Pradedant sportuoti, organizme vyksta daugybė pokyčių - nuo fiziologinių iki emocinių. Daugelis žmonių po 4 savaičių pradeda jaustis ir atrodyti kitaip. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie konkretūs pokyčiai vyksta organizme po mėnesio reguliarių treniruočių, ir kodėl verta tęsti pradėtą veiklą.
Pirmieji Žingsniai: Kaip Teisingai Pradėti?
Sveikatingumo klubų grupinių treniruočių vyr. trenerė Vilma Brinec pataria pradėti nuo mažų žingsnelių. Net ir didžiausi pasiekimai prasideda nuo paprasčiausio ėjimo. Kasdienis apėjimas aplink namą, lifto iškeitimas į laiptus, kelionė į darbą ar parduotuvę pėsčiomis - visa tai yra puiki pradžia. Pradedantiems judėti vyresniame amžiuje, puikiai tiks pasivaikščiojimas parke ar ėjimas nelygiais paviršiais su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Visgi, V. Brinec nerekomenduoja pradėti nuo bėgimo, nes tam reikalingas ir tinkamas fizinis pasirengimas, ir žinios.
Svarbu įvertinti savo jėgas. Kiekvieno žmogaus galimybės yra skirtingos, todėl ir krūvis turėtų būti parenkamas individualiai. Optimalu pradėti nuo 2-3 kartų per savaitę, 45-60 minučių trunkančių treniruočių. Jei savijauta gera, krūvį galima didinti jau antrąją užsiėmimų savaitę. Svarbu nepersistengti, nes per didelis krūvis anksčiau ar vėliau mažina motyvaciją ir sukelia „perdegimą“. Sportuojant svarbu ne krūvio dydis, o jo tinkamumas žmogaus organizmui ir stabilus progresas.
Ilgalaikiai Tikslai Vietoj Trumpalaikių Rezultatų
Dažnai pradėję sportuoti norime „įlįsti į džinsus“ ar „pasiruošti maudynių sezonui“, tačiau tai atneša tik trumpalaikius rezultatus. Nors daugelio žmonių siekiai tokie pat - sveikai jaustis ir gerai atrodyti, skirtingų tipų žmonės savo tikslų siekia nevienodai. Vieniems reikia priprasti, išbandyti ir iš lėto atrasti sau tinkamiausią sporto rūšį. Tokiems žmonėms pokyčiai vyksta natūraliai, beveik be jokio išankstinio tikslo turėjimo. Kitiems labai patinka iššūkiai ir staigūs pokyčiai. Būtent pastariesiems svarbu suvaldyti lūkesčius ir užsibrėžti konkrečius ilgalaikius tikslus.
Sporto psichologė A. Žemaitytė teigia, kad visų pirma tikslai atsiranda iš noro. Tuomet lengviau pavyks išsikelti tikslą, susidėlioti žingsnius, kaip jo sieksite, ir judėti jo link. Ypač sunkiais momentais reikia sau priminti, kodėl pasiryžote keistis. Kad ir koks tikslas būtų pasirinktas, labai svarbu, kad pats žmogus rastų sau svarbių argumentų, kodėl verta sportuoti. Matant, kaip artėjama prie tikslo, visuomet didėja motyvacija tęsti tai, ką pradėjai. Dėl to išsikeltas tikslas jau yra pusė darbo. Geras tikslas yra tas, kuris pasiekiamas ir išskaidomas į mažesnius, pakopinius tikslus, pavyzdžiui, prisiversti atsikelti anksti ryte iš lovos ir nuvykti į sporto salę, arba po darbo skirti 30 minučių pasivaikščiojimui.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką
Jei nežinote, kaip išsikelti tikslus, paklauskite savęs, ko gyvenime esate norėję? Galbūt norėjote išlaikyti egzaminą, susitaupyti pinigų brangiam pirkiniui, nuvykti į tolimą šalį ar pan. Noras ir yra mūsų aktualusis tikslas. Tada įsivertiname, ką turime padaryti, kad noras išsipildytų, ir nuosekliai įgyvendiname susidarytą ilgalaikį veiksmų planą.
Ką Daryti Po Mėnesio Reguliaraus Sporto?
Po mėnesio reguliaraus sporto kūnas patiria daugybę teigiamų pokyčių - tiek fiziškai, tiek emociškai. Pažvelkime detaliau:
- Pagerėjusi savijauta ir energija: Net ir minimalus fizinis aktyvumas (3 kartai per savaitę po 30 min) gali sumažinti streso lygį, pagerinti nuotaiką dėl endorfinų („laimės hormonų“), padidinti energijos lygį kasdienėje veikloje ir pagerinti miego kokybę. Daugelis žmonių sako, kad po mėnesio sporto jie pabunda ryte žvalesni ir lengviau įveikia kasdienes užduotis.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprėjimas: Reguliarios treniruotės, ypač kardio (bėgimas, dviračio minimas, greitas ėjimas), stiprina širdį. Po 4 savaičių galima pastebėti sumažėjusį ramybės pulsą, pagerėjusią ištvermę (pvz., lengviau užlipti laiptais) ir geresnę kraujotaką. Šie pokyčiai mažina širdies ligų riziką ir ilgainiui prisideda prie ilgaamžiškumo.
- Stiprėjantys raumenys ir pagerėjusi laikysena: Po mėnesio jėgos arba kūno svorio treniruočių gali pradėti ryškėti raumenų kontūrai (ypač jei mažėja riebalinis sluoksnis), stiprėja laikysenos raumenys - atsitiesi, vaikštai tvirčiau, pagerėja sąnarių stabilumas ir mobilumas. Net jei vizualiai dar daug nepasikeitė, tavo kūnas jau dirba kitaip - efektyviau, stabiliau, stipriau.
- Greitesnė medžiagų apykaita: Treniruotės stimuliuoja raumenis, o raumenys net ir ramybės būsenoje sudegina daugiau kalorijų nei riebalai. Todėl gali pradėti mažėti svoris arba apimtys, kūnas efektyviau naudoja energiją, sumažėja „apsunkimo“ pojūtis po valgio.
- Pagerėjusi smegenų veikla: Fizinis aktyvumas gerina ne tik kūną, bet ir protą. Po mėnesio sporto pagerėja dėmesio koncentracija, greičiau sprendi užduotis, jauti mažiau nerimo ar nuotaikų svyravimų. Ypač naudingi yra pratimai lauke arba treniruotės su ritminiu kvėpavimu (pvz., bėgimas, plaukimas, joga).
- Matomi kūno pokyčiai: Priklausomai nuo pradinės formos ir treniruočių intensyvumo, po mėnesio galima tikėtis kūno pokyčių. Svorio pokytis gali būti nuo -1 kg iki -4 kg (jei derinama su mityba), riebalų procento mažėjimas - 1-3%, raumenų jėgos padidėjimas - 10-30% (ypač pradedantiesiems), mažėjanti juosmens apimtis, stangresni raumenys.
Mitybos Režimas: „Auksinės Taisyklės“
Stebuklinga dieta neegzistuoja. Dauguma pokyčių, kuriuos sukelia populiariosios „2 savaičių sriubų“ ar „jokių angliavandenių“ dietos, yra trumpalaikiai. Tokie eksperimentai su mityba tik suteikia organizmui papildomą stresą ir nekeičia įpročių. V. Brinec siūlo savo kasdienybėje įvesti kelias auksines taisykles ir jau labai greitai galėsite džiaugtis padailėjusiomis kūno linijomis - gerkite pakankamai skysčių, valgykite dažnai, tačiau po nedaug ir kuo įvairesnį maistą, į savo valgiaraštį įtraukite kuo daugiau organizmą šarminančių produktų, tokių kaip kanapių sėklos, bolivinė balanda, rugiai, burnotis, moliūgai, cukinijos, obuoliai, kriaušės, salotos, agurkai, mangai, beveik visos uogos, žalumynai (krapai, petražoles ir pan.).
Kaip įmanoma dažniau rinkitės šviežią, vietinį, ekologišką, genetiškai nemodifikuotą maistą. Taip pat nevalgykite porą valandų iki einant miegoti, o pusryčiaukite ne vėliau nei valanda nuo pabudimo. Svarbiausia, kad sveika mityba netaptų kančia - net ir sveikuose produktuose galite atrasti asmeninių „perliukų“ - pavyzdžiui, saldumynus keisti datulėmis, džiovintais vaisiais, riešutais, o vietoje kvietinių miltų rinktis speltos. Beje, alkoholį, pridėtinį cukrų ir greitąjį maistą turėtumėte iš savo valgiaraščio išbraukti be jokios sąžinės graužaties.
Motyvacija: Kaip Jos Neprarasti?
Sportas - ne kančia, už kurią reikia apdovanojimo. Nereiktų susieti apdovanojimų su sporto pasiekimais. Atraskite sau tinkamą sveikatingumo, sporto veiklą, kuri pati būtų kaip apdovanojimas ir nereikėtų po jos savęs guosti kitomis veiklomis ar persivalgymu.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti riedlenčių guolius?
Visgi, siekiant sportinę veiklą paversti kasdiene, reikia mokėti pakurstyti motyvaciją. Kuo daugiau motyvų, kaip rodo tyrimai, tuo geriau. Ar tai būtų motyvas susitikti su draugais, ar susipažinti su naujais žmonėmis, ar sau pažadėti per sporto užsiėmimą pasidaryti asmenukę ir ją įsikelti į socialinius tinklus - tinkamos visos priemonės. Svarbiausia - nuvykti planuotu laiku iki sporto vietos, atsidaryti duris, o toliau - jau esi procese. Kartais atrodo absurdiška, bet kai kuriems žmonėms sunkiausia yra ne sportuoti, o skirti laiko sportui ir kelionei iki vietos.
Apšilimas ir Tempimai: Būtina Sporto Rutinos Dalis
Dėl neteisingai paskirstomo fizinio krūvio daugelio žmonių kūnai yra praradę balansą, vieni raumenys gali būti sutrumpėję, patiriantys įtampą, kiti - neaktyvuoti, neturintys tonuso. Apšilimas ir tempimai - neatsiejama sporto rutinos dalis. Vien jėgos pratimai ar ištvermės treniruotės niekada nepadės išlaikyti tinkamo kūno balanso ir geros savijautos. Tad prieš treniruotę nevalia praleisti apšilimo ir skirti ypatingą dėmesį tempimo pratimams. Svarbus skirtingų treniruočių tipų kombinavimas, o dažnai užmirštami apšilimo, mobilumo ir tempimo pratimai turėtų būti lygiavertė fizinės veiklos dalis.
Dažniausios Klaidos Pradedant Sportuoti
Didžiausia pradedančiųjų sportuoti klaida, trenerės V. Brinec nuomone, yra atidėliojimas. Nesvarstykite - imkite ir darykite. Svarbu suvokti, kad ne fizinė veikla yra kažkas naujo ar neįprasto, o atvirkščiai - pasyvumas nėra norma. Nereikia apie sportą galvoti kaip apie naują gyvenimo etapą. Fizinė veikla - tai grįžimas prie gamtos nulemto, teisingo gyvenimo būdo.
Taip pat didelė klaida, kai žmonės, atėję į sporto salę, galvoja, kad jie viską gali patys. Rekomenduojama visiems, kurie pirmą kartą ateina į sporto salę, nusisamdyti trenerį ir su juo praleisti bent 6-10 treniruočių, išmokti pačius pagrindinius pratimus, kaip juos taisyklingai atlikti, kaip sportuoti. Nereikia pradžioje forsuoti. Reikia pradėti palaipsniui. Didelė klaida, kai iš viso nieko nedarę žmonės atėję į sporto salę sportuoja penkis šešis kartus per savaitę, atlieka nežmonišką kiekį kardio treniruočių ir dar sugeba nueiti į treniruoklių salę, grupinius užsiėmimus. Be to, dar prasideda visokie badavimai. Tai sukelia didžiulį stresą organizmui, priveda prie kitų problemų, prie sveikatos problemų. Dažniausiai tokie žmonės, iš tikrųjų, nutrūksta nuo grandinės, po mėnesio nustoja sportuoti, nes pervargsta. Jiems trūksta maisto, kurį buvo pripratę valgyti, nes jie ne palaipsniui nustojo tą maistą valgyti, o iš karto. Tada viskas grįžta „jo-jo“ žaisliuko efektu.
Jei sunku užmigti, jei atėję į salę jaučiate, kad jau neturite jėgų, jeigu sunkiai keliatės, jeigu vakare nuolat norite saldumynų, tai yra vieni iš požymių, kad persistengiate. Pradėjus sportuoti, rekomenduojama taikytis į tris keturis treniruotes per savaitę, sportuojant su svoriais, treniruokliais. Mitybą taip pat reikia sutvarkyti. Pradžioje - išsivalyti nuo nesveiko maisto, nuo perdirbto maisto, nuo saldumynų, cukraus. Nereikėtų skaičiuoti kalorijų. Tiesiog reikia susitvarkyti mitybą ir palaipsniui įvažiuoti į tą režimą, pažiūrėti, ar iš tikrųjų tinka.
Taip pat skaitykite: Sporto organizacijų paslaugų ypatumai
Pagrindinis dalykas, norint pradėti sveikiau gyventi, tiesiog pradėti ruošti maistą namuose, atsisakyti padažų, kuriuos esame įpratę pirkti - kečiupas, majonezas… Tai mūsų organizmui visiškai nenaudingi produktai.
Tyrimai Sportuojantiems: Ar Jie Būtini?
Sportas padeda jaustis geriau, išlaikyti gerą nuotaiką ir energingumą. Vis dėlto mūsų organizmui sportas reiškia tam tikrus pokyčius, kurie gali lemti medžiagų disbalansą ar sukelti kitus pakitimus. Norint pasiekti puikių sportinių rezultatų nealinant sveikatos, reikia subalansuoti tiek mitybą, tiek treniruočių ir poilsio režimus, o geriausias būdas tai padaryti - tyrimai sportuojantiems.
Tyrimus, skirtus sportuojantiems, sudaro įvairūs testai, kurių metu tikrinami skirtingi rodikliai. Pagal juos nustatoma, kokių medžiagų organizmui trūksta, koks treniruočių ir poilsio režimas yra efektyviausias. Sportuoti rekomenduojama visiems, siekiantiems palaikyti aktyvumą ir gerą savijautą, tačiau pasiekti šių tikslų padeda tik subalansuota sporto programa. Dėl šios priežasties tiek pradedantiems sportuoti, tiek jau aktyviai sportuojantiems rekomenduojama atlikti tyrimus.
Tyrimai sportuojantiems padeda išvengti raumenų patempimo, širdies perkrovos, palaikyti tinkamą vitaminų ir mikroelementų balansą organizme. Siekdami geresnių rezultatų, daugelis sportininkų naudoja įvairius maisto papildus, tačiau pernelyg didelis jų kiekis gali pakenkti tokiems organams kaip kepenys ar inkstai. Tik gydytojas, remdamasis tyrimų rezultatais, gali suteikti pagrįstas rekomendacijas dėl maisto papildų vartojimo sportuojant.
Dažniausi Simptomai Sportuojantiems ir Kaip Juos Įveikti
Tiek aktyviai sportuojant, tiek pradedant sportuoti ar grįžtant prie sportinės veiklos gali varginti įvairūs simptomai, kurie ne tik trukdo siekti sportinių rezultatų, bet ir kelia nerimą. Tyrimai sportuojantiems yra subalansuoti į pagrindinius rodiklius ir padeda nustatyti simptomų priežastis.
- Raumenų skausmas: Daugelis pradedančių sportuoti žmonių, o taip pat ir profesionalūs sportininkai susiduria su raumenų skausmu. Jis gali būti juntamas dėl pervargimo, organizmo patiriamo streso, pernelyg intensyvios treniruočių programos ir kitų veiksnių. Tiksliai nustatyti raumenų skausmo priežastį galima tik remiantis tyrimų rezultatais. Jaučiant raumenų skausmą yra rekomenduojama atlikti rentgenografiją, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuris leis atskleisti šio skausmo kilmę.
- Bendras silpnumas: Šį simptomą gali lemti tam tikrų medžiagų ar mikroelementų trūkumas organizme. Nėra kito būdo išsiaiškinti, ko organizmui trūksta - šiuo tikslu atliekami tyrimai sportuojantiems, kurių metu tikrinami tam tikri rodikliai. Norint pasiekti puikių rezultatų ir džiaugtis puikia savijauta, rekomenduojama periodiškai stebėti svarbiausius rodiklius. Sportuojančiam organizmui reikalinga subalansuota mityba, tačiau net jei ir atrodo, kad maitinatės tinkamai, be tyrimų neįmanoma žinoti, ar organizmas pasisavina pakankamai medžiagų.
- Mėšlungis: Šis simptomas rodo tam tikrų mikroelementų trūkumą organizme. Į mėšlungį negalima numoti ranka, nes jis stipriai padidina įvairių raumenų traumų riziką sportuojant ir gali sukelti didelį skausmą. Atlikus tyrimą paaiškės, kokių mikroelementų ir vitaminų stinga, tad gydytojas galės rekomenduoti būdą, kaip papildyti jų atsargas.
- Troškulys: Intensyviai sportuojant organizmas praranda daug skysčių, tad būtina atkurti jų balansą. Svarbu visų treniruočių metu vartoti pakankamą kiekį vandens, net ir nejaučiant troškulio. Negaudamas pakankamai skysčių organizmas gali dehidratuoti, o tuomet kyla rizika kitoms sveikatos problemoms. Visada pasimėgaukite vandeniu treniruotės metu, net jei tuo metu ir nejaučiate troškulio. O jei troškulys kankina nuolat, gali būti, kad trūksta tam tikrų medžiagų - tai išsiaiškinti padės tyrimai sportuojantiems.
- Galūnių tirpimas: Nesvarbu, sportuojate ar ne, galūnių tirpimas yra rimtas signalas. Bendruoju atveju šis simptomas gali būti susijęs su užspaustais nervais, reumatoidiniu artritu, cukriniu diabetu ar net perspėti apie trombus ir artėjantį insultą. Tyrimai sportuojantiems padeda tiksliai nustatyti galūnių tirpimo priežastis ir jo išvengti. Priklausomai nuo nustatytos priežasties, gydytojas patars, kokius pratimus ir treniruočių intensyvumą pasirinkti. Galūnių tirpimas, ypač intensyviai sportuojant, gali pasireikšti dėl tam tikrų vitaminų ar mikroelementų trūkumo, tačiau norint įsitikinti, yra būtina atlikti tyrimus.
- Mieguistumas po sporto: Sportuojant ir siekiant rezultatų labai nesunku persistengti. Vis dėlto to daryti nereikėtų, net mieguistumas po treniruotės rodo, kad pernelyg didelis krūvis tenka vidaus organams: širdis, plaučiai, inkstai, kepenys. Ilgainiui tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kurios ne tik trukdys sportuoti, bet ir turės neigiamą poveikį bendrai savijautai. Dėl šios priežasties būtina subalansuoti treniruočių metu gaunamą krūvį, laikytis darbo ir poilsio režimo.
- Neįprastai didelis prakaitavimas: Jei pastebėjote didelį prakaitavimą, gali būti, kad sutriko hormonų balansas. Atlikus tyrimus paaiškės, kodėl organizme yra disbalansas ir kaip jį ištaisyti. Atkreiptinas dėmesys, kad šios problemos nepadės išspręsti joks medikamentinis gydymas ar kosmetinės priemonės - pirmiausia reikia pašalinti šio simptomo priežastį.
Kokius tyrimus rekomenduojama atlikti?
Aktyviai sportuojantiems yra rekomenduojami įvairūs tyrimai, tačiau jų gausoje sudėtinga susigaudyti. Kokius tyrimus atlikti tikslingiausia, gali patarti konsultuojantis gydytojas. O jei norite pasitikrinti profilaktiškai, siūloma rinktis bazinę tyrimų programą - tai tyrimai sportuojantiems, kurie apima pagrindinių rodiklių ištyrimą, informatyvius kraujo, širdies ir kitus tyrimus. Ši programa yra skirta visiems užsiimantiems aktyvia fizine veikla: nuo pradedančiojo mėgėjo iki profesionalaus sportininko.
Savo organizmo stebėjimas padeda ne tik pasiekti geresnių rezultatų, bet ir užtikrinti gerą fizinę organizmo būklę. Tačiau prisiminkite, kad organizme nuolat vyksta pokyčiai, todėl profilaktiniai tyrimai sportuojantiems yra rekomenduojami atlikti periodiškai. Pokyčius gali lemti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, mitybos pokyčiai, treniruočių intensyvumas, sporto šakos pasirinkimas, traumos ir kt.
Farmacininko Patarimai Pradedantiesiems Sportininkams
Prasidėjus pasaulinei pandemijai, nuobodžiaujantys ir iš biuro į namus persikėlę žmonės atrado save sporte. Tačiau daugėjant savamokslių sportininkų, didėja ir traumų skaičius. Farmacininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė pasidalijo naudingais patarimais pradedantiesiems sportininkams, kurie padės išvengti traumų ir pasiekti geresnių rezultatų.
- Venkite treniruotis savarankiškai: Svarbiausia yra įvertinti savo kūno ribas ir aplinkos veiksnius. Dažniausiai traumos ištinka, kai žmonės pervertina savo galimybes - svarbiausia klausytis savo kūno. Visiems naujokams patartina susirasti kompetentingą trenerį. Neturintiems tokios galimybės rekomenduojama pradėti nuo paprastesnės veiklos, tokios kaip vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu. Dažniausiai traumos ištinka, kai nepatyręs žmogus sportuoja netaisyklingai arba pervertina savo galimybes. Sportas yra rimtas ir ne kiekvienam iškart įkandamas mokslas.
- Sekite savo pulsą: Tobulėjančių technologijų dėka, šiandien aktyvių treniruočių metu galime fiksuoti savo širdies ritmą. Sekdami savo pulsą ir stebėdami savo kūno reakciją į krūvį, galime pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį. Ypač svarbu pulsą sekti pradedantiesiems sportuoti, sergantiems lėtinėmis ligomis ar nėščiosioms. Širdies dūžiai gali išduoti tam tikras nežinomas ligas ir nubrėžti galimybių ribas. Pulso sekimas padeda stebėti ir progresą. Matydami, kaip širdis reaguoja į krūvį, žmonės susikuria tam tikrą saugumo jausmą ir žino, kada sustoti. Sporto pradinukams širdis šokinėja itin neproporcingai, tačiau kūnui reikia laiko prisitaikyti prie kintančių veiksnių organizme. Kartais padažnėjusį pulsą lemia ir kitos pasislėpusios sveikatos problemos, todėl prieš pradedant sportuoti verta pasitarti su gydytoju.
- Kelkite sau iššūkius: Nutarus keisti gyvenimo būdą ir pradėjus sportuoti - nepakaks vien nusipirkti nepriekaištingą sportinę aprangą ir sporto klubo abonementą. Teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Pradedantiesiems sportininkams reikia ypač įdėmiai stebėti savo kūną ir sveikatą, nes dažna trauma sporto metu ištinka būtent per nepatyrimą. Pirmąjį mėnesį rekomenduojama išlaikyti stabilų krūvį ir stebėti kūno reakcijas. Po mėnesio vertėtų didinti atstumą arba tempą, tuo pačiu sekti širdies pulsą ir stebėti sveikatą. Sportuojant didinti krūvį ir kelti iššūkius yra būtina - tai neatsiejama sporto ir sveikos gyvensenos dalis. Reguliariai ir intensyviai sportuojant, bet nekeliant krūvio - naudos nebus, nes kūnas tiesiog prisitaikys. Krūvio didinimas sporte sukelia emocinį pasitenkinimą bei stiprina imunitetą, tai būtina norint tobulėti.
- Traumų prevencija: Sporto metu traumas patiria ir mėgėjai, ir profesionalai. Dažniausiai jos priklauso nuo sportuojančio pasirengimo ir fizinės formos. Tačiau kartais traumos ištinka ir netikėtai, ypač komandinėse sporto šakose. Patempus raumenį, nikstelėjus čiurną ar kitos traumos atveju, patariama nedelsiant nutraukti treniruotę. Pirmąją dieną būtina šaldyti sužeistą kūno dalį ir naudoti uždegimą mažinančius tepalus. Sužeistą kūno vietą reikėtų pakelti aukščiau. Jeigu skausmas nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją traumatologą.
- Subalansuota mityba: Kita neatskiriama sveiko kūno ir sporto dalis - subalansuota mityba. Maisto papildai sportuojantiems yra nebūtini, tačiau pastiprinti organizmą vitaminais vertėtų. Be subalansuotos mitybos nebus ir rezultatų, „teisingas maistas“ gerina sveikatą ir suteikia energijos. Reguliariai sportuojant, bet nevalgant visaverčio maisto - gali užklupti ligos, silpnėti imunitetas ir ypač dažnėti traumos. Rekomenduojama valgyti nuo trijų iki penkių kartų per dieną.
- Vandens svarba: Sporto metu mes prakaituojame ir iš organizmo išvarome toksinus. Rekomenduojama gerti vandenį vėliausiai pusvalandį prieš treniruotę, kitu atveju kyla galimybė apsunkti ir padaryti treniruotę sudėtingesne. Prakaituodami mes netenkame elektrolitų, kai kuriems siūloma gerti juos po treniruotės. Nereikėtų to daryti nepasitarus su šeimos gydytoju ar profesionaliu treneriu. Reikėtų pasidaryti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ko trūksta būtent jūsų organizmui.
Kraujo Tyrimai Sportuojantiems: Ką Reikia Žinoti?
Vienas pagrindinių kraujo tyrimų, dažnai atliekamas ir šeimos gydytojo kabinete - yra bendras kraujo tyrimas. Svarbus yra gliukozės tyrimas, visuomenėje žinomas kaip „cukraus kiekis kraujyje“. Fiziškai aktyvus žmogus iš gliukozės tyrimo sužino, ar su maistu gaunamų angliavandenių kiekis fiziniam krūviui yra pakankamas. Aukštos gliukozės reikšmės gali reikšti cukraligę, t.y., cukrinį diabetą. Žemos reikšmės nustatomos, jeigu su maistu negaunama užtektinai fiziniam krūviui reikalingų angliavandenių.
Norint suprasti ar fizinis krūvis atitinka pajėgumą, ar aerobinis ar anaerobinis treniruotės balansas tinkamas kūnui ir ar organizmui suteikiama pakankamai poilsio, reiktų atlikti kreatinkinazės kraujo tyrimą. Padidėjusią kreatinkinazės reikšmę gali lemti per didelė raumenų apkrova arba traumos. Dar vienas, šlapalo, tyrimas nurodo, ar inkstų veikla yra normali. Tačiau nukrypimai nuo normalių reikšmių gali reikšti, kad treniruotės stipriai pažeidžia raumenis.
Saikingas AST (aspartataminotransferazės) pakilimas gali reikšti skeleto raumenų ligas, traumas ar per didelį fizinį krūvį. Todėl neverta atlikti AST tyrimo iškart po varžybų, verčiau palūkėti bent porą dienų. Svarbu peržvelgti savo treniruočių programą ir užtikrinti pakankamai poilsio, prireikus įterpti aerobinių ir sumažinti jėgos treniruočių.
Vienas svarbiausių rodiklių sportuojančiam žmogui yra kalcis, mineralas, reikalingas normaliam kaulų vystymuisi, raumenų spazmams išvengti (mėšlungiui), endokrininės ir hormoninės sistemos palaikymui. Neatsiejamas nuo kalcio yra magnio tyrimas. Magnio trūkumas lemia raumenų silpnumą ir traukulius.
Organizmui svarbi ir geležis, reikalinga širdies, raumenų ir nervinio audinio veiklai. Pirmieji geležies trūkumo simptomai yra nuovargis, išblyškusi oda ir gleivinės, širdies ritmo sutrikimai, bendras silpnumas ir sąnarių skausmas, trapūs nagai ir t.t. Geležies atsargas parodys feritino tyrimas.
Sportuojant ypatingai reikalingas vitaminas D, ir ne tik kaulams ir raumenims, bet ir normaliai širdies veiklai, kraujospūdžio palaikymui, kraujo krešėjimui, imunitetui ir stabiliam nervų sistemos funkcionavimui. Pakankamas vitamino D lygis padeda didinti raumenų masę, jėgą, gerina reakcijos laiką, koordinaciją ir atsparumą. Tyrimai rodo, kad tiems žmonėms, kurių vitamino D lygis organizme yra pakankamas, pavyksta pasiekti didesnį šuolio aukštį ir sumažėja sportinių traumų tikimybė. Prieš pradedant vartoti vitamino D preparatus reikėtų įsitikinti, kad vitamino D tikrai trūksta ir atlikti vitamino D tyrimą.
Vidutinišku intensyvumu sportuojančiam žmogui minėtus tyrimus rekomenduojama atlikti kartą metuose, taip į galimas sveikatos problemas bus sureaguota tinkamu metu.