Šiame straipsnyje panagrinėsime Čikagos „Bulls“ krepšinio komandos istoriją, pradedant NBA lygos ištakomis ir baigiant įspūdingu komandos dominavimu dešimtajame dešimtmetyje. Aptarsime legendinius žaidėjus, svarbiausius momentus ir įtaką, kurią „Bulls“ turėjo krepšinio pasauliui. Taip pat prisiminsime NBA lygos istoriją, jos raidą ir svarbiausius įvykius, kurie formavo šį populiarų sportą tokį, kokį jį matome šiandien.
NBA istorijos pradžia
Prieš pradedant nagrinėti Čikagos „Bulls“ triumfą, verta prisiminti NBA lygos šaknis. Krepšinį, kaip žaidimą, sukūrė Jamesas Naismithas 1891 m., dirbdamas fizinio lavinimo treneriu Springfield College Springfilde. Jam buvo pavesta sugalvoti žaidimą, kuris užimtų studentus šaltuoju metų laiku. Per dvi savaites Naismithas įvertino esamų sporto šakų stipriąsias ir silpnąsias puses ir sukūrė sportą, kuriame būtų minimalus kūno kontaktas. Iš pradžių, šiai sporto šakai Neismitas sugalvojo 13 taisyklių.
NBA lyga buvo įkurta 1946 m. birželio 6 d. Niujorke ir iš pradžių vadinosi Amerikos krepšinio asociacija (angl. Basketball Association of America). Dabartinį pavadinimą lyga gavo 1949 m. rugpjūčio 3 d., susijungus su pagrindine konkurente Nacionaline krepšinio lyga (angl. National Basketball League). Pirmosios oficialios NBA rungtynės vyko Toronte 1946 m. lapkričio 1 d. Jose susitiko „Toronto Huskies“ (dabar „Toronto Raptors“) ir „New York Knicks“ (tuo metu „New York Knickerbockers“).
NBA raida ir svarbiausi įvykiai
Nuo pat įkūrimo NBA nuolat augo ir tobulėjo. Susijungus su Nacionaline krepšinio lyga, joje žaidė 17 klubų. Mažiausias klubų skaičius buvo pasiektas 1953 m., kai joje žaidė vos 8 klubai. 1979 m. lygoje buvo įtraukta naujovė - trijų taškų zona. Iki tol įmesti taškai buvo vertinami dviem taškais.
Krepšiniui populiarėjant, prie lygos panoro prisijungti vis daugiau komandų. 1988 ir 1989 m. NBA jau turėjo 27 klubus. 1995 m. lyga vėl papilnėjo ir šį kartą išsiplėtė į Kanadą - NBA startavo du nauji klubai iš šios šalies, „Vancouver Grizzlies“ ir „Toronto Raptors“.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
NBA nuolat ieško būdų, kaip tobulinti žaidimą ir didinti jo patrauklumą. 2011 m. pirmą kartą lygos istorijoje NBA žaidė oficialias rungtynes Europoje. Londone stebint 20 000 žiūrovų O2 arenoje susitiko „New Jersey Nets“ ir „Toronto Raptors“ komandos. 2012 m. NBA pradėjo bausti žaidėjus už vaidybą. 2014 m. rugpjūčio 5 d. Becky Hammon buvo paskirta „San Antonio Spurs“ komandos trenere ir tapo pirmąja moterimi pilnateise vyriausia trenere NBA lygoje.
Čikagos „Bulls“ kelias į viršūnę
Čikagos „Bulls“ istorija prasidėjo 1966 metais, kai komanda buvo įkurta Čikagoje. Tačiau tikrasis komandos pakilimas prasidėjo devintajame dešimtmetyje, kai prie komandos prisijungė Michaelas Jordanas.
Michaelas Jordanas - legenda
Jordan Michael Jeffrey (Maiklas Džefris Džòrdanas) gimė 1963 m. vasario 17 d. Brukline, Jungtinių Amerikos Valstijų krepšininkas, verslininkas. Vienas įtakingiausių 20 a. 1984-93 ir 1995-98 žaidė komandoje Chicago Bulls atakuojančiu gynėju. 1999 paskelbė sportinės karjeros pabaigą, bet 2001-02 dar žaidė Washington Wizards.
Jordanas ne tik šešiskart tapo NBA čempionu, bet ir tiek pat sykių buvo išrinktas finalų naudingiausiu žaidėju MVP, penkiuose čempionatuose jis pripažintas naudingiausiu sezono krepšininku, 14 kartų dalyvavo lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Žaisdamas NBA lygoje pelnė 32 292 taškus, per rungtynes pelnydavo vidutiniškai 30,1 tašką (geriausias vidurkis NBA), atkovojo 6672 kamuolius bei atliko 5633 rezultatyvius perdavimus. 2 kartus (1984, 1992) olimpinis čempionas.
Baigęs profesionalaus sportininko karjerą užsiima verslu, vienas iš automobilių grupės, pavadintos jo vardu, savininkų. 1984 specialiai M. J. Jordanui sukurti bendrovės Nike sportiniai bateliai Air Jordan tapo vienu sėkmingiausių produktų per visą istoriją. Labdaros organizacijos Make-A-Wish Foundation, padedančios pildyti sunkiai sergančių vaikų norus, vyriausiasis ambasadorius (nuo 2008). Įtrauktas į NBA Krepšinio šlovės muziejų (angl. Basketball Hall of Fame; 2009 indvidualiai, 2010 kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų vyrų krepšinio komanda), į FIBA Šlovės muziejų (angl. FIBA Hall of Fame; 2015 indvidualiai, 2017 kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų vyrų krepšinio komanda). Prezidento laisvės medalis (2016).
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
1991 m. NBA čempionatas
1991 m. NBA sezonas buvo ypatingas Čikagos „Bulls“ komandai. Vedama Michaelo Jordano ir Scottie Pippeno, komanda dominavo lygoje ir užtikrintai žengė link čempionų titulo. Reguliariajame sezone „Bulls“ pasiekė įspūdingą 61 pergalę ir užėmė pirmąją vietą Rytų konferencijoje.
Atkrintamosiose varžybose „Bulls“ susidorojo su visais varžovais. Jie nugalėjo New York „Knicks“, Philadelphia „76ers“ ir Detroit „Pistons“, taip užsitikrindami vietą NBA finale. Finale „Bulls“ susitiko su Los Angeles „Lakers“, vedama legendinio Magico Johnsono.
Nepaisant „Lakers“ pasipriešinimo, „Bulls“ dominavo serijoje ir nugalėjo juos 4-1, taip iškovodami savo pirmąjį NBA čempionų titulą. Michaelas Jordanas buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju (MVP).
Čempionų sudėtis
1991 m. Čikagos „Bulls“ komandos sudėtis buvo išties įspūdinga. Be jau minėtų Michaelo Jordano ir Scottie Pippeno, komandoje žaidė tokie talentingi žaidėjai kaip:
- Horace Grantas
- Johnas Paxsonas
- Billas Cartwrightas
Dominavimas tęsiasi
1991 m. NBA čempionatas buvo ne tik pirmasis „Bulls“ titulas, bet ir naujos eros pradžia. Šis triumfas įtvirtino Michaelo Jordano, kaip geriausio žaidėjo pasaulyje, statusą ir atvėrė kelią „Bulls“ dominavimui dešimtajame dešimtmetyje. Komanda iškovojo dar penkis čempionų titulus (1992, 1993, 1996, 1997 ir 1998 m.) ir tapo viena iš labiausiai įsimintinų dinastijų NBA istorijoje.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Čempionų sudėtyje tuomet buvo trys krepšininkai, atsidūrę NBA šlovės muziejuje - Michaelas Jordanas, Scottie Pippenas ir Dennisas Rodmanas.
- Lucas Longley buvo startinės sudėties „centras“.
- Dennisas Rodmanas pergalingame sezone buvo nepralenkiamas kovoje dėl atšokusių kamuolių.
- Steve'as Kerras buvo atsarginis įžaidėjas.
- Scottie Pippenas pateko į simbolinę geriausią sezono rinktinę.
- Billas Wenningtonas buvo atsarginis „centras“.
- Ronas Harperis buvo pagrindinis komandos įžaidėjas.
- Toni Kukočius buvo išrinktas geriausiu atsarginiu žaidėju.
- Dickey Simpkinsas buvo atsarginis sunkusis krašto puolėjas.
- Judas Buechleris buvo efektyviausias komandos snaiperis.
- Randy Brownas buvo atsarginis įžaidėjas.
- Jasonas Caffey buvo atsarginis sunkusis krašto puolėjas.
- Jamesas Edwardsas buvo atsarginis „centras“.
- Johnas Salley buvo atsarginis sunkusis krašto puolėjas.
- Johnas Paxsonas buvo trenerio asistentas.
- Jerry Krause buvo komandos generalinis direktorius.
- Philas Jacksonas buvo komandos treneris.
Tačiau, praėjus septyniems mėnesiams po to, kai laimėjo šeštąjį čempionų titulą klubo istorijoje, „Chicago Bulls“ neturėjo pakankamai žaidėjų, kad galėtų treniruotis, kai prasidėjo treniruočių stovykla 1999-ųjų metų sausį, pasibaigus sezono startą nustūmusiam lokautui.
Randy Brownas, vienas iš nedaugelio Michaelo Jordano eros „buliuose“ krepšininkų likusių ekipoje, prisimena pirmąjį komandos susitikimą, kai jame išvydo vos keletą pažįstamų veidų. Gynėjas Ronas Harperis irgi grįžo, kaip ir centras Billas Wenningtonas ar sunkusis krašto puolėjas Toni Kukočius. Tačiau praėjus kelioms dienoms po lygą įšaldžiusio lokauto pabaigos ir antrojo M.Jordano pasitraukimo iš krepšinio, „Bulls“ svarstė ne kaip apginti čempionų titulą, bet ar turės užtektinai žmonių pratyboms „Berto Center“ treniruočių bazėje. „Beveik visų mano komandos draugų nebėra“, - prisiminė sau galvojantis R.Brownas. „Supratau, jog mus čia paliko vienus. Ir kad turime būti pasiruošę viskam“, - pridėjo tuometis Čikagos ekipos įžaidėjas.
M.Jordano sprendimas buvo neišvengiamas, tačiau dėl įtemptų derybų jis nusikėlė keliems mėnesiams. Bet 1999 metų sausio 13 dieną „Bulls“ legenda oficialiai paskelbė savo sprendimą baigti karjerą bei 45 minutes atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Ilgametis komandos komentatorius Tomas Dore'as prisimena kalbėjęs su M.Jordanu prieš paskutinę spaudos konferenciją. „Kaip tau sekasi?“ - tuomet paklausė T.Dore'as. „Aš esu nusivylęs. Norėjau dar vieno šanso su šia žmonių grupe“, - sakė M.Jordanas, prieš tai pripažinęs, kad aplinkybės organizacijoje tikrai neleis, jog tai įvyktų. „Taigi, ką ketini daryti?“, - T.Dore‘as tęsė pokalbį. „Nė neįsivaizduoju“, - sakė NBA legenda, žiūrėdamas komentatoriui tiesiai į akis. Jei MJ supratimo dėl savo ateities neturėjo, tai „Bulls“ regėjo aiškią viziją.
1998-ųjų vasarą Čikagos klubas pasamdė Timą Floydą iš „Iowa State“ universiteto, suteikiant krepšinio operacijų direktoriaus pareigas. Tačiau tai padarė su įspėjimu. „Jei Philas Jacksonas negrįš iki lokauto pabaigos, Timas taps vyriausiuoju treneriu“, - sakė klubo savininkas Jerry Reinsdorfas. Ph.Jacksonas negrįžo, kaip ir M.Jordanas. Negrįžo ir Scottie Pippenas, Dennisas Rodmanas, Steve'as Kerras bei daugybė kitų legendinės, šešiais titulais pažymėtos „Bulls“ dinastijos narių.
1998-1999 metų sezone, pirmaisiais T.Floydo metais dirbant NBA komandos vyriausiuoju treneriu, trejų pastarųjų metų čempionai laimėjo vos 13 rungtynių, o ilgiausia serija per sutrumpintą 50 dvikovų sezoną siekė vos du laimėjimus iš eilės. „Sakoma, kad visi geri dalykai kažkada baigiasi, - teigė Dickey Simpkinsas, būdamas atsarginiu „Bulls“ žaidėju laimėjęs tris čempiono žiedus, o Čikagoje likęs ir po MJ eros. - 1999 metų sezonas mums sudavė realybės smūgį, kad pergalingas žygis yra baigtas.“ Beje, šis žaidėjas po penkerių metų žaidė Lietuvoje, atstovaudamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandai.
„Sports Illustrated“ pokalbiai su daugeliu 1998-1999 metų komandos žaidėjais parodo, kad tuometės „Bulls“ krepšininkui spaudimo treneriui T.Floydui, kuriam buvo patikėta išdreifuoti klubo laivą sunkioje situacijoje, nedavė. „Timui pasitaikė nedėkinga situacija, kurios jis negalėjo kontroliuoti“, - teigė D.Simpkinsas. Kaip teigė Ph.Jacksonas, jis iš anksto žinojo, jog jį pakeis T.Floydas. Kai 1997-aisiais vyko „Bulls“ generalinio vadybininko Jerry Krause‘o dukros vestuvės, Ph.Jacksonas nebuvo pakviestas, nors trys jo asistentai renginyje dalyvavo. Tąkart „Chicago Tribune“ laikraštis skelbė, jog Timas Floydas šioje ceremonijoje irgi dalyvavo.
1999 metų sausį T.Loydas užėmė nepavydėtiną bei labai aukštą kartelę lygoje turėjusį vyriausiojo „Bulls“ trenerio postą. Prieš sezoną „United Center“ arenoje jis pristatė sirgaliams naujai surinktą „Bulls“ sudėtį. Kaip prisimena „New York Times“, treneris pamiršo paminėti gynėją Bubbą Wellsą, neseniai mainų būdu įsigytą iš „Phoenix Suns“. Nepatyręs treneris sumaišė ir savo auklėtinius Robertą Werdanną bei Billą Wenningtoną. Po kelių dienų, prieš pirmąjį komandos priešsezoninį mačą, į sirgalių minią kreipėsi ir pats aukštaūgis B.Wenningtonas. „Jei praėjęs sezonas buvo vadinamas paskutiniuoju šokiu, tai šis primena pirmąjį, - juokdamasis sakė jis. - Bus klaidų ir galbūt nebus staigaus susižaidimo, tačiau mes ketiname sunkiai dirbti. Suteikite mums galimybę ir tapsime geresniais.“
Pastangos 1999-ųjų „buliams“ nebuvo problema. D.Simpkinsas prisimena, jog naujai atvykę žaidėjai norėjo suprasti, mokytis bei perimti komandos tradicijas, istoriją ir kultūrą. Komanda pasirašė sutartį su jaunu ir talentingu Brentu Barry, pridėjo veteranus Marką Bryantą ir Andrew Langą, kurie turėjo padėti septyniems iš 1997-1998 metų sezono likusiems žaidėjams. „Naujokų buvo labai daug, - sakė gynėjas Rusty LaRue, žaidęs abejose ekipose. - Būtent tai apsunkino visą procesą.“
Komentatorius T.Dore'as prisimena priešsezoninį pokalbį su savo ilgamečiu partneriu Johnny Kerru, svarstant, kaip jie žada dirbti. Vyrukai ėmė stengtis auditoriją labiau supažindinti su žaidimu ir jo subtilybėmis, daugiau pasakojo apie varžovų komandas bei jų žaidimą, nei tą darė praeityje. „Žinojome, kad mūsų laukia kitoks darbas, - mena T.Dore‘as. - Kaip priversti žmones pasakyti: „Jūs vis tiek turėtumėte ateiti ir tai pamatyti? Jūs privalote pamatyti „Bulls“ rungtynes!“
„Chicago Bulls“ sezoną pradėjo iškovodama vos 2 pergales per 12 rungtynių, tuomet sekė laimėjimas prieš „Charlotte Hornets“. Paskutinę vasario mėnesio dieną „Bulls“ laukė rungtynės prieš „Toronto Raptors“ ekipą, kuriai dirigavo Vince'as Carteris ir Tracy McGrady. Brentas Barry surinko 19 komandos taškų, Tony Kukočius pridėjo 18, o Dickey Simpkinsas Simpkinsas ir Randy Brownas - po 17 taškų. Įtemptos rungtynės persikėlė iki pat pratęsimo pabaigos, kai B.Barry surado komandos draugą R.Browną, pelniusį pergalingą metimą. „Tai vienintelis toks metimas per visą mano karjerą. Galbūt tai karma, nes mes dirbome daugybę valandų“, - teigė dvikovos herojus. „Tai buvo laimingas skrydis namo“, - prisimena T.Dore‘as. Reta proga džiaugtis, nes „Bulls“ tą sezoną nė karto nelaimėjo dviejų pergalių iš eilės. Po dviejų parų tekto sugerti labai skausmingą 78:108 „Detroit Pistons“ smūgį. Tai buvo didžiausia „Bulls“ nesėkmė namų tvirtovėje nuo persikėlimo į „United Center“ areną 1994-aisiais. Be to, tai buvo pirmoji „Pistons“ pergalė Čikagoje nuo 1990-ųjų kovo, kai NBA dominavo Detroito blogiukai. „Mes gynėme čempionų titulą, tad turėjome didelį taikinį ant nugaros, - teigė R.Brownas. - Daugelį metų traiškėme varžovus, tad jie norėjo pasinaudoti proga išspardyti mums užpakalius.“
To sezono „Bulls“ kartais buvo vadinami „pakaitiniais“. Jie norėjo dirbti, bet treniruočių laikas dėl lokauto suspausto tvarkaraščio jiems negelbėjo. B.Wenningtonas pasakoja, kad žaidėjai stūmė save į priekį bei bandė elgtis teisingai. Veteranai dažnai susitikdavo su treneriu T.Floydu aptarti „Bulls“ puolimą. Tačiau klaidos buvo siaubingos ir strategui iškilo nepatogi dilema: „Ar aš jau viską pakeičiau, ar ne? Nes jei viską ištaisysiu, niekada nieko nepasieksime.“ „Bandėme ieškoti pozityvių dalykų apie kuriuos galėtume kalbėti, tačiau tuomet jautėmės lyg sulaukę Mike‘o Tysono smūgio, po kurio sekė Muhammado Ali bei Joe Fraziero kirčiai. Tokia buvo tuometė situacija“, - pasakoja „Bulls“ komentatorius T.Dore‘as.
Balandžio 1-ąją dieną „Pistons“ įveikė „Bulls“ 32 taškų persvara. Tai buvo jau 22-oji „bulių“ nesėkmė per 31 mačą. Po dienos - tuomet didžiausias visų laikų „Bulls“ pralaimėjimas, kai Čikagoje šeimininkavusi „Orlando Magic“ iškovojo pergalę 47 taškų pranašumu. Bet sirgaliai rodė paramą. „Mūsų niekada niekas nenušvilpė“, - mena R.Brownas. Trumpas aistruolių nepasitenkinimas buvo girdimas per paskutinį sezono mačą, vykusį gegužės 5-ąją dieną, kai komentatorius T.Dore‘as televizijos eteryje paskutinį kartą istorijoje „Chicago Bulls“ pristatė kaip pasaulio čempionus. Dvikovą stebėjo Ph.Jacksonas, o pertraukos metu klubas jį pagerbė. Buvęs „Bulls“ treneris kreipėsi į minią, išreikšdamas padėką bei pagyrimą už istorinį klubo žygį. Tačiau kai jis padėkojo savininkui J.Reinsdorfui ir organizacijai už jam surengtą vakarą, sirgaliai ėmė švilpti. O po akimirkos, kai Ph.Jacksonas padėkojo generaliniui direktoriui J.Krause'ui už praeityje suteiktą galimybę, ūžesys „United Center“ arenoje tik dar labiau buvo girdimas. Galiausiai, paskutinį sezono mačą „Bulls“ pralaimėjo 20 taškų, o sezonas baigėsi kukliu rezultatu 13-37 rekordais.
Vienuolika mėnesių prieš šį pralaimėjimą, praėjus kelioms dienomis po lemiamos pergalės prieš „Utah Jazz“, NBA čempionai susirinko M.Jordanui priklausančiame restorane Čikagoje, kad paskutinę naktį galėtų praleisti kartu. Jie dalijosi istorijomis bei kėlė tostus. Dauguma žaidėjų negailėjo vienas kitam pagyrimų už jų indėlį į pergales, tačiau komandos naujokas Rusty LaRue skėlė priešingą kalbą: „Ačiū, vaikinai, kad sugadinote mano karjerą, nes nuo šio taško viskas važiuos tik žemyn“, - sakė krepšininkas. Kaip ir kiti, R.LaRue žinojo, jog artėja pokyčiai - titulą iškovoję „Chicago Bulls“ jau po kelių mėnesių atrodys visiškai kitaip. „Ši dalis mane skaudina labiausiai. Geriausia visų laikų komanda neturėjo galimybės būti įveikta“, - sakė R.Brownas.
1998 m. NBA finalas: paskutinis šokis
Ypač permainingai ir dramatiškai klostėsi šeštosios rungtynės prieš „Utah Jazz“. M. Jordanas lemiamą metimą atliko likus šešioms sekundėms iki ketvirtojo kėlinio pabaigos ir „Bulls“ žaidėjai šoko pergalės šokį varžovų tvirtovėje Solt Leik Sityje (87:86). Tai buvo viena svarbiausių Jordano tikslių ataką per visą jo karjerą.
Geriausiu visų laikų pasaulio krepšininku vadinamas M. Jordanas tuomet pelnė daugiau nei pusę visos komandos taškų - net 45. Jis „iš žaidimo“ atliko net 35 metimus.
Tai buvo trečiasis iš eilės „Bulls“ laimėtas titulas ir šeštasis per paskutinius aštuonerius metus.
„Jazz“ ir „Bulls“ finalo serijoje penkios dvikovos iš šešių vyko labai atkakliai. Jos baigėsi 1-5 taškų skirtumu. Finalo serijoje M. Jordanas vidutiniškai rinko po 33,5 taško.
Po šio laimėto finalo prieš „Jazz“ M. Jordanas paliko Čikagos klubą. Jame gynėjas rungtyniavo 1984-1993 ir 1995-1988 metais. 2001-2003 m. jis dar žaidė „Washington Wizards“ gretose, bet gerbėjų atmintyje amžiams išliks kaip „Bulls“ simbolis ir veidas.
„Bulls“ įtaka krepšiniui ir NBA populiarumui
Šis čempionatas taip pat padidino NBA populiarumą visame pasaulyje. Michaelas Jordanas tapo globalia ikona, o „Bulls“ marškinėliai buvo parduodami milijonais egzempliorių. Krepšinis tapo dar populiaresnis Lietuvoje, kur ši sporto šaka jau seniai buvo tapusi savotiška pasipriešinimo, kovos už laisvę išraiška okupacijos metais. Tuo pačiu, vis dar kalbant apie mūsų šalį, tai daug metų buvome okupuoti galingesnės valstybės ir krepšinis vienu metu buvo tapęs aplamai savotiška pasipriešinimo, kovos už laisvę išraiška. Čia kalbant apie auksinius „Žalgirio“ laikus.
NBA šiandien
Nuo 1991 m. NBA lyga smarkiai pasikeitė. Lygoje atsirado daug naujų talentų, o žaidimo stilius tapo greitesnis ir labiau orientuotas į tritaškius metimus. Tačiau viena išlieka nepakitusi - NBA išlieka viena iš populiariausių ir konkurencingiausių sporto lygų pasaulyje.
Daugiausiai kartų čempionais tapusia komanda po triumfo 2024 m. sezone vėl yra legendinė Bostono „Celtic“ komanda, iškovojusi jau 18 titulą. Vos vienu nuo Bostono atsilieka Los Angeles „Lakers”, kurie turi 17 iškovotų titulų. Arčiausiai šių komandų Michaelo Jordano laikais 6 titulus iškovojusi Chicago „Bulls“ ir San Antonio „Spurs”, kurie savo kraityje turi 5 titulus. Šių laikų dinastiją sukūrė Golden State „Warriors” komanda, kuri vedama savo pačių užaugintų talentų S. Curry, K. Thomson ir D. Green jau iškovojo 4 čempionų žiedus, o pridėjus dar 1975 m., bei dar du iškovotus 1947 ir 1956 m.2024 m.