Kembridžo universitetas, vienas seniausių ir prestižiškiausių pasaulio universitetų, garsėja ne tik savo akademine reputacija, bet ir sporto tradicijomis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos Kembridžo universiteto sporto specialybės, studijų galimybės ir kitos su universitetu susijusios įdomybės.
Kembridžo universiteto sporto komandos
Kembridžo universiteto sporto komandos varžosi ne tik dėl akademinės reputacijos ar publikacijų, bet ir legendinėse valčių irklavimo, regbio, ledo ritulio, kriketo ir kitų sporto šakų varžybose. Šios varžybos yra labai rimtos, o jose dalyvauja ne tik britai, bet ir kitų šalių piliečiai, įskaitant Kiniją, Lenkiją, JAV, Olandiją, Brunėjų ir Lietuvą.
Vyno degustavimo varžybos
Tarp vienų garsiausių pasaulio universitetų - Oksfordo ir Kembridžo - konkurencija vyksta ir degustuojant vyną. Šių metų varžybose Kembridžo garbę gynė ir lietuvė, išsiskyrusi ir neįprastai garsiais vyno degustavimo įgūdžiais. Varžomasi ne tik dėl akademinės reputacijos ar publikacijų - šių universiteto sporto komandos rungiasi legendinėse valčių irklavimo, regbio, ledo ritulio, kriketo ir kitų sporto šakų varžybose. Tačiau 1953 metais įvyko ir pirmosios vyno degustavimo varžybos tarp šių universitetų - nuo to laiko jos tapo vieno prestižiškiausių tokio tipo renginių pasaulyje. Šių varžybų dalyviai turi identifikuoti 12 nepažymėtų vynų: atpažinti jų vynuoges, kilmės šalį, regioną ir sritį, metų derlių bei apibūdinti skonio savybes. „Tai labai rimtos varžybos“, - sako vyno žurnalistas ir vienas iš dvejų šių varžybų teisėjų Jancis Robinsonas. - Joms ruoštis reikia kaip sportininkams“. Nors varžosi du seniausi Didžiosios Britanijos universitetai, šiš varžybų „atletai“ - be britų - buvo Kinijos, Lenkijos, JAV, Olandijos, Brunėjaus ir Lietuvos piliečiai. Jų specialybės taip pat labai įvairios: fizikai, biochemikai, archeologai, modernios poezijos ir kūrybiško rašymo ekspertai. Ant didžiulio stalo buvo sustatytos 84 krištolo taurės vynui - 6 taurės kiekvienam dalyviui keturiasdešimties minučių trukmės ratui (vienas ratas skirtas baltiems, kitas - raudoniems vynams). Ant stalo taip pat stovėjo 14 vandens taurių, 9 spjaudyklės ir 4 lėkštės krekerių, skirtų skoniui neutralizuoti. Vyno degustavimas nėra „žiūrovui malonus sportas“, rašo Niujorko dienraštis. Dalyviai dažnai išskiria keistus garsus uostydami, šliurpčiodami, gurguliuodami, skalaudami ir spjaudydami degustuojamus vynus. Kaip rašo „The New York Times“, vieną keisčiausių garsų - panašų į vakuminio lėktuvo tualeto garsą nuleidžiant vandenį - išskyrė Kembridžo komandos narė iš Lietuvos. „Kelis kartus dėl to buvau pašiepta. Tačiau tai gali būti ir labai naudingas vakarėlio triukas“, - neslepia 23 metų amžiaus Vaiva Imbrasaite, Kembridže siekinati kompiuterių mokslo daktaro laipsnio. Dauguma dalyvių teigė, kad raudonieji vynai buvo daug senesni už baltuosius ir juos buvo daug sunkiau atpažinti: su laiku raudonųjų vynų skonis susilieja. Pasak Oksfordo universiteto poezijos eksperto pono Soudo - tik dėl to, jog jis užuodė amerikietišką - ne prancūzišką - ąžuolą jis galėjo atskirti 1953 metų „Vega Sicilia“. Jo komandos nariai išskyrė šio vyno „kokoso“ ir „tabako lapo“ aromatus, „subrendusio arklio“ charakterį. Jie taip pat identifikavo, kad vynas pagamintas daugiausiai iš tempranillo vynuogių Ispanijos Ribero del Duero regione. Šio vyno kaina svyruoja apie 1000 dolerių.Oksfordo universiteto komandą laimėjo pirmąjį raudą ir buvo šiek tiek pranašesni antrajame. Ši komanda varžyboms pradėjo ruoštis spalį, kiekvieną savaitę surengdavo tris degustacijas.
Studijos Kembridže: Andriaus Dagio patirtis
Andrius Dagys, šiuo metu Londone dirbantis programų inžinieriumi korporacijoje „Microsoft“, „Skype“ tobulinančiame padalinyje, pasirinko Kembridžo universitetą dėl jo lyderystės informatikos srityje. Anot jo, Kembridžas, kaip vienas iš lyderiaujančių universitetų jo srityje, buvo nesudėtingas pasirinkimas. Studijuojant Kembridže, Andriui teko girdėti, kad besimokantieji lietuviai drąsina ir palaiko naujai įstojusius. Vėlesniais metais pradėjome iniciatyvą „Academic Buddy“, kurios tikslas yra padėti moksleiviams įstoti į Oksbridžo (bendras Oksfordo ir Kembridžo universitetų pavadinimas - aut. past.) bei kitus Jungtinės Karalystės (JK) universitetus.
Karjeros pasirinkimas po studijų
Andrius programų inžinieriaus karjerą rinkosi dėl daugelio faktorių, įskaitant darbo pobūdį, geras darbo sąlygas bei karjeros galimybes. Dėl įmonės dydžio: klausimas, ar karjerą geriau pradėti startuolyje, ar korporacijoje nelabai turi vienareikšmiško atsakymo. Mano manymu, didelėje įmonėje yra geresnės galimybės mokytis iš geriausių specialistų, taip pat pamatyti, kaip darbas vyksta skirtingose komandose, kokie vyrauja organizaciniai procesai bei su kokiais iššūkiais susiduriama tarptautiniu mastu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto universitetas ir žvaigždės
Gyvenimas Londone ir kultūriniai skirtumai
Andrius gyvena Londone - kultūros, madų, verslo ir visuomeninio gyvenimo sostinėje. Kultūriniai skirtumai, manau, tik suteikia įdomumo, galima stebėti ir lyginti skirtingus vakarietiško ir rytietiško vadovavimo bei bendravimo stilius. Andrius pirmenybę stengiasi teikti ne šaliai, o karjeros galimybėms.
Aukštojo mokslo sistema Anglijoje
Mokslo sistema Anglijoje turi gilias istorines šaknis ir tradicijas. Pedagoginės idėjos ir švietimo praktika darė ir daro didelę įtaką ne tik Europos, bet ir kitų pasaulio šalių švietimo raidai. Išlaikydamos savo švietimo sistemos unikalumą, Vakarų Europos šalys, ypač Europos Sąjungoje siekia integracijos (tokiais klausimais kaip fundamentaliųjų ugdymo tikslų formavimas, išsilavinimo standartų nustatymas ir pan.), taip pat kooperuojasi spręsdamos tokias aktualias problemas kaip tęstinio ugdymo, suaugusiųjų švietimo, neįgaliųjų uugdymo, akademinio mobilumo. Anglijoje universitetai turi gerą vardą mokslo pasaulyje. Jų akademinių programų griežtumas, novatoriškumas bei praktiškumas reiškia, kad Anglijoje įgytas universitetinis išsilavinimas suteikia studentui pranašumą prieš kitus vis labiau konkuruojančiame pasaulyje. Atsiveriant galimybėms nevaržomai keliauti po visas Europos Sąjungos valstybes bei dirbti jose, visuotinai pripažįstamas išsilavinimas tampa neprilygstama vertybe. Juolab, kad mokslas Anglijos universitetuose gerai besimokantiems ES šalių, taigi nuo šių metų ir Lietuvos, studentams nemokamas. Vienas aukštojo mokslo tobulinimo tikslų - pasiekti mokslinių, technologinių ir tiesiogiai profesinių studijų kursų dermę.
Anglijos universitetų autonomija ir laipsniai
Anglijos universitetams būdinga visiška autonomija. Jie patys sprendžia, kokius laipsnius ir kokiomis sąlygomis teikti. Paprastai pirmasis yra bakalauro laipsnis, įgijamas per trejus metus; ilgesnį laiką vyksta kalbos studijos, nes studentams būtinai reikia praleisti vienerius metus toje šalyje, kurios kalbą mokosi. Studentai, kurie mokosi neakivaizdiniu būdu (Distance learning) vadinamajame atvirajame universitete (Open University), pirmąjį laipsnį įgyja per 5-6 metus, tačiau tarpiniuose studijų etapuose gali pereiti į kitus universitetus ir studijuoti stacionariai - tokiu būdu laipsnį įsigyti greičiau. Įgijus pirmąjį laipsnį, eina studijos (graduate, postgraduate) aukštesniems laipsniams įgyti, paprastai magistro kvalifikaciniam laipsniui ir daktaro mokslo laipsniai. Anglijos universitetai siekdami studijų programų, teikiamų kvalifikacijų ir laipsnių kokybės bei ekvivalentiškumo, pasitelkia išorinio egzaminavimo sistemą, t.y. vieno universiteto studentus egzaminuoja kito universiteto dėstytojai. Anglijoje atvirasis universitetas (Open University) pasižymi unikalumu, nes jis neturi tokių savo darbo patalpų, kokiomis paprastai disponuoja mokymo įstaigos. Šio universiteto studijų tinklo centrai yra išsibarstę po visą Britaniją ir netgi įkurti Belgijoje, Liuksemburge ir kitose užsienio šalyse. Universitetas gali pasiūlyti ir profesinio lygio kursus, ir kursus, laiduojančius atitinkamus mokslinius ar kvalifikacinius laipsnius. Priėmimas į universitetą nereikalauja kokios nors formalios pretendentų rengimo kvalifikacijos, o organizuojami kursai čia vyksta neakivaizdiniu būdu. Studentas, užsiregistravęs į atitinkamą kursą, gauna jo programą, pagal kurią daugiausia dirba savarankiškai, tačiau įvairiose šio universiteto centruose dirbantys kuratoriai ir konsultantai taip pat teikia visokeriopą akademinę pagalbą. Darbo specifiškumas čia reiškiasi per susirašinėjimą, televiziją, radiją bei vasaros mokyklas. Atvirojo universiteto teikiami laipsniai yra adekvatūs visų Britanijos universitetų laipsniams.
Kembridžo universitetas: valstybinis klasikinis universitetas
Kembridžo universitetas yra vienas seniausių universitetų pasaulyje ir vienas didžiausių Anglijoje, turintis gerą reputaciją, už įžymius mokslinius pasiekimus ir aukštą mokslinių tyrinėjimų, meno ir mokslo srityse, kokybę. Universitetas ugdo daktarus, veterinarus, architektus, inžinierius, mokytojus. Universitetas yra savavaldė institucija: įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso valdybos narių namams (Regent House), susidedantiems iš trijų tūkstančių ar daugiau narių, kurie yra universiteto ar kolegijų darbuotojai ir turi humanitrinių mokslų daktaro laipsnį (MA) ar aukštąjį išsilavinimą. Valdančioji universiteto institucija yra Taryba, kuri susideda akademinio personalo narių, išrinktų Valdybos narių. Šiuo metu universitete mokosi daugiau nei 16500 dieninių skyrių studentų, apie 11600 sstudentų siekiančių įgyti pirmąji aukštojo mokslo laipsnį ir apie 5000 magistrantų. Beveik 17% visų studentų yra iš užjūrio, iš daugiau nei šimto skirtingų valstybių. Į universitetą stojama konkursiniu būdu, nes yra labai daug norinčių studijuoti jame. Beveik visiems studentams yra privaloma studijuoti pilną studijų kursą norint įgytį aukštojo mokslo laipsnį Kembridžo universitete. Studijos trunka trejetą ar daugiau metų, kurių metu studentai privalo gyventi Kembridže tiksliai nusakytam periodui, daugiausiai dvidešimtpenkioms savaitėms kiekvienais metais. Studentai dažniausiai nėra priimami į neakivaizdines ar vakarines studijas, išklausyti tik pusę kurso ar studijuoti tik tam, kad įgytų kreditus, kurie būtų įskaitomi kitame universitete. Kandidatai pirmiausia turi paskaityti priėmimų brošiūrą ir užpildyti anketą iš universitetų ir koledžų priėmimų ccentro - kandidatų į britų universitetus agentūros. Nėra svarbu žinoti kokiame koledže nori studijuoti. Dauguma magistrantų imasi originalių mokslinių tyrinėjimų norėdami gauti daktaro laipsnį (PhD), ir papratai jie privalo studijuoti Kembridže mažiausiai trejus nuoseklai einančius metus. Magistrantai trokštantys imtis mokslinių tyrinėj.imų turėtų kreiptis į sekretoriatą arba į magistrantūros studijų tarybą, jei įmanoma prieš Kovo 31 dieną tais pačiais metais, kai jie buvo priimti. Studentų iš Jungtinės Karalystės stipendijų, paskolų mokslui reikalais rūpinasi vyriausybė. Užsienio studentai yra reikalaujami parodyti tai, kad jie sugebės sumokėti visą studijų Kembridžo universitete kainą, kuri varijuoja priklausomai nuo dalykų ir gyvenimo išlaidų. Universiteto karjeros centras rūpinasi Kembridžo universitetą pabaigusių asmenų įdarbinimu, kas bebūtų. Universiteto karjeros centras turi daug informacijos apie profesijas, darbdavius. Universitetas nustato, kas gali būti dėstoma ir teikia atitinkamas paskaitas ir praktikos skyrius įvairiuose fakultetuose, katedrose ar kitose institucijose. Taip pat rengia ir įvertina egzaminus ir teikia laipsnius. Kiekviena mokykla yra padalinta į fakultetus, kurie yra atsakingi už mokymo ir tyrinėjimų organizavimą. Jie kuria fakulteto mokymo programas. Kai kurie fakultetai yra padalinti į skyrius, dažniausiai mokslinius. Koledžai nustato, kokie žmonės gali studijuoti tai, ką nustato universitetas: jie atsakingi už studentų atrinkimą, priėmimą ir įgyvendinimą. Studentas negali įstoti į universitetą jei jis nėra koledžo narys. Koledžai taip pat yra visuomeninis studentų centras. Jie ne tik rūpinasi studentų apgyvendinimu, bet suteikia kitus patogumus: valgyklas, sporto sales ir visa kitą. Koledžai yra nepriklausomos, savivaldžios institucijos, ganėtinai besiskiriančios nuo universiteto, su jų privačia nuosavybe ir pajamomis. Koledžų reikalai yra tvarkomi pagal jų susikurtus statutus, tačiau šie statutai gali būti keičiami tik pasitarus su Universitetu ir suti.kus Universiteto tarybai, jie taip pat yra ribojami pagal kai kuriuos Universiteto statutus. Šiuo metu Kembridže yra 31 koledžas, iš kurių 3 skirti moterims ir du magistrantams.
MPW koledžas: pasiruošimas stojimui į Kembridžą
MPW koledžas yra gerai žinomas Didžiojoje Britanijoje ir turi puikią reputaciją. Mokymo procese bendraudami su kiekvienu mokiniu individualiai, specialistai moka maksimaliai atverti kiekvieno mokinio potencialą ir pasiekti pačių geriausių rezultatų. Dauguma Britanijos mokinių, besimokančių iki 16 metų privačiuose mokyklose, paskutiniuosius vidurinio išsilavinimo A-Level programą mokintis pereina į MPW koledžą, jei jų tikslas Oksfordas, Kembridžas ar kiti TOP universitetai, ir jiems reikalinga individualus palaikymas ir pasiruošimas net tik baigiamiesiems egzaminams, bet ir pasiruošimas pokalbiui stojant į universitetą, teisingai užpildyti anketą, parašyti motyvacinį laišką. Koledžas priima ribotą kiekį studentų iš kitų šalių. Studentai atvyksta iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių (Japonija, JAV, Korėja, Kinija, Vietnamas, Rusija, Latvija, Lietuva, Indija ir kt.). Per paskutiniuosius tris metus tarptautiniai studentai įstojo į šiuos universitetus Cambridge, Oxford, Imperial College, LSE, UCL, St Andrew‘s, Bath, Warwirck, Edinburgh, Yorg, King‘s, Bristol ir Nottingham. Tradiciškai dauguma mokinių įstoja į medicinos studijas. Kiekvienas moksleivis turi kurotarių, su kuriuo jis aptaria savo akademinius rezultatus, universiteto pasirinkimą, bendrus klausimus. Du kartus per metus mokiniai gauna ataskaitą apie pasiekimus. Mokymo dalies direktoriai ir konsultantai stojimui į universitetus kiekvienais metais rašo specializuotas knygas stojantiems į Oksfordą ir Kembridžą, o taip pat į tam tikras specialybes: mediciną, menus ir dizainą, teisę, verslą/ekonomiką ir inžineriją. Šios knygos parduodamos ir jas naudoja kiti Didžiosios Britanijos mokiniai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto universitetas futbolas
Studijos Kembridže: panevėžiečių patirtis
Žiemos atostogoms į Panevėžį grįžę Kembridžo studentai, buvę J.Balčikonio gimnazijos gimnazistai - fizikos specialybės antrakursis Tadas Kartanas ir biochemijos pirmakursis Augustinas Šilalė - tikina, kad norintiesiems kokybiško mokslo ir gauti neįkainojamų žinių, patirties bandyti verta: nors mokytis nėra lengva, bet įmanoma. Pasak panevėžiečių, studijos Kembridže - daugelio jaunuolių svajonė, ne vienam atrodanti sunkiai įgyvendinama. T.Kartanas ne kartą laimėjo tarptautinėse fizikos olimpiadose, gerai moka anglų kalbą, puikiais pažymiais baigė gimnaziją. „Atrodo, kad pasiruošei, keliolika kartų pasikartojai, tačiau nuvykus į pokalbį viskas būna kitaip. Kita vertus, net jei ir nežinai atsakymo į komisijos užduotą klausimą, dar nėra nuosprendis, kad neįstosi. Svarbu, pasak vaikino, mokėti išsisukti iš padėties. Juo labiau kad komisija užveda ant kelio. „Tam būtina gerai mokėti kalbą. Kembridžui reikia studentų, kurie mąsto kritiškai, sugeba nesutrikti net ir esant neįprastai situacijai. Be to, labai svarbu motyvacija. T.Kartanas prisipažįsta: kad pateko į Kembridžą - ne vienų metų darbo rezultatas. Olimpiadininkais, vaikino tikinimu, būti nėra svarbiausia. Per lemtingą pokalbį į tokius dalykus kreipiama nedaug dėmesio. Žinoma, tai - tam tikras rodiklis, kad kryptingai dirbi, sieki rezultatų. „Turi būti tik devintukai, dešimtukai. T.Kartanas teigia, kad britų kitoks mokymo stilius nei Lietuvoje. Tadas skaičiuoja, kad per metus pusę laiko užima mokslai, o kita pusę - vadinamosios atostogos. Dar vienas svarbus dalykas - neįnikti vien tik į pasirinktos profesijos dėstomus dalykus. Jaunuoliai neatsistebi, kad Kembridže visuomet gali rasti reikiamos literatūros, netenka kovoti su kitu studentu dėl norimo vadovėlio ar jį užsisakyti prieš kelis mėnesius. Papildomų vadovėlių Kembridže taip pat, anot vaikinų, nereikia. Kitos literatūros reikia tik tada, jei pats nori daugiau ko nors išmokti. „Kembridžo universitetas formuoja kitokį mąstymą. „Bet viskam reikia laiko. Ten labai įdomiai prasideda irklavimo pamokos: nuo keturių ryto. Tai netoleruojama, nes studentai, anot vaikinų, turi būti pailsėję, kad galėtų mokytis. Už mokslus Kembridže mokėti reikia visiems be išimties. T.Kartanui studijos atsieina 13 tūkst. litų per metus. „Paskolos sąlygos Kembridžo universitete tikrai geros. Studijų metai Jungtinėje Karalystėje atsieina apie 3290 svarų sterlingų (13,5 tūkst. Atskirai reikia apskaičiuoti pragyvenimo išlaidas - mėnesiui prireiks maždaug 500 svarų sterlingų (kiek daugiau nei 2 tūkst. Kiekvienas studentas Jungtinėje Karalystėje gali prašyti studijų paskolos, ją teks grąžinti per dvidešimt penkerius metus po studijų baigimo ir tik tada, kai metinės pajamos Lietuvoje viršys 36 tūkst. litų, o Jungtinėje Karalystėje - 15 tūkst. svarų sterlingų (61,6 tūkst. litų).
Taip pat skaitykite: LSU istorija ir veikla
tags: #kembridzo #universitetas #specialybes #su #sportu