Krepšinis - tai ne tik sportas, bet ir aistra, drama, ir kartais - puiki terpė komedijai. Šiame straipsnyje panagrinėsime filmus, kuriuose krepšinio aikštelė tampa ne tik kovos arena, bet ir šmaikščių situacijų bei juokingų personažų epicentru. Nuo dokumentinių filmų, atskleidžiančių užkulisius, iki vaidybinių komedijų, parodijuojančių sporto pasaulį, krepšinis kine gali būti labai įvairus ir linksmas.
"Kita svajonių komanda": Triumfas ir humoras
Šis filmas nukelia į legendines 1992 m. olimpines žaidynes Barselonoje, kuriose Lietuvos krepšininkai iškovojo bronzą. Tai istorija apie laisvės siekį prieš 20 metų, kur krepšinis vaizduojamas kaip svarbi šio reiškinio dalis. Tai JAV sukurtas filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas lietuvis.
Filmo pasakojimo ašis - legendinės 1992 m. olimpinės žaidynės Barselonoje, kuriose mūsų krepšininkai iškovojo bronzą ir paliko neišdildomą pėdsaką valstybės bei krepšinio istorijoje. Tokių krepšinio žvaigždžių, kaip Šarūnas Marčiulionis bei Arvydas Sabonis vedina, ši olimpinė krepšinio rinktinė Barselonoje pirmą kartą žaidė už Lietuvą. Iš komunizmo pančių ką tik išsivadavusiai mūsų šaliai krepšininkų pergalė tapo simboliniu įrodymu, jog esame verti būti nepriklausomų valstybių žemėlapyje. Lemiamos rungtynės dėl olimpinės bronzos prikaustė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio dėmesį. Juk krepšinio aikštelėje tąkart Lietuva grūmėsi su buvusia Sovietų Sąjunga - šalies engėja nuo 1940 metų. Biblinei Deivido kovai su Galiotu prilygstančios rungtynės krepšinį pakylėjo į aukštesnį lygmenį - tai buvo ne tik žaidimas, bet ir mažos šalies politinio bei kultūrinio identiteto išraiška.
Patiems rinktinės krepšininkams ši pergalė taip pat reiškė daug. Tiesa, sportine prasme, jie turėjo ir didesnių pasiekimų - 1988 metais Seulo olimpiadoje iškovojo pirmąją vietą. Tačiau aukso medaliai A. Saboniui, Š. Marčiulioniui, R. Kurtinaičiui, V. Chomičiui ir kitiems lietuviams tąkart buvo užkabinti skambant Sovietų Sąjungos himnui - jie žaidė už svetimą valstybę. 1992 metais Barselonoje mūsų krepšininkai pirmą kartą laurus nuskynė savo tėvynės - Lietuvos - garbei. Filme „Kita svajonių komanda“ atskleidžiama dramatiška legendinės 1992 m. rinktinės kelionė į šlovės viršūnę ir dar daugiau: pasakojama, kaip šis žaidimas padėjo išlikti Lietuvos tremtiniams Sibire, kaip mūsų elitiniai sportininkai turėjo tenkinti komunistų valdžios užgaidas, kaip juos sekdavo KGB ir kitų įdomių istorijų. Paliečiamas ir rinktinės ryšys su „Grateful Dead“ - dabar jau neegzistuojančia Amerikos roko grupe, kurios dėka atsirado legendiniai ryškių spalvų marškinėliai su skeleto atvaizdu. Filmo „Kita svajonių komanda“ premjera įvyko 2012 žiemą elitiniame „Sundance“ (JAV) kino festivalyje, kuriame jis sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio bei itin palankių kino kritikų vertinimų.
Dokumentinis filmas apie Dainių Novicką: kelias į svajonę
Valandos trukmės filmas seka Lietuvos vyrų 3X3 krepšinio rinktinės kelionę vasaros olimpinių žaidynių Tokijuje link, kuri baigėsi nesėkmingai. Ketvirtfinalyje D. Novicko vadovaujami lietuviai apmaudžiai krito prieš kaimyninę Latviją - 19:21. Dokumentikoje žiūrovai išvydo 3X3 krepšinio užkulisius, sumaišytus su kėdainiečio gyvenimo istorija, pasirodymais mėgėjų krepšinyje ir daugiau.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
„Pats vėl grįžau į tuos sunkius laikus. Išgyvenau tas 10 minučių, kurios mus skyrė nuo olimpiados. Ašarėlę vėl nubraukiau, bet esu labai dėkingas visiems kurie buvo kartu, kurie žiūrėjo, kurie visad palaikė“, - kalbėjo D. Novickas. Pasak Lietuvos krepšinio trijulių trenerio, jis niekada nebūtų tikėjęsis, jog būtent apie jį kažkada bus sukurtas dokumentinis filmas, o prie idėjos ir kūrybinio proceso pats neprisidėjo.
„Viskas vyko be manęs. Man paskambino vaikinai iš „Sporto zonos“ ir „Kažkur matyti“, sako, jog nori kurti apie mane filmą. Aš sakau, kad jūs nejuokaukite, aš nelabai noriu tokio dalyko, nes filmas gausis apie nieką, tikrai nenoriu. Na, bet kažkaip pakalbėjome daugiau, jie sužinojo mano istoriją, aš su jais gerai sutariau, tad sutikau su jų idėja. Nuoširdžiai pasakius, aš nelabai tikėjau tuo filmu, tikrai atrodė, kad jis bus apie nieką, tačiau dabar pažiūrėjus - atrodo, kad pavyko. Kai pats išgyveni savo istoriją, gal ji nebeatrodo tokia ypatinga, kokia iš tiesų yra“, - pasakojo filmo herojus. Pradžioje idėjos potencialo neįžvelgė ir filmo režisierius Rimvydas Čekavičius, kuris pristatinėdamas jį pripažino, jog kol nepradėjo gilintis į D. Novicko istoriją, apie šį žmogų nežinojo praktiškai nieko ir netikėjo, jog įmanoma pagal tai susukti visą kino juostą. Čekavičiui teko savo žodžius praryti.
„Na, ta jo istorija yra, kaip pasakyti, iš nieko - į kažką. Dainius, jis įkūnija visus mažus berniukus, kurie bumbsėjo kamuoliu, žaidė futbolą, krepšinį ar bet ką ir tikėjosi kažko su tuo pasiekti. Ir aišku, yra ta olimpiada, kuri yra pačio D. Novicko galutinė svajonė. Manau, kad kiekvienas žiūrovas, žiūrėdamas šį filmą, turėdamas savo svajonių, galės prijausti Dainiui ir pajausti jo istorijos grožį. Faktas, jog jo kelias buvo nelengvas - jis augo be tėvų, šiek tiek tragiškai. Mes nenorėjome per daug gilintis į tokius labai asmeninius dalykus, nes tai gali būti ir skaudu, tačiau paminėjome tuos faktus, kad žmonės suprastų, kas tas Dainius Novickas. Kai visa istorija susidėliojo galvoje, man nebebuvo jokių abejonių, sakiau darom. Visiškai nebuvo svarbu nė finansinė pusė, nė kiti dalykai. Kadangi Dainius visad dirbo iš idėjos, mes filmą taip pat kūrėme dėl galutinio tikslo, kad ištransliuotumėme jo puikią istoriją“, - kalbėjo ne vieno sporto filmo režisierius.
Buvusio A lygos direktoriaus ir režisieriaus R. Čekavičiaus teigimu, filmo kūrybiniame procese pasitaikė ne vienas sunkumas. Jį filmuojant pasaulį vis dar buvo sukausčiusi pandemija, medžiagą rinkti trukdė ribojimai. „Visur uždara, pavyzdžiui, Belgijoje patekti beveik niekur negalėjome. Lietuvoje mes vis tiek savi, tad buvo šiek tiek daugiau galimybių susitikti, filmuoti, apeinant įvairius ribojimus. Didžioji dalis interviu buvo filmuota lauke, bet su daugiausia bėdų susidūrėme Austrijoje. Ten, mes per visus galus bandėme gauti leidimus iš FIBA, kad galėtume filmuoti turnyro užkulisius, patekti į pagrindinę zoną, bet mums niekaip nepavyko. Toje vietoje, teko labai improvizuoti. Filmavome per įvairiausius plyšius, operatoriai lipo kitiems ant pečių, kameras su savimi įsinešdavo žaidėjai. Filmavimas tikrai ypatingas“, - juokėsi R. Čekavičius.
Sunkumų kilo ir ieškant pašnekovų, filmuojant įvairias vietas, norint papasakoti D. Novicko vaikystės istoriją. Režisierius pasakojo, kad žmonės nesuprato, kokia bus šio filmo esmė, kam visa tai daroma ir kai kuriems buvo net šiek tiek gėda. Jis džiaugiasi, kad vis dėlto pavyko rasti žmonių, kurie kalbėjo, kurie dalinosi ir padėjo šią istoriją įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
D. Novickas - krepšinio savamokslis, sporto mokyklų nelankęs, tačiau daug pasiekęs nepaliaujama valia ir sunkiu darbu. Gatvės krepšininkas visad turėjo savotišką, tačiau sunkiai sustabdomą žaidimo stilių, kuris jam leido mėgėjų krepšinio rungtynėse sumesti net 152 taškus, tačiau prasimušti ir pasilikti profesionaliame krepšinyje, kėdainiškiui nepavyko. Nors konkreti vaikystės svajonė nepasiekta, D. Novicko vardas krepšinyje skamba garsiai ir jis skina savo kelią toliau. Jo manymu, gyvenimas negalėjo susiklostyti geriau.
„Išgyvenau savo etapą, kai buvau lyderis tarp visų mėgėjų, dėl to likau tos sferos krepšinio legenda. Jei būčiau žaidęs profesionaliai ilgiau, tada turbūt nebūčiau užsidirbęs tokios reputacijos mėgėjų lygose. Nors siekiau profesionalaus lygio, kai žiūriu iš dabartinės perspektyvos, manau, kad viskas gavosi geriau, nei galėjo. Nenoriu skambėti pasipūtusiu, bet geriau būti vienu geriausiu žemesniame lygyje, nei vidutinioku aukštesniame“, - su šypsena kalbėjo 3X3 pionierius. D. Novickas su savo auklėjamomis vyrų ir moterų 3X3 krepšinio rinktinėmis ruošiasi kasmetiniam FIBA pasaulio čempionatui, kuris vyks nuo gegužės 30 dienos iki birželio 4-os, Austrijos sostinėje, Vienoje.
Komedijos elementai krepšinio filmuose
Nors ne visi filmai apie krepšinį yra komedijos, daugelis jų turi komedijos elementų. Tai gali būti juokingi personažai, absurdiškos situacijos, ar tiesiog šmaikštus požiūris į sporto pasaulį. Pavyzdžiui, filmas "Kita svajonių komanda" ne tik pasakoja apie istorinę Lietuvos krepšinio rinktinės pergalę, bet ir atskleidžia komiškas situacijas, su kuriomis susidūrė krepšininkai.
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika