Įvadas
Konkurencijos taryba, kaip institucija, prižiūrinti konkurencijos sąlygas įvairiose Lietuvos ūkio srityse, retkarčiais atsiduria dėmesio centre dėl savo sprendimų skirti baudas už konkurencijos pažeidimus. Šiame straipsnyje aptarsime Konkurencijos tarybos veiklą, susijusią su krepšinio sektoriumi, ypač Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atveju. Taip pat aptarsime neseniai nuskambėjusį atvejį, kai Seimo narys buvo pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo ir jam skirta bauda, išnagrinėsime teistumo klausimus bei jų įtaką Seimo nario mandatui.
Konkurencijos tarybos vaidmuo ir baudos
Konkurencijos taryba yra atsakinga už konkurencijos užtikrinimą Lietuvos rinkoje. Jos veikla apima įvairių ūkio subjektų veiksmų vertinimą, siekiant nustatyti, ar jie nepažeidžia konkurencijos įstatymų. Pažeidimų atveju taryba gali skirti baudas, kurios gali siekti iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Baudos apskaičiavimo etapai
Siekiant užtikrinti skaidrų ir teisingą baudų apskaičiavimą, numatomi trys etapai:
- Bazinis dydis, kuris negali viršyti 50 proc. maksimalios baudos.
- Baudos mažinimas arba didinimas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
- Galimybė mažinti baudą atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, arba didinti siekiant atgrasyti nuo pažeidimų ateityje.
Atleidimas nuo baudų ir piniginės išmokos
Konkurencijos taryba taiko Atleidimo nuo baudų programą, pagal kurią įmonė, nėra susitarimo iniciatorė ir pirmoji pateikusi visą informaciją apie draudžiamą susitarimą, gali būti atleista nuo baudos. Taip pat numatytos piniginės išmokos fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus.
Konkurencijos tarybos ir LKL konfliktas
Konkurencijos taryba 2021 m. lapkritį skyrė baudas visiems LKL klubams už galimą konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tyrimas buvo pradėtas 2020 m. balandį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie LKL ir krepšinio klubų diskusijas dėl krepšininkų algų mokėjimo sąlygų pandemijos metu.
Taip pat skaitykite: Sporto finansavimo iššūkiai Lietuvoje
Tyrimo aplinkybės
Konkurencijos taryba nustatė, kad 2020 m. kovo 13 d. LKL neeilinio valdybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nutraukti 2019-2020 m. čempionatą dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos, remiantis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, ir kartu susitarta, kad nuo 2020 m. kovo 13 d. klubų krepšininkams nebus mokami atlyginimai ar piniginės kompensacijos už likusią čempionato dalį.
Klubų pozicijos ir susirašinėjimas
Klubų atstovų susirašinėjimas el. laiškais patvirtino, kad buvo susitarta dėl vieningos pozicijos dėl atlyginimų mokėjimo sąlygų. Kai kurie klubai neigiamai vertino, kad kai kurie klubai nukrypsta nuo sutartos pozicijos mokėti krepšininkams atlyginimus tik iki kovo 13 d.
Teismo sprendimas
Teismas nusprendė, kad Konkurencijos taryba neįrodė, kad toks susitarimas apskritai buvo sudarytas, o tarp LKL klubų vykusios vidinės diskusijos kaip elgtis pandemijos metu nėra draudžiamos. Teismas konstatavo, kad Konkurencijos taryba netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepateikė aiškių įrodymų ir neišsamiai įvertino aktualų kontekstą.
Klubų reakcijos
Klubai džiaugėsi teismo sprendimu. Kauno „Žalgiris“ teigė, kad nedalyvavo jokiuose susitarimuose dėl atlyginimų mokėjimo su kitais LKL klubais, todėl Konkurencijos tarybos pozicija jiems visuomet atrodė nepagrįsta.
Konkurencijos tarybos pozicija
Konkurencijos taryba pabrėžė, kad COVID-19 pandemija negali tapti paskata konkurentams sudaryti kartelinius susitarimus ar pateisinti konkurencijos pažeidimus. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad nesant bendros pozicijos dėl atlyginimų ar kitokių finansinių kompensacijų mokėjimo nutraukus čempionatą, krepšininkai būtų galėję gauti konkurencingą atlygį, būtų turėję didesnes galimybes derėtis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio finansavimas Lietuvoje
Skirtos baudos
Atsižvelgdama į ūkio subjektų pajamas, pažeidimo pavojingumą ir trukmę, Konkurencijos taryba pažeidėjams skyrė atitinkamo dydžio baudas:
- LKL - 3 440 Eur
- Alytaus „Dzūkijos“ klubui - 1 070 Eur
- Kauno „Žalgirio“ klubui - 16 510 Eur
- Kėdainių „Nevėžio“ klubui - 1 590 Eur
- Klaipėdos „Neptūno“ klubui - 3 010 Eur
- Panevėžio „Lietkabelio“ klubui - 1 610 Eur
- Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubui - 1 750 Eur
- Prienų „Cbet“ klubui - 2 130 Eur
- Šiaulių „Šiaulių“ klubui - 1 550 Eur
- Utenos „Juventus“ klubui - 1 530 Eur
- Vilniaus „Ryto“ klubui - 5 890 Eur
Seimo nario teistumas ir baudos
Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų - neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo - ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Vis dėlto pats nuosprendis dar nereiškia nei teistumo atsiradimo, nei automatinio Seimo nario mandato praradimo.
Teistumo atsiradimo sąlygos
Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas - nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo. Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą. Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes - jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo.
Teistumo pasekmės ir išnykimas
Nors teistumas sukelia neigiamas teisines pasekmes, jis nėra nuolatinis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis numato, kad teistumo išnykimo terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Seimo nario statusas ir bausmės atlikimas
„Vis dėlto kalbant apie Seimo nario statusą, svarbus ne pats teistumas, o bausmės atlikimas. Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos atveju bausmė laikoma atlikta tuomet, kai paskirta suma yra sumokėta. Tačiau net ir atlikus bausmę, teistumas dar galioja nustatytą terminą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio“, - teigia Ž.
Seimo nario mandato panaikinimas
Pasak jo, teisinės pasekmės Seimo nario statusui gali atsirasti tik tuomet, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. Tokiu atveju taikoma Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka.
Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl nusikaltimo, padaryto einant Seimo nario pareigas, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Statutas nenumato galimybės tokios procedūros nepradėti, nors aiškiai nereglamentuoja, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui dėl apkaltos inicijavimo priimti. „Galutiniam sprendimui dėl Seimo nario mandato panaikinimo taikoma griežta taisyklė - nutarimas laikomas priimtu tik tuomet, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jei toks balsų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė, o mandatas lieka galioti. Jei sprendimas priimamas, Seimo narys mandato netenka nuo nutarimo oficialaus paskelbimo momento.
Baudų mažinimo klausimai
Parlamentas pritarė Audito komiteto inicijuotomis Konkurencijos įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinami trys baudos apskaičiavimo etapai. EK susirūpinimą sukėlė siūloma nuostata, pagal kurią pažeidėjams po pirmojo etapo apskaičiuotas bazinis baudos dydis būtų mažinamas iki 50 proc. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė teigė, kad 50 proc. Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė anksčiau sakė, kad neįvedus 50 proc. taisyklės neliktų prasmės įteisinti ir kitų siūlomų baudų etapų, kuriuos verslas palaiko.
tags: #konkurencijos #taryba #krepsinis