Šiame straipsnyje prisimename Vaivą Žižaitę, ilgametę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) darbuotoją, komunikacijos specialistę ir aistringą futbolo entuziastę. Straipsnyje apžvelgiama jos karjera, indėlis į Lietuvos futbolą ir prisimenami interviu fragmentai, atskleidžiantys jos asmenybę ir požiūrį į gyvenimą.
Netektis Lietuvos Futbolo Šeimoje
Rugpjūčio 18 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Vaiva Žižaitė, ilgametė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovė žiniasklaidai. Jai buvo vos 38-eri metai. Ši netektis sukrėtė visą Lietuvos futbolo bendruomenę. LFF kolektyvas gedi dėl mylimos kolegės, draugės netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą V. Žižaitės artimiesiems.
Darbo Metai Lietuvos Futbolo Federacijoje
Vaiva Žižaitė gimė 1979 m. liepos 10 d. Vilniuje, netoli „Žalgirio“ stadiono. Baigusi Vilniaus pedagoginio universiteto lituanistikos fakultetą, ji 2003 m. pradėjo dirbti Lietuvos futbolo federacijoje (LFF). Nuo to laiko ji tapo neatsiejama LFF dalimi, atsidavusi komunikacijai ir ryšiams su visuomene.
Per ilgus darbo metus LFF, Vaiva ėjo LFF ir šalies futbolo rinktinės atstovės žiniasklaidai pareigas, dirbo komunikacijos skyriuje. Pastaruoju metu ji buvo atsakinga už viešosios informacijos pateikimą visuomenei, santykius su žiniasklaida, komunikacinius renginius ir projektus. Taip pat nuo 2009 m. ėjo UEFA delegatės pareigas tarptautinėse futbolo varžybose.
Ilgus metus V. Žižaitė buvo viena aktyviausių LFF darbų viešinimo žiniasklaidoje iniciatorių. Jos indėlis į Lietuvos futbolo populiarinimą yra neįkainojamas.
Taip pat skaitykite: LFF istorija
Žvilgsnis į Asmenybę: Interviu Fragmentai
Žurnale „Įvartis“ 2009 m. buvo išspausdintas interviu su Vaiva Žižaitė, kuriame ji dalinosi mintimis apie savo darbą, požiūrį į futbolą ir gyvenimą. Štai keletas įsimintinų fragmentų:
- Apie šeimą ir vaikystę: „Visi šeimoje esame labai skirtingi. Vienas vis žiūri į dangų, kitas archyvuose braukia dulkes nuo dokumentų, trečias gyvena šia diena ir pildo futbolo kamuolių kolekciją.“ Vaiva prisiminė, jog namuose buvo griežtai draudžiama plėšyti knygas, išmesti bet kokį popierių, nes tai galėjo būti tėčio rankraščiai. Tėčio aistra futbolui supažindino ją su šia sporto šaka.
- Apie darbą LFF: „Futbolas man buvo savas nuo mažų dienų. Gyvenau prie „Žalgirio“ stadiono. Visada su tėčiu eidavau į futbolo rungtynes, kartu su visais dariau „bangą“, skandavau. Kiekvienos rungtynės buvo šventė. Džiaugiuosi ir dėkoju likimui, kad patekau čia, į futbolo žmonių aplinką.“
- Apie darbą vyriškame kolektyve: „Nesvarbu, kur dirbi - moteriškame ar vyriškame kolektyve. Svarbu, kad patinka tai, ką darai. Vis dėlto darbas vyriškame kolektyve turi labai didelį privalumą - vyrams pavyksta į darbą neatsinešti savo asmeninių, šeimyninių reikalų. Jiems labiau pavyksta nubrėžti ribą, kur darbas, o kur jau asmeninis gyvenimas.“
- Apie ekstremalią situaciją: Vaiva prisiminė savo pirmąją išvyką į Niurnbergą, kur jai teko kreiptis į rinktinės sirgalius stadione. „Iki šiol atsimenu, kaip drebančiomis kojomis ėjau centro linija, kad nenusukčiau į šoną. Net nežinau, ar drebėjo balsas, nes nelabai jį girdėjau. Pamenu tik tiek, kad mano pasakytų žodžių aidas labai atsilikdavo.“
- Apie nuošalės taisyklę: „Buvo laikas, kai rytinės kavos gerimo metu puodeliai būdavo patraukiami nuo darbo stalo ir kolega Nerijus Dunauskas bandydavo prigauti sukurdamas įvairias situacijas. Futbolininkus tose schemose atstodavo riestainiai, sausainiai, duonos riekė.“
- Apie moterų futbolą: „Mes, moterys, mąstome visiškai kitaip nei vyrai ir futbolo aikštėje, ir ne tik joje.“
- Apie keliones: „Visose šalyse, kur teko būti, turiu 3 strateginius taškus - oro uostas, viešbutis, stadionas. Neturiu laiko lakstyti po miestą su žemėlapiu.“
- Apie ateitį: „Tikiu, jog Lietuvoje bus taip, kaip ir visame pasaulyje - futbolas taps populiariausiu žaidimu. Žaidžiančių futbolą vaikų gausa jau mes tikrai lenkiame krepšinį.“
Šie interviu fragmentai atskleidžia Vaivos Žižaitės asmenybę: aistringą, atsidavusią, optimistišką ir mylinčią futbolą.
Atsisveikinimas
Velionė buvo pašarvota rugpjūčio 19 d. Vilniuje, prie Petro ir Povilo bažnyčios. Išlydėta rugpjūčio 20 d.
Vaivos Žižaitės atminimas ilgai išliks jos kolegų, draugų ir visos Lietuvos futbolo bendruomenės širdyse. Jos indėlis į Lietuvos futbolą ir aistra šiam sportui bus prisimenami su pagarba ir dėkingumu.