Lietuvos krepšinis - tai daugiau nei sporto šaka, tai - nacionalinė aistra, pasididžiavimas ir gyvenimo būdas. Lietuva išaugino geriausius Europos ir pasaulio krepšininkus ir trenerius, kurie pasiekė puikių laimėjimų ir nacionaliniu lygiu. Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m., o šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos įvykius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Taigi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąją atletiką ir kt. Jis buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Kas gi jis toks buvo? Iš kur jis atsirado?
Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Taigi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Sovietinis laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo.
1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Naujas tūkstantmetis ir naujos pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003-2006 metai Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2007-2011 metai. Atgimimas. Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams.
Dabartinis etapas (nuo 2017 m.)
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Taip pat mūsų rinktinė net tris kartus iškovojo sidabro medalius Europos čempionatuose. O bronzą esame laimėję net trijose olimpinėse žaidynėse bei po kartą pasaulio ir Europos čempionatuose.
Nepriklausomybę išsikovojusios Lietuvos krepšinio rinktinė per visą laikotarpį nuo 1992-ųjų turėjo šešis trenerius. Po to, kai šių metų rinktinę treniravęs Dainius Adomaitis pranešė, jog palieka rinktinės vairą tapo akivaizdu, jog netrukus šiame sąraše atsiras septinta nauja pavardė. Sprendimas dėl naujojo vyriausiojo trenerio yra ateities klausimas. Tad siūlome prisiminti, kokie žmonės vadovavo rinktinei iki šiol ir ką jiems pavyko pasiekti per tą laikotarpį.
Nutraukta serija
Pergalės Lietuvos krepšinio rinktinėms vadovavo penki skirtingi treneriai. 1992-1996 metais rinktinei „dirigavo“ legendinis treneris Vladas Garastas. Jo vadovaujama rinktinė iškovojo du bronzos medalių komplektus 1992 m. ir 1996 m. olimpinėse žaidynėse. V. Garastui taip pat pavyko iškovojo 1995-ųjų Europos čempionato sidabrą. Iš viso su šiuo treneriu per 3 čempionatus laimėti 3 medaliai. Iš V. Garasto 1997 m. vairą perėmė Jonas Kazlauskas, kuris rinktinei vadovavo iki 2001-ųjų Europos pirmenybių, kuriose buvo patirtas visiškas fiasko. Per šį laikotarpį J. Kazlausko vadovaujamai rinktinei pavyko laimėti vieną bronzos medalį (2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse).
Lietuviai praleido 2002-ųjų pasaulio čempionatą, o 2003 m. prie rinktinės vairo stojo Antanas Sireika. Ir jau pirmaisiais metais lietuviai tapo Europos čempionais. Tai buvo vienintelis A. Sireikos iškovotas medalis. 2004-siais Lietuva dramatiškai krito olimpiniame pusfinalyje prieš Italiją, o galiausiai liko 4 vietoje. Dar po metų Europos čempionate Lietuva finišavo 5 vietoje, o 2006-siais vykusiame pasaulio čempionate - tik 7. Tai lėmė, kad A. Sireikai teko užleisti vietą rinktinėje kitam specialistui. Juo tapo 2007 m. rinktinės treneriu paskirtas Ramūnas Butautas. Šio specialisto debiutas taip pat neprisvilo. Nors lietuviai tų metų Europos čempionate suklupo pusfinalyje, bet vėliau atsigriebė ir iškovojo bronzos medalius. Bet 2008-siais lietuviai olimpinėse žaidynėse vėl liko 4 vietoje, o 2009-siais užėmė vos 11-12 vietą. Toks pasirodymas išvertė R. Butautą iš trenerio kėdės.
2010-siais vardinį kvietimą gavusiai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovavo Kęstutis Kemzūra. Jo debiutas taip pat buvo nuostabus. Puikų žaidimą demonstravusi rinktinė pusfinalyje pralaimėjo JAV rinktinei, bet kovoje dėl bronzos medalių nugalėjo Serbiją. Bet 2011 m. Lietuvoje vykusiame Europos čempionate lietuviai po dramatiškos kovos pralaimėjo Makedonijai. Medalių namuose neiškovojusios rinktinės trenerio kėdė subraškėjo, bet jis dar gavo progą pasitaisyti. 2012 m. K. Kemzūros vadovaujama rinktinė laimėjo atranką į tų metų olimpines žaidynes. Bet tose žaidynėse dažnai klupusii rinktinė užėmė tik 8 vietą ir tai jau buvo paskutinis kartas, kai K. Kemzūra vadovavo rinktinei.
Gelbėti Lietuvos krepšinio prestižą buvo dar kartą prikalbintas J. Kazlauskas, kuris 2013 m. Europos pirmenybės atvedė Lietuvą iki pat finalo. Slovėnijoje vykusiame čempionate lietuviai liko su sidabro medaliais. Po metų lietuviai pralaimėjo bronzinį mūšį pasaulio čempionate, bet jau 2015 m. vėl kovojo Europos pirmenybių finale, kur du metus iš eilės nusileido Prancūzijos rinktinei. Vis dėlto, Lietuva patyrė žiaurų sutriuškinimą 2016-ųjų olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje prieš Australiją ir po to turnyro J. Kazlauskas antrą kartą atsisveikino su rinktine.
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Bet 2017 metų Europos čempionate lietuviai krito jau aštuntfinalyje, o šiais metais neprasibrovė į ketvirtfinalį. Dar nesulaukęs paskutinės nieko nelemiančios dvikovos su Dominikos Respublika D. Adomaitis jau pranešė apie pasitraukimą iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų. D. Adomaitis vadovavo Lietuvos rinktinei trumpiausiai (tik dviejuose turnyruose) ir tapo pirmuoju treneriu, kuriam nepavyko iškovoti bent vieno medalio. Reikia tikėtis, kad naujasis rinktinės strategas sugrąžins Lietuvos rinktinę į pergalių kelią.
Pergalių ir pralaimėjimų balansas
Trenerių rezultatus galima įvertinti ne tik pagal iškovotų medalių skaičių, bet ir pagal pasiektų pergalių ir pralaimėjimų santykį. Pagal šį rodiklį geriausiai sekėsi A. Sireikai, kurio vadovaujama rinktinė laimėjo 78,58 proc. susitikimų (42 rungtynės - 33 pergalės ir 9 pralaimėjimai). Antroje vietoje pagal šį rodiklį yra būtent D. Adomaitis, kurio rinktinė laimėjo 78,26 proc. dvikovų (23 rungtynės - 18 pergalių ir 5 pralaimėjimai, įskaitant dvikovas atrankoje į pasaulio čempionatą). Trečioje vietoje rikiuojasi V. Garastas, kurio treniruojamos rinktinės šventė 76,27 proc. pergalių (59 rungtynės - 45 pergalės ir 14 pralaimėjimų). Neprastą pergalių ir pralaimėjimų balansą pavyko užfiksuoti ir K. Kemzūrai. Jo vadovaujamos rinktinės laimėjo 70 proc. dvikovų (30 rungtynių - 21 pergalė ir 9 pralaimėjimai).
Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo J. Kazlauskas. Per du kartus jis Lietuvos krepšininkus į pergalę vedė 84 dvikovose. Jam pavyko iškovoti 66,67 proc. pergalių (84 rungtynės - 56 pergalės ir 28 pralaimėjimai). Prasčiausią rezultatą pagal šį rodiklį pasiekė R. Butautas, kurio vadovaujama rinktinė iškovojo tik 60,87 proc. pergalių (23 rungtynės - 14 pergalių ir 9 pralaimėjimai).
Apibendrinant D. Adomaičio metus rinktinės vyriausiojo trenerio pareigose, galima pagirti šį trenerį, kad jam pavyko demonstruoti stabilumą, kai rinktinė dalyvavo atrankoje be geriausių savo žaidėjų. Trenerio vadovaujama rinktinė šiame čempionate pralaimėjo prancūzams (75:78) ir australams (82:87). Sykį suklupo atrankoje, kai išvykoje pralaimėjo italams (65:70) ir du kartus pralaimėjo 2017-ųjų Europos čempionate - grupės kovose gruzinams (77:79) bei turnyro aštuntfinalyje graikams (64:77).
Žymiausi Lietuvos krepšinio treneriai
Lietuva išugdė ne vieną žymų krepšinio trenerį, kurie garsino šalies vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šiame skyriuje apžvelgsime keletą žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių:
Vladas Garastas - Lietuvos nusipelnęs treneris, dirbęs 1987-2006 m. Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos, 1992-2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio parengimo treneriu. Buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas 1994-2003 metais, FIBA komisaras nuo 2004 metų.
Algirdas Paulauskas - 1964-1981 ir 1990-1991 metais treniravo Lietuvos moterų rinktinę, 1962-1981 m. - Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkes, buvo vienas SSRS moterų rinktinės trenerių. 1997 m. Europos čempionas kaip Lietuvos moterų rinktinės trenerių štabo narys, 2002-2007 m. Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris.
Steponas Butautas - 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
Ramūnas Šiškauskas - 2003 metų Europos čempionas, 2007 m. Europos čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m.
Šarūnas Jasikevičius - Tituluočiausias lietuvis Eurolygoje - keturis kartus tapo jos čempionu (2003-2005, 2009). 2015 metais pripažintas Eurolygos legenda.
Valdemaras Chomičius - Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionato sidabro (1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Vienintelis lietuvis, dalyvavęs NBA „Visų žvaigždžių“ snaiperių konkurse (1989 metais gavo specialų kvietimą).
Modestas Paulauskas - Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos (1968) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (1970), Europos čempionato bronzos medalininkas (1973).
Pranas Lubinas - 1939 m. Europos krepšinio čempionas, geriausias pirmenybių žaidėjas. Treniravo Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinę, kuri 1947 m. Europos krepšinio čempionate laimėjo 5 vietą, 1948 m. Londono olimpinių žaidynių krepšinio varžybose, jo vadovaujama komanda iškovojo sidabro medalius. Taip pat treniravo Ispanijos krepšinio rinktinę, kuri 1950 m.
Feliksas Kriaučiūnas - 1937 m. ir 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio komandos treneris ir kapitonas. 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio komandos treneris, su kuria laimėtas Europos moterų krepšinio pirmenybės Italijoje laimėtas sidabro medalis.
Kazys Maksvytis - Sėkmingai treniravo Lietuvos jaunimo rinktines: su U-16 rinktine laimėjo 2008 m. Europos čempionatą, su U-18 - 2010 m. Europos čempionatą, su U-20 - 2011 m. pasaulio ir 2012 m. Europos čempionatus.
Kiti žymūs Lietuvos krepšinio žmonės
- Raimundas Barauskas - FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardo teisėjų mokyklą.
- Algimantas Dambrauskas - Lietuvos krepšinio istorijos pradininkas ir treneris. Jo kvietimu į Kauną perduoti krepšinio paslapčių atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas ir Juozas Žukas.
- Romualdas Brazauskas - FIBA tarptautines kategorijos krepšinio teisėjas, švilpęs 1992, 1996, 2000, 2008 m. olimpinėse žaidynėse ir 1998, 2002, 2006, 2010 m. pasaulio čempionatuose. Jo sąskaitoje ir 5 Europos čempionatai (1995, 1997, 1999, 2001, 2009).
tags: #lietuvos #vyru #krepsinio #rinktines #treneriu #stabas