Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir kultūrinis reiškinys, turintis gilias istorines šaknis ir savitą simboliką. Vienas iš svarbiausių olimpinių simbolių yra olimpinis himnas, kuris skamba per iškilmingas žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Šis straipsnis apžvelgia olimpinio himno istoriją, jo reikšmę ir Lietuvos indėlį į olimpinį judėjimą.
Olimpinės žaidynės: nuo senovės iki šių dienų
Olimpinės žaidynės, kaip žymiausias sporto renginys, siekia antikos laikus. Senovės Graikijoje jos vykdavo Olimpijos mieste, šventame Olimpo slėnyje, kas ketveri metai, dievo Dzeuso garbei. Manoma, kad žaidynės prasidėjo apie 776 m. pr. Kr. ir tęsėsi iki 393 m. po Kr. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių - 4 metai - vadinamas olimpiada. Iš pradžių būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas. Nugalėtojas uždegdavo ugnį ant altoriaus prieš Dzeuso šventyklą. Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 m. pr. Kr. nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės. Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių.
Olimpinis himnas: simbolika ir reikšmė
Olimpinis himnas - tai iškilmingas kūrinys, atliekamas per olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Jis simbolizuoja olimpinių idealų vienybę, taiką ir draugystę tarp tautų.
Olimpinis devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Stipriau).
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę.
Olimpinės ceremonijos: tradicijos ir reikšmė
Olimpinės žaidynės prasideda iškilminga atidarymo ceremonija, kurios metu į stadioną žygiuoja visų dalyvaujančių šalių sportininkai. Tradiciškai, Graikijos sportininkai žygiuoja pirmi, o šalies, kurioje vyksta žaidynės, sportininkai - paskutiniai. Atidarymo ceremonijoje skamba olimpinis himnas, pakeliama olimpinė vėliava ir uždegama olimpinė ugnis.
Uždarymo ceremonija taip pat vyksta pagrindiniame stadione. Pagal taisykles, kiekviena valstybė išsirenka savo atstovą, kuris pražygiuos su kitų šalių atstovais. Šis žygiavimas simbolizuoja tautų vienybę. Tada, skambant Graikijos tautiniam himnui, pakeliama Graikijos valstybinė vėliava. Jos dešinėje pakeliama Olimpinių žaidynių šeimininkės vėliava, o kairėje pakeliama sekančių Olimpinių žaidynių valstybės vėliava. Olimpinė vėliava padovanojama sekančių žaidynių miesto merui. Olimpinio komiteto prezidentas paskelbia žaidynes uždarytomis. Užgesinama Olimpinė ugnis. Olimpinė vėliava, skambant Olimpiniam himnui, nuleidžiama ir išnešama iš stadiono. Tęsiama miesto Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto paruošta kultūrinė programa.
Olimpinė priesaika yra simboliniai mostai ir žodžiai, atsiradę 1920 m. Olimpinių žaidynių metu Antverpene, Belgijoje. Vienas sportininkas (iš valstybės, Olimpinių žaidynių šeimininkės) priima šią priesaiką visų susirinkusių sportininkų vardu per žaidynių atidarymo ceremoniją. Tai pažadas užtikrinti taiką tarp olimpiečių ir rungtyniauti sąžiningai.
Olimpiniai apdovanojimai: medalių istorija ir reikšmė
Olimpiniai medaliai yra vienas svarbiausių olimpinių žaidynių simbolių. Jais apdovanojami sportininkai, užėmę pirmąsias tris vietas varžybose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Olimpiniai medaliai yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai.
Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso). Kitaip tariant, aukso medalių sudėtį bent 92,5 procento sudaro sidabras. Bronzos medaliai gaminami iš 90% vario ir 10% cinko lydinio. Medalio dizainą sukuria miesto Olimpinių žaidynių organizacinis komitetas.
Apdovanojimų podiumas skirtas I, II ir III vietos laimėtojams. I vietos laimėtojas stovi ant aukščiausio vidurinio laiptelio, II vietos laimėtojas stovi šiek tiek žemiau nugalėtojo dešinėje, o III vietos - dar žemiau, kairėje. Apdovanojimo ceremonijos metu skamba nugalėtojo šalies himnas ir iškeliama vėliava.
Pirmosiose šiuolaikinėse žaidynėse, 1896 m. Atėnuose, medaliai buvo skiriami tik I ir II vietos laimėtojams. I vietos laimėtojui teko sidabrinis medalis, o II vietos laimėtojui - bronzos. Taip pat I laimėtojui buvo uždedama alyvų krūmo šakelių vainikas, o II vietos laimėtojui - lauro lapų vainikas. 1900 m. Paryžiuje vykusių žaidynių metu jokių apdovanojimo medalių nebuvo. Tai vienintelės Olimpinės žaidynės be medalių. Vietoj medalių laimėtojai buvo apdovanoti vertingais meno kūriniais.
Lietuvos indėlis į olimpinį judėjimą
Lietuva dalyvauja olimpinėse žaidynėse nuo 1924 m. Šalies sportininkai yra iškovoję medalių įvairiose sporto šakose, atstovaudami tiek Lietuvai, tiek Tarybų Sąjungai.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų.
1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Žymiausi Lietuvos olimpiečiai
Lietuvos sportininkai yra iškovoję medalių įvairiose sporto šakose, atstovaudami tiek Lietuvai, tiek Tarybų Sąjungai. Tarp jų:
- Albina Osipavičiūtė: lietuvių kilmės plaukikė, atstovavusi JAV rinktinei, 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse laimėjo 2 aukso medalius.
- Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius: krepšininkai, 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse pelnė sidabro medalius.
- Danas Pozniakas: boksininkas, 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąjį Lietuvos auksą.
- Gintautas Umaras: dviratininkas, 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse apdovanotas 2 aukso medaliais.
- Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir Aldona Česaitytė-Nenėnienė: krepšininkės ir rankininkės, laimėjusios po 2 aukso medalius (1976 m. Monrealis ir 1980 m. Maskva).
- Virgilijus Alekna: lengvaatletis, disko metikas, dukart olimpinis čempionas (2000 m. Sidnėjus ir 2004 m. Atėnai).
- Romas Ubartas: disko metikas, 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį.
1992 metų rugpjūčio 5-oji - ypatinga diena Lietuvos sportui. Pirmą kartą nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje olimpinėse žaidynėse skambėjo mūsų šalies himnas - ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio žengė disko metikas Romas Ubartas.
R. Ubartas prisiminė, kad atsakomybę jautė didesnę nei prieš kitas varžybas. Žinojo, kad gali kažką padaryti, nes pagrindinis jo konkurentas vokietis Larsas Riedelis nepateko į finalą. Po penkto metimo, kai pagaliau švystelėjo, jau buvo džiaugsmas. Kai sulaukė Schulto rezultato - nesiekė 65 metrų, kūnu perbėgo šiurpuliukas, palengvėjimo bangelė.
R. Ubartas pasakojo, kad po pergalės Amerikos lietuviai padavė trispalvę, apsigaubė, norėjo bėgti ratą stadione. Priėjo prie žiūrovų tribūnos, ten laukė Vytautas Landsbergis. „Šaunuolis!“ - sveikino, spausdamas ranką. Pergalė reiškė, kad pasiekė gyvenimo viršūnę, įvykdė, ką norėjo pats. Ir ko norėjo iš jo kiti: Lietuvai - pergalė, mūsų vėliava, himnas.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos sportui
Lietuvoje taip pat įsteigti apdovanojimai už nuopelnus sportui. Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) įsteigė šiuos apdovanojimus:
- Ordiną „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1 ir 2 laipsnio)
- Sporto garbės komandoro ženklą
- Sporto garbės kryžių
- Medalį „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- Medalį „Už sporto pergales“
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) įsteigė šiuos apdovanojimus:
- Garbės ženklą
- Olimpinę žvaigždę
- „Charta Solemnis.
Sporto himnai Lietuvoje
Lietuvoje per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtas ne vienas kūrinys, kuris papildė šalies sporto himnų lobyną.
J. Liesis portalui LRT.lt pasakojo, kad viename iš interviu su V. Alekna buvo minėjęs, kad vykstant varžyboms prieš kiekvieną metimą yra nusiteikęs kaip prieš paskutinį - dabar arba niekada. Jam reikėjo jo sukurtus žodžius pritaikyti kažkokiai melodijai. Tekstą sukūrė per 2-3 dienas. Kai dabar žiūri į „Dabar arba niekada“ tekstą, mato tik vieną žodį, kurį norėtų keisti.
Grupės „Bavarija“ kūrinys grojo ir ypač džiugiomis Atėnų olimpiados akimirkomis. Lietuvos delegacija, kurią sudarė 59 atletai, žaidynėse Graikijoje iškovojo tris medalius. Antru aukso medaliu karjeroje pasipuošė V. Alekna.
J. Liesis teigė, kad arba turi padaryti žiauriai gerą kūrinį, kuris netiesiogiai sietųsi ir galų gale susisietų su sportu. Kai parašai kūrinį, specialiai dedikuotą sportui, tokį kaip „Dabar arba niekada“, pergalės tampa esminiu dalyku. Kai po kūrinio tekstu yra pergalių istorijos, pasididžiavimo jausmas, kurį pats išgyvenai, tai pakelia į neregėtas euforines akimirkas.
Jau minėtas „Bavarijos“ kūrinys „Mes čia“ kelerius metus (2002-2004 m.) buvo tuometės Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos himnas. Sportiško stiliaus, varžyboms tinkanti daina 2001-2002 m. „Eurovizijos“ atrankos konkurse „Bavarija“ dalyvavo su angliška kūrinio versija „We All“.
Ispanijos himnas: unikalumas be žodžių
Ispanijos himnas - iš tikrųjų fanfaros šalies karališkajai šeimai - žymus tuo, jog neturi žodžių. Ispanijos himnui ne kartą buvo siekiama parašyti naujus žodžius. Vienas tokių bandymų buvo 2008-aisiais. Tuomet buvo pranešta, kad dėl to, jog Ispanijos atletai olimpinėse žaidynėse dažnai patekdavo į nepatogią padėtį dėl to, kad jų nacionalinis himnas neturi žodžių, šalies Olimpinis komitetas paskelbė konkursą himno žodžiams sukurti. Ekspertų komisija išrinko himno žodžių kūrėjų konkurso nugalėtoją ir paskelbė, kad laimėtojo himną sugiedos žymus Ispanijos tenoras Placido Domingo.