Kodėl Sportas Svarbus Senam Žmogui: Nauda ir Patarimai

Šiandien vargu ar rasime žmogų, kuris nesiskųstų nugaros skausmais. Tačiau, gydytojo Jono Girskio teigimu, skausmas nebūtinai turi tapti neišvengiamu palydovu senstant. Aktyvus gyvenimo būdas ir tinkamai parinktas fizinis krūvis gali padėti išvengti daugelio problemų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Mitas ir Realybė apie Stuburo Gydymą

Visuomenėje giliai įsišakniję mitai apie stuburo gydymą dažnai veda prie neteisingų sprendimų. Pavyzdžiui, teigiama, kad nugaros skausmus gydo baseinas, sėdimą darbą dirbantiems reikia stiprinti nugaros raumenis, turint problemų su stuburu nepakeičiama joga, o stuburą gydo kabėjimas ant skersinio. Tačiau, anot J. Girskio, plaukimas gali būti net viena žalingiausių sporto šakų, dėl kurios galima atsidurti net ant operacinio stalo.

Netvarkinga Raumenų ir Kaulų Sistema - Kelias į Skausmą

Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas J. Girskis netvarkingą raumenų ir kaulų sistemą lygina su netvarkingu automobiliu. Anot jo, galima daryti prielaidą, kad dabar Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių žmonių, kurių raumenų ir kaulų sistema netinkamai veikia, nors kol kas jie niekuo nesiskundžia. Jie vaikšto į darbą, atostogauja, bet nieko nežino apie savo kaulų ir raumenų sistemos būklę. Todėl tereikia pakelti kažką sunkaus ar žiemą nusikasti sniegą, kaip pradeda kamuoti nugaros skausmai.

Pašnekovas tikina, kad disko išvarža nėra nuosprendis. Jei pakoreguosime gyvenimo būdą ir suradę, netvarkingai dirbančius raumenis, kasdien pradėsime daryti tikslingus, o ne bendro pobūdžio pratimus, ne tik nejusime skausmo, bet ir išvarža gali sumažėti, kadangi organizmas, atsidėkodamas mums, pradės pats save gydyti. Mediko manymu, dar negimė pasaulyje gydytojas, kuris gali visiškai išgydyti žmogų. Gydytojo pareiga kaip tik ir yra atkurti prarastas raumenų funkcijas, kad prasidėtų natūralus savigydos procesas.

Stuburas ir Raumenys - Darnus Duetas

„Pirmiausiai žmogus turi suvokti, kad stuburas nėra palubėje kabanti lempa. Stuburas be raumenų - tik paprasčiausia nejudančių slankstelių krūva, jis beformis. Kai raumenys tarpusavyje sugyvena darniai, stuburas įgyja taisyklingą formą, - teigė J. Girskis. - Priklausomai nuo judesių, kuriuos mes dažniausiai atliekame kasdieniniame gyvenime, vieni mūsų raumenys pernelyg apkraunami, praranda elastingumą ir sutrumpėja, o kiti, negavę reikiamo krūvio, nusilpsta, o tai yra stuburo sutrikimų užuomazga“.

Taip pat skaitykite: Žaiskite tenisą vasarą!

Atramos judamąjį aparatą sudaro per 200 kaulų, apie 650 raumenų ir maždaug 230 įvairaus dydžio sąnarių. Tai labai sudėtinga svertinė sistema. Jos darnus darbas leidžia žmogui nevaržomai judėti ir gerai jaustis. Todėl reikia stengtis suprasti, kas padeda įveikti skausmą sukėlusias priežastis ir nuolat rūpestingai prižiūrėti savo kūną, kurio svarbiausia dalis yra stuburas.

Sporto Šakos ir Stuburo Traumos

Anot mediko, neretai žmonės kūno harmonijos siekia neteisingai. „Neretai girdžiu pasididžiavimą: „Aš juk plaukioju“. Atsakingai noriu pareikšti - tai tik laisvalaikio praleidimo būdas, o ne gydymas. Kalbant apie profesionalų sportą, plaukimas - viena žalingiausių sporto šakų, kuri traumuoja stuburą. Plaukikų profesionalų raumenys plaukiant stipriai įtempiami, o po to taip pat staigiai atleidžiami, todėl maži stuburo slanksteliai gauna didžiules atatrankas. Teko gydyti ne vieną profesionalų plaukiką su baisiu stuburu.

Kai savo malonumui plaukioja mėgėjas, jis uždūsta, nes plaukdamas nemoka teisingai kvėpuoti, todėl jo raumenys pradeda spazmuoti. Be to, dažniausiai žmonės nenardina galvos, dėl ko pertempiama kaklinė sritis. Prieš siūlydamas pacientui plaukti, visuomet pasiteirauju, ar jis moka plaukti taisyklingai. Jei nemokšiškai plaukioja žmogus su disko išvarža - atlošęs kaip ančiukas galvą ir išlenkęs juosmeninę dalį, situacija tik dar labiau blogės ir galiausiai žmogus, manantis, kad gydo stuburą, atsidurs ant operacinio stalo“, - pasakojo pašnekovas.

Dviračiai ir Joga - Ar Tikrai Naudinga?

Anot mediko, nuostata, kad važiavimas dviračiu naudingas stuburui, taip pat yra mitas. Jei tos raumenų grupės, kurios dirba minant dviratį, yra sutrumpėjusios, pirmiausiai jas reikėtų ištempti, kad jos atgautų savo elastingumą, ir tik tuomet galima drąsiai pradėti važinėti dviračiu. Jei žmogus nutarė vis tiek važinėti dviračiu, tas raumenų grupes jis turi ištempti prieš važiavimą ir po jo, nes po fizinio krūvio jos dar labiau susitrauks.

„Šiuo metu pas mane gydosi rimtos komandos krepšininkas, kuriam labai sutrumpėjusios kai kurios raumenų grupės ir išsivysčiusi disko išvarža. Taip atsitiko tik todėl, kad žmogus neturėjo kūno vadybos pagrindų. Juk krepšininkai per žaidimą ilgai išbūna tam tikroje specifinėje pozoje, todėl vienos raumenų grupės itin apkraunamos, o kitos gauna mažesnį krūvį“, - aiškino J. Girskis.

Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas

Anot mediko, jeigu žmogus ypatingai lankstus ir jo raumenys per daug elastingi, jis negali turėti nieko bendra su joga. „Tokie pacientai po jogos ateina pas mus, su stuburo išvaržomis. Kai žmogaus klausiu, kodėl jis lankė jogą užuot stiprinęs savo raumenis, jis atsako nežinojęs, kokio sporto jam reikia“, - įspėjo J. Girskis.

Anot jo, joga didina raumenų elastingumą ir stuburo lankstumą, tačiau nesubalansuoja ir nestiprina raumenų bei nedidina jų ištvermės. Raumenų ir kaulų sistemą joga tvarko per centrinę nervų sistemą - medituojant atsipalaiduoja visi kūno raumenys, tačiau neskiriama dėmesio konkrečioms, silpnosioms raumenų ir kaulų sistemos vietoms tvarkyti. Kai raumenys turi nevienodą įtempimo jėgą, stuburas pradeda keisti formą ir suktis aplink savo ašį arba krypti į šoną, o tai jau tiesus kelias stuburo išvaržos link.

Individualus Požiūris į Sportą

J. Girskio manymu, žmonės neturėtų pradėti sportuoti savo nuožiūra. Bėda ta, kad sporto klubų metodistai į kūną žiūri iš dizaino pozicijų. Jie klausia, ko žmogus nori. Aišku, gražaus kūno - taigi ir veda prie atitinkamų treniruoklių. O vėliau žmogus stebisi, kodėl sportuojant jam pradėjo skaudėti nugarą. Taip yra todėl, kad jis treniruoja raumenis, kuriems visai nereikalinga pagalba, o be krūvio dažnai palieka tuos raumenis, kuriems tikrai trūksta jėgos ar elastingumo.

„Tarkime, jaunuolis nusprendžia turėti didžiulius bicepsus ir kurį laiką treniruoja tik juos, tuo tarpu priešingas raumuo, tricepsas, lieka nuskriaustas ir nebesugeba nugalėti stipraus bicepso, todėl žmogus nebegali iki galo ištiesti rankos per alkūnės sąnarį. Tuo tarpu centrinis mūsų organizmo marketingo vadovas, smegenys, viską stebi ir nebyliai kitoms fiziologinėms sistemoms paaiškina: „Šitas sąnarys neatlieka pilno judesio, tad kodėl mes duodame jam tiek daug sąnarinio tepalo?“ Kranelis užsukamas ir alkūnėje atsiranda diskomfortas“, - aiškino pašnekovas.

Medikas netinkamą sportavimą lygina su verslu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugybė žmonių, neturėdami ekonomikos pagrindų, stačia galva puolė į verslą, deja, daug įmonėlių vėliau bankrutavo. Lygiai taip pat negalima aklai pulti sportuoti, jei neturime kūno vadybos pagrindų, nes labai greitai apsvilsite sparnus.

Taip pat skaitykite: Apie "Plaukimas Per Audrą"

Kūno Profilaktika - Kaip Dantų Valymas

Pašnekovo teigimu, retas kuris pagalvoja, kad raumenų ir kaulų sistemos veikla gali sutrikti, kai darbo metu ilgai sėdime nekeisdami padėties, darome vienodus, monotoniškus judesius. Tai verčia ilgą laiką įsitempti kai kurias raumenų grupes, dažniausiai kaklo, nugaros bei kojų tiesiamuosius raumenis. Kaip tik jie yra linkę trumpėti, prarasti elastingumą, o tai yra stuburo sutrikimų užuomazga. Visą dieną žmogaus, dirbančio sėdimą darbą, daromų judesių įvairovės trūkumą galima palyginti su kasdien vartojamu vienodu maisto racionu.

Anot J. Girskio, jei tam tikras raumuo nebegauna krūvio, jis nusilpsta, praranda jėgą ir pradeda parazituoti. Kitaip tariant, už jį pradeda dirbti kitas raumuo, kuris dar turi ir savo tiesioginį darbą. Natūralu, kad kažkada jo „kantrybė“ baigsis ir jis nebepajėgs atlikti darbo už du, todėl spazmuosis ir sukels skausmą. „Skausmą gali numalšinti vaistai, elektros procedūros, manualinė terapija, bet jei nieko nedarysite su raumenimis, skausmas grįš. Jei žmogus jaunesnis, raumenų ir kaulų sistema randa būdą pati sau padėti. Tačiau jeigu mes netaisyklingai sportuojame, daug sėdime prie kompiuterio ir nebandome atkurti prarastas raumenų fizines ypatybes, ateina laikas, kai rezervai baigiasi ir kūnas sau padėti nebegali. Organizmo resursai - tarytum banko sąskaita, kuri nuolat ja naudojantis, bet per retai papildant greitai ištuštėja.

J. Girskis primygtinai ragina atskirti kūno kultūrą nuo tikslingų biomechaninių pratimų, kurie koreguoja sutrikusias kaulų ir raumenų sistemos biomechanines grandis. Pavyzdžiui, silpnas raumuo stiprinamas, o persidirbęs - tempiamas. Tiesa, problemų su stuburu turinčiam žmogui juos darytis teks kasdien.

Fizinio Aktyvumo Nauda Senam Žmogui

Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, o jo ryšys su sveikata yra neįkainojamas. Jeigu trūksta motyvacijos užsiimti fizinėmis veiklomis, galite pradėti galvoti apie augintinio įsigijimą. Gyvūnai padeda mums gauti motyvacijos, nes gyvūnams patiems reikia daug ir aktyviai judėti. Pasivaikščiojimai su augintiniu reikalauja fizinės veiklos, tačiau ji nesibaigia ties grįžimu namo. Po intensyvių pasivaikščiojimų gyvūnas gali būti nešvarus, o jo kailio valymas arba prausimas gali užtrukti gan ilga laiką.

Didelis aktyvumas padeda išlaikyti sveiką svorį, reguliuoja kraujospūdį ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Aktyvus gyvenimo būdas taip pat teigiamai veikia metabolizmą. Sportuojant, deginama daugiau kalorijų, o tai padeda išlaikyti optimalų svorį ir sumažinti nutukimo riziką. Ne mažiau svarbus yra aktyvumo poveikis psichinei sveikatai. Sportas gali veikti kaip natūralus antidepresantas, išskiriant endorfinus, kurie sumažina streso lygį ir pagerina nuotaiką.

Sportas taip pat turi galimybę sumažinti nerimo lygį. Fizinis aktyvumas veikia centrinę nervų sistemą, pagerindamas nuotaiką ir padedamas įveikti įtampą. Be to, fizinis aktyvumas skatina geresnį miegą, kuris yra esminis psichologinės sveikatos komponentas.

Vienas iš didžiausių privalumų sporto bendruomenėje yra socialiniai ryšiai. Dalyvavimas sporte skatina bendravimą, draugystę ir komandiškumą. Tai yra ypatingai svarbu, nes socialinė izoliacija gali turėti neigiamą įtaką psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo grupinėse veiklose yra galimybė sutikti įvairaus amžiaus ir gyvenimo stiliaus žmonių. Ši įvairovė skatina toleranciją, supratimą ir bendradarbiavimą. Sporto bendruomenės ne tik teikia pagalbą, bet ir skatina motyvaciją užsiimti fizine veikla. Konkurencija ir komandinės veiklos skatina žmones išbandyti savo ribas, siekti tikslų ir nuolat tobulinti savo gebėjimus.

Vienas iš pagrindinių fizinio aktyvumo privalumų yra nutukimo prevencija. Sėdimas gyvenimo būdas dažnai susijęs su antsvoriu ir nutukimu, kurie, savo ruožtu, gali lemti įvairias sveikatos problemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir kt.

Širdies ir kraujagyslių sistema yra tiesiogiai susijusi su fizinio aktyvumo lygiu. Sportas stiprina širdies raumenį, padeda kontroliuoti kraujospūdį ir mažina aterosklerozės riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda kontroliuoti cukraus lygį kraujyje.

Taip pat ne mažiau svarbu yra fizinio aktyvumo įtaka osteoporozės prevencijai. Sąveikaujant su svoriu, stiprinamos kaulų struktūros, o tai padeda išvengti kaulų trapumo ir susilpnėjimo.

Mitybos ir Fizinio Aktyvumo Harmonija

Pirmiausia, reikia pabrėžti, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra tarpusavyje susiję ir sudaro sveiko gyvenimo būdo pagrindą. Mitybos ir fizinio aktyvumo harmonija prisideda prie energijos pusiausvyros organizme. Teisingai pasirinkti maisto produktai suteikia organizmui reikiamą energiją, kurią galima efektyviai išnaudoti per fizinį aktyvumą. Be to, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas turi didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai.

Sveika mityba suvokiant fizinės veiklos svarbą taip pat stiprina imuninę sistemą. Subalansuotos mitybos metu organizmui tiekiami vitaminai ir mineralai, kurie yra būtini imuninės sistemos efektyviam veikimui.

Fizinis aktyvumas yra ne tik būdas išlaikyti fizinę formą, bet ir stiprinti emocinę ir psichologinę sveikatą. Stengiantis integruoti judėjimą į kasdienį gyvenimą, žmonės gali patirti neįtikėtinus sveikatos privalumus.

Jėgos Treniruotės - Ne Tik Kultūristams

Jėgos treniruotės seniai nebėra tik kultūristų reikalas. Tai viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo formų, kuri stiprina ne tik kūną, bet ir protą.

  1. Jėgos treniruotės neapsiriboja vien sporto sale - jų poveikį jauti kiekviename žingsnyje. Kai kūnas tampa stipresnis, lengviau pakelti pirkinių krepšius, ne taip vargina laiptai, mažiau skauda nugarą dirbant sėdimą darbą. Net laikysena pagerėja.
  2. Jėgos treniruotės sukuria natūralų stresą kaulams, kuris skatina juos stiprėti. Tai labai svarbu siekiant išvengti osteoporozės, ypač vyresniame amžiuje. Be to, stiprinant aplink sąnarius esančius raumenis, sumažėja sąnarių apkrova, kas gali padėti malšinti ar išvengti lėtinių skausmų, pvz. keliuose ar nugaroje.
  3. Daug žmonių stengiasi „sudeginti” kalorijas bėgdami ar važiuodami dviračiu, tačiau pamiršta, kad raumenys yra tikras medžiagų apykaitos variklis. Net kai ilsiesi, tavo raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys. Reguliarios jėgos treniruotės padidina raumenų masę, o tai reiškia, kad tavo organizmas nuolat dirba efektyviau - net miegant.
  4. Fizinė jėga labai glaudžiai susijusi su psichologine būsena. Kiekviena treniruotė skatina endorfinų gamybą - tai natūralūs hormonai, kurie mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus. Be to, progresas sporte stiprina pasitikėjimą savimi: matai, kad gali pakelti daugiau, ištverti ilgiau - o tai persikelia ir į kasdienybę.
  5. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai atlieka jėgos treniruotes, turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo ir net kai kurių vėžio formų riziką. Be to, tai padeda išlaikyti nepriklausomybę senstant - žmogus ilgiau išlieka savarankiškas, energingas, socialiai aktyvus.

Nesvarbu, ar pradedi nuo savo kūno svorio, ar jau keli štangą - kiekvienas žingsnis jėgos treniruotės kelyje prisideda prie geresnio tavo gyvenimo.

Kaulų Sveikata ir Judėjimas

„Kaule juk nėra kraujagyslių, medžiagos jame keliauja dėl mikrodeformacijų, kurios sukuria savotišką siurblį. Tai būtų galima palyginti ir su kempine: suspaudus medžiagos išteka, o atleidus spaudimą įsiurbiamos, - sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas gydytojas ortopedas-traumatologas Manvilius Kocius. - Todėl žmogui ir reikalingas judėjimas. Jeigu jis gulės, nebus jokios cirkuliacijos. Astronautų kaulai kosmose negauna tokios apkrovos kaip Žemėje, todėl jie ima retėti. Judėjimas yra vienintelis būdas, leidžiantis kaului pasimaitinti.“

Kaulas yra itin išmani konstrukcija, todėl tikintys gali pavadinti Dievą nuostabiausiu architektu. Panaudojant minimalų medžiagos kiekį sukuriamas maksimalus atsparumas, todėl kaulas geba efektyviai pasipriešinti išorinėms jį veikiančioms jėgoms.

Kaulų Struktūra ir Amžius

Kaulas susideda iš išorinio žievinio sluoksnio ir spongiozinės (minkštosios) srities, kuri užpildo kaulo vidų. Mikrolygmenyje kaulas yra sudarytas iš kolagenų gardelių, kuriose apsigyvena gyvos ląstelės: osteocitai, osteoklastai ir osteoblastai. Osteoklastas ardo kaulą, tirpina jį, naikina seną audinį, o osteoblastas gamina naują kolageną.

Gali pasirodyti keistas faktas, bet žmogaus skeletas per 7 metus visiškai atsinaujina. Ši savybė mums padeda prisitaikyti prie krūvių, kaulo forma net atspindi jo funkciją.

Osteoporozė - Natūralus Senėjimo Procesas

Teigiama, kad kaulų retėjimas senstant neišvengiamas. Tačiau M. Kocius teigia, kad tai natūralus senėjimo procesas, o ne liga. Senstant kaulas netenka dalies kaulinių sijų. Tuo metu žievinis sluoksnis išlieka beveik nepakitęs. Tiesa, šioje srityje sumažėja kalcio, bet kaulo atsparumas prarandamas dėl pokyčių jo viduje.

Ką Daryti, Kad Išlaikyti Kaulų Tankį?

Pasikartosiu - judėjimas yra esmių esmė. Bet sendamas žmogus pasidaro mažiau judrus. Automatiškai blogėja ir kaulo kokybė.

Mityba ir Kaulai

Nereikia ypatingų dietų. Jeigu žmogus maitinasi visavertiškai, jis gauna tų medžiagų, kurias kaulams reikia pasisavinti. Tai yra kalcis, fosforas. Kitas reikalas, jeigu žmogus badauja, maitinasi nevisavertiškai.

Bet kalcio vartojimas kartais pervertinamas. Dauguma lietuvių gausiai vartoja ne tik pieną, bet ir jo produktus: sviestą, grietinę, sūrį. Juos valgydami kalcio trūkumo nejausime. Lietuviams gal net priešinga tendencija būdinga - kalcio perteklius. Tada organizmas jo nepasisavina.

Kaip Pastebėti Kaulų Retėjimą?

Kaulų retėjimas yra nebyli problema. Iki pirmo lūžio žmogus nieko negali pasakyti, nes jam nieko prieš tai neskauda, jokių išskirtinių pojūčių nėra.

Žinoma, kaulinį tankį iš anksto pasimatuoti galima. Ypač pravartu tai daryti rizikos grupėje esantiems žmonėms - smulkaus sudėjimo moterims.

Specialistų Patarimai apie Sportą ir Sveikatą

Ką apie sportavimo stilių ir naudą ar žalą sveikatai mano medikai? Užsukime į Vilniuje įsikūrusį Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą, pakalbinkime fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją Virginiją Kirtiklienę.

Sportas Iki Amžiaus Pabaigos

Būtina sportuoti iki amžiaus pabaigos, kad ir kiek būtų metų. Tik reikia atsižvelgti į savo gyvenimo bagažą: ligas, kraujospūdį, fizinį pajėgumą.

Traumų Priežastys Sportuojant

Jeigu žmogus įpratęs žaisti aktyvius žaidimus, turbūt žino, kad prieš tai reikalinga gera pramankšta. Tačiau su amžiumi pramankštos, tempimo pratimų laikas turi ilgėti. Jei anksčiau užtekdavo 15 min., dabar gal reikia pusvalandžio. Baigus žaidimą, taip pat būtina atlikti tempimo pratimus.

Kaulų Trapumas ir Aktyvus Judėjimas

Iš tiesų, su amžiumi kaulai keičiasi, kaip ir raumenys. Tačiau kas yra svarbiau osteoporozės profilaktikai - kalcio prepratai ar fizinis aktyvumas? Mokslininkai įrodė, kad svarbiau yra fizinis aktyvumas! Kaulus turime tam, kad jie gautų apkrovų, taip pat kaip turime raumenis - tam, kad jie dirbtų.

Trys Fizinės Formos Kriterijai

Kad žmogus būtų gražus, gerai atrodytų ir puikiai jaustųsi, reikalingi trys fizinės formos kriterijai. Tai aerobinis pajėgumas, anaerobinis pajėgumas ir lankstumas.

Kad žmogus būtų sveikas, gerintų širdies ir kraujagyslių būklę, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per savaitę reikėtų atlikti apie 5 aerobines treniruotes, joms skirti 20-90 min.

Dažniausios Traumų Priežastys

Traumų įvyksta tiek sportuojant, tiek buityje. Pagrindinės priežastys - patempimai, raumenų bei sausgyslių, raiščių plyšimai, uždegimai.

Aerobika ir Vyresni Žmonės

Traumų pavojus didėja, kai sportuojama nereguliariai. Vyresniems nei 40 m. žmonėms šuoliukai, stepas nėra gerai - traumuojami sąnariai.

Kremzlės ir Judėjimas

Bėgant metams mūsų kremzlės netenka vandens, jos plonėja, po truputį traukiasi. Judant, vaikštant krauju geriau aprūpinami kaulai, atitinkamai ir kremzlės. Viskas sueina į uždarą ratą: turime sportuoti, tik nereikia per didelio krūvio.

Stebėkite Savo Pulsą

Visos treniruotės metu būtina stebėti savo pulsą. Pravartu turėti pulso matavimo prietaisą, o sporto klube naudotis integruotais į treniruoklius.

Fizinio Aktyvumo Reikšmė ir Statistika

Dauguma žmonių sąmoningai suvokia fizinio aktyvumo reikšmę. Žinome, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei nutukimo, rizikos veiksnių. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų, ir 5-10 proc. mirčių Europos regione.

tags: #kodel #senam #zmogui #reikia #sportuoti