Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus ne tik mūsų fizinei sveikatai, bet ir psichinei gerovei. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl sportas yra naudingas, remdamiesi moksliniais tyrimais, ekspertų nuomonėmis ir praktiniais patarimais. Aptarsime fizinio aktyvumo poveikį nerimui, streso valdymui, saviveiksmingumui ir bendrai gyvenimo kokybei.
Fizinio aktyvumo nauda psichinei sveikatai
Visi žinome fizinio aktyvumo naudą mūsų fizinei sveikatai, tačiau mažai kalbama apie psichikos sveikatos stiprinimą ir psichikos sutrikimų prevenciją. Tranzo būsenoje mes bandome tai daryti ir tai yra antras straipsnis straipsnių serijoje, kaip fizinis aktyvumas gali padėti stiprinti psichinę sveikatą.
Nerimą efektyviai galima gydyti vaistais, pavyzdžiui, benzodiazepinais. Tačiau prie vaistų greit priprantama, o juos nutraukus, nerimas linkęs atsinaujinti. Taigi, verta ieškoti ir kitokių nerimo įveikos būdų.
Nerimo sutrikimai ir fizinis aktyvumas
Kodėl apskritai svarbu tyrinėti būdus, kurie padeda kovoti su nerimu ir jo sutrikimais? Atsakymas gana paprastas - nerimo sutrikimai yra vieni labiausiai paplitusių sutrikimų. Bent kartą per gyvenimą juos patiria apie 29% JAV gyventojų.
Lyginant su tyrimais, skirtais išsiaiškinti teigiamą fizinių pratimų poveikį depresijai, fizinio aktyvumo ir nerimo sutrikimų ryšys buvo tirtas mažiau. Viena iš priežasčių - nerimo sutrikimų yra daug, jie skiriasi, diagnostinės priemonės dažnai nėra tikslios. Todėl sunku apibendrinti ir pritaikyti tyrimų rezultatus. Nepaisant to, jau seniai neabejojama galimomis nerimą mažinančiomis aerobinių pratimų savybėmis.
Taip pat skaitykite: Žaiskite tenisą vasarą!
Jautrumas nerimui ir aerobiniai pratimai
Daugelyje šios srities tyrimų kalbama apie jautrumą nerimui. Pažvelkime į šį reiškinį plačiau. Jautrumas nerimui yra pirminis veiksnys, kuris gali rodyti polinkį vienam iš nerimo sutrikimų - panikos atakoms. Jautrumas nerimui pasižymi tuo, jog žmogus neadekvačiai įvertina su nerimu susijusius pojūčius.
Įrodyta, jog aerobiniai pratimai sumažina generalizuotą nerimą (kai nerimaujama praktiškai dėl visko). Atliktas tyrimas su padidintus nerimo įverčius gavusiais tiriamaisiais parodė, kad tiek mažo, tiek didelio intensyvumo fiziniai pratimai sumažina jautrumą nerimui. Tačiau tik didelio intensyvumo fiziniai pratimai jautrumą nerimui gali sumažinti greičiau. Taip pat tik didelio intensyvumo fiziniai pratimai sumažina su nerimu susijusių kūno pojūčių baimę. O tai ypač svarbu žmonėms, kurie kenčia nuo panikos atakų.
Panikos atakos ir fiziniai pratimai
Kuomet ištinka panikos ataka, gali atrodyti, kad sustos širdis, kad ji netgi „iššoks“, jaučiamas skausmas krūtinėje. Panikos ataką lydi ir nemažai kitų fiziologinių reakcijų kaip padažnėjęs kvėpavimas, prakaito pylimas, dusulys, tačiau pojūčiai, kurie susiję su širdimi žmones ypač baugina, nes tai tarsi patvirtina, kad gali nutikti kažkas labai baisaus, galbūt „čia ir dabar numirsiu“.
Tiek fizinių pratimų metu, tiek panikos priepuolių metu vyksta instensyvi simpatinės nervų sistemos aktyvacija ir stebimi panašūs somatiniai simptomai: hiperventiliacija, tachikardija, širdies permušimai, prakaitavimas. Dauguma pacientų somatinius nerimo simptomus įvardija kaip labiausiai keliančius diskomfortą, todėl jie vengia sportuoti. Tyrėjai pastebi, kad atsargus, palaipsnis informacijos teikimas apie reiškinius, kurie vyksta pratimų metu, padeda jiems įvertinti savo simptomus adekvačiau. Kai kurie pacientai labiausiai varginančius ir įkyrius simptomus patiria tiesiog ramiai sėdėdami, tuomet jie dažną širdies plakimą ar permušimus iš karto interpretuoja kaip kokios nors širdies ligos požymius.
Kiti tyrimai apie fizinį aktyvumą ir nerimą
Atlikus 20 tyrimų, kuriuose buvo tiriami įvairūs fizinio aktyvumo psichologiniai aspektai analizę, 11 tyrimų rezultatai parodė, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su sumažėjusiu nerimo bei streso lygiu. Lankstumo treniravimas sumažino nerimą etniškai skirtingoje pauglių grupėje, taip pat pastebėta, kad mažą nerimo lygį turi bėgikai. Tačiau tik aerobiniai pratimai padeda sumažinti nerimą nepriklausomai nuo individų charakteristikų. Aerobiniais pratimais, dar žinomais kaip kardio pratimai, yra laikomi vidutinių ir ilgų distancijų bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, ėjimas.
Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas
Kitame tyrime žmonėms su padidėjusiu polinkiu į nerimą bei pacientams su generalizuoto nerimo sutrikimu aerobinių pratimų treniruotės davė naudą, kurios efektas prilygo kognityvinei elgesio terapijai. Tyrimai taip pat parodė, kad reguliarus sportavimas sumažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, o ši nervų sistema būtent ir atsakinga už visus tuos nemaloniu pojūčius ir bendrą žmogaus parengtį, kai vyksta kažkas grėsmingo, ji aktyvuoja visą mūsų organizmą.
Dėmesio atitraukimas ir saviveiksmingumas
Kita versija, kodėl sportas padeda sumažinti nerimą - dėmesio atitraukimas. Sportuojant dėmesys atitraukiamas nuo kasdienių rūpesčių. Dar vienas argumentas - saviveiksmingumo padidėjimas. Saviveiksmingumas yra viena svarbiausių sąvokų psichologijoje, kuri apima žmogaus įsitikinimus ir lūkesčius apie savo gebėjimus sėkmingai valdyti specifines veiklas, situacijas ar socialinio bei psichologinio funkcionavimo aspektus. Sportuojant didėja saviveiksmingumas, o tuomet jis lengviau persikelia ir į kitas sritis. Taigi, nerimo ir fizinio aktyvumo tyrimai deda nykštį ir šioje sferoje. Kaip matome, yra įvairių paaiškinimų, kaip fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nerimą. Pabandžius, ko gero, kiekvienas rastų paaiškinimą ir kodėl būtent jam tai padėjo.
Kaip pradėti sportuoti: patarimai pradedantiesiems ir profesionalams
Sporto medicinos specialistas patarė, į ką atkreipti dėmesį pradedantiesiems, iš viso nesportuojantiems ir kas žinotina profesionalams. Pastariesiems D. Barkauskas, beje, priskiria ir moteris, kurioms sportas - priemonė per konkretų laiką numesti kelis kilogramus.
Saugiausios sporto rūšys
Saugiausia, natūraliausia ir pati naudingiausia veikla - ėjimas. Ji puikiai tinka žmonėms, kurie nėra sportavę, nes, be kita ko, vaikščiojimą galima ir labai saugiai dozuoti. Paminėčiau atvejį iš Rusijos periferijos miestelio. Jame dirbęs gydytojas aprašė eksperimentą: savo miestelio močiutes, kurios skundėsi širdele ir padidintu kraujospūdžiu bei nevirškinimu, jis surinko į krūvą ir pradėjo su jomis vaikščioti - pusvalandį ryte ir valandą vakare. Po trijų mėnesių daugiau kaip 80 proc. šitų moteriškių atsisakė bet kokių vaistų. Kitaip tariant, jų sveikatos būklė gerokai pagerėjo. Po to gydytojas močiutėms palinkėjo tuos vaikščiojimus tęsti, grįžo prie savo darbų bei rūpesčių.
Judėjimo svarba
Mūsų kūnas sutvertas judesiui. Todėl kai iškyla klausimas - judėti ar nejudėti - bet kokiu atveju atsakymas būtų vienas: judėti. Jeigu žmogus nejuda, jam turi kažką skaudėti: stuburą, gelti sąnarius. Mūsų stuburas yra šimtaprocentinis judesio organas, nes jo diskas - tarpinė, kuri garantuoja stuburo spyruokliavimą - nuo 12 ar 14 metų amžiaus neturi kraujotakos, nes iki tokio amžiaus kraujagyslės užanka. Po to disko mityba priklauso nuo to, kaip mes jį gniuždome ar traukiame. Kitaip tariant, nuo to, kokios jėgos jį veikia, kad jis galėtų maitintis iš aplinkinių audinių. Yra netgi specialus terminas, skirtas apibrėžti, kaip tas diskas maitinasi ir tai priklauso nuo aplinkui esančio druskų santykio, aplinkinės kraujotakos. Kitaip tariant, jeigu mes nejudame, tas diskas dyla ir pilnai susinešioja, nors ant lovos sėdėtume ir labai patogiai įsitaisę. Taigi, judesys yra būtinybė mūsų kūnui. Kaip turime pavalgyti, kvėpuoti, taip turime ir judėti.
Taip pat skaitykite: Apie "Plaukimas Per Audrą"
Pradžia ir reguliarumas
Jeigu žmogus nejuda, jam turi kažką skaudėti: stuburą, gelti sąnarius. Mūsų stuburas yra šimtaprocentinis judesio organas. Todėl kai iškyla klausimas - judėti ar nejudėti - bet kokiu atveju atsakymas būtų vienas: judėti.
Kad ir nuo minėto ėjimo, pradedant nuo paprasčiausio 15 minučių pasivaikščiojimo ryte ir 20 minučių vakare. Jeigu nėra valios pastangų, galima įsigyti šunį. Šuo privers išeiti į gryną orą, nes jis kitaip negali. Kitas būdas - treniruokliai, kurie yra vienas saugiausių būdų aktyvumui didinti. Populiariojoje literatūroje galima rasti palyginimų, kad tai saugiau negu žvejyba, nes žvejojant su kabliuku galima įsidurti į pirštą. Vis dėlto, mano nuomone, treniruoklis nėra taip labai jau sveika. Kartais juokiuosi, kad žmogus, atsėdėjęs visą dieną biure, eina į sporto klubą ir sėda į treniruoklį. Treniruoklis yra gana dirbtinas būdas mankštintis, nors pradiniame etape gali būti labai nesudėtingas ir teikiantis sveikatos. Vėliau patarčiau labiau orientuotis į kitas sporto rūšis, nes treniruoklis be kita ko izoliuoja raumenis. Tai gali vesti link tam tikro raumenų disbalanso - nevienodos raumenų įtampos aplink sąnarį, o tai gali būti nelabai sveika.
Bėgimas gamtoje ar ant takelio
Jei paklausite, kur geriau - gamtoje ar ant bėgimo takelio, sakysiu, kad tik gamtoje. Išskyrus gal tokius atvejus, kai šlapdriba, pašalę. Tuomet galime išnaudoti bėgimo takelį. Tačiau natūralios aplinkos ir gamtos niekas nepakeis.
Sportas auginant vaikus
Norint visada išeitis yra. Išėjus į lauką, kai kūdikis vežimėlyje miega, galima daryti atsispaudimus, pritūpimus, galima šokinėti šokdyne, kitaip pajudėti. Žinoma, poilsio stygius, nemiga kai vaikas sirguliuoja - argumentas. Tačiau kartais neturėjimas sąlygų yra tik pasiteisinimas ir atsikalbinėjimas, nes savo kūnui rasti 15-20 minučių per dieną visada galima, nesvarbu, kad aplinkoje atsirado naujas žmogeliukas. Jeigu žinai, ką ir kaip daryti, visiškai pakanka. Dabar tos metodikos keičiasi, populiarėja vadinamoji japoniška „Tabata“, kai sportuojama tris kartus per savaitę po 10 minučių ir gaunama ne tik fizinio aktyvumo, bet ir metamas svoris. Aišku, šiuo atveju tos 10 minučių fizinio aktyvumo yra labai didelio intensyvumo ir tai ne kiekvienam tinka. Neturint laiko per savaitę pajudant keturis kartus po 20-25 minutes galima ne tik palaikyti gerą fizinę būklę, bet ir gauti treniruojamąjį efektą.
Alternatyvos sportui
Kelionė į darbą ir atgal nėra optimalus sprendimas, nes kartais tas kelias sutampa su judriomis gatvėmis. Apskritai kalbant, minimalaus judėjimo apimtis pagal japonus yra apie 10 tūkst. žingsnių per dieną. Tai nėra mažai: 6-7 kilometrai. Remdamiesi šiais skaičiais kiekvienas galime pasidaryti išvadas.
Saugios sporto šakos
Pirmiausia, aerobinės sporto šakos, kurios nereikalauja įrangos ir kurios visiems prieinamos. Tai ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Su tam tikromis išlygomis, šias sporto šakas gali kultivuoti daugelis.
Mitas apie bėgimą
Ne, tai yra mitas. Žinoma, jei stuburas pažeistas, bėgimas nėra labai sveika. Bet jei stuburas nepažeistas, bėgimas - labai sveika. Po ėjimo tai viena sveikiausių sporto rūšių. Tačiau problema ta, kad daugelis žmonių yra tiek detreniruoti, kad nebegali bėgti ir tai jau pavadinčiau apsileidimu. Tačiau jei apie bėgimą kalbėtume kaip apie fizinio aktyvumo rūšį, jis yra labai saugus ir labai sveikas.
Žaidybinės sporto šakos
Iš saugiausių žaidybinių sporto šakų paminėčiau tinklinį, tenisą, stalo tenisą ar mažąjį tenisą. Visos jos ir gana saugios, ir patrauklios. O štai iš kontaktinių sporto šakų išskirčiau krepšinį, futbolą ir ledo ritulį, kurios savo traumatizmu lenkia daugelį sporto šakų ir profesionaliame ir mėgėjiškame lygmenyje. Kalbant apie mūsų antrąją religiją - krepšinį - reikia turėti omenyje, kad norint jį žaisti jau reikia būti gerai fiziškai pasirengus. Pats krepšinis nėra skirtas fiziniam pasirengimui. Tai reikia žinoti. Neretai manoma, kad tokios kontaktinės sporto šakos kaip karate, kiti Rytų kovos menai, boksas, dziudo, imtynės yra aukšto traumatizmo, tačiau iš tiesų jas galima vadinti vienomis saugiausių, nes kartu dirba geri instruktoriai. Prižiūrint profesionalui šie sportai gali būti saugi fizinio aktyvumo rūšis, turinti gerą sveikatinamąjį efektą.
Sportas ir sportininkai
Svarbu atskirti sportą ir sportuotojus. Pavyzdžiui, moteris, kuri per keturis mėnesius nori atsikratyti 7 kilogramų, sportuoja turėdama konkretų tikslą, todėl gali būti įtraukta į profesionalių sportininkų ratą, nes siekia rezultato. Jeigu žmogus neturi konkrečių tikslų, o tiesiog nori pajudėti, kad geriau jaustųsi, jį galima vadinti sportuotoju. Šios dvi didelėms grupės žmonių turi visiškai skirtingus tikslus, todėl reikalingi skirtingos priežiūros ir žinių lygio.
Pavojingiausios sporto šakos
Paties pavojingiausio sporto pozicijų neužleidžia Šokinėjimas parašiutu, ypač nuo pastatų tiltų ar uolų. Nuo itin pavojingos pramogos kasmet pasaulyje žūsta 5-15 tokių drąsuolių. Kai kuriose šalyse, tarp jų ir JAV, šis sportas uždraustas.
Vis labiau populiarėjantis Nardymas su akvalangu taip pat gana dažnai baigiasi tragiškai: per greitai kylant į paviršių dėl slėgio pasikeitimų gali sutrikti stuburo ir galvos smegenų bei plaučių veikla. Pro šalį plaukiantys alkani rykliai - irgi argumentas.
Kita ypač pavojinga sporto rūšis - Nardymas olose. Hipotermija, tikimybė pasiklysti, prastas matomumas, deguonies trūkumas - tai tik keletas šio neįprasto sporto pavojų. Nuo įprasto nardymo šis skiriasi tuo, kad žmogus ne visada gali iškilti įkvėpti oro. Vien Floridoje, Meksikoje ir Karibuose nuo 1960 m. taip pramogaudami gyvybių neteko daugiau nei 500 žmonių, nemaža dalis jų - instruktoriai.
Kaip rodo patirtis, ne ką mažiau rizikingas banglenčių sportas, ypač, jei šio sporto aistruoliai bando pažaboti milžiniškas bangas. Ekstremalams gresia mirtini pavojai: paskęsti, į uolas susitrenkti galvą, susižaloti su banglente. Kaip sako „Surfline“ atstovas spaudai, „šį sportą gali išbandyti visi, tačiau niekas negarantuoja, kad grįšite į krantą“.
Mūsų platumose tai dar nepopuliaru, tačiau pasaulyje daugėja pamėgusių „gatvės rogutes“: nardymą tarp automobilių, gulint ant riedlentės, kai vieninteliai stabdžiai - kojos. Šia „pramogą“ 8-ajame dešimtmetyje sugalvojo grupelė nuobodžiaujančių Kalifornijos paauglių. „Gatvės rogutės“. Nenorintys, kad ji baigtųsi laidotuvėmis pasirūpina bent jau šalmu ir specialia odine apranga.
Adrenalino mėgėjams paprasto pasivažinėjimo dviračiais nepakanka, jie renkasi BMX: akrobatinius triukus važiuojant dviračiu. BMX - tai ne tik lenktynės, bet ir įvairūs triukai, vertikalios rampos ar lygūs paviršiai. Šio sporto mėgėjams gresia žaizdos, kaulų lūžiai, mėlynės, smegenų sukrėtimai ir panašios traumos, kuriomis, beje, šio sporto aistruoliai didžiuojasi.
Kai kurie dalykai sunkiai įgyvendinami ir tam yra priežastis. Tai tarsi Dievo perspėjimas, kad nekvailiotume. Tačiau yra žmonių, kurie moka didžiulius pinigus už slidinėjimą viršukalnėse, į kurias skraidinama sraigtasparniais. Viršukalnių trasose nėra žmonių, bet apstu sniego. Tačiau jau pats skrydis gali būti pavojingas - daugybė žmonių neteko gyvybių taip ir neišvydę pažadėtųjų trasų.
Dar vienas pavojingas užsiėmimas - rodeo. Beveik toną sveriantis įniršęs gyvulys, kurio pyktį sustiprina ties genitalijomis suveržta virvė, bloškia jojiką į orą. Kritimą ant žemės sušvelnina nebent plonas purvo ir išmatų sluoksnis. Jodinėtojui ant buliaus pasiseka, jei atsiperka tik lūžusiu žandikauliu, raktikauliu ar šonkauliais.
Rizikingu sportu vadinamas ir alpinizmas. Teigiama, jog šešiems Everesto viršūnę pasiekusiems keliautojams tenka apraudoti vieną bendramintį ir pakeliui praeiti daugybę kapų. Kliūtys, sutrukdančios pasiekti viršūnę - hipotermija, nušalimai ir plaučių uždegimai. Kalnuose mirtinai pavojinga gali būti net įprasta trauma, nes ne visada gelbėtojų sraigtasparnis sugeba nutūpti nelaimės vietoje. Iš 1300 į Everestą užkopusių drąsuolių pakeliui žuvo 179. Tiesa, nelaimingų atsitikimų per pastaruosius 20 metų smarkiai sumažėjo.
Kurioziška tai, jog tarp pavojingiausių sporto šakų įsiterpia ir… dalyvavimas rungtynių palaikymo komandoje. Tarp sporto aistruolių kasmet užfiksuojama daugiau nei 20 tūkstančių traumų, „cheerleading“ laikomas daugiausiai traumų moterims sukeliančiu sportu.
Kelionė plaustais kalnų upe taip pat tik iš pažiūros romantiškas užsiėmimas: kai kuriems ši pramoga baigiasi atsitrenkus į uolas, žmonės iškrenta iš plausto ir nuskęsta. Didžiausi pavojai laukia bandant įveikti krioklius. Jų aukštį ir jėgą gali įvertinti tik sėkmingai nusileidusieji.
"My Hero" bendruomenės patirtis: nuo sporto iki sąmoningumo
Erdvus loftas sostinės naujamiestyje dar tik virsta sporto sale, bet jau dabar kiekvieną dieną jame susirenka keli šimtai aktyviai sportuoti nusiteikusių žmonių, ir jų neatbaido nuo grindų vis dar kylančios cemento dulkės. Čia pat esančiame bendruomenės „My Hero“ biure susitinkame su vienu iš jos įkūrėjų treneriu Ignu Bakėjumi. Vyras įeina energingais žingsniais, tvirtai paspaudžia ranką ir atvirai nusišypso.
Pirmas žingsnis - sportas
Svarbiausia - nenorėti visko iškart, nes kuo daugiau bandai apžioti, tuo didesnė rizika paspringti. Tai žino kiekvienas, bent kartą bandęs pradėti gyvenimą iš naujo. „Dauguma sporto paslaugų teikėjų pagauna žmones tą akimirką, kai jie pajunta motyvaciją keistis. Tai daryti vienus pastūmėja naujamečiai pažadai, kitus - pavasaris. Žmogus staiga užsigeidžia sveikai maitintis, sportuoti, atsikratyti žalingų įpročių, - sako I. Bakėjus. - Tokiam labai lengva parduoti metinį abonementą pasiūlius nuolaidą, sudaryti mitybos programą, bet po poros mėnesių, neretai - dar greičiau, ta motyvacija ima blėsti. Žmogus praleidžia vieną, kitą treniruotę, ima atsainiau laikytis mitybos plano ir netrukus vėl grįžta į pradinį tašką, o gal net nukrenta žemiau. Bandė, bet nepasisekė, tad prie visko prisideda ir nusivylimas savimi.“ Po kelių tokių nesėkmingų bandymų dažnas nusprendžia, kad sveikas gyvenimo būdas - ne jam. I. Bakėjaus komandos nariai laikosi kitokio principo - geriau mažesniais žingsniukais, bet tvirtai. Jie neskatina žmonių pirkti metinių abonementų, nesistengia pririšti, nesiūlo nuo pirmos dienos reguliuoti mitybos. „Mes pradedame nuo sporto, - sako treneris. - Puikiai suprantame, kad sportas pradedančiajam kelia stresą: reikia įsigyti aprangą, važinėti į treniruotes, keisti dienotvarkę, sugalvoti, kam palikti vaikus. Atvažiavęs į užsiėmimą irgi vargsti, juk tai papildomas fizinis krūvis, tingėti įpratęs kūnas priešinasi. Per treniruotę sunku, po jos skauda raumenis. Guodžia tik tai, kad jautiesi kažką darantis dėl savęs.“
Kiek kartų ir kaip stipriai sportuoti, pasak trenerio I. Bakėjaus, priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio pajėgumo, tikslų. Vienokia programa sudaroma tiems, kurie nori numesti svorio, kitokia - norintiesiems užsiauginti raumenų, trečia - jei sportuoji tik dėl sveikatos ar norėdamas palaikyti formą. Maždaug po poros mėnesių palengvėja, nes reguliarus sportas tampa įpročiu. Kita vertus, iškyla ir naujų pavojų - blėstant naujumo pojūčiui, silpsta motyvacija. Vienas didžiausių jos priešų - monotonija. Keisti treniruočių pobūdį ir krūvį reikėtų ne vien dėl psichologinių priežasčių. „Iš pradžių užtenka poros treniruočių per savaitę. Kai kūnas prie krūvio įpranta, treniruotės norimo poveikio nebeduoda, - paaiškina treneris. - Tada reikėtų šio to daugiau. Tarkim, du kartus per savaitę aktyviai treniruojiesi - degini riebaliukus, vieną dieną darai jėgos pratimus - jie padeda auginti raumenis, ketvirtą dieną važinėjiesi dviračiu ar bėgioji - tai didina ištvermę. Dar dieną galima skirti tempimo pratimams - jogai, pilatesui. Net greitas pasivaikščiojimas, jei trunka ilgiau kaip 15 min., jau yra sportas.“ Ir kada matyti pirmieji rezultatai? Ignas šypsosi. Jam pažįstamas toks nekantrumas. „Kai pirmąsyk atėjęs žmogus paklausia, per kiek laiko atsikratys nepageidaujamų kilogramų, atsakau, kad per 2 mėnesius. Ilgainiui pats ima jausti savo kūną, mato, kaip jis keičiasi, ir realiai įvertina, ką gali pasiekti, o ko ne. Pats nebenori tų greitų rezultatų, nes supranta, kad tai neretai prasilenkia su sveikata.“
Antras žingsnis - mityba
Kai sportas tampa įpročiu ir nebereikalauja papildomų pastangų, ateina noras daryti dėl savęs kai ką daugiau. Aišku, siekiantieji greitų rezultatų jau nuo pirmos dienos gali ir mitybą kontroliuoti, ir rinktis maksimalų fizinį aktyvumą, bet tada, pasak I. Bakėjaus, ir perdegimo rizika didesnė. „Noras kitaip maitintis ateina savaime, - sako jis. - Žmogus, pasportavęs maždaug porą mėnesių, tarsi pajunta antrąjį kvėpavimą, - pradeda valytis kūnas, mažėja nuovargis, gerėja nuotaika, atsiranda daugiau energijos. Kartu valosi ir mintys, natūraliai užsigeidi sveikesnio, švaresnio maisto. Kai pradedi tilpti į dydžiu ar dviem mažesnius drabužius, pajunti ir azartą - norisi dar ryškesnių pokyčių. Tada pasiūlome mitybos programą.“
Mitybos planas sudaromas pagal individualius žmogaus poreikius, atsižvelgiant į tai, ar jis yra visavalgis, ar vegetaras, ar veganas. Paklaustas, ko siūlytų atsisakyti visiems, Ignas šypteli. „Mes nuolat kalbame apie tai, ko reikia atsisakyti. Tai tikrai neįkvepia, - sako jis. - Užuot svarstę, kaip atsisakyti bandelės, pamėginkime angliavandenių poreikį patenkinti bananais, datulėmis, susiplakime gardų vaisių arba daržovių kokteilį. Kai ne atsisakai, o pakeiti kuo nors geresniu, susiformuoja naujas įprotis. Ir jis pamažu, be didelių pastangų ir prievartos išstumia senus.“
Ignas sako, kad didesnę žalą mėsos nevalgantiesiems daro ne jos trūkumas, o į ką tik išsakytą panašios nuostatos. „Tai veikia psichologiškai, - sako vyras. - Nuolat jaudiniesi, ar ko nors netrūksta, aplinkiniai irgi spaudžia, aiškina, kad atrodai išsekęs. Visa tai patyriau. Pakeitęs mitybą, per porą mėnesių numečiau 12 kilogramų. Dabar suprantu, kad svoris krito, nes valėsi organizmas, bet tada buvo šiek tiek neramu. Be to, kaip tik gimė antras sūnus, kartais naktimis miegodavau vos po tris valandas. Natūralu, kad atrodžiau nekaip. Paskui nurimau - juk pasaulyje gausu žmonių, kurie niekada nevalgė mėsos ir yra visiškai sveiki. Tereikia paieškoti informacijos ir rasi atsakymus į visus klausimus. Augalai turi visko, ko mums reikia, ir tos medžiagos dar geriau įsisavinamos, nes virškinimo sistema neapkraunama sunkiu maistu. Atradau daugybę vertingų produktų. Riešutai, avokadai, ankštinės daržovės, bolivinės balandos, kanapės, daiginti grūdai, želmenys, saulėgrąžų daigai ir kitoks supermaistas suteikia kur kas daugiau energijos nei skrandyje gulintis sunkiai virškinamas mėsos gabalas.“
Ilgainiui Bakėjai atsisakė ne tik mėsos, bet ir kitų gyvūninių produktų - pieno, kiaušinių. „Visa tai, kas susiję su pramonine gyvulininkyste, yra prievarta prieš gyvūnus, jų kankinimas, - įsitikinęs pašnekovas. - Ir kokios energijos gauname iš tokio maisto? Perėjęs prie augalinių produktų pajutau jėgų antplūdį, atrodė - galiu nuveikti daugybę darbų.“
#
tags: #kodel #sportuoti #sveika #samprotavimo #rasinys #destymas