Kėdainių miestas jau seniai asocijuojasi su krepšiniu, ypač su Kėdainių „Nevėžio“ vyrų komanda. Tačiau mažiau žinoma, kad Kėdainiuose kadaise gyvavo ir stipri moterų krepšinio tradicija. Šiame straipsnyje panagrinėsime Kėdainių sporto mokyklos krepšinio istoriją, nuo jos užuomazgų iki dabartinių dienų, prisimindami tiek vyrų, tiek moterų krepšinio pasiekimus.
Krepšinio užuomazgos Kėdainiuose
Krepšinis Kėdainiuose pradėjo populiarėti dar sovietmečiu. Tuometė miesto sporto mokykla, dabartinis sporto centras, buvo įsikūrusi senamiestyje, greta evangelikų reformatų bažnyčios. Maldos namų pašonėje stovėjęs nedidukas pastatas tarnavo kaip mokyklos administracijos patalpos, o bažnyčios viduje dunksėjo kamuoliai - čia buvo pagrindinė sporto mokyklos krepšinio aikštelė jaunimui treniruotis ir rungtyniauti.
Ši sporto šaka tarp mergaičių Kėdainiuose itin išpopuliarėjo prieš daugmaž 50 metų. Itin gausiai rinkosi 1965-1975 m. gimusių mergaičių komandos. Šių gimimo metų žaidėjoms ūgtelėjus, tarp 1980 ir 1990 m. pasipylė ir prizinės vietos tuometėse Lietuvos moksleivių pirmenybėse.
Moterų krepšinio tradicijos
Kada kėdainietės rungtyniavo Lietuvos pirmenybėse? Prieš 20, o gal jau ir arti 30 metų - skaičiuoja Kėdainių krepšinio bendruomenės nariai Gerda Čečkauskienė, Kastytis Kundrotas ir Stasys Mickevičius.
Beje, 1971 m. gimimo kėdainiečių komandoje užaugo Europos moterų krepšinio čempionė (1997 m.) Jovita Jutelytė. Jos komandos draugė G. Čečkauskienė šiandien Kėdainių sporto centre (SC) krepšinio meistriškumo moko viso krašto mergaites.
Taip pat skaitykite: Sporto gimnazijos vadovybė
Tačiau, subyrėjus pajėgiai moterų ekipai, kartu prigeso ir pati tradicija. Ilgametis Kėdainių sporto centro krepšinio treneris Kastytis Kundrotas. (Asmeninio albumo nuotr.)„Vesčiau prie to, kad mano laikais moterų krepšinio populiarumas buvo aukštumose.
Naujas etapas: sugrįžimas į LMKL
Vis dėlto, Kėdainių moterų krepšinio istorija nesibaigė. Po kelių dešimčių metų pertraukos kėdainiečių komanda debiutavo 2022-2023 m. LMKL čempionate.
Ne kas kitas, o pati Gerda ir subūrė bei 2022 m. rudenį stojo prie „Kėdainių SC“ moterų komandos, po dešimčių metų pertraukos ginančios Kėdainių miesto vardą moterų lygoje, vairo.
„Sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko Kėdainiai neturėjo moterų komandos. Aš pati dar mokiausi Vilniaus sporto mokykloje-internate, buvo laikotarpis, kai grįždavom žaisti už vadinamą Kėdainių rajono moterų „Nevėžio“ komandą. Turėjome žaidžiančią trenerę Virginiją Vaičiuvienę, kurią vadinom ne trenere, o mama, prisimena G. Čečkauskienė. - Vėliau Virginija išsikraustė į Vilnių, savanorių jos darbams tęsti neatsirado, todėl komanda natūraliai ir subyrėjo. Dvidešimt metų tikrai neturėjome komandos Lietuvos moterų krepšinio lygoje. Viskas užsibaigdavo moksleivių čempionatais.“
Šiame 2022-2023 m. krepšinio sezone po nebeatsekamos trukmės pertraukos Kėdainių moterų krepšinio komanda žengė ant parketo LMKL čempionato B diviziono dvikovoms.
Taip pat skaitykite: Plaukimo klubas Kėdainiuose
Moterų lyga suskirstyta į du divizionus. Antrajame pagal pajėgumą B divizione, kuriame grumiasi kėdainietės, šį sezoną rungtyniauja 13 komandų. Kėdainiečių sąskaitoje - 7 pergalės ir 9 kluptelėjimai. Bendroje įskaitoje kraštietės žygiuoja aštuntos.
„Kėdainių sporto bendruomenė bendrauja labai artimai. Bemaž kiekvieną kartą mums susirinkus, iš kolegų vyrų pusės prasidėdavo pakalbinimai: „Gerda, o tu ar prisimeni, kaip faina buvo, kai moterų komandą turėjom?“. Mano komandos draugės, dabar suaugusios moterys, vis nostalgija pasidalindavo. Visada jutau savotišką niuksą - o kodėl dabar neturim?“ - prisimena G. Čečkauskienė.
Pasak ilgametės trenerės, mintys apie Kėdainių moterų komandą galvoje sukosi keletą pastarųjų metų. G. Čečkauskienė svarstydavo, kaipgi toji ekipa galėtų atrodyti, aplink kurias patirties turinčias lyderes galėtų lipdytis jaunesnės žaidėjos. Prieš metus mintys ir pasvarstymai virto realiais darbais.
„Kadangi mano ryšiai su buvusiomis auklėtinėmis nenutrūksta, pradėjau joms garsiai transliuoti šį sumanymą. „Ar atvažinėtumėte, jeigu atkurtume Kėdainių moterų komandą, ar žaistumėte?“ - klausiau. Raminau, kad eitume į B divizioną, kurio lygis žemesnis, todėl automatiškai ir startas būtų lengvesnis. Mano didžiai nuostabai, jos labai entuziastingai sutiko“, - stebisi G. Čečkauskienė.
Džiugiai tokį pasiūlymą priėmė ir jaunėlės, vis dar moksleivės, 2004-2005 m. gimimo G. Čečkauskienės auklėtinės. Trenerė mergaites perspėjo: nors joms ir pagelbės suaugusios kėdainietės, bet varžovės gali ne juokais pakaršti kailius. Tačiau ir tai jaunėlių neišgąsdino.
Taip pat skaitykite: Kėdainių krepšinio raida
Siekiai ir iššūkiai
B divizione rungtyniaujančios „Kėdainių SC“ ekipos sudėtyje - šešiolika merginų ir moterų. Tik dvi iš jų - „legionierės“, arba, kaip sako G. Čečkauskienė, - ne grynakraujės kėdainietės, jos auklėtinių draugės iš Kauno.
„Visos kitos - kėdainietės. Kelios - pas mane besitreniruojančios moksleivės, kitos - vyresnės studentės arba jau dirbančios jaunos moterys. Treniruojamės šešis kartus per savaitę. Žodžiu, laukiu savo žaidėjų kasdien, ir jos suvažiuoja - kas po mokslų, kas po darbų“, - džiaugiasi G. Čečkauskienė.
G. Čečkauskienė atskleidžia, kad paaiškėjus, jog kėdainietės po kelių dešimtmečių pertraukos sugrįš į moterų kovas, kolegos smalsavo apie debiutinio sezono tikslus. Pradžioje trenerė buvo kukli ir teigė, kad svarbiausia - nelikti paskutinėms, apžaisti bent jau lentelės apačioje besivelkančias komandas.
„Na, ir ką gi: pradėjome žaisti, pamatėm, kad galim kabintis ne į vieną ir ne į dvi varžovių komandas. Apetitas išaugo, ir dabar mūsų tikslas - papulti į aštuoniukę, sudalyvauti „play off‘uose“, t. y. atkrintamosiose varžybose. Šiandien tai - labai realus variantas mums“, - patikina G. Čečkauskienė.
Tiek ekipos trenerė Gerda, tiek krepšininkės ruošiasi rungtynėms ir žaidžia vedinos altruistiškų tikslų - jos už šią veiklą atlyginimų negauna. Tad kam gi šalia visų kitų veiklų trenerei G. Čečkauskienei prireikė ir dar vieno įsipareigojimo?
„Moterų krepšinio komanda yra sena mano svajonė ir ambicija. Tai taip pat sena svajonė tų kėdainiečių, kuriems mielas krepšinis, kurie tame mato prasmę. Mato prasmę būnant su krepšiniu, krepšinyje ir šalia krepšinio. Tiems, kuriems krepšinis yra gyvenimo būdas. Ir tu supranti, kad to reikia ne tau vienam, kai sugrįžti su savo žaidėjomis vidurnaktį iš rungtynių Druskininkuose. Ir tu žinai, kad visos kelsis rytoj ryte labai anksti - kas į darbus, kas į gimnaziją, kas į studijas, bet tu nesiskundi, nes žinai, kad tai yra gėris. Tai ir yra gyvenimo razinkos“, - motyvuoja G. Čečkauskienė.
Ilgametę Kėdainių SC krepšinio trenerę G. Čečkauskienę į šį sportą atvedė jos pirmasis treneris, didelį treniravimo bagažą sukaupęs K. Kundrotas.
Kėdainių moterų ekipos debiutas LMKL B divizione, K. Kundroto įsitikinimu, labai reikšmingas sprendimas. Pirmiausia dėl to, kad, pasak trenerio, moterų krepšinis ilgą laiką apskritai buvo praradęs savo pozicijas Lietuvoje - rezultatai tebūdavę vidutiniški tiek moksleivių lygyje, tiek suaugusių moterų.
„Sunku pasakyti, kas tai lėmė. Gal tiesiog moterų krepšiniui buvo skiriamas mažesnis dėmesys, palyginus su vyrų? Dabar Lietuvos krepšinio federacijos žmonės, man atrodo, jau pradėjo krutėti moterų krepšinio klausimu. Prieš kelerius metus buvo įkurtas ir LMKL B divizionas, prisijungė komandų iš visos Lietuvos. Tai - vienas iš būdų populiarinti moterų krepšinį“, - neabejoja K. Kundrotas.
Pasak stratego, Kėdainiams vienareikšmiškai reikalinga moterų krepšinio komanda: „Jos ne tik garsina mūsų vardą Lietuvoje. Žvelgiant giliau, tame aš matau ir mergaičių krepšinio tęstinumą Kėdainiuose. Anksčiau dažnos kėdainietės krepšininkės kelias užsibaigdavo ties abitūra, o dabar joms prieš akis bus ir dar vienas laiptelis.“
Sėkmės paslaptis - žaidėjų tarpusavio santykiai ir jų ryšys su trenereNaujieną apie Lietuvos moterų krepšinio pirmenybių B divizione debiutuosiančią komandą džiugiai sutiko ir Kėdainių krepšinio mohikanas S. Mickevičius.
„Kai pirmąjį kartą išgirdau, kad turėsime komandą, negalėjau patikėti. Labai apsidžiaugiau. Šaunuolė Gerda, kad subūrė tą komandą. Čia jos nuopelnas, ir didžiulis. Komanda būtina tam, kad populiarintume moterų krepšinį Kėdainiuose. Mūsų jaunimas, jaunos mergaitės ateina, žiūri, mokosi - tai yra labai gerai, - įsitikinęs kraštiečių rungtynes Kėdainių arenoje ir pats stebintis S. Mickevičius. - Mano asmenine nuomone, ir ne vien mano asmenine nuomone - Lietuvoje moterų krepšinio lygį būtina kelti. Tuo pačiu turime jį kelti ir Kėdainiuose, tad šitos komandos subūrimas - sudėtingas, bet tvirtas žingsnis, su kuo aš labai ir sveikinu.“
Pasak S. Mickevičiaus, pagrindinė kėdainiečių ekipos stiprybė - žaidėjų kovingumas, drausmė, jų tarpusavio santykiai ir, svarbiausia, komandos santykis su trenere.
„Krepšinyje yra taip: gali aikštėje žaisti penki didžiausi talentai, bet jeigu nebus susikalbėjimo, nebus ir rezultato. Ryšys šiame sporte - vienas pagrindinių dalykų, jeigu ne pagrindinis. „Kėdainių SC“ komanda yra kaip kumštis. Jeigu kam nors trenksiu suspaustu kumščiu - suduosiu stiprų smūgį. Jeigu trenksiu išskėstais pirštais - aš juos tiesiog susilaužysiu. Tad būtinas supratimas, kad treneris-komanda, komanda-treneris turi būti vienalytis nedalomas monolitas, kitaip nebus pergalių“, - įsitikinęs 1992 m. vyrų krepšinio komandą „Nevėžis“ įkūręs kraštietis S. Mickevičius.
Žymūs Kėdainių krepšinio auklėtiniai
Kėdainių sporto mokykla išugdė ne vieną žymų krepšininką. Vienas iš jų - Ignas Lukošius, kuris krepšinio pradmenų nekrimto sporto mokykloje, tačiau sugebėjo pasiekti aukštų rezultatų.
Igno Lukošiaus kelias
Igno Lukošiaus kelias link profesionalo karjeros nėra tradicinis. Jis nekrimto krepšinio pradmenų sporto mokykloje, nebuvo ir vėlai sužydęs talentas. Tiesą sakant, didesnė dalis Lietuvos krepšinio gerbėjų jo iki šiol nežino, tačiau šį sezoną apie jį išgirdusiųjų tikrai padidėjo keliais kartais. 24 metų 202 cm ūgio krepšininkas debiutavo Mezon NKL pirmenybėse, atstovaudamas Molėtų „Ežerūno“ komandai, ir su ja ne tik skina pergales, bet ir renka solidžius asmeninius rodiklius. Per 39 Mezon NKL rungtynes I. Lukošius aikštėje vidutiniškai praleidžia po 25 su puse minutes, pelno po 10,4 taško, atkovoja po 8,1 kamuolio ir renka po 18 naudingumo balų. Pagal atkovotus kamuolius jis lygoje yra antras, pagal naudingumo balus - ketvirtas. Tokius rodiklius demonstruoja žaidėjas, kuris dar praėjusį sezoną rungtyniavo Regionų krepšinio lygoje ir su mėgėjais Vilniuje. Toks progresas, sako Ignas, nustebino net jį patį. „Noras buvo pasirodyti kuo geriau, gal gavosi greičiau nei tikėjausi, - tinklalapiui nklyga.lt pripažino I. Lukošius. - Daug dirbau su treneriu, jis skyrė daug dėmesio, individualiai daug darbo. Kai neturiu sporto mokyklos pradmenų, treneris man gali įdiegti savo principus, propaguojame laisvą žaidimą, tai - pats tas.“ Iš Surviliškio miestelio Kėdainių rajone kilęs krepšininkas nelankė sporto mokyklos: iki jos būdavo per tolimas kelias, todėl krepšinio paslapčių jis mokėsi kieme, žaisdamas krepšinį su tėčiu, dėde ar pusbroliais. Save jis vadina tiesiog kiemo krepšininku. „Žaidžiau su miestelio komanda Kėdainių rajono pirmenybėse, mažų miestelių lygoje. Kai pradėjau mokytis Vilniuje, susiradau komandą ten. Žaidžiau A lygoje, po to pakvietė į RKL, ir sostinėje B lygoje. Po sezono Trakuose, susirado mane Molėtai“, - apie savo karjeros vingius pasakojo I. Lukošius. „Ežerūno“ treneris Gintautas Vileita sako per laimingą atsitiktinumą atradęs I. Lukošių. Praėjusio sezono pabaigoje jis vyko pasižiūrėti RKL B diviziono finalo kovų ir įvertinti kitą žaidėją, bet atkreipė dėmesį į Lukošių. „Pernai per RKL B diviziono finalus nuvažiavome į Trakus pažiūrėti, kaip žaidžia Trakai su Kėdainiais, - pasakojo G. Vileita. - Norėjome pasikviesti kitą žaidėją, bet pamatėme Igną. Ir man pasirodė įdomus vaikinas, pasikvietėme į treniruotę, paliko dar didesnį įspūdį. Tuo, kad visų pirma jis tarsi tuščias diskas, niekur nesitreniravęs, ir į jį lengviau įdėti informaciją. Tą jis ir daro.“ G. Vileitos ir I. Lukošiaus darbo rezultatai - akivaizdūs. Molėtų „Ežerūnas“ reguliariajame sezone finišavo septintoje vietoje, nors pernai net nepateko į atkrintamąsias. Greta Lukošiaus spindi ir daugiau jaunų „Ežerūno“ žaidėjų - aštuoniolikmetis Arnas Adomavičius, dvidešimtmečiai Karolis Lukošiūnas ir Jonas Zakas. Šie trys krepšininkai yra tarp penkių naudingiausių komandoje. Didelė „Ežerūno“ sėkmės priežastis yra ir darbas treniruoklių salėje, su asmeniniu treneriu Broniumi Burneika. Molėtų krepšininkai į Vilniuje įsikūrusią šio trenerio studiją užsuka porą kartų per savaitę ir visą sezoną stiprina kūnus kovoms aikštėje. Treneris B. Burneika pastebi, kad Lukošius šį sezoną atliko ypatingai didelę pažangą. „Ignas atėjo, kojos dirbo sau, rankos dirbo sau. Viršutinė kūno dalis buvo praktiškai netreniruota, o apatinė treniruota. Tarpraumeninės koordinacijos nebuvo. Jeigu duodi veiksmą su įtūpstu, liemuo ir kojos nebedirba, - pasakojo treneris B. Burneika. - Reikėjo sustiprinti viršutinį raumenyną, pečių, nugaros. Pagerėjimas didelis ir ties liemeniu. Darbas kokybiškas, geras ir neturėtų gauti traumų.“ Solidus darbas treniruoklių salėje lemia tai, kad šį sezoną „Ežerūną“ aplenkia traumos. Šeši pagrindiniai krepšininkai kartu sudėjus praleido vos 11 rungtynių, o už tai ranką turėtų paspausti treneriui B. Burneikai. „Pagrindinė šiuolaikinio jaunimo problema, kad nėra pagrindo. Jie neturi pagrindo. Jie stengiasi didinti šuolius, stengiasi greitai atakuoti, bet neturi pagrindinių savybių ir iš to gauna traumas. Stengiamės nutolinti traumas, nes traumos yra tik ekstra atveju“, - sakė B.
Kėdainių sporto centro triumfas Moksleivių krepšinio lygoje
Pirmaisiais šio sezono Moksleivių krepšinio lygos „Perlas“ čempionais tapo Kėdainių sporto centro krepšininkai. „Sunku dar suvirškinti pergalę, tačiau labai džiugu“, - po mačo kalbėjo Kėdainių SC treneris Kastytis Kundrotas. - Tai istorinė pergalė kėdainiams, niekada nebuvome tapę čempionais. Į finalo ketvertą susirinke stipriausios komandos, tai ir buvo sunkūs mačai. Įrodėme, kad esame geriausi. Manau, kad finalo mače svarbus buvo psichologinis faktorius, vaikinai nervinosi prieš savus žiūrovus. Pasakiau vyrams ketvirtame kėlinyje, kad jau nebeturime ką prarasti, tai reikia kabintis. Mūsų aktyvus spaudimas varžovus išmušė iš vėžių. Nugalėtojus į priekį vedė Vainius Steponavičius, kuris žaidė be keitimo ir pelnė 31 tašką bei atkovojo 8 kamuolius. Laurynas Danielius surinko 19 taškų, o Dominykas Mikalajūnas - 12. Biržų SM komandoje Erikas Venskus pelnė 30 taškų, atkovojo 22 kamuolius ir surinko 40 naudingumo balų. „Visus metus, kiek sportavome, to siekėme, nuostabus jausmas“, - po rungtynių sakė Kėdainių SC žaidėjas Vainius Steponavičius. - Paskutinės dvejos rungtynės buvo pačios sudėtingiausios, susirinko stiprios komandos, todėl taip ir buvo. „Šiandien istorinė diena. Esu nepaprastai laimingas, kėdainiečiai laimėjo „Olimpinę taurę”. Trečiąją vietą ir bronzos medalius iškovojo Vilniaus krepšinio mokyklos komanda. Apmaudžiai suklupę pusfinalyje Vilniaus KM komanda mūšyje dėl trečiosios vietos didžiąją dalį reikalų išsprendė jau pirmoje mačo pusėje, po kurios pirmavo 12 taškų skirtumu. Nugalėtojų gretose Tautvydas Kazimietas Vyšniauskas pelnė 28 taškus, Edvinas Lebeckas pridėjo 21 tašką ir 11 atkovotų kamuolių, o Erikas Dremaitis surinko 14 taškų. Nugalėtojų gretose Erikas Venskus pelnė 18 taškų ir atkovojo 15 kamuolių, Simonas Kriaučiūnas surinko 17 taškų, o Tadas Užolinskas - 16. Finale bus ir Kėdainių sporto centro komanda „Daumantų“. Rezultatyviausiai nugalėtojų ekipoje žaidė Domas Šelekas, kuris surinko 21 tašką. Laurynas Danielius pelnė 18, o Dominykas Mikalajūnas - 12.
Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL)
Svarbu paminėti ir Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) veiklą, kuri prisideda prie jaunųjų krepšininkų ugdymo. MKL įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras.
MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.
MKL finalo ketvertai
MKL istorijoje įvyko daug įsimintinų finalo ketvertų, kuriuose dalyvavo stipriausios šalies komandos. Štai keletas pavyzdžių:
- Finalo ketvertas Vilniuje, „Lietuvos ryto“ krepšinio arenoje, 2002 m.
- Finalo ketvertas Šiauliuose, 2002 m.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje, 2002 m.
- Finalo ketvertas Klaipėdoje, Sporto ir žaidimų centre, 2002 m.
- Vaikų berniukų „A“ (gim. Finalo ketvertas Marijampolėje, Žaidimų sporto mokyklos salėje, 2002 m.
- Finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje, 2002 m.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje, 2002 m.
- Moksleivių čempionatas „Preventa“.
- „Marsiečio“ čempionato finalo ketvertas.
- 2002/2003 m. Jaunių vaikinų (1985-1986 m.) krepšinio čempionatas „EXTRA. Finalo ketvertas Kaune, A. Sabonio krepšinio mokykloje, 2003 m.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokykloje, 2003 m.
- Finalo ketvertas Vilkaviškyje, S.
- Finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje, 2003 m.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokykloje 2003 m.
- Finalo ketvertas Biržuose, 2003 m.
- Moksleivių čempionatas „Karūna“.
- Finalo ketvertas Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazijoje, 2003 m.
#