Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai antra religija, giliai įsišaknijusi tautos širdyse. Nuo pat pirmųjų žingsnių 1921 m. iki triumfo Europos arenose, krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausius rezultato skirtumus krepšinio istorijoje, pradedant Europos čempionatų įvykiais ir baigiant pasaulinio masto varžybomis. Panagrinėsime, kaip krepšinis vystėsi Lietuvoje, kokį indėlį į šį sportą įnešė lietuviai ir kokie įdomūs faktai lydi šią sporto šaką.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Nuo Pirmųjų Žingsnių Iki Tarptautinės Arenos
Pirmieji žingsniai krepšinio link Lietuvoje buvo žengti apie 1921 m. Jau kitais metais pasirodė pirmoji knygelė apie šią sporto šaką. 1922 m. lapkričio 23 d. įvyko pirmosios oficialios varžybos, o netrukus pradėjo vykti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai. Po kelerių metų Lietuva žengė ir į tarptautinę areną, susitikdama su Latvijos vyrų komanda. Deja, pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, patirtas pralaimėjimas 20:41 ir 12:47.
Tuo metu išaugęs susidomėjimas krepšiniu ėmė blėsti, jį užgožė futbolas. Padėtis pasikeitė 1934 m., atidarius Kūno kultūros rūmus su daugiafunkcine sporto sale. Tais pačiais metais Lietuva įstojo į FIBA (Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją), o krepšinis pamažu pradėjo atgauti prarastas pozicijas. Tačiau rezultatai tarptautinėje arenoje (1935 m. pralaimėtos trečiosios varžybos Latvijai - 10:123) rodė, kad dar reikia daug nuveikti.
Lemiamas Lūžis: Amerikos Lietuvių Įtaka
Padėtį radikaliai pakeitė 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai ir 1936 m. į šalį atvykęs Berlyno olimpiados čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas. Amerikos lietuvių įtakoje Lietuvos krepšinis pradėjo ženkliai tobulėti.
Lietuvos Triumfas Europos Krepšinio Čempionatuose
1937 m. Latvijos sostinėje Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas. Jame pakviesta dalyvauti ir Lietuva, kurios galimybės tuo metu buvo labai miglotos. Jau pirmosiose rungtynėse, daug kam netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje po penkių iš eilės nesėkmių prieš Latviją. Ji įkvėpė ir tolesniems žygiams: viena po kitos buvo nugalėtos dar trys rinktinės, o finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Taip visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva. Negana to, 1938 m. Lietuvos krepšininkės laimėjo Europos sidabrą.
Taip pat skaitykite: Istorinis krepšinio skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos
1939 m. Europos Čempionatas Kaune: Antrasis Triumfas
Po dvejų metų Lietuvai, kaip nugalėtojai, priklausė teisė rengti Europos čempionatą. Jame norą dalyvauti pareiškė 17 rinktinių (1937 m. dalyvavo vos aštuonios). Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta brangiai kainavusi Kauno sporto halė. Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės. Lietuvos rinktinės pagrindą sudarė JAV lietuviai su Pranu Lubinu priešakyje.
Čempionatas startavo 1939 m. gegužės 22 d. Lietuvos ir Latvijos akistata. Ją po labai atkaklių varžybų laimėjo lietuviai. Ilgametis Lietuvos krepšinio istorijos tyrinėtojas Stanislovas Stonkus savo knygoje „Lietuvos krepšinis“ rašė: P. Lubinas, įmetęs lemtingą metimą, vėliau sakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio“. Vėliau sekusios nesunkios pergalės dar prieš šešias varžoves tebuvo formalumas. Lietuva apgynė titulą ir antrą kartą tapo Europos čempione. Pirmenybių uždarymą stebėjo net 12 tūkst. žiūrovų. Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu atžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad šis titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo. Įdomu tai, kad pirmaisiais metais Lietuvoje krepšinis buvo populiaresnis tarp moterų negu tarp vyrų.
Didžiausi Rezultatų Skirtumai 1939 m. Čempionate
1939 metų gegužės pradžioje Suomijos krepšininkai visai nesiruošė keliauti į trečiąjį Europos čempionatą. Tačiau mėnesio viduryje Helsinkį aplankęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Williamas Jonesas įkalbėjo juos aplankyti Lietuvą ir išbandyti jėgas su stipriausiomis žemyno komandomis. Jei suomiai Kaune ir gavo teigiamų emocijų, tai tikrai ne krepšinio aikštėje. Suomijos krepšininkai visiems varžovams buvo lengvas grobis ir kitos komandos per rungtynes su jais galėjo neabejoti, kad į savo sąskaitą įsirašys lengvą pergalę. Varžovai per rungtynes su suomiais galėjo pagalvoti apie kitką - kaip pasiekti sunkiai pagerinamų rekordų.
Pirmieji tai padarė prancūzai. Jie pirmajame čempionato ture (gegužės 22 d.) įveikė šiauriečius 73:11 ir pasiekė Europos čempionatų rezultatyvumo bei didžiausio skirtumo rekordus. Šie rekordai gyvavo vos dvi dienas - kol latviai įveikė suomius 108:7 ir tapo pirmaisiais, per Europos čempionato rungtynes surinkusiais triženklį taškų skaičių. Gegužės 27-ąją latvius rekordininkų sąraše pakeitė lietuviai. Jie pelnė dar daugiau taškų ir nugalėjo suomius dar didesniu skirtumu 112:9. Kitą rekordą - mažiausia praleistų taškų - pasiekė Estijos rinktinė. Ji gegužės 25 dieną nugalėjo Suomijos komandą 91:1. Estams trūko labai nedaug, kad pasiektų nepagerinamą rekordą - varžovai vienintelį tašką įmetė iki rungtynių pabaigos likus žaisti vos 2 minutes.
Per visą turnyrą daugiausia taškų pelnė ir mažiausia praleido Lietuvos rinktinė. Lietuviai pelnė 396 taškus (vid. 56,6), varžovai į lietuvių krepšį - 137 (vid. 19,6). Priešingame poliuje, suprantama, atsidūrė Suomijos komanda. Ji įmetė vos 70 taškų (vid. 10), praleido - 541 (77,3).
Taip pat skaitykite: Krepšinio statistika: Lietuva prieš Australiją
Beje, per pirmuosius du žemyno čempionatus tokios silpnos komandos, kaip Suomijos, nežaidė, todėl nebuvo ir tokių žiaurių triuškinimų. Per pirmąjį čempionatą didžiausias skirtumas buvo užfiksuotas Prancūzijos ir Rumunijos rinktinėse (43 taškai; 66:23), per antrąjį - Latvijos ir Čekoslovakijos (33 taškai; 44:11). Pirmojo čempionato rezultatyvumo rekordą pasiekė prancūzai (66 taškai), antrojo - latviai ir estai (po 44 taškus).
Kaune lietuvių pasiektas Europos čempionatų rezultatyvumo rekordas buvo pagerintas 1947 metais, kai Belgija nugalėjo Albaniją 114:11 (beje, irgi 103 taškais). Lietuvos rinktinės didžiausio skirtumo rekordas laikėsi ilgiau ir krito 1953 metais. Tada SSRS sutriuškino Daniją 104 taškų skirtumu 118:14.
Trečiojo Europos čempionato asmeninio rezultatyvumo rekordus pasiekė po 32 taškus įmetę italas Mino Pasquini ir estas Heino Veskila. M.Pasquini taip rezultatyviai žaidė per rungtynes su Suomija, H.Veskila - su Vengrija. H.Veskila tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Jis per 7 rungtynes pelnė 116 taškų (vid. 16,6). Paskui estą išsirikiavo latvis Valdemaras Šmitas (108 taškai), lietuvis Pranas Lubinas (97), latvis Visvaldas Melderis (88) ir dar du lietuviai Mykolas Ruzgys (76) bei Vytautas Budriūnas (73).
Lietuvos rinktinė pirmoji tapo dukart Europos čempione, o abiejuose auksiniuose turnyruose dalyvavo septyni krepšininkai: Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas ir Zenonas Puzinauskas.
Europos Krepšinio Čempionato Rekordai ir Įdomybės
Europos krepšinio čempionatas - tai ne tik kova dėl medalių, bet ir istorija, pilna įspūdingų rekordų ir netikėtų įvykių. Štai keletas faktų, kurie praturtins jūsų žinias apie šį prestižinį turnyrą:
Taip pat skaitykite: Ledo ritulio čempionato pusfinalio tvarkaraštis
- Pirmasis čempionatas: Pirmasis Europos krepšinio čempionatas įvyko 1935 m. Šveicarijoje. Jį laimėjo Latvija. Visos krepšinio rungtynės šiame čempionate vyko atvirose krepšinio aikštėse.
- Trumpiausias čempionatas: 1946 m. įvyko pats trumpiausias Europos krepšinio čempionatas, kuris tetruko vos 5 dienas. EuroBasket įvyko ne vienoje iš Europos šalių, o Egipte - ir tai buvo turnyras, kuriame dalyvavo mažiausiai krepšinio komandų visoje šio čempionato istorijoje. Čempionate dalyvavo tik 7 komandos ir 3 iš jų netgi nebuvo iš Europos (Egiptas, Sirija ir Libanas). Šio čempionato nugalėtojais tapo Egiptas, finale įveikęs Prancūziją.
- Pratęsimų rekordas: 1953 m. vykusio EuroBasket pirmajame etape Jugoslavija žaisdama prieš Izraelį (prieš kurį ji laimėjo) rungtynių metu žaidė net keturis pratęsimus. Tuo tarpu rezultatas galiausiai buvo vos 57-55.
- Didžiausias taškų skirtumas: Paties didžiausio taškų skirtumo rekordas priklauso sovietams, kurie įveikė danus rezultatu 118-12 - net 106 taškų skirtumu!
- Pralaimėjimai: Prasčiausia gynyba. Ar galėtumėte įsivaizduoti krepšinio rungtynes, kurios pasibaigia 140-44 rezultatu? Ir tai įvyko 1955 m., kuomet lenkai laimėjo prieš britus. Pačios prasčiausios rungtynės įvyko 1939 m., kuomet suomiai žaisdami prieš estus pelnė vos 1 tašką!
- Seniausias ir jauniausias žaidėjai: Europos krepšinio čempionato istorijoje pats seniausias žaidėjas yra Margus Metstak, kuris žaidė už nacionalinę Estijos krepšinio komandą - dalyvaujant 2001 m. vykusiame čempionate jam buvo 40 m. Kita vertus, nereikėtų pamiršti ir jauniausio žaidėjo, kuriuo buvo Rumunijos rinktinei priklausęs Constantin Popa (16 m. amžiaus). Tai įvyko 1987 m. Šis krepšininkas taip pat yra ir vienas iš pačių aukščiausių žaidėjų Europos krepšinio čempionate - jo ūgis siekia 2.20 m.
- Didelė netektis: Krepšininkas Drazen Petrovic nežaidė Europos krepšinio čempionate už Kroatijos nacionalinę krepšinio rinktinę 1993 m., kadangi likus vos kelioms savaitės iki čempionato, jis tragiškai žuvo automobilio avarijoje.
- Trys konkurentai: Ilgą laiką trys Europos čempionato žaidėjai nuolatos konkuravo tarpusavyje ir tai neabejotinai buvo Dirk Nowitzki, Tony Parker ir Pau Gasol.
Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje
Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
- 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
- 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
- 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
- 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
- 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
- 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.
Europos Taurės Turnyrai: Lietuvos Klubų Pasiekimai
Europos krepšinio klubų turnyrai taip pat svarbūs Lietuvos krepšinio istorijos dalis. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos Rytas“ yra labiausiai nusipelnę klubai šiose varžybose.
FIBA Organizacijos Laikotarpis (Iki 2002 m.)
Lyga buvo įkurta 1966 m. ir gyvavo iki 2001-02 m. sezono. Lyga buvo įkurta kaip Europos šalių taurių laimėtojų taurė, tačiau net kelis kartus pavadinimas buvo pakeistas. Raimundas Saporta FIBA organizacijoje užėmė daug pareigų įskaitant ir Tarptautinės organizacijos komisijos pirmininko pareigas 1960 m. Po jo mirties FIBA jo garbei ir atminimui nuo 1998 m. lygos pavadinimą pakeitė į Saporta Cup. 2002 m. iš FIBA turnyro organizavimą perėmė ULEB bei pavadino tiesiog ULEB Cup taure.
Pavadinimų kaita:
- 1966-67 iki 1990-91 FIBA European Cup Winners’ Cup
- 1991-92 iki 1995-96 FIBA European Cup
- 1996-97 iki 1997-98 FIBA EuroCup
- 1998-99 iki 2001-02 FIBA Saporta Cup
Sėkmingiausi Lietuvos klubų pasirodymai:
Kauno „Žalgiris“ 2 kartus žaidė turnyro finale. 1985 m. pralaimėjo Barselonai ir liko antri, o 1998 m. įveikę Stefanel klubą iš Italijos iškovojo vienintelę istorijoje taurę. Žalgiriečiai dar 2 kartus 1989/90 m. buvo prasibrovę į geriausių komandų ketvertą, o tokį patį pasirodymą 1999-2000 m. sezone užfiksavo ir Vilniaus „Lietuvos Ryto“ klubas.
Abu kartus, kai Žalgiris žaidė finaluose išskirtinius pasirodymus surengė mūsų atstovai. 1985 m. Rimas Kurtinaitis pelnė 36 taškus, o 1998 m. finale Saulius Štombergas pelnė 35 taškus.
ULEB Organizacijos Laikotarpis (Nuo 2002 m.)
Nuo 2002-2003 m. iš FIBA turnyro organizavimą perima ULEB.
- 2002-03 iki 2007-08 ULEB Cup
- 2008-09 iki 2015-16 Eurocup Basketball
- 2016-17 iki dabar EuroCup Basketball
ULEB pradėjo suvedinėti žaidėjų statistikas, taip pat rengti svarbiausių kategorijų, kaip rezultatyviausių sezono žaidėjų, kylančios lygos žvaigždės, naudingiausių sezono ir finalų žaidėjo, bei metų trenerio nominacijas.
Geriausi Lietuvos klubų pasirodymai:
Vilniaus „Lietuvos Rytas“ tris kartus žaidė taurės finaluose, 2 kartus iškovojo taurę 2005 ir 2010 m. ir 2007 m. liko antri finale suklupę prieš Madrido Real.
Žymūs Lietuvos žaidėjų pasiekimai ULEB Europos taurėje:
- 2005 m. finalo MVP apdovanojimą gavo „Lietuvos Rytui“ tuo metu atstovavęs Robertas Javtokas.
- 2009 m. naudingiausio finalo žaidėjo prizą iškovojo kitas lietuvis Marijonas Petravičius.
- 2009 m. naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimą gavo Lietuvos komandai „Vilniaus „Lietuvos Rytui“ atstovavęs legionierius Chuck Eidson.
Kylančios žvaigždės apdovanojimą iškovojo: 2011 m. Donatas Motiejūnas, 2012 m. Jonas Valančiūnas ir 2019 m.
Pasaulio Krepšinio Čempionato Istorija: Didžiausi Rezultatų Skirtumai ir Įdomybės
Atsižvelgiant į Pasaulio krepšinio čempionato istoriją, visos trys valstybės jau po tris kartus buvo pasipuošę aukso medaliais. Verta atkreipti dėmesį, kad istorinė Jugoslavija buvo politiškai atidalinta į Serbiją ir Juodkalniją. Jeigu šio fakto nebūtų, Jugoslavija galėjo tapti pasaulio čempionais dvigubai daugiau kartų. Brazilijos krepšininkai parvežė aukso medalius namo du kartus, o Argentinos ir Ispanijos ekipos - po vieną kartą.
Didžiausio žiūrovo susidomėjimo buvo sulaukta 1994 m. Toronte vykusiame Pasaulio krepšinio čempionate, per JAV ir Rusijos finalines varžybas, kurias stebėjo daugiau nei 32 tūkst. žiūrovų. Palyginti, 2006 m. rengtame Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje finalo kovą stebėjo daugiau nei 18 tūkst. žiūrovų.
Europos žemynas užima stiprią poziciją nugalėtojų skaičiumi Pasaulio čempionatuose. Europa devynis kartus pelnė medalius (po tris kartus pirmąją vietą užėmė Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija, du kartus medaliai atiteko Serbijai ir vieną kartą - Ispanijai). Didžiausią pažangą čempionatų istorijoje įgijo Pietų Amerikos žemynas. Brazilijos ekipa buvo du kartus užkopus ant nugalėtojų pakylos (1959 m. ir 1963 m). Šiaurės Amerika, atstovaujama JAV komandos, taip pat turi tris aukščiausius apdovanojimus. Ši ekipa dažniau nei kitos pateko į pusfinalį - 12 kartų. Azijos žemyno aukščiausias pasiekimas yra Filipinų rinktinės bronzos medaliai 1954 m. Pasaulio krepšinio čempionate Rio de Žaneire. Penktoje vietoje lieka Afrikos žemynas, kurio lygoje pirmąją vietą ne vieną kartą pelnė egiptiečiai. Iš Australijos ir Okeanijos regionų geriausią rezultatą istorijoje yra pasiekusi Naujoji Zelandija: 2002 m. čempionate iškovojo ketvirtą vietą. Australijos ekipa 1982 m. ir 1994 m.
Argentina ir Brazilija nugalėtojomis tapo po du kartus. Argentinai 1950 m. dalyvavimas Pasaulio čempionate buvo debiutinis. Brazilams pergalė šypsojosi 1954 m. Po aštuonerių metų čempionatas turėjo vykti Filipinuose, tačiau vyriausybė atsisakė išduoti vizas socialistinėms šalims, todėl čempionatas buvo suorganizuotas Brazilijoje. Azijiečiai dėl šio poelgio buvo diskvalifikuoti, o jų krepšinio federacija nubausta.
Daugiausia Pasaulio čempionatų buvo organizuojami Pietų Amerikoje - net septyni. (Po du iš jų - Argentinoje ir Brazilijoje, po vieną - Čilėje, Urugvajuje ir Kolumbijoje). Tris kartus Pasaulio krepšinio čempionatai vyko Europoje (Jugoslavijoje, Graikijoje, Ispanijoje) ir tris kartus Šiaurės Amerikos žemyne (Puerto Rike, Kanadoje ir JAV).
Daugiausia čempionatų istorijoje yra dalyvavusi JAV komanda - 15 kartų, o Sovietų Sąjungos ekipa nedalyvavo dviejuose pirmuose čempionatuose ir paskutiniame iki šio čempionato vykusiame Japonijoje. Brazilijos komanda pelnė daugiausia taškų per vieną žaidimą - 1978 m. Ši komanda į Kinijos ekipos krepšį įmetė 134 taškus. Mažiausiai taškų (19) per vienerias varžybas įmetė Egipto rinktinė žaisdama prieš Braziliją 1950 m. čempionate, kuris vyko Argentinoje. Didžiausias varžybų taškų skirtumas buvo 92 taškai, kai Sovietų Sąjungos rinktinė 1974 m. čempionate nugalėjo Kolumbijos ekipą, rezultatu 140:48.
Antroji vieta priklauso australui Andrew Haze, pelniusiam 599 taškus. Trečiąją vietą užima Jugoslavijos rinktinės narys Draženas Dalipagichas su įmestais 568 taškais. Daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Pietų Korėjos žaidėjas Jae-Ho, kuris į Egipto rinktinės krepšį įmetė 62 taškus 1990 m. čempionate. Graikas Nikosas Galisas, žaisdamas prieš Panamą, įmetė 53 taškus 1986 m. čempionate, o brazilas Oscaras Schmidtas varžybose prieš Kubą įmetė 49 taškus tame pačiame čempionate.
Naudingiausi pasaulio žaidėjai: Argentinos Oskaras Furlongas (1950), amerikiečiai Kirby Minteris (1954), Docas Riversas (1982), Shaquille O'Nealas (1994), Brazilijos Amaury Pasosas (1959) ir Vlamiras Marquezas (1963), Jugoslavijos žaidėjai Ivo Danėsas (1967), Draganas Kichanovichius (1974), Draženas Dalipagichas (1978), Draženas Petrovičius (1986), Tony Kukochas (1990), Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjas Sergejus Belovas (1970), serbas Dejanas Bodiroga (1998), Vokietis Dirkas Nowitzkis (2002) ir ispanas Po Gazol (2006).
Aukščiausias visų laikų čempionatų žaidėjas yra kinas Yao Mingas, kurio ūgis 226 cm. Per Pasaulio čempionato istoriją daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Brazilijos ekipa kovodama prieš Kiniją, galutinis rezultatas - 154:97.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Apskritai, krepšinio išradėju laikomas James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Lietuvoje šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.
Steponas Darius - ne tik lakūnas, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Iš istorijos vadovėlių visi lietuviai jį žino kaip lakūną, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną, tačiau likus nedaug iki tikslo, jų lėktuvą numušė vokiečių karininkai. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų, kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
#
tags: #krepsinios #rungtyniu #didziausis #skirtumai