Įvadas
Prekyba sporto prekėmis Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, susiduria su įvairiais iššūkiais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria sporto prekių parduotuvės, ir pateiksime galimus sprendimo būdus, remiantis ekspertų įžvalgomis ir verslo patirtimi.
Lokalizacijos Svarba Plėtojant Verslą Užsienyje
Neretai įmonių vadovai klaidingai galvoja, kad lokalizacija užsienio šalyje - tai el. parduotuvės išvertimas į užsienio kalbą. Tačiau darbo, pastangų ir žinių reikia kur kas daugiau, nes lokalizacija - tai el. parduotuvės adaptavimas prie konkrečios užsienio rinkos klientų poreikių ir lūkesčių. Galvojant apie el. parduotuvės plėtrą į užsienį, patartina nesirinkti tolimos rinkos, net jei ji atrodo labai patraukliai - teoriškai didelis pirkėjų skaičius ir sąlyginai brangus jų pirkimo krepšelis. Tolima ir didelė rinka taip pat reiškia ir brangų, sudėtingą prekių siuntimą bei grąžinimą, taip pat - didelę konkurentų koncentracija, lemiančią mažėjančią jūsų prekės kainą, bet augančias marketingo išlaidas.
Esminiai Klausimai Plėtrai Į Užsienio Rinkas
Inovacijų agentūros Pažangos departamento Rinkų plėtros skyriaus el. komercijos srities vadovė Giedrė Rožytė-Jokūbavičienė išskyrė pagrindinius klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti kiekviena įmonė, ketinanti plėstis į užsienio rinką:
- Koks turėtų būti jūsų produktas - ar toks pat, kaip Lietuvoje, ar kitoks?
- Ar reikalinga produkto, o gal prekės ženklo adaptacija?
- Kaip greitai galite būti pelningi naujoje rinkoje? Atsižvelgiant į logistikos, klientų aptarnavimo, rinkodaros kaštus, ar sugebate konkuruoti ir likti pelningais?
- Ar veiksite per distributorius, prekybos platformas, ar savo el. parduotuvę?
- Ar turite reikiamų kompetencijų?
- Ar jums reikalingi vietiniai sandėliai užsienyje?
- Kas yra jūsų konkurentai?
Patirtis Prekiaujant Per Prekyvietes
Savo patirtimi ir konkrečiais patarimais apie el. parduotuvės pavertimą į dirbančią su užsienio klientais pasidalino platformos www.valomsandeli.lt plėtros vadovas Karolis Katinas. Puslapis yra nukreiptas į Lietuvos pirkėjus, tačiau visi jame esantys duomenys yra skirti bei nukreipti ir į užsienio rinkas per vadinamas „Marketplace“ platformas (prekyvietes). Tai verslui leido įgyvendinti greitesnį ir paprastesnį startą dėl kelių priežasčių. Buvo išvengta tinklalapio ir turinio lokalizacijos (kaip ir atsiskaitymo būdų ar valiutų lokalizacijos). Reikėjo atlikti turinio lokalizaciją, kuri yra dažnai automatizuota per trečiųjų šalių įrankius.
„Dalyvaudami prekyviečių veikloje išlošėme šiek tiek laiko su būtinybe registruoti save atskirų rinkų mokesčių institucijose. Padėjo ir logistikos sprendimai - tarptautinis siuntimas yra brangus, tad šiuo atveju pasirinkome siųsti į kiekvienos šalies prekyviečių sandėlius, tad galime prekiauti ir pigesnėmis prekėmis, o logistika nesudaro ženklios išlaidų sumos. Pastebėjome, kad kiekvienoje rinkoje klientai elgiasi labai skirtingai, tad nors ir neišvengiame bendravimo su klientais, mat visos žinutės būna nukreipiamos mums tiesiogiai, matome, jog kalbos barjeras ar klientų prekių grąžinimo įpročiai yra lengviau valomi prekiaujant per prekyvietes“, - patirtimi dalinosi K. Katinas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Kliūtys Vykdant Prekybą
El. parduotuvės lokalizavimas plačiai apibūdina prekybos plėtrą į užsienio rinkas ir tėra pradžia. Tolimesnėje veikloje toks verslas nuolat susiduria su kliūtimis, kurių stengiamasi išvengti arba išspręsti. K. Katinas pasakojo, kad plečiant rinką reikėjo papildomų duomenų suvedimo. Pavyzdžiui, logistikos išmatavimų, papildomų kalbų mokėjimo (rusų, suomių, ir kitų, priklausomai nuo to, kurioje šalyje yra numatyta prekyba). Duomenų mainų programavimo - išaugus kiekiams bei užsakymų skaičiui, kiekvieno užsakymo rankinis administravimas tapo nebeįmanomas - reikėjo įgalinti sistemą daryti tai automatiškai.
Rinkos Kaita ir Logistikos Iššūkiai
„Turbūt vienas iš pagrindinių iššūkių, kuris kartu yra ir šio verslo varikliukas - nuolatinė kaita rinkoje. Tendencijos kaip greit ateina, taip greit ir nueina, nauji žaidėjai, naujos prekės, nauji kanalai ir panašiai - visai tai keičiasi itin greitai. Šalia to - logistika - augant apyvartoms logistikos kaštai yra mažėjantys, bet jei rinka krenta, ar užsakymai nėra prognozuojami - kartais logistikos kaštai gali būti itin ženklūs, mat pelningumas šiame versle nėra didelis“, - sakė pašnekovas. Jis pridūrė, kad apsisprendus žengti šį žingsnį svarbu nebijoti klausti bei diskutuoti, mat dauguma supras, kad tas kelias, kurį eini, nėra lengvas, nes bus jį patys praėję.
Konkurencija su Dideliais Prekybos Centrais
Didžiausią smūgį smulkiajam kioskelių verslui sudavė prekybos centrai. Jie pradėjo prekiauti mažmena didmenos kainomis. Esant tokiai konkurencijai išsilaikė tik tie kioskai, kurie turėjo klientų srautą ir savininkai patys dirbo.
Mokesčiai ir Nuomos Kainos
Kitas svarbus aspektas - mokesčiai ir nuomos kainos. Pavyzdžiui, Naujajame turguje sekasi neblogai, o čia, Senajame turguje - labai sunkiai. Didžiausią smūgį smulkiajam kioskelių verslui sudavė prekybos centrai. Jie pradėjo prekiauti mažmena didmenos kainomis. Esant tokiai konkurencijai išsilaikė tik tie kioskai, kurie turėjo klientų srautą ir savininkai patys dirbo.
Pagalba Verslininkams
Verslininkams bei įmonių vadovams Lietuvoje siūloma nemažai pagalbos, kad galėtų greičiau bei efektyviau pasiekti užsienio rinkas. Pasak K. Katino, jose galima išgirsti daug, tačiau svarbiau - ką darai su gauta informacija: „Teko dalyvauti ne vienuose mokymuose - nuo „kaip prekiauti Amazon“ ar „Allegro“ iki daug specifiškesnių, nukreiptų tik į logistiką. Manau, internetinė prekyba yra toks verslas, kur laimi tie, kurie bent keliais procentais yra geresni nei kiti, tad kiekvieni iš šių mokymų yra svarbūs tiek, kiek gali iškart pritaikyti juos versle ir jį pagerinti tais keliais procentais“.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Jis pridūrė, kad be tikrai naudingos informacijos bei tam tikrų naudingų įrankių, viena svarbiausių dalių tokiuose renginiuose yra vadinamojo know-how dalinimasis, kuomet diskutuojama apie jau praeitus kelius bei patirtimis, kas veikia, o kas neveikia: „Informacijos internete yra apstu, bet atsirinkti būtent tai, kas veiks - sudėtinga, o kartais ir prabangu, mat tam elementariai nėra pakankamai laiko išbandyti visko, kas yra siūloma rinkoje“.
"E-Export Nation Lithuania" Programa
Įmonėms, siekiančioms profesionaliai auginti savo el. verslą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, Inovacijų agentūra sukūrė programą „E-Export Nation Lithuania“. Programa, įgyvendinama su partneriais, e. komercijos verslo atstovams siūlo nemokamus mokymus ir galimybes auginti savo kompetencijas.
Vykdančios el. prekybą Lietuvoje, bet siekiančios prekiauti užsienyje, įmonės jau galėjo sudalyvauti „eBay“ akademijoje, skirtoje gilinti žinias apie prekybą šioje tarptautinėje platformoje. Spalio 23 d. prasidės dar viena nemokama „Allegro“ akademija, skirta Lietuvos verslininkams, norintiems sėkmingai prekiauti vienoje didžiausių el. platformų Vidurio ir Rytų Europoje. Tiems, kurie užsienio rinkas nori pasiekti ne per tarptautines platformas, o savo el. parduotuves, buvo skirta daug dėmesio sulaukusi akademija „GlobalShop“. Joje gilintasi į el. parduotuvių lokalizavimo užsienyje temas - nuo rinkos pasirinkimo, rinkodaros, logistikos, teisinių niuansų.
Programos Rezultatai
„Progresas ir realūs rezultatai visuomet priklauso nuo konkretaus el. verslo kūrėjo pastangų, įdirbio, tačiau turime daugybę sėkmės istorijų, kaip „E-Export Nation Lithuania“ projektų dalyviai dar mokymų metų iš karto pritaikė gaunamas žinias, patobulino ir paskatino savo el. prekybos augimą. El. prekyba sparčiai ir nepaliaujamai auga, tad ir norinčių gilinti savo žinias, verslo kompetencijas nemažėja. Matant poreikį, Inovacijų agentūra ketina ir toliau tęsti „E-Export Nation Lithuania“ projektą, planuojami ir nauji mokymai - apie prekybą „Etsy“ platformoje, DI el. komercijos mokymai, svarstoma ir daugiau idėjų“, - apie pagalbą įmonėms el. prekybos srityje kalbėjo G. Rožytė -Jokūbavičienė.
Kioskai: Nuo Praeities Iki Dabarties
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, turgūs ir kioskai pripildė prekybos rinką, nes senosios specializuotos maisto ir pramoninių prekių parduotuvių lentynos buvo tuščios, o universaliųjų prekybos centrų dar nebuvo. Metaliniai laikini kioskeliai dygo tarsi grybai po lietaus. Ypač daug kioskų atsirado didmiesčiuose, daugiabučių namų rajonuose, ant šaligatvio prie jų rikiuodavosi eilės. Klaipėdoje tais laikais tokių kioskų buvo daugiau kaip 100.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kioskai Kaip Verslo Pradžia
"Sovietmečiu dirbau bandomojoje laivų remonto įmonėje, turėjau aukščiausią elektriko kvalifikaciją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įmonė susitraukė, darbuotojus atleido. Reikėjo iš kažko gyventi, vaikai maži buvo. Ėjau į turgų stovėti, kaip ir visi ėjo", - prisiminė verslo pradžią Rimvydas, dabar prekiaujantis tabaku kioske Senajame turguje.
SMULKMENOS, kurių nepadėsi ant prekystalio turguje - prekybinių kioskelių prekės. "Pradžia buvo pasakiška. Vežiau vaistus iš Archangelsko Rusijoje. Rublį investuodavau, o čia gaudavau 100. Vaistai tada buvo deficitas. Neatsimenu dabar, kokie, o tada ir visus pavadinimus žinojau, ir nuo kokių ligų, ir kokiomis dozėmis vartoti. Paskelbėme laikraštyje, kad parduodame vaistus - užsikabino vaistinės, pildėme jų užsakymus. Paskui atsirado muitinė, vaistus tapo sunku įvežti. Pradėjau turguje prekiauti. Čia, Senojoje turgavietėje, tarp kolonų pardavinėdavau maisto produktus: margariną, majonezą, aliejų, cukrų. Produktus pirkdavau bazėje ir perparduodavau. Parduotuvėse nieko nebuvo, o jei atsirasdavo - tai brangiau.
Pašnekovas teigė, jog buvo vienas pirmųjų klaipėdiečių, 1993-1994 metais gavusių licenciją prekiauti tabaku kioske. Sekėsi puikiai. Dirbdavo visą dieną dvi pardavėjos ir nuolat stovėdavo eilė po 10 žmonių. 200-300 litų per dieną pelno uždirbdavau.
Reketas ir Smulkus Verslas
Paklaustas, ar tais laikais reketininkai reikalaudavo susimokėti "už apsaugą", tabako pardavėjas tik nusijuokė. "Mano verslas buvo per smulkus, kad kas nors kabinėtųsi. Bet buvo kioskų, kurie prekiaudavo valiuta. Tie kioskai uždirbdavo po 1 000 dolerių per dieną. Už vadinamąją apsaugą "berniukai" iš jų kasdien po 10 dolerių gaudavo. Toks tad reketas, kapeikos… Reketu užsiima dabartinė mūsų valdžia.
Kioskai Kaip Darbo Vieta
"Batsiuvio amatas triukšmingas, daugiabutyje nepadirbsi. Kioskas - nors ir ne itin patogi, bet vienintelė įperkama vieta, kurioje galiu dirbti",- sakė batsiuvys Povilas, dirbantis kioske Senojo turgaus teritorijoje. Prekyba tabaku iš kiosko - Rimvydo šeimos smulkus verslas. "Turime du kioskelius: vieną čia, Senajame turguje, kitą - Naujajame. Žmona - individualios įmonės savininkė. Aš pats prekiauju Senajame turguje, samdome pardavėją prekiauti Naujajame turguje, buhalterę. Kai patys dirbame - tai pakanka uždarbio pragyventi.
Sėkmės Faktoriai
"Reikia dirbti pačiam, suprasti, ko klientai nori, ir tai pasiūlyti. Orientuojuosi į žmonių poreikius, parduodu viską pigiau. Juokais Lina prisiminė ir savojo verslo pradžią. "Kai įsikūrėme - pagrindinė mūsų prekė buvo plaukų lakas ir skalbimo milteliai. Parduotuvėse jų nebuvo. Parduotuvėje buvo toks niekam tikęs lakas - beveik vanduo, atrodo, "Gražina" vadinosi. Jis tik plaukus sulipdydavo. O lakas tuo metu buvo labai reikalingas visoms moterims, nes tada buvo madingos pašiauštos šukuosenos, kurios be lako nesilaikydavo. Po plaukų lako atsirado lūpdažiai, šešėliai, papuošalai, plaukų gumelės. Ėmiau prekiauti įvairiomis smulkmenomis.
Kioskai Kaip Užkandinės
Kioskai - puiki vieta užkandinėms įrengti. Prekybininkei apmaudu, kad kioskeliai mieste traktuojami kaip vizualinė tarša. "Manau, kad automobiliai - didesnė tarša nei mano medinis kioskas. Jeigu netinkame, tegu nustato reikalavimus, kaip turi kioskas atrodyti, ir leidžia žmonėms kurti sau darbo vietas, prekiauti, teikti paslaugas. Pašnekovė sakė neįsivaizduojanti savęs kitoje vietoje, nes baigusi prekybos studijas, sovietmečiu dirbo pardavėja, o įsigijusi kioską džiaugiasi laisve. "Pati sau esu prekybininkė. Kiti kioskai subankrutavo, nes samdė pardavėjus, patys nedirbo. O aš pati dirbu, taip ir pasilikau. Pati sau esu šeimininkė. Tai yra mano darbo vieta ir aš ja džiaugiuosi.
Emigracija ir Mokesčiai
"Būčiau jaunesnis - išvažiuočiau iš Lietuvos, užsienyje žmonės sunkiai dirba, bet ir uždirba. Tačiau esu tokio amžiaus, kad jau niekas manęs nelaukia. Sunku išgyventi iš batsiuvio amato. Labai dideli mokesčiai, medžiagos brangios, o batai dabar vienkartiniai, žmonės jų net netaiso. Jeigu taiso - tai ateina vieną kartą per pusmetį, o per tą pusmetį ir numirti gali. Dažnai uždirbu mažiau nei bedarbiai pašalpos gauna, bet negi dabar sėdėti namie ir pro langą žiūrėti?
Prisitaikymas Prie Pokyčių
"Žmogus - toks padaras, kuris prisitaiko prie visko. Kaip bus - taip bus gerai. Prekiauti rusiška kosmetika ir maisto papildais tiekėjai pasiūlė. Tokių prekių nėra vaistinėje, žmonės jas vertina dėl kokybės ir žemos kainos. Labiausiai perka ūkišką muilą, dantų pastą, įvairius tepaliukus. Žmonės žino, ko jiems reikia. Dabar prekyba labai sunkiai sekasi, nes neliko žmonių. Nėra su kuo dirbti. Labiausiai žmonių sumažėjo, kai prasidėjo emigracijos bumas. Dabar tai nors augalus, žalumynus pardavinėja, o žiemą Senajame turguje gali nors futbolą žaisti. O mokesčiai - baisūs.
Kioskai Kaip Šeimos Verslas
Naujajame turguje gyvūnų prekėmis prekiaujančiame kioske susipažinome su Tatjana. Ji pardavėja savo kioske dirba jau 25 metus. "Iš pradžių dirbau samdoma pardavėja, paskui išsinuomojome savo kioską, galiausiai išsipirkome. Pradėti savo verslą buvo sunku. Iš pradžių važiuodavome patys į Maskvą pirkti prekių, paskui pradėjome gauti iš tiekėjų Lietuvoje. Visada prekiavau gyvūnams skirtomis prekėmis, nes gyvūnai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Turime vokiečių aviganių ir pudelių veislyną, gyvūnų kirpyklą. Kioskas yra šių paslaugų komplekso dalis. Vien iš jo išgyventi negalėtume, ypač dabar, kai dėl turgaus rekonstrukcijos kioskas perkeltas į kitą vietą ir pusė klientų net nežino, kur mus rasti. Didelė našta ir mokesčiai, kurie kasmet auga. Dirbame iš inercijos.
Kioskų Ateitis
Pavieniai senieji prekybos kioskai šiandien išliko tik turgavietėse. Daugelis jų neatlaikė prekybos centrų konkurencijos, o ir Klaipėdos miesto savivaldybė 2005-2007 m. nusprendė, jog kioskai teršia miestą vizualiai ir panoro jų atsikratyti, neišduodama naujų leidimų prekiauti iš kioskų, bausdama ne vietoje stovinčių kioskų savininkus. Tačiau netrukus susizgribta, jog kai kuriose uostamiesčio teritorijose prekyba ir paslaugos iš laikinų statinių - neišvengiamos. Taip atsirado nauja kioskų karta. Plastikiniai, mediniai kioskai, vagonėliai ant ratų ir krovininiai konteineriai ėmė dygti kebabinių, picerijų, kavinių, žuvų parduotuvių, sporto įrangos nuomos ir kt. paslaugas teikiančių punktų pavidalais.
Naujos Kartos Kioskai
Vienas tokių naujos kartos medinis kioskas stovi Naujajame turguje ir kvepia kepta vištiena bei kebabais. Kioskas čia stovi jau ketverius penkerius metus. "Šeimininkai - labai geri ir klientų netrūksta. Visi klientai savi, mėgsta mūsų produkciją. Pas mus pavalgyti ateina ne tik turgaus pardavėjai ir pirkėjai, aplinkinių rajonų gyventojai, atvažiuoja klaipėdiečiai ir iš kito miesto galo, net iš Dragūnų rajono. Populiariausi patiekalai - kebabai lėkštėse ir kepti viščiukai. Klientai ypač giria prie jų patiekiamus padažus, kuriuos mes patys gaminame su majonezu, česnakais.
Konteinerių Tipo Kavinės
Klaipėdiečiai jau antrus metus džiaugiasi konteinerių tipo laikiname statinyje įsikūrusia kavine Pirmojoje Melnragėje, netoli molo. "Iš tiesų mūsų kavinės pastatas padarytas ne iš jūrinio konteinerio, nors iš pradžių svarstėme tokią galimybę ir visiems pastatas panašus į konteinerį. Paskaičiavome, kad padaryti patiems, savo rankomis kainuos pigiau, ir padarėme", - sakė kavinės "Ateik, ateik" šeimininkė Guoda. Pašnekovės teigimu, kavinės projekto estetiką iš karto teigiamai įvertino konkurso komisija ir žmonėms patinka kavinės stilius bei atmosfera. "Žmonėms nereikia prabangos, jie vertina paprastumą, nuoširdumą. Mes jiems suteikiame tai, ko reikia: patogiai atsisėsti, atsigerti arbatos ar suvalgyti ledų.
Vienodi Kioskai Prekybininkams
Pati Klaipėdos miesto savivaldybė prieš savaitę vienodais metaliniais kioskais aprūpino gatvės prekeivius, pardavinėjančius vaisius ir daržoves. Pagaminti 26 vienodo dizaino prekybiniai kioskeliai turėtų pakeisti prie gatvių matomas sukrautas dėžes ir skėčius nuo saulės. Pasak Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, kioskeliai teikiami prekybininkams panaudai be jokio mokesčio. Kioskai atsidaro tarsi spintos. Nenaudojami, uždaryti ir užrakinti jie atrodo kaip dėžės. Anot J.
Kioskų Kritika
Tačiau vaisių ir daržovių pardavėjos, dirbančios viename iš trijų naujų kioskų Žardininkų gyvenamajame rajone, naujovę kritikavo: "Nekokybiški įrenginiai, padaryti ne taip, kaip reikia, lentynos nepritaikytos vaisiams ir daržovėms.
Miesto Architektūra ir Kioskai
Mindaugas PETRULIS, Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros poskyrio vyriausiasis specialistas Mieste atsirado daug įvairių laikinų statinių, prekiaujančių ar teikiančių tam tikras paslaugas. Pavyzdžiui, Jūrinė komisija iškėlė problemą, kad Klaipėdoje nėra kur nusipirkti šviežių žuvų, ir pasiūlė suteikti tokią galimybę prekiauti žuvimis iš laikinų kioskų Dangės krantinėje. Administracijos direktoriaus įsakymu prieš keletą metų buvo pakeistas Prekybos ir paslaugų viešosiose vietose tvarkos aprašas, kuriame numatyta galimybė ir vietos laikiniams objektams atsirasti. Aš manau, kad buvo padaryta klaida, nes sudarytos sąlygos atsirasti vizualiai miestą teršiantiems kioskams ir kitokiems objektams. Taip, apraše numatyta, kur ir kokią funkciją tokie objektai turi atlikti, taip pat derinama jų išvaizda, tačiau neretai projektas pateikiamas vienas, o pastatomas visai kitokios išvaizdos objektas. Buvo žmonių, kurie projektavo, gamino kioskus, bet buvo ir tokių, kurie viena nupiešė, o visai kita pastatė. Taip mieste atsirado nederantys, dėmesį atkreipiantys kantri stiliaus statiniai ir panašiai. Leidimai galioja trejus metus, jeigu jie reikalavimų neatitinka, po to leidimas neduodamas. Suformuluoti konkrečius estetinius kriterijus galime, tačiau ne visada juos pavyksta realizuoti dėl konkrečių vietos sąlygų. Tad griežtų apribojimų nėra. Kita problema, jog yra apie 10 objektų, kurie yra nelegalūs, tai yra veikia be leidimų arba tiesiog stovi apleisti senamiestyje, Taikos prospekte, Miško rajone ir kt.
tags: #kliutys #prekiaujant #sporto #parduotuvese