Įžanga: FIBA Čempionų Lyga - Naujas Iššūkis Lietuvos Krepšiniui
Kai 2020 m. vasarą Vilniaus „Rytas“ paskelbė apie prisijungimą prie FIBA Čempionų lygos, krepšinio bendruomenė Lietuvoje pradėjo aktyviai diskutuoti apie šio sprendimo motyvus ir perspektyvas. Kodėl antra pagal pajėgumą Lietuvos komanda pasirinko turnyrą, kuris atrodė mažiau prestižinis ir neturintis gilios istorijos, palyginti su kitais Europos turnyrais? Tačiau „Ryto“ vadovybė tvirtai gynė savo pasirinkimą, teigdama, kad tai yra strateginis žingsnis, turintis ilgalaikę naudą klubui.
Šiame straipsnyje apžvelgiama FIBA Čempionų lygos istorija, formatas, reikšmė Europos krepšiniui ir Lietuvos klubų pasirodymai šiame turnyre. Taip pat nagrinėjama, kodėl „Rytas“ pasirinko šį kelią ir kokie yra komandos šansai pasiekti aukštumas Čempionų lygoje.
FIBA Čempionų Lyga: Kas Tai?
FIBA Čempionų lyga yra palyginti jaunas turnyras, kurį organizuoja Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA). Pirmasis sezonas įvyko 2016 metais. Tai trečias pagal pajėgumą Europos klubinio krepšinio turnyras, sukurtas kaip atsvara Eurolygai, su kuria FIBA pastaraisiais metais neturi jokio dialogo ir bendrų sutarimų.
Iki šiol Čempionų lygoje varžėsi Europos šalių klubai, kurie nepateko į Eurolygą ar Europos taurę. Lietuvą šiame turnyre yra atstovavę Klaipėdos „Neptūnas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“. Turnyre kasmet dalyvauja 32 komandos iš visos Europos. Per pirmuosius ketverius metus nė vienos savo komandos šiame turnyre neturėjo Estija, Suomija, Norvegija, Anglija, Airija, Šiaurės Airija, Nyderlandai, Portugalija, Šveicarija, Austrija, Bulgarija, Makedonija ir Albanija.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Įdomu tai, kad nė vienas klubas nėra triumfavęs Čempionų lygoje du kartus. Po vieną kartą tai padarė Tenerifės „Iberostar“, Atėnų AEK, Bolonijos „Virtus“ ir Burgoso „San Pablos“.
Kodėl „Rytas“ Pasirinko Čempionų Lygą?
„Perėjimas į FIBA Čempionų lygą nėra žingsnis atgal - tai atsakingai pasvertas sprendimas klubo pertvarkos procese, siekiant ilgalaikio tikslo - žaisti stipriausiame Europos klubiniame turnyre. Tikiu, kad Ryto šeima pasitikės šiuo sprendimu, o juo abejojančius klubas įtikins savo rezultatais“, - teigė „Ryto“ klubo valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.
Tačiau kokią apčiuopiamą naudą „Ryto“ organizacija pamatė šiame turnyre, kuris „ant popieriaus“ atrodo silpnesnis nei Europos taurė? Visų pirma, tai finansai. Čempionų lyga yra patraukli dėl skiriamų lėšų - klubai gali papildyti savo biudžetus už kiekvieną iškovotą pergalę, o turnyro nugalėtojui skiriama 1 mln. eurų premija.
„Manau, kad „Rytui“ tai visų pirma yra geras finansinis sprendimas. Pandemijos akivaizdoje klubas teikia prioritetą finansiniam stabilumui, šiame turnyre klubai turi galimybę užsidirbti iš pergalių. Panašiu keliu žengė ir dar keli Europos klubai, ne tik „Rytas“, todėl tai nėra aklas ėjimas“, - sakė Rytis Vyšniauskas.
Ar Tai - Žingsnis Atgal?
Kalbėdami apie perėjimą į Čempionų lygą, „Ryto“ vadovai kelis kartus pakartojo, kad tai nėra žingsnis atgal. Tačiau tokia retorika tarsi pati iš savęs parodo, kad abejonių ties šiuo klausimu yra. Žinomų komandų ir ryškių pavardžių klausimu tai - žingsnis atgal. Tačiau „Rytui“, kaip klubui, įvertinant pandemijos situaciją, toks ėjimas vis tik turbūt yra žingsnis į priekį.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
„Iš sportinės pusės, tai „Rytas“ iki šiol į savo areną atsiveždavo stiprių klubų iš Italijos ar Ispanijos, taip sudarydamas įspūdį, kad yra per žingsnį nuo Eurolygos. Tai mano nuomone „Rytas“ jau senokai nėra arti Eurolygos, nes Europos krepšinis yra realiai biudžetų lyga - jei susirinksi pakankamą, konkurencingą biudžetą, tai Eurolyga mielai tave priimtų, tą rodo ir Sankt Peterburgo „Zenit“ pavyzdys. Šiai dienai „Rytui“ yra paprasčiau ir naudingiau žaisti Čempionų lygoje, nes Europos taurė buvo savotiška prabanga - uždirbti iš pergalių ten daug neuždirbsi, tikėtis užsidirbti iš bilietų artimiausius porą sezonų irgi naivu, ant to statyti savo biudžetą yra labai rizikinga“, - dėstė R. Vyšniauskas.
Ar „Rytas“ Gali Laimėti Čempionų Lygą?
Kaip reikiant atsinaujinęs „Rytas“, savo gretose turintis net kelias ryškias žvaigždes, tokias, kaip Andrew Goudelockas ar Maurice'as Ndouras, Čempionų lygoje buvo laikomas vienu favoritų. Apie aukščiausius tikslus šiame turnyre kalbėjo ir pati „Ryto“ vadovybė, sakiusi, kad vienas iš sezono tikslų yra patekti į Čempionų lygos finalo ketvertą, sėkmės atveju jame ir triumfuoti.
Prieš sezono pradžią tapo akivaizdu, kad jei „Ryto“ nebus bent tarp aštuonių stipriausių turnyro komandų, tai reikš fiasko. „Europos taurėje galėdavai gauti labai sunkią grupę, kaip dabar rodo „Lietkabelio“ pavyzdys. Ten net ir žaisdamas gerą krepšinį anksčiau ar vėliau „užšoksi“ ant žymiai stipresnės komandos, kaip Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ar Malagos „Unicaja“. Čempionų lygoje aš nematau tų komandų-pabaisų, prieš kurias tikrai kapituoliuosi. „Rytas“, panašu, gali pakovoti prieš bet kurį varžovą, tai faktas, kad sostinės klubas gali pakovoti dėl aukštų pozicijų, gal net ir pasvajoti apie titulą, o tai atneštų didelę finansinę naudą. Bet tikrai yra čia ką veikti, niekas lengvų pergalių nedalins. „Rytas“ susikomplektavęs visai intriguojančiai, tai galbūt sirgaliai po vienos kitos pergalės labiau priims tokį sprendimą pakeisti turnyrą“, - sakė R. Vyšniauskas.
Naujas Formatas ir „Ryto“ Grupė
Čempionų lyga, reaguodama į COVID-19 sukeliamus sunkumus, pakoregavo šio sezono tvarkaraštį ir komandų suskirstymą į grupes. Šiame sezone 32 klubai buvo išskirstyti į 8 grupes po 4 komandas. Dvi stipriausios ekipos pateko į tolimesnį etapą.
„Rytas“ pateko į E grupę, kurioje dėl vietos kitame etape kovojo su varžovais iš Prancūzijos, Italijos ir Latvijos. Sostinės klubas varžėsi su SIG „Strasbourg“, „Peristeri“ ir Rygos „VEF“ komandomis.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Nauju formatu pasidžiaugė ir „Ryto“ treneris D. Kairys: „Džiugu, kad Čempionų lyga reaguoja į esančią situaciją pasaulyje ir stengiasi sukurti tokį formatą, kuris realiai leistų tikėtis pravesti čempionatą. Visi suprantame, kad pirmasis variantas buvo su nepalyginamai daugiau rizikos faktorių. Dabar, panašu, atsiranda daugiau galimybių pravesti turnyrą iškilus nenumatytiems barjerams. Na, o naujoje grupėje mūsų tikslai išlieka aukščiausi.“
Naują formatą įvertinęs R. Vyšniauskas teigė, kad sirgaliai išvys mažiau tarptautinio krepšinio, nei buvo įpratę, tačiau tokiu principu vyksiančios varžybos komandas įpareigos kiekviename mače atiduoti visas jėgas ir nesidairyti į tai, kad klaidas bus galima ištaisyti ir vėliau. „Dabar klaidos kaina didesnė. Kai didelė grupė, tai visada dar turi laiko susitvarkyti situaciją lentelėje. Akivaizdu, kad dabar rungtynių vertė didesnė. Man gal būtų smagiau, kad vyktų taip, kaip vyko anksčiau - tada sirgaliai pamatytų daugiau tarptautinio krepšinio. Bet toks sprendimas priimtas dėl rimtų ir suprantamų motyvų - stengiamasi apriboti keliavimą, komandų maišymąsi po visą Europą. Čia varžosi keliolikos skirtingų šalių komandos, tai su varžybų organizavimu, kelionėmis, skrydžiais, tikrai bus sunku išvengti nesklandumų, rungtynių nukėlimo ir kita. Čempionų lyga taip nutarė prieš sezono pradžią, tai gerai, kad yra aišku, kaip viskas vyks. Matome, kad Eurolygoje reglamentas keičiasi jau sezono metu ir matome, kiek sumaišties tai įneša“, - įvertino R. Vyšniauskas.
M. Fosterio Pripažinimas
2020 m. lapkritį „Ryto“ gynėjas Marcusas Fosteris buvo pripažintas geriausiu mėnesio žaidėju. Lapkritį „Rytas“ sužaidė dvejas rungtynes su Atėnų „Peristeri“ ir abejas jas laimėjo. M. Fosteris per pirmąjį mačą Vilniuje pelnė 26 taškus, atkovojo 10 kamuolių ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus, o per antrąją akistatą Graikijoje jis surinko 12 taškų. „Rytas“ po šių dviejų pergalių savo grupėje iš paskutinės pakilo į antrąją vietą o M. Fosteris yra įsitikinęs, kad tai dar toli gražu ne pabaiga. „Dabar dvejas rungtynes mes žaisime namie, o čia komandą palaiko neįtikėtinai nuostabūs sirgaliai. Komandos vidinė chemija vis gerėja, šį sezoną mes dar galime nuveikti daug gerų dalykų“, - teigė jis.
Europos Taurė: Antras Pagal Pajėgumą Turnyras
Europos taurė yra antras pagal pajėgumą Europos krepšinio turnyras po Eurolygos. 2023-2024 m. sezone dalyvavo 40 komandų, suskirstytų į 10 grupių po keturias. Varžybos prasidėjo atrankos turnyrais 2023 m. spalio 2-5 d., o reguliarusis sezonas - 2023 m. spalio 18 d.
Po reguliariojo sezono geriausios komandos patenka į antrąjį etapą, po kurio prasideda atkrintamosios varžybos.
Reguliarusis Europos taurės sezonas suskirstytas į 10 grupių po keturias komandas, kurios žaidžia rato principu. Po grupių etapo į antrąjį etapą patenka dvi geriausios kiekvienos grupės komandos ir geriausios trečiąsias vietas užėmusios komandos. Šiame etape žaidžiamos papildomos grupės rungtynės, kurios dar labiau susiaurina varžybas. Po antrojo etapo geriausios komandos patenka į atkrintamąsias varžybas, kurias sudaro ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalai.
Europos Taurės Poveikis Europos Krepšiniui
FIBA Europos taurė atlieka labai svarbų vaidmenį platesniame Europos krepšinio kontekste. Suteikdama konkurencines galimybes klubams, kurie gali neturėti išteklių ar prestižo varžytis Eurolygoje ar EuroCup, Europos taurė skatina didesnę įtrauką ir plėtrą šiame sporte. Šios varžybos suteikia galimybę kylantiems talentams įgyti tarptautinės patirties, kuri yra neįkainojama jų augimui ir karjerai.
Be to, FIBA Europe Cup didina krepšinio žinomumą ir populiarumą tuose regionuose, kuriuose ši sporto šaka nėra tokia dominuojanti. Aukšto lygio varžybos vyksta didesniame skaičiuje miestų ir šalių, todėl padeda kurti vietos sirgalių bazes ir skatina susidomėjimą šia sporto šaka.
Lietuvos Klubų Pasiekimai Europos Turnyruose
Vilniaus „Lietuvos Rytas“ tris kartus žaidė Europos taurės finaluose ir du kartus iškovojo taurę (2005 ir 2009 m.). 2005 m. finalo MVP apdovanojimą gavo Robertas Javtokas. Donatas Motiejūnas (2011 m.), Jonas Valančiūnas (2012 m.) ir Rokas Giedraitis (2019 m.) buvo pripažinti Europos taurės kylančiomis žvaigždėmis.
Klaipėdos „Neptūnas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“ taip pat yra dalyvavę FIBA Čempionų lygoje.
Istoriniai Faktai Apie Europos Krepšinio Turnyrus
- 1965 m. San Paule (Brazilija) įvyko draugiškos-kontrolinės rungtynės tarp Pietų Amerikos klubų čempionų čempionato nugalėtojų ir Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos Europos čempionų taurės (dabar - Eurolyga) čempionų.
- 1966 m. įvyko pirmasis oficialus turnyras, kurį laimėjo Varezės „Ignis“ komanda.
- 1986 m. Kauno „Žalgiris“ dalyvavo Tarpžemyninėje taurėje Argentinoje.
Krepšinio Namai: Lietuvos Krepšinio Istorijos Puoselėjimas
Lietuvoje yra statomi „Krepšinio namai“ - multifunkcinis centras, kuriame bus moderniai ir šiuolaikiškai pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai. Čia bus organizuojamos parodos, konferencijos, koncertai ir E-sporto čempionatai.