Įvadas
Smurtas sporte yra opi problema, kuri pasireiškia įvairiomis formomis - nuo fizinio smurto varžybų metu iki psichologinio spaudimo ir priekabiavimo. Šis straipsnis apžvelgia smurto statistikos tendencijas Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į smurto prieš vaikus, lyčių nelygybės ir kitas svarbias problemas, susijusias su sporto aplinka.
Smurto prieš vaikus statistikos augimas
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas smurto prieš vaikus atvejų augimas. Palyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, smurto prieš vaikus atvejų išaugo 14 proc. Specialistai atkreipia dėmesį, kad keletą metų trukusi pandemija, gyvenimo ribojimai ir karas Ukrainoje turėjo neigiamą įtaką žmonių psichikos sveikatai, išbalansavo visuomenę ir padidino smurto artimoje aplinkoje riziką, o dažniausiai nuo jo nukenčia vaikai.
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, išaugo bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius - jų šių metų pirmąjį pusmetį sulaukta beveik 2,5 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Nors didžioji dalis vaiko teisių pažeidimų išlieka nesmurtinio pobūdžio, auga beveik visų smurto rūšių skaičiai. Beveik 6 proc. išaugo smurto atvejų. Nuo fizinio smurto dažniau kenčia berniukai. Pernai pirmąjį pusmetį nuo jo nukentėjo 442 berniukai ir 338 mergaitės. Seksualinio smurto atvejų padaugėjo nuo 120 atvejų (99 mergaitės, 21 berniukas) praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 137 atvejų šiais metais. Vis dar sunkiausiai visuomenėje atpažįstama smurto rūšis - psichologinis smurtas, tačiau ir jo fiksuotų atvejų skaičius išaugo nuo 115 atvejų praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 129 atvejų šiais metais.
Manoma, kad smurto prieš vaikus statistika ir toliau augs - tiek dėl atsinaujinusių galimybių lengviau identifikuoti smurto atvejus, tiek dėl suprastėjusios psichikos sveikatos padėties. Todėl būtina skubiai plėsti paslaugų tinklą ir galimybes žmonėms laiku gauti reikiamą pagalbą.
Smurtas artimoje aplinkoje
Policijos duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai fiksuojamas nusikaltimas Lietuvoje po vagysčių. Apie 80 proc. nukentėjusiųjų tokiais atvejais yra moterys. Policijos duomenys rodo, kad 2013 m. pareigūnai apie smurtą artimoje aplinkoje sulaukė apie 21 tūkst. pranešimų, o jau 2016 m. - 29 tūkst. Šiemet per 10 mėnesių policija sulaukė 35 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Gidas renkantis sporto klubą Vilniuje
Statistika rodo, kad 80 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, nors daugiau nužudoma vyrų. Tai rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai yra konfliktas ir moters engimas, kuris pasibaigia konfliktu, o kai kuriais atvejais tai išsirutulioja į buitinį nužudymą. Smurto artimoje aplinkoje priežastys susijusios su socialinėmis problemomis.
Dažnai kaimo vietovėse smurtautojas ir auka yra įpareigoti gyventi atskirai, nors jie gyvena tame pačiame name ir neturi, kur kitur gyventi. Smurtas artimoje aplinkoje - vienas iš prioritetinių nusikaltimų policijos tyrėjų akiratyje. Apie 10 proc. tokių bylų policija į teismą perduoda per dvi paras. Moterims pati nesaugiausia vieta vis dar yra jų namai.
Psichologinis smurtas, seksualinis smurtas, ekonominis smurtas yra visiškai nematomas ir mūsų visuomenėje lieka neatpažįstamas. Tyrimas parodė, kad 60 procentų nukentėjusiųjų asmenų niekur nesikreipia. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys Lietuvoje vis dar nedrįsta ar nesiryžta kreiptis pagalbos į specializuotus centrus.
Smurtas lyties pagrindu sporte
Smurtas lyties pagrindu yra itin skaudi tema sporte. Vos 12 federacijų turi rašytines taisykles ir veiksmų planus, kaip to išvengti ir prieš tai kovoti, ir tik keturios yra integravusios stebėjimo ir vertinimo mechanizmą. Tuo metu ilgalaikiuose planuose lyčių lygybės problemą įtraukusios yra 15 federacijų, o keturios - netgi sudariusios rašytinius įstatus, kokiais tikslais to siekti (krepšinis, futbolas, šaudymas iš lanko ir tekvondo).
Lyčių nelygybė sporte
Lietuvoje sporto industrijos lyderiai yra vyrai. 34 olimpinių sporto šakų federacijos turi 54 viceprezidentus, tik šeši iš jų yra moterys. Kiek geresnė situacija tarp generalinių sekretorių - moterų yra 12. Tuo metu federacijų vykdomuosiuose komitetuose svarbiausius sprendimus priima 17 proc. moterų.
Taip pat skaitykite: Geriausi Hurgados viešbučiai šeimoms
Gana neįprasta moterų situacija yra tarp šalies trenerių: registruotos specialistės sudaro 29 proc., tačiau elitinio lygio - 36 proc. Daugiausiai registruotų trenerių moterų turi dailiojo čiuožimo federacija (30 - tai sudaro 88 proc. visų šios sporto šakos trenerių) ir žolės riedulys (16 - 60 proc.). Tuo metu buriavimas (2) ir regbis (5) neturi nė vienos trenerės, o ledo ritulyje 46 vyrai sudaro net 98 proc. trenerių.
Tarp visų Lietuvos atletų 35 proc. sudaro moteriškos lyties atstovės, bet džiaugsmo kelia besikeičiančios tendencijos - jaunesnių nei 18 metų kategorijoje sportininkų gretose merginos sudaro 37 proc., kai vyresnių nei 18 metų yra tik 30 proc.
Moterų mažuma ir sporto žiniasklaidoje. Štai Rio de Žaneire ir Pjongčenge tarp per LTOK akreditavusių spaudos reporterių ir fotografų nebuvo nė vienos moters.
LTOK akcentuoja ne tik vienodą moterų ir vyrų skaičių sporto varžybose, bet ir tai kur kas platesnė tema, aprėpianti trenerių, aptarnaujančio personalo, moterų skaičių vadovaujančiose pozicijose. Tai tema, liečianti priekabiavimą, trenerių-auklėtinių elgseną, patyčias, psichologiją, pasirinkimo teisę ir net atletų, ypač moterų, įvaizdį, jų rodymą ar atvaizdo naudojimą žiniasklaidoje.
LTOK veikla kovojant su smurtu ir lyčių nelygybe sporte
Kovodamas už vienodas lyčių galimybes sporte LTOK partnerio teisėmis dalyvauja projektuose, kuriais siekiama kovoti su priekabiavimu ir smurtu lyčių pagrindu, rengia aktyvias kampanijas, kuriomis skatina merginas aktyviai sportuoti, bei moterų specialisčių tobulinimo kursus. Be to, kasmetiniuose LTeam apdovanojimuose nuo 2014 metų atskirai renkami geriausias metų sportininkas ir sportininkė. Šiuose rinkimuose jau atsirado ir papildomos „Metų trenerės“ ir „Metų moterų komandos“ nominacijos. Be to, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto skiriamų stipendijų sportininkėms moterims kiekis sudaro 42 proc.
Taip pat skaitykite: Egipto viešbučiai Hurgadoje
Iniciatyvos kurčiųjų sporte
Lietuvos klausos negalią turintys sportininkai pasiekė rekordiškų rezultatų. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas siekia, kad apie girdėti negalinčius sportininkus ir jų pergales kuo garsiau išgirstų visi kiti. 2023 metais Lietuvos kurtieji sportininkai iškovojo 17 medalių Europos ir Pasaulio čempionatuose 7 įvairiose sporto šakose. Aktyviai sportuojantys kurtieji renkasi įvairias sporto šakas, populiariausia sporto šaka yra krepšinis. Populiarus ir badmintonas, kurtieji turi graikų ir romėnų imtynių pasaulio čempioną. Europos ir pasaulio rekordus kurtieji lietuviai gerina ir lengvosios atletikos srityje.
Vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiai
2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai. Pritaikius naujai įsteigtą laikinosios priežiūros institutą, 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. daugiau, nei 2019 metais.
Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.
Smurto atvejų mažėjimas karantino metu
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Manoma, kad dėl prarastų informacijos šaltinių - ugdymo, gydymo įstaigų, dienos centrų - apie dalį vaiko teisių pažeidimų nebuvo sužinota.
Vaikų globa Lietuvoje
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. 2020 metais laikinai globojama buvo 850 vaikų. Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. 2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių. 2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t.y. 61 procentas) ir 29 vaikai -užsienyje (t.y. 39 procentai).
Įvaikinimo ir globos skambučių linija
Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu laikinai globojami 1037 vaikai, kuriems nesant galimybių sugrįžti į šeima reikės suaugusiųjų, kurie nuolat galėtų globoti šiuos vaikus. Nuo šiol papildomai arba po darbo valandų bus galima konsultuotis pradėjusioje veikti Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje.
tags: #kokiame #sporte #smurto #daugiausia