Menstruacijų ciklo sutrikimai yra plačiai svarstoma tema ginekologijoje, kuri yra ir pati sudėtingiausia, nes menstruacijų ciklą reguliuoja penki lygiai: pradedant galvos smegenimis, hipofiziu, baigiant kiaušidėmis ir jų išskiriamais hormonais bei sudėtinga sąveika tarp jų. Net esant labai reguliariam menstruaciniam ciklui, gamta iškrečia pokštą ir ciklas sutrinka. Todėl epizodiniai ciklo sutrikimai rūpesčių kelti neturėtų. Svarbu suprasti, kad pirmoje menstruacijų ciklo pusėje didžiausią vaidmenį vaidina estrogenai, antroje ciklo pusėje - progesteronas.
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti kraujavimo iš makšties priežastis po sporto, galimus susijusius simptomus ir gydymo būdus. Svarbu pabrėžti, kad bet koks neįprastas kraujavimas iš makšties turėtų būti aptartas su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas.
Galimos kraujavimo iš makšties po sporto priežastys
Kraujavimas iš makšties po sporto gali turėti įvairių priežasčių, kurios gali būti susijusios tiek su fiziologiniais, tiek su patologiniais procesais. Svarbu atsižvelgti į individualią moters sveikatos būklę, amžių ir kitus veiksnius, siekiant nustatyti tikslią kraujavimo priežastį.
Hormoniniai pokyčiai ir menstruacijų ciklo sutrikimai
Hormoniniai pokyčiai yra viena iš dažniausių kraujavimo iš makšties priežasčių. Pagal periodinius pakitimus kiaušidėse lytinio ciklo metu kartu ritmiškai kinta kiaušidžių struktūra, lytinių hormonų kiekis kraujyje ir gimdos gleivinė. Šių kitimų pasekmės - kas keturias savaites pasikartojančios menstruacijos: 3-5 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių organų.
Skiriamos trys moters lytinio ciklo fazės:
Taip pat skaitykite: Ką daryti, kai kraujuoja nosis?
- Folikulinė - folikulo brendimas;
- Ovuliacija - geriausias apvaisinimas;
- Luteininė - geltonkūnio susidarymas: gonadotropiną!
Folikulinė fazė prasideda pasibaigus menstruacijai ir tęsiasi 15 dienų. Šioje fazėje folikulo vystymąsi, jo augimą kiaušidėse aktyvuoja didėjantis FSH ir LH kiekis. Jie skatina folikulo augimą ir hormono estradiolio sekreciją. Folikulo apimčiai sparčiai didėjant, susidaro fiziologinės sąlygos įvykti ovuliacijai. Ovuliacijos fazė. 14-tą lytinio ciklo dieną, ryškiai padidėjus LH bei FSH ir estradiolio kiekiui kraujyje, folikulas plyšta ir kiaušinėlis iškrenta iš jo. Tai ovuliacija. Luteininė fazė. Per kelias valandas po ovuliacijos folikulas virsta geltonkūniu. Jo grūdėtosios luteininės ląstelės prisipildo lipidų ir įgauna gelsvą spalvą. Geltonkūnis funkcionuoja 10-12 dienų ir sekretuoja hormoną progesteroną. Šioje fazėje progesterono kiekis padidėja kelis kartus, pakyla kūno temperatūra (37,3°C), greitėja kvėpavimas, padažnėja pulsas. Tai geriausias apvaisinimo laikotarpis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas 7-8 dieną po ovuliacijos, geltonkunis pradeda nykti ir 12 dieną virsta baltuoju kūnu.
Kai kurioms moterims ovuliacijos metu gali pasireikšti ovuliacinis kraujavimas - lengvas kraujavimas iš makšties, pasireiškiantis ovuliacijos metu. Ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, kai kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės. Kraujo pėdsakus galima pastebėti 1 ar 2 dienas. Ovuliacinis kraujavimas - tai kraujas ar jo pėdsakai, kuriuos galite pastebėti ant kelnaičių ar tualetinio popieriaus. Kai kurios moterys kraujui susimaišius su gimdos kaklelio gleivėmis pastebi tik tąsias, kraujingas rausvos spalvos išskyras. Dažniausiai sutampa su ovuliacija, kuri gali įvykti ciklo viduryje.
Tačiau hormonų disbalansas, kontraceptinių priemonių vartojimas, kiaušidžių cistos, gimdos fibroma, gimdos polipai, premenopauzė gali sukelti nereguliarų kraujavimą.
Nėštumas
Kraujavimas nėštumo metu gali būti susijęs su implantaciniu kraujavimu, kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina prie gimdos sienelės. Amerikos nėštumo asociacijos duomenimis, apie 20 proc. moterų pirmas 12 nėštumo savaičių kraujuoja. Štai kodėl pirmiausia gydytoja norės patikrinti, ar nesilaukiate, aiškina medikė Mamta Mamik. Kraujavimas nėštumo pradžioje būna menkesnis nei per menstruacijas. Tačiau bet koks kraujavimas nėštumo metu turėtų būti įvertintas gydytojo, siekiant atmesti persileidimo riziką.
Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL)
Dažnai lytiniu keliu plintančios ligos prasideda be simptomų. Na bet jei pastebėjote kraujavimą, ypač po intymių santykių, kalta gali būti gonorėja ar chlamidijos. Trichomonozė bei žmogaus papilomos viruso infekcija sukelia gimdos kaklelio uždegimą, o esant uždegimui galimas kraujavimas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Kontraceptinės priemonės
Kontraceptinė spiralė gali sukelti kraujavimą tarp menstruacijų. Beto, apie 25 proc. spirales turinčių moterų pastebi, kad menstruacijos tapo gausesnės ir ilgesnės. Kodėl? Todėl, kad spiralėje yra nedidelis kiekis progestino, kuris kartais gali sukelti kraujavimą (bent jau 3 - 6 mėnesius). Tiesa, paskui menstruacijos būna trumpesnės, kraujuojama mažiau. Išėmus spiralę iš pradžių galimas nereguliarus kraujavimas ir diskomfortas. Kraujavimo kaltininkai gali būti ir kontraceptinės priemonės su estrogenu ir progestinu. Tad jei pradėjote vartoti vaistų, papildų, ėmėte naudoti naują kontraceptinę priemonę ir pastebėjote kraujavimą, apsilankysite pas gydytoją.
Skydliaukės sutrikimai
Kraujavimo iš makšties priežastis gali būti ir skydliaukės hipofunkcija. Kodėl kraujuojama? Todėl, kad skydliaukė veikia hipofizį, kuris keleriopai veikia hormonus, taigi kartais galimas kraujavimas.
Kitos priežastys
- Audringas seksas: Kartais po audringo sekso galima kraujavimas. Galbūt per daug šėlote, o gal nebuvo pakankamos lubrikacijos, todėl makšties pradžioje atsirado įbrėžimų. Jie užgis savaime, nereikia gydytojo pagalbos.
- Policistinių kiaušidžių sindromas: Policistinių kiaušidžių sindromas reiškia, kad padidėjo vyriško hormono testosterono kiekis, teigia M. Mamik. Dėl to galimas kraujavimas tarp menstruacijų. Kiti simptomai - ilgos, gausios menstruacijos, ciklo sutrikimas, ilgi tarpai tarp menstruacijų.
- Vėžys: Į kraujavimą tarp menstruacijų negalima numoti ranka, nes blogiausiu atveju jis gali būti gimdos ar kaklelio vėžio ar priešvėžinės stadijos simptomas. Ypač jei jau esate rizikos grupėje (ŽIV didina riziką). Būtinai kreipkitės į gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai.
- Vaistų poveikis: Vartojant kraują skystinančius vaistus, menstruacijos būna gausesnės, galimi kraujavimai tarp menstruacijų. Papildai su ženšeniu irgi skystina kraują, o tai gali turėti įtakos, teigia M. Mamik.
Kraujavimas ir sportas
Ryšys tarp menstruacijų ir sportinių pasiekimų yra sudėtingas ir labai individualus. Kai kurios moterys priešmenstruaciniu metu yra ypač dirglios, jautrios, greitai pravirksta, o kitos - beveik nejaučia jokių pasikeitimų. Eilę metų apie menstruacijų ir sportinių pasiekimų ryšį sklando įvairiausi mitai. Dažniausiai manoma, kad jos gali trukdyti pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Netgi tos moterys kurios jausdavo mažai nepatogumų jaudindavosi, kad mėnesinės gali pakenkti pasiekti geriausią formą bei rezultatus atsakingiausiose varžybose. Arba, kad mėnesinių metu jos negalės treniruotis, o jeigu treniruosis - sau pakenks. Tačiau, tiek anksčiau, tiek paskutinieji atlikti tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad menstruacijos neigiamai veikia sportinius pasiekimus. Tačiau, visgi, reikia pažymėti, kad menstruacijų metų įvyksta kai kurių fizinių savybių pasikeitimai. Kelios dienos prieš menstruacijas ir per pirmąsias dvi dienas gali šiek tiek pablogėti judesių koordinacija, o jėga, darbingumas, aerobinės ir anaerobinės organizmo galimybės viso ciklo metu išlieka stabilios, bei tokios pat kaip ciklo viduryje. Be to daugiau nei ketvirtadalis sportininkių (tai gali būti ir psichologinė nuostata) mano, kad jų sportiniai rezultatai sumažėja likus savaitei iki ciklo pradžios. Apklausų rezultatai rodo, kad menstruacijos veikia jų sportinius pasiekimus. Kai kurios sportininkės (daugiausiai tai moterys iki 35 metų amžiaus) nejaučia būdingų menstruacijoms pojūčių - psichinės įtampos arba skausmų pilvo apačioje. Tačiau kita dalis apklaustų moterų (mažiau iki 35 ir daugiau virš 35 metų amžiaus) pažymi, kad joms pasireiškia vienas ar keli simptomai: svorio padidėjimas, depresija, įtampa, nerimas, letarginės būsenos, dirglumas, bukas skausmas ir sunkumas pilvo srityje, pykinimas, vidurių užkietėjimas, juosmens, galvos, krūtų skausmai, sunkumas krūtinėje. Nežiūrint to, moterys demonstruoja gerus sportinius rezultatus. Sportuojančios moterys lengviau iškenčia skausmą lyginant jas su mažai judriomis, sportuojančios turi pakankamai savidisciplinos ir motyvacijos, kad neatsižvelgdamos į negalavimus atliktų fizinius pratimus ar treniruočių metu samoningai atsiribotų ir ignoruotų negalavimus.
Kiekvienu konkrečiu atveju simptomai ir fizinės būklės yra individualios. Tačiau akivaizdu, kad priešmenstruaciniam laikotarpiui būdinga įtampa bei, taip vadinami, menstruaciniai spazmai turi fiziologinį pagrindą. Ilgus amžius buvo manoma, kad priešmenstruaciniu laikotarpiu jaučiami nepatogumai yra psichologinio pobūdžio. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad moterų jaučiami simptomai yra sąlygoti organizme vykstančių biocheminių procesų, o ne moteriška isterija. Kad ir kokios būtų negalavimų priežastys fiziniai pratimai palengvina mentruacinį laikotarpį.
Kai kurie mitai dėl menstruacijų susiję su plaukiojimu baseine. Galima išgirsti nuomonę, kad plaukiojimas didina spazmus. Galbūt tai ir tiesa, tačiau tik tuo atveju jeigu plaukiojama šaltame vandenyje. Daugelį jaudina mintis, kad menstruacijų metu išsiskiriančios išskyros galėtų užteršti baseiną. Tai - sena pasaka. Vanduo negali laisvai cirkuliuoti po gimdą. Atlikti tyrimai parodė, kad bakterijų kiekis vandenyje nesiskyrė po to kai jame maudėsi moterys menstruacinio laikotarpio metu. Bakterijų kiekis priklausė nuo jų kiekio ant moters odos, bet ne nuo menstruacijų. Kartais moterys, kurioms išpuola svarbūs startai „netinkamomis dienomis“, norėdamos jas perkelti į kitą laiką naudoja kontraceptines tabletes ar kitus hormoninius preparatus. Visi šie medikamentai turi pašalinį poveikį.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Padidėjęs skysčių kiekis organizme (būdinga mestruacijoms) sukelia daugelį problemų. Kai vanduo užsilaiko ląstelėse ir tarp jų (tarpląstelinis skystis) atsiranda sunkumo ir sukaustymo jausmas. Skysčių užsilaikymas ir sukelia svorio padidėjimą. Perteklinis skystis taip pat spaudžia galvos ir stuburo smegenų nervines galūnes, o tai sukelia galvos bei juosmens skausmus, nuotaikų pasikeitimus. Nuo perteklinio skysčio pabrinksta kojos ir padidėja krūtinė, atsiranda skausmingumas, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Kol kas niekas negali pasakyti kodėl menstruacijų metų pradeda kauptis skysčiai. Estrogenas, kurio maksimumas būna prieš menstruacijas sukelia druskos užlaikymą, reiškia ir vandens užlaikymą. Tačiau progesteronas, kurio maksimali koncentracija taip pat pasiekiam priešmenstruaciniu laikotarpi - veikia priešingai. Fiziniai pratimai padeda pašalinti papildomą susikaupusio vandens kiekį su prakaitu, taip pat ir papildomą druskos kiekį.
Fiziniai pratimai pasižymi ir kitu poveikiu. Stipriems ir normalaus ilgio juosmens raumenims mažiau būdingi spazmai nei silpniems - nusilpusiems dėl fizinių pratimų trūkumo ar blogos laikysenos (reikia pažymėti, kad gimnasto laikysena laikoma viena iš labiausiai nutolusių nuo biomechaniškai taisyklingos). Stiprūs ir paslankūs juosmens raumenys ne taip intensyviai reaguoja į dirginimą, kuris atsiranda padidėjus gimdai ir spaudžiant raumenis. Pratimų metu apšyla ir išsitampo juosmens raumenys ir tai gali sumažinti spazmus. Spazmų sumažinimui derėtų atlikti ne tik pratimus juosmeniui bet ne mažiau svarbu ir tempimo pratimai pečių juostai (sumažina apatinės nugaros raumenų įtampas) bei blauzdos raumenis (kas taip pat sumažina apatinės nugaros raumenų įtampą). Kitų gydytojų manymu, galimas daiktas, kad fiziniai pratimai stimuliuodami endorfinų (skausmą slopinančių hormonų, kuriuos smegenys sau gamina) sintezę ir kažkokiu būdu slopina skausmą. Daugelis gydytoju pataria moterims, kurias kamuoja skausmai menstruacijų metu atlikti treniruotę ratu, sudaryta iš kokių 6-10 pratimų ir skirtą pečių juostos tempimui bei pilvo preso raumenų stiprinimui. Gali būti naudingas ir tolygus aerobinis darbas (ne mažiau 30-ties minučių), jis padėtų iš organizmo pašalinti perteklinį skystį.
Fiziniai pratimai gali padėti daugeliui, bet ne visoms moterims. Tokiu atveju reikia ieškoti kitų būdų. Derėtų vartoti mažiau druskos, sumažinti druskos vartojimą vieną savaitę iki ciklo pradžios. Druska užlaiko vandenį ir gali sukelti pabrinkimą bei padidinti kraujo spaudimą. Cukrus ir kiti angliavandeniai taip pat sulaiko vandenį ląstelėse. Vaisiai, kuriuose yra daug vitamino C ar natūralūs diuretikai (šlapimą varantys) gali padėti atsikratyti skysčių perteklium. Tokį patį poveikį turi ir vitaminas C tablečių forma. Naudokite daugiau kalcio, net nežymus kalcio deficitas organizme gali sukelti spazmus menstruacijų metu ir padidinti dirglumą. Paparstai, maždaug 10 dienų iki menstruacijų pradžios kalcio lygis organizme sumažėja, tačiau to galima išvengti išgeriant vieną ar dvi stiklines pieno ar jogurto arba vartojant kalcį tablečių formoje. Naudokite papildomą geležies kiekį, menstruacijų metu jaučiamas silpnumas gali būti dėl nežymios anemijos, mažakraujystės. Be to, moterims ir taip reikia daugiau geležies nei vyrams. O moterys, kurių menstruacijos yra gausios ar jos naudojasi tokiomis apsisaugojimo priemonėmis kaip spiralės turėtų dar daugiau vartoti geležies. Jeigu iki menstruacijų likus savaitei pradėsite naudoti papildomą geležies kiekį, tai duos jums papildomai nuo 5 iki 10 procentų hemoglobino. Galima naudoti akupresūrą. Akupresūra daugeliui moterų visai pašalina spazmus. Naudokite šilumą (šildykles, karštą arbatą, vonią, dušą), tačiau šilumos naudojimas gali būti dvejopo poveikio. Vienoms moterims jis gali sumažinti skausmu, o kitoms dar labiau padidinti. Jeigu skausmas stiprus ir nepraeina, būtinai kreipkitės į gydytoją. Vaistai, naudojami gydyti artritus gali būti naudojami ir menstruaciniams spazmams gydyti. Jie naudojami jeigu jau atsirado spazmai arba jų tikimasi. Kai kurių gydytojų manymu tai mažiausiai pašalinių poveikių turinčios priemonės. Kitus medikamentus paprastai reikia naudoti visą mėnesį. Dauguma jų - tokie kaip natūralus progesteronas arba kiti hormonai, pasižymi pašaliniais poveikiais, o tai gali neigiamai paveikti sportinį rezultatą bei sveikatą. Preparatai, lėtinantys, veikiantys lytinių liaukų funkciją nėra nekalti. Jų poveikis sportiniams rezultatams mažai ištirtas. Pavieniai tyrimai rodo, kad jų vartojimas gali apsunkinti astma sergančių sportininkų būklę, sukelti pykinimą arba dujų kaupimąsi, o tai varžys nemažiau kaip spazmai.
Dažniausiai pasitaikantis neigiamas fizinių pratimų poveikis yra tas, kad menstruacijos tampa nereguliariomis. Praktiškai kiekvienos moters gyvenime būna laikotarpių kai kelis kartus menstruacijos laiku neprasideda. Tai gali būti susiję su darbo pamainos pasikeitimu, priaugus svorio, pabaigus mokslą, toli skraidant lėktuvu. Tai įprasta, nepavojinga organizmo reakcija į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Be to, kai kurioms moterims neatsiranda nuo dviejų iki šešių menstruacijų per metus. Apklausų duomenys rodo, kad maždaug 70 proc. Tačiau akivaizdu, kad įtemptos ištvermės treniruotės arba fizinis darbas gali sutrikdyti normalų ciklą. Paprastai, moterys, kurioms pranyko menstruacijos prabėga daugiau nei 50 km per savaitę, sveria mažiau nei 52 kg, arba nuo užsiėmimų pradžios prarado daugiau nei 10 kg svorio, jos jaunesnės nei 25 m ir niekada negimdė. Mokslininkai nustatė, kad maždaug ketvirtadaliui sportininkių, kurių riebalinio audinio kiekis organizme yra mažiau nei 17 proc., menstruacijos yra nereguliarios arba jų skaičius per metus sumažėja iki minimumo (iki 6 kartų), arba jos visai išnyksta, kartais visiem metams. Anksčiau buvo manoma, kad riebalų praradimas sukelia medžiagų apykaitos ir hormoninės reguliacijos sutrikimus, o tai, savo ruožtu, sumažina galimybę gimdyti. Šiuo metu aišku, kad šio reiškinio aiškinimas yra žymiai sudėtingesnis. Kuomet moterys JAV karo akademijoje West-Point‘e atliko tokį pat sunkų fizinį darbą kaip ir vyrai, 75-iems jų procentams dviejų mėnesių bėgyje išnyko mėnesinės. Po trijų mėnesių, nors treniruotės vyko ir toliau, 45-iems procentams moterų mėnesinės taip ir nenormalizavosi (amenorėja). Pirmųjų metų pabaigoje 8-iems procentams moterų buvo stebima amenorėja, o 23-ims proc. - nereguliarios mėnesinės, nors riebalinio audinio kiekis visą laiką išliko apie 19 proc. Kitų tyrimų metu gydytoja endokrinologė M. Akivaizdu, kad riebalinio audinio kiekis yra tik vienas iš faktorių, įtakojančių amenorėjos atsiradimą.
Jeigu menstruacijos pradingo po intensyvių fizinių krūvių arba emocinio streso labai jaudintis nevertėtų. Tokie pakitimai tik laikini. Kuomet moteris nustos intensyviai treniruotis, menstruacijos vėl atsinaujins, o šansai sėkmingai išnešioti ir normaliai pagimdyti kūdikį yra tokie patys kaip ir prieš intensyvias treniruotes. Dideli fiziniai krūviai gali tik laikinai sutrikdyti ciklą ir nesukelia ilgalaikių bei rimtų hormoninės reguliacijos sutrikimų. Fiziniai krūviai nepadarys moters panašios į vyrą, nepradės augti plaukai ir nepranyks kiti antriniai lytiniai požymiai. Tokie efektai gali atsirasti naudojant tam tikrus medicininius preparatus, bet ne nuo fizinio krūvio. Kai kurie sporto gydytojai mano, kad amenorėja yra visai normali organizmo būsena. Todėl nereikia dėl jos nerimauti (viskas susitvarkys savaime, sumažinus krūvius), išskyrus atvejus kuomet pasireiškia tam tikri nenormalūs požymiai: kraujavimas tarp menstruacijų, stiprus kraujavimas menstruacijų metu, pieno išsiskirimas iš spenelių, didelių krešulių atsiradimas menstruacijų metu. Tačiau, kiti gydytojai nesutinka su šiuo požiūriu ir mano, kad jeigu prieš tai buvusios reguliarios menstruacijos užtrunka daugiau nei 60 dienų reikia kreiptis į gydytoją ir jokio sutrikimo organizme negalima vertinti lengvabūdiškai. Problemos, kurios būdingos nesportuojančioms moterims, tiek pat būdingos ir sportuojančioms. Gleivinės augliai, ankstyvasis klimaksas, nėštumas - visa tai galima nustatyti tik pastoviai sekant savo sveikatą. Tačiau daugelis gydytojų sutaria, kad jeigu medicininių tyrimų metu nebuvo rasta jokių organinių pakitimų, kurie turėtų įtakos menstruacijų reguliarumui, moteris gali tęsti didelio intensyvumo treniruotes. Jeigu nusprendus pastoti greičiausiai pakaks tik sumažinti fizinius krūvius ir mėnesinės taps reguliarios. Nereguliarios mėnesinės jokiu būdu nereiškia, kad negalite pastoti ir tai negali būti vertinama kaip apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonė.
Pirminė amenorėja - visai kitas dalykas. Jeigu merginai 16 metų ir jai dar nebuvo menstruacijų, didelė tikimybė, kad ji serga pirmine amenorėja t.y. visiškas menstruacijų nebuvimas. Merginoms menstruacijos atsiranda nuo 9 iki 16 metų amžiaus . Dažniausiai jos atsiranda 12,2 metų nesportuojančioms ir 13,6 - sportuojančioms, šokėjoms - 15,3. Kol kas neaišku kodėl sportininkėms ir šokėjoms menstruacijos prasideda vėliau. Gali būti, kad fiziniai krūviai atitolina lytinę branda dviems-trims metams. Vėlesnės menstruacijos merginų reprodukcinės funkcijos neigiamai neveikia. Iki mėnesinių atsiradimo merginoms vystosi antriniai lytiniai požymiai: auga krūtinė, auga plaukai ant gaktos ir pažastyse. Paprastai šie požymiai tokiu eiliškumu ir atsiranda. Visi šie procesai yra kontroliuojami hipotalamo. Jis taip pat kontroliuoja kūno temperatūrą, apetitą, nuotaika, troškulio jausmą, emocijas, kraujotakos pagreitėjimą fizinių krūvių metu, širdies, pilvo organų, liaukų, inkstų funkciją, stimuliuoja kiaušidžių funkciją. Ginekologai mano, kad iki 14 metų amžiaus nederėtų jaudintis jeigu neprasideda menstruacijos, ypač…
Menopauzė ir kraujavimas
Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45-55 m. amžiaus. Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika. „Menopauzinė pereiga - tai moters gyvenimo laikotarpis, kuomet silpstant kiaušidžių folikulinei funkcijai, pasibaigia menstruacijos. Tai perėjimas nuo moters reprodukcinės funkcijos susilpnėjimo iki visiško nevaisingumo dėl laipsniško kiaušidžių folikulinio aparato išsekimo“, - atkreipia dėmesį A.
„Paprastai ūmi karščio banga prasideda veido ar viršutinėje krūtinės dalyje, greitai išplinta po visą liemenį ir trunka apie 2-4 min., po to gali sekti gausus prakaitavimas, smarkus širdies plakimas bei nerimas. Taip pat, keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena padidėjusius nuotaikų svyravimus. Būdamos geros nuotaikos, jos staiga gali pasijusti prislėgtos, liūdnos ar net piktos bei susierzinusios. Moteris dažnai vargina dirglumas, nervingumas, verksmingumas ar net panikos atakos bei depresija, joms gali sumažėti lytinis potraukis. „Pagrindinė tokių simptomų kaip plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas priežastis - estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis“, - pasakoja A. Nedideli atminties sutrikimai bei sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais.
Viena iš ligų, kuria menopauzės metu dažnai suserga moterys - urogenitalinis sindromas. Tai lytinių organų ir šlapimo pūslės bei šlaplės epitelio atrofija, susijusi su estrogenų stoka. „Urogenitaliniam sindromui būdingas makšties sausumas, niežėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, kontaktinis kraujavimas iš lytinių organų bei jų nusileidimas. Kita šiuo laikotarpiu dažnai pasitaikanti liga - osteoporozė, kuriai būdingas su estrogenų stoka susijęs mažėjantis kaulų tankis, lemiantis padidėjusią lūžių riziką. „Osteoporozė nesukelia jokių juntamų simptomų, o dažniausiai skausmas, susijęs su kaulų lūžiu, būna pirmas, tačiau jau pažengusios ligos požymis. Ši liga pirmiausiai paliečia spongiozinę kaulo struktūrą, todėl esant minimaliai traumai įvyksta kompresiniai stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklelio, dilbio kaulų distalinių ir žastikaulio proksimalinių dalių lūžiai“, - pastebi A. Be to, estradiolio stoka didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Labiausiai moterų sergamumas jomis padidėja praėjus daugiau nei 10 metų nuo menopauzės. „Tai tiesiogiai susiję su endogeninio estradiolio nepakankamumu, nes estrogenai turi kardioprotekcinį poveikį. Dažna kreipimosi į gydytojus ginekologus priežastis menopauzės laikotarpiu yra prasidėjęs kraujavimas. Pasak A. Boukun, dažniausiai jis yra negausus ir savaime praeinantis, tačiau visoms moterims, kurios susiduria su šia būkle, yra reikalingas nuodugnus ištyrimas, nes vidutiniškai 10 proc. „Gimdos gleivinės piktybinis navikas skverbiasi į raumeninę sienelę, gimdos kaklelį ir vėliau plinta už gimdos ribų. Svarbu žinoti, jog kraujavimas ir vandeningos su kraujo priemaiša išskyros iš gimdos yra svarbiausias ankstyvasis gimdos kūno vėžio simptomas, padedantis ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje“, - atkreipia dėmesį A. Kuo vėliau nuo menopauzės pradžios prasideda kraujavimas, tuo didesnė endometriumo vėžio rizika. Be to, vyresnėms nei 55 m. Dažniausia pomenopauzinio kraujavimo priežastis - makšties ir gimdos gleivinės atrofija, tačiau jį gali sukelti ir endometro polipai, hiperplazija bei gimdos miomų mazgai.
Nors didžioji dalis anksčiau išvardintų simptomų yra išties nemalonūs ir net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia kiekvienai moteriai. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė A. „Visgi, reguliarūs vizitai pas savo gydytoją ginekologą yra svarbūs, nes šiame gyvenimo periode vystosi kitokios ligos, pavyzdžiui, miomos ar cistos. Kol vyksta šis procesas, tęsiasi nereguliarūs kraujavimai, keičiasi gimdos gleivinė, gali susiformuoti ir išvešėti gimdos polipai. Tai dažna problema, kuriai nustatyti yra reikalingas ultragarsinis tyrimas, nes ne visada nustatyti tikslią diagnozę galima apčiuopos būdu“, - atkreipia dėmesį A.
tags: #kraujavimas #is #maksties #po #sporto