovykloje Hanau mieste buvusiose kareivinėse. Jau pirmais metais (rugpjūčio mėn.) buvo surengta sporto šventė, įkurtas sporto klubas „Perkūnas“. Populiariausios šakos buvo futbolas, krepšinis ir tinklinis jie žaisti su kaimyninėmis pabėgėlių stovyklomis, dar užsiimta boksu, lauko tenisu, šachmatais, stalo tenisu. A. Supronas su keletu klubo narių dalyvavo I-oje pabaltijiečių olimpiadoje Ausburge. Joje jis nugalėjo šuoliuose į tolį su rezultatu 630 cm, trišuolyje - 12,68 m ir užėmė trečią vietą estafetėje 4×100 m (A. Supronas bėgo trečiame etape).
Kėdainių sporto žinynas: 1942-1943 metai
„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919-2022).
1942 metai
Futbolas. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad teise dalyvauti Ukmergės apygardos varžybose nepasinaudojo nei viena aplinkinių miestų komanda ir Ukmergės „Perkūnas“ varžovų neturėjo, vokiečių okupacijos metais leistame laikraštyje „Į laisvę“ radau, kad varžybos buvo užsiregistravę ir kartu su Ukmergės komanda dalyvavo Kėdainių KSK, Dotnuvos ŽŪA ir Jonavos LFLS. Rugpjūčio 30 d. KSK Jonavoje pralaimėjo 0:7 (0:1), rugsėjo 6 d. namuose sužaidė su „Perkūnu“ 1:1. Iš Ukmergės kartu su futbolininkais buvo atvykę krepšininkai ir lengvaatlečiai. Rugsėjo 27 d. KSK namuose nugalėjo ŽŪA 1:0 (teisėjas Juozas Šičkus). Spalio 4 d. Ukmergėje ŽŪA pralaimėjo „Perkūnui“ 0:7. Prieš tai ukmergiškiai pralaimėjo LFLS 4:5, jonaviškiams buvo užskaityta ir pergalė 3:0 prieš ŽŪA.
Krepšinis. Lietuvos čempionatas. Ukmergės apygardoje Lietuvos pirmenybėse dalyvavo tik 2 komandos. Dotnuvos LŽŪA pralaimėjo Ukmergės LFLS, nurodytas rezultatas 0:30, matyt rezultatas buvo užskaitytas be žaidimo, nes nurodoma, kad varžybos nebuvo baigtos. Knygose apie krepšinio istoriją minima, kad tais metais kėdainiečiai 26:18 įveikė vieną iš stipriausių Lietuvos komandų Ukmergės „Perkūną“, tai buvo draugiškos varžybos sužaistos rugsėjo 6 d., kada Kėdainiuose viešėjo ir futbolininkai su lengvaatlečiais. Spalio mėn. išvykoje į Ukmergę kartu su futbolininkais, kurie ten vyko žaisti pirmenybių rungtynes, vyko ir krepšininkų komandos. Varžovus nugalėjo abi: moterys 17:10 (9:7), vyrai 30:15 (19:3). Liepos mėn. Dotnuvoje vietos ŽŪA sporto klubo metinės šventės proga viešėjo Kauno LGSF moterų ir vyrų komandos, pergales pasiekė kauniečiai: vyrai 33:25 (20:12), moterys 50:6 (24:2).
Lengvoji atletika. Lietuvos čempionatas. A. Supronas (LŽŪA, Dotnuva) šuolis į tolį: 1 vieta - 696 cm - geriausias metų rezultatas ne tik Lietuvoje bet ir Pabaltijo šalyse, kitais šuoliais jis dar šoko 672, 661, 687 ir 678 cm; trišuolis: 1 vieta - 13,65 metro - irgi geriausia metų pasekmė Lietuvoje; šuolis į aukštį: 3 vieta - 160 cm; penkiakovė: 2 vieta - 2849,92 taško. Palyginimui: geriausi tų metų Europos rezultatai šuoliuose į tolį ir trišuolyje buvo atitinkamai 758 cm ir 15,00 m, o Lietuvos rekordai buvo 712 cm ir 14,25 m. Po pirmenybių sudarytoje Lietuvos rinktinėje varžyboms su Latvija, A. Supronas patvirtintas jos nariu šuolių į tolį ir trišuolių rungtyse. Kauno pirmenybėse dalyvaudamas be konkurencijos A. Supronas šuoliuose į tolį nugalėjo su rezultatu 645 cm. Tarpmiestiniame susitikime Vilnius - Kaunas kiekvienoje rungtyje komandas atstovavo po du sportininkus, A. Supronas atstovavo Kaunui šuoliuose į tolį ir aukštį. Ir vyrų ir moterų tarpe nugalėjo kauniečiai atitinkamai 59:38 ir 50:21. A. Supronas šuoliuose į tolį nugalėjo su rezultatu 675 cm, į aukštį - liko antras su 160 cm. Rugsėjo pabaigoje analogiškas mačas vyko Vilniuje, dar dalyvaujant Šiaulių komandai. A. Supronas (net spaudoje nurodyta, kad atstovavo Dotnuvos ŽŪA) nugalėjo šuoliuose į tolį - 687 cm, visi kiti jo šuoliai viršijo 660 cm., o trišuolio varžybų nebuvo programoje.
Stalo tenisas. Lietuvos čempionatas. Ona Žilevičiūtė (LŽŪA, Dotnuva) - 1 vieta tarp moterų. Tai buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė rajonų atstovių pergalė Lietuvos pirmenybėse tarp moterų. Dar balandžio mėn. Kūno kultūros rūmai suorganizavo komandines varžybas tarp Kauno ir provincijos komandų. Provincijai atstovavo šiauliečiai Variakojis, Zdanavičius, Pivoriūnas, Gudinavičius, panevėžietė Vitartaitė ir dotnuviškė O. Žilevičiūtė (ŽŪA). Rezultatai neišliko.
Šachmatai. Spalio 5 d., KSK šachmatų sekcijos iniciatyva miesto skaityklos salėje prasidėjo varžybos Kėdainių miesto „meisteriui“ nustatyti. Varžybos vyko ir darbo dienomis vakarais. Gruodžio 1 d. pasibaigusį turnyrą laimėjo šios sekcijos vadovas Pretkelis, kuris gavo ir pirmąją premiją. Antrą premiją laimėjo Juozėnas. Premijas skyrė ir jas įteikė Apskrities atstovas Krištaponis.
Tinklinis. Krepšinio skiltyje minėtos šventės proga Dotnuvos ŽŪA žaidė su Kauno LGSF komandomis, nugalėjo dotnuviškiai: moterys 2:0 (15:10, 15:11), vyrai irgi 2:0 (15:7, 15:12).
#