Šiame straipsnyje apžvelgiama knyga apie boksą, glaudžiai susijusi su legendinio Lietuvos boksininko Algirdo Šociko gyvenimu ir pasiekimais. Knyga yra unikalus artefaktas, turintis ne tik istorinę, bet ir asmeninę vertę, nes puošta garsaus boksininko ir Algirdo Šociko auklėtinio Jono Čepulio ekslibrisu.
Apie Algirdą Šociką
Algirdas Šocikas (1928-2012) - išskirtinė asmenybė Lietuvos sporto istorijoje, daugkartinis Lietuvos, TSRS ir Europos sunkaus svorio bokso čempionas. Jis ne tik pasižymėjo ringe, bet ir paliko ryškų pėdsaką kaip treneris ir pedagogas.
Šocikas 6 kartus (1947-48, 1951-53, 1956) tapo Lietuvos čempionu ir (1950-54, 1956) SSRS čempionu. 1948, 1950, 1952 m. jis triumfavo Pabaltijo pirmenybėse, 1949 ir 1954 m. - tarptautinėse studentų žaidynėse, o 1953 ir 1955 m. iškovojo Europos bokso mėgėjų sunkiojo svorio čempiono titulą. Per savo karjerą ringe jis kovėsi 128 kartus ir iškovojo 118 pergalių.
Šocikas buvo žinomas dėl savo tobulos technikos, unikalaus stiliaus ir korektiško elgesio ringe. 1957-1977 m. jis treniravo Lietuvos bokso rinktinę, o 1975-1977 m. buvo Kauno „Žalgirio“ bokso mokyklos vyriausiasis treneris. 1977-1999 m. jis dėstė Lietuvos kūno kultūros institute ir 1980 m. tapo docentu. 1983 m. jam buvo suteikta sąjunginės kategorijos teisėjo kvalifikacija.
1956 m. Šocikas buvo pripažintas Lietuvos metų sportininku. Jis taip pat buvo apdovanotas Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto Garbės diplomu (1993), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1994) ir Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998). Nuo 1996 m. Kaune kasmet rengiamas tarptautinis A. Šociko bokso turnyras.
Taip pat skaitykite: Knygos apie kikboksą
Knyga apie boksą
Ši knyga, išleista 1984 metais, yra apie boksą. Tai yra apie visą Algirdo Šociko gyvenimą, skirtą boksui. Knyga su boksininko ir Algirdo Šociko auklėtinio Jono Čepulio exlibriu.
Jono Čepulio indėlis
Jonas Čepulis (1939-2015) - ne mažiau žymi figūra Lietuvos bokso pasaulyje. Daugkartinis LTSR čempionas, TSRS čempionatų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, o svarbiausia - 1968 metų Meksikos olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas. Jo ekslibris knygoje suteikia jai papildomos vertės ir simbolizuoja ryšį tarp kartų bei bokso tradicijų tęstinumą.
Knygos vertė ir būklė
Knygos būklė nurodoma kaip nauja ir puiki. Toks teiginys leidžia manyti, kad tai gali būti reta ir vertinga kolekcinė kopija. Nurodoma ir kaina - 30 EUR.
Knygos reikšmė
Ši knyga yra ne tik biografinis veikalas, bet ir svarbus istorinis dokumentas, atspindintis Lietuvos bokso raidą ir sportininkų pasiekimus. Tai liudijimas apie atsidavimą sportui, sunkaus darbo rezultatus ir meilę savo šaliai.
Kiti istoriniai kontekstai
Tekste taip pat pateikiama fragmentų iš autoriaus prisiminimų apie sudėtingą pokario laikotarpį Lietuvoje. Šie užrašai, parašyti praėjus daugiau kaip 45 metams po įvykių, atskleidžia žiaurias karo ir pokario dienas, partizanų gyvenimą ir žmonių išgyvenimus.
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika
Partizanų kasdienybė
Prisiminimai atkuriami prabėgus 10-20 metų, kai dar buvo gyvi liudininkai, išgyvenusieji tą žiaurų pokario metų terorą. Autorius pasakoja apie vokiškų kariškų drabužių slėpimą, susirinkusius karius, persirengusius civiliais drabužiais, ir Šiupailų šeimos pagalbą.
Netikėtos pasalos ir atsitraukimas
Aprašoma 2-ojo bataliono kuopos išsklaidyta priešo ugnies po netikėtos pasalos. Sovietų tankams nuriedėjus į Vakarus, atsitraukimas per Suvalkijos laukų lygumas būtų lygus mirčiai.
Kaimynų pagalba ir žuvusiųjų atpažinimas
Kaimynas Sinkevičius praneša apie jo sodyboje sprogusį sviedinį ir žuvusius kovotojus. Autorius prašo iš žuvusiųjų kišenių išimti jų dokumentus, kol dar neatėjo sovietų kareiviai.
Sovietų kareivių vizitas
Į sodybą įjoję sovietai teiraujasi, ar nėra „niemcov“ (vokiečių). Autorius aiškina, kad visi „niemcai padrapali“ (išsilakstė), kai rusų tankai atėjo.
Žuvusiųjų atpažinimas ir palaidojimas
Autorius atpažįsta žuvusiuosius: eilinį Tamašauską iš Žemaitijos, muzikantą iš Kauno, lankiusį konservatoriją ar muzikos mokyklą, ir sužeistą puskarininkį Lazauską iš Lazdijų. Jis paprašo Sinkevičių paslėpti dokumentus iki gerų laikų, kol iš Lietuvos bus išvyti „raudonieji“.
Taip pat skaitykite: Įkvepiančios knygos apie futbolą
Kelionė į vakarus
Autorius nutaria apleisti geraširdžių sodybą ir eina į vakarus, geležinkelio, Šešupės link. Su savimi nešasi fotoaparatą „Leika“ ir tarp duonos plutų paslėptą parabelį.
Susitikimas su suvargusia moterimi
Prie kelio ir miškelio autorius užeina į nedidelę grytelę, kur randa jauną suvargusią moterį su vaiku. Jis pasiprašo laikinai pabūti, atseit iš apkasų kasimo bėgu nuo vokiečių ištrūkęs.
Pijokėlis vyras ir kaimynų žinios
Į namus grįžta moters vyras, truputį išgėręs, atsinešęs 10 litrų stiklainį su apie trimis litrais drumsto „samagono“. Atėjęs kaimynų berniukas pasakoja, kad rusų tankai kaunasi prie pat Vilkaviškio, o čia, už Šešupės, sodybose, krūmuose, labai daug kariuomenės.
Gyvenimas „niekieno žemėje“
Autorius aprašo gyvenimą „niekieno žemėje“, kai „rudieji“ tik išbėgo, o „raudonieji“ dar neatėjo. Žmonės neturėtų šeimose kelti ginčų.
Kautynės prie Vilkaviškio
Tolumoje vakaruose girdisi nenutylanti kovų kanonada. Žiogeliai laukų žolėse ir dobiluose tik čirškė, lyg nieko nebūtų, o aplinkui žaidė gyvenimas ir mirtis.
Grįžtantys gyventojai ir žuvusių karių kūnai
Į nedidelį kelių grytelių kaimelį grįžta dieną išsivaikščioję gyventojai. Paplentė ir plentas po kautynių buvo užverstas žmonių ir arklių kūnais, vežimais ir kariškomis mašinomis. Tai mūsų lietuvių karių, daugiausia gimusių 1918 metais, 1940 metų kovą pašauktų į Lietuvos kariuomenę, kūnai.
Sovietų kareivis ir vokiškas vynas
Nuo Šiupailų sodybos per lauką autoriaus pusėn eina sovietų kareivis. Jis giriasi, kad vokiečius greitai sumuš ir važiuos namo, ir kviečia išgerti vokiško vyno.
Darbas aerodrome
Rugpjūčio 1-osios rytą į kiemą įvažiuoja kareiviai ir naujas kaimo seniūnas su kaimo žmonių sąrašu, varo iš kiekvienos šeimos po vieną ar du netoliese aerodromo kasti. Autorius sutinka vietoje šeimininkės eiti aerodroman dirbti.
Kaimo seniūno pasakojimai
Važiuodamas seniūnas gyrėsi kareiviui, kad sugrįžo jo laikai, kada vėl galės laisvai dirbti iš „buožių“ gautus šešis hektarus žemės, vokiečių laikais iš jo atimtus.
Darbas aerodrome ir ukrainiečio klausimai
Dirbantieji aerodrome lygino, užkasinėjo nupjautoje dobilienoje vagas ir negilų, siaurą, per lauką nusitęsusį išdžiūvusį griovelį. Prie autoriaus priėjo ukrainietis, jau iš aprangos atpažįstamas, kad toks pats, kaip ir aš, besislapstantis, ir paklausė, ką toliau darysime ir kaip slapstysimės.
Pietaus su mergina ir ukrainiečiu
Iš gretimos grupelės jauna, simpatiška mergina pakviečia kartu papietauti. Kalba nesiriša, ir teirautis, kas iš kur, niekas nenori, visi galvoja tik apie save ir rytojų. Dirbant prie autoriaus lyg prisirišęs laikosi bendro likimo ukrainietis.
Vokiečių lėktuvas ir grįžimas pas šeimininkę
Vakarop užskrenda vokiečių lėktuvas, išmeta keletą bombų ir kiek pašaudęs nuskrenda. Autorius grįžta atgal pas gerąją šeimininkę.
Kareivių mainai ir pasitraukimas iš sodybos
Anksti rytą kieme vėl pasirodė kareiviai, kurie keičia prisigobtus daiktus į „samagoną“ ir lašinius. Autorius pasako šeimininkei, kad man laikas išeiti, nes vienoje vietoje gyventi pavojinga.
Apsilankymas pas Šiupailą ir nuotraukų paieška
Užsukęs pas Šiupailą, autorius ketina surasti paslėptas nuotraukas, tačiau jų nėra. Senasis Šiupaila įspėja, kad kuo greičiau pasišalinčiau iš sodybos, nes mano paslėptas nuotraukas kareiviai suradę, dabar gali atpažinti.
Kelionė į didįjį gyvenimo kelią
Autorius išeina keliuku iš sodybos į didįjį gyvenimo kelią, tyliai pastovėjęs prie žuvusiųjų kapo.
Kelio pasirinkimas
Priėjęs Kauno-Marijampolės plentą, autorius galvoja, kur pasukti - į vakarus ar rytus? Vakaruose jo laukia netoliese apsistojęs frontas, pavojingas fronto linijos perėjimas ir nežinomas likimas karo sūkuriuose. Rytuose - netolimi tėviškės laukai, artimieji, pažįstami, draugai ir pavergtoji Lietuva!
Sunki būklė ir pagalbos paieškos
Autorius jaučiasi blogai, stipriai skauda vidurius, vos vos velka kojas. Nusižiūrėjęs medžiuose skendinčią gražią sodybą, sugalvoja užeiti paprašyti trumpai pailsėti.
Atsisakymas suteikti pagalbą
Seklyčioje autorius randa aukštą, inteligentišką, juodbruvę merginą ir paprašo leisti pailsėti. Tačiau mergina pasiunčia pas tėvą, kuris atsisako priimti, bijodamas rusų.
Pagalba sodyboje
Įėjęs į nedidelės sodybos kiemą autorius randa motiną ir dukterį, besitvarkančias sode prie gryčios. Paprašęs leisti susirgusiam trumpai pailsėti, motina lyg nenorėtų, bet duktė mane užtarė.
Kareivio vizitas ir pasakojimai apie žemę
Grįžęs iš kaimyno tėvas atsiveda kareivį iš kaimynų sodyboje apsistojusio karinio dalinio. Tėvas pradeda girtis, kad turi šešis hektarus žemės, dar atgaus kaimyno penkių hektarų sklypą, skirtą tarybiniais valdymo metais, o vokiečiams atėjus grąžintą teisėtam šeimininkui.