Lietuva - krepšinio šalis, kur šis sportas yra ne tik žaidimas, bet ir kultūros reiškinys, vienijantis žmones ir įkvepiantis nacionalinį pasididžiavimą. Krepšinio istorija Lietuvoje prasidėjo daugiau nei prieš šimtą metų ir per tą laiką tapo neatsiejama nacionalinio identiteto dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio čempionato finalo istoriją, svarbiausius įvykius, pasiekimus ir iššūkius, kurie formavo šį sportą Lietuvoje.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8:6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo 1924 metais.
Per pirmąjį dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis nebuvo aukštas, komandos patirdavo didelius pralaimėjimus prieš kaimynines šalis. Tačiau tai buvo pradžia, kuri padėjo pamatus tolimesniam krepšinio vystymuisi Lietuvoje.
Stepono Dariaus Indėlis
Steponas Darius, žymus aviatorius ir sportininkas, taip pat prisidėjo prie krepšinio populiarinimo Lietuvoje. Jis buvo vienas iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems 1924 metais buvo pripažinta aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Pirmieji Žingsniai Link Populiarumo
Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune, atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: Feliksas Kriaučiūnas, Konstantinas Savickas, Juozas Knašas ir Bronius Budrikis. F. Kriaučiūnas ir K. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine, kuriose pralaimėta tik 29:41. Anksčiau pralaimėjimai būdavo triuškinami, todėl šis rezultatas parodė, kad Lietuva gali dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Taip pat skaitykite: Rusijos krepšinio šokėjų tradicijos
Aukso Amžius ir Įsitvirtinimas
Lietuvos krepšinio aukso amžius prasidėjo 1937 m., kai Lietuvos rinktinė netikėtai triumfavo Europos čempionate Rygoje. Šis įvykis įkvėpė tautą ir paskatino dar didesnį susidomėjimą krepšiniu.
Kauno Sporto Halės Statyba
Laimėtas titulas įpareigojo Lietuvą rengti Europos čempionatą. Tačiau šaliai trūko tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą.
Lietuvos rinktinė gavo didelę pagalbą iš už Atlanto. Trenerio ir kapitono vaidmenį atliko Amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Jo vadovaujama komanda atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė taip pat sėkmingai atstovavo Lietuvai tarptautinėje arenoje - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionių titulą.
Okupacija ir Žaidimas Sovietų Sąjungos Sudėtyje
Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Lietuvos krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais. Nepaisant to, individualūs žaidėjai sėkmingai atstovavo Sovietų Sąjungos rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalius Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai, tokie kaip Angelė Rupšienė, Vida Beselienė, Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis.
„Žalgirio“ Triumfas ir Nepriklausomybės Atkūrimas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų 1985 metais, iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama komanda su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu ir Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. 1979 metais Vilniaus „Statyba“, vedama Rimo Girskio ir Algimanto Pavilonio, iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė finansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo minimalus. Stipriausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus, o dalyvavimas Europos taurėse buvo simbolinis.
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgimimo metai. Surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį ir prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Nepriklausomos Lietuvos Krepšinio Pasiekimai
Atgavus nepriklausomybę, krepšinis išliko svarbiausia sporto šaka Lietuvoje. Lietuvos rinktinė nuolat demonstravo aukštą lygį tarptautinėse varžybose, iškovodama medalius olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose.
„Aukštai Šoksi - Žemai Krisi“
1993 metams tinka posakis: „Aukštai šoksi - žemai krisi“. Europos čempionato atrankoje paaiškėjo, kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė, nusileidusi Baltarusijai, nepateko į Europos čempionatą ir negalėjo iškovoti vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate.
1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
Taip pat skaitykite: Informacija apie futbolo lygą
„Karnio Prakeiksmas“
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados Lietuvos rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados, rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis ir treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmų ir jis baigėsi Artūrui Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
0 Metai - Olimpiniai Sugrįžimo Į Krepšinio Elitą Metai
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalimą JAV rinktinę, kurioms pralaimėta vos dvejais taškais.
2001 metais Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
3 Metų Amerikietiški Kalneliai
2003 metais amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tais pačiais metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Grupės varžybose įveikta JAV rinktinė, tačiau sėkmingas žaidimas nutrūko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
5 Metų Europos Čempionatas
2005 metų Europos čempionate komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
6 Metai Pasaulio Čempionatas
2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties komanda, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr. trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
7 Europos Krepšinio Čempionatas
2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
8 Metų Olimpiada
2008 metais olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
9 Metų Katastrofa
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl įvyko trenerių kaita - Ramūną Butautą pakeitė Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Tačiau šį kartą vietą tam tikroms rinktinėms buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui, ir jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
Pasiruošimas 2011 Europos Vyrų Krepšinio Čempionatui
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje - davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Tačiau pats čempionatas, vykęs namuose, sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimą. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate, vykusiame Lietuvoje, užimta 5 vieta. Vėl įvyko trenerių kaita, ir rinktinės vairą vėl perėmė Jonas Kazlauskas.
2 Metų Olimpiada
2012 metų olimpiadoje užimta 8 vieta. Malonus blykstelėjimas buvo 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose, kuriuose užimtos antrosios vietos. 2014 metų pasaulio čempionate užimta 4 vieta.
6 Metų Olimpiada
2016 metų olimpiadoje vėl buvome toli nuo medalių - užimta 7 vieta. Toliau sekė vidutiniai rinktinės pasirodymai 2017 ir 2018 metais, vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
9 Pandemijos Metai
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl COVID-19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
1 Europos Čempionatas
2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta - žemiausia vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas.
Krepšinio Populiarumo Priežastys Lietuvoje
Yra kelios priežastys, kodėl krepšinis Lietuvoje tapo toks populiarus. Visų pirma, tai susiję su istorinėmis aplinkybėmis. Krepšinis, skirtingai nei kitos sporto šakos, nebuvo propaguojamas sovietinės valdžios, todėl tapo savotišku pasipriešinimo simboliu. Antra, krepšinis yra dinamiškas ir įdomus žaidimas, kuris patraukia tiek žaidėjų, tiek žiūrovų dėmesį. Trečia, Lietuva išugdė daug talentingų krepšininkų, kurie garsino šalies vardą visame pasaulyje.
Krepšinis ir Nacionalinis Identitetas
Krepšinis Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su nacionaliniu identitetu. Rinktinės pergalės suvokiamos kaip visos šalies triumfas, o pralaimėjimai - kaip bendras skausmas. Krepšinis vienija žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, socialinės padėties ar politinių pažiūrų. Tai sportas, kuris įkvepia pasididžiavimą savo šalimi ir stiprina nacionalinę savimonę.
Krepšinis Šiandien
Šiandien krepšinis Lietuvoje išlieka populiariausia sporto šaka. Šalyje veikia stipri krepšinio lyga (LKL), o Lietuvos krepšininkai sėkmingai rungtyniauja stipriausiuose Europos ir pasaulio klubuose.
Baltijos Šalių Krepšinio Čempionato Finalas
Šokių Kolektyvo "The Red Foxes" Įtaka
Prieš 20 metų, 2003-ųjų Europos krepšinio čempionate, Lietuvos rinktinė iškovojo auksą. Tačiau ne tik krepšininkai pavergė žiūrovų širdis Stokholme. Palaikymo šokėjų grupė „The Red Foxes“ taip pat sulaukė didelio pripažinimo, krepšinio fanams skanduojant žodį „pertrauka“, kad greičiau išvystų jų šokius.
Didžiąją dalį laiko Lietuvoje gyvenančios ukrainietės Olenos Rožkovos įkurtas šokių kolektyvas „The Red Foxes“ gimė 2001-aisiais. Nuo mažens gimnastika užsiiminėjusi moteris paauglystėje atrado šokį, o vėliau - ir krepšinį, kuriame išvydo galimybę ir iki tol neišnaudotą potencialą, nes norėjo daryti dalykus kitaip.
Tuo metu neseniai įkurta Šiaurės Europos krepšinio lyga (NEBL) taip pat turėjo kitokį požiūrį. Iš NBA į Lietuvą sugrįžęs lygos įkūrėjas Šarūnas Marčiulionis mėgino už Atlanto matytas praktikas pritaikyti Europoje. Netrukus moderniai mąstančių NEBL ir „The Red Foxes“ keliai susikirto, o 2002 metais kolektyvas jau šoko turnyro finalo ketverto rungtynėse.
2003 metais „The Red Foxes“ gavo kvietimą šokti Europos čempionate Švedijoje, o pasirodymai jame kolektyvui atnešė pasaulinį pripažinimą. Šokėjos buvo pastebėtos ir liaupsinamos už savo idėją kiekvienai šaliai sukurti atskirą šokį, panaudojant tos šalies muziką bei nacionalinius motyvus.
O. Rožkova, šokių kolektyvo trenerė ir vadovė, teigia, kad Stokholme įvyko tai, kas pakeitė jos gyvenimą. Rungtynių pabaigoje, kai šokėjos persirengusios sugrįžo iš rūbinės, arena pradėjo skanduoti „PER-TRAU-KA“. Žaidėjai nesuprato, kas vyksta, o šokėjos negalėjo patikėti tuo, ką girdi. Nuo to laiko straipsniai apie „The Red Foxes“ dažnai prasideda fraze: „Pasaulyje yra tik vienas šokėjų kolektyvas, kurį išvysti žmonės prašo minutės pertraukėlės“.
„The Red Foxes“ išsiskyrė iš kitų kolektyvų noru daryti kažką kitaip, sukurti po atskirą šokį kiekvienai šaliai. Sirgaliai tiesiog pamišo tai pamatę. Anot O. Rožkovos, tuo metu norint sukurti šokį ir suprasti, kas paliestų skirtingų šalių žmonių širdis, nebuvo lengva. Teko daug domėtis ir ieškoti informacijos, nes internetas nebuvo išsivystęs, kaip yra dabar.
Didžiausiu savo šokių kolektyvo pasiekimu O. Rožkova laiko tai, kad karo metu jie vis dar egzistuoja. Karui prasidėjus, kai kurios merginos gali šokti, kitos negali dėl karo ir pavojaus, dalis persikraustė. Tačiau jie keliauja, palaiko ryšį ir padeda savo žmonėms.
Sostinės Krepšinio Lyga (SKL) ir "BC Vilkai"
Prasidėjusi gegužė ir iki daugiau kaip 20 laipsnių šilumos šoktelėjusi oro temperatūra kasmet byloja tą patį - Sostinės krepšinio lygoje (GEALAN-SKL) pati finišo tiesioji. Pačių svarbiausių kovų metas, medalių dalybos. „Mėgautis krepšiniu“. Kai pagrindinis sezono tikslas yra tiesiog pasimėgauti pačiu žaidimu, sezonas negali būti blogas. Galime neabejoti, kad vilkų kolektyvas - išskirtinis. Visų pirma, kiek dar yra SKL komandų, į rungtynes atlydinčius talismanus? „Mūsų talismanai anksčiau būdavo 2 vilkai. Tik kažkaip paskutiniu metu retai pasirodo rungtynėse… Gal kokius zuikius nusivijo kur toli, bet reikia pašnekint, kad sugrįžtų“, - juokiasi G. Vilkai buvo pasigaminę ir palaikymą Ukrainai demonstruojančius marškinėlius, turi ir komandos vėliavą, turi jau minėtus papildomus užsiėmimus. Turi, galima sakyti, viską, tik ne ilgas pergalių serijas. Šiemet jų buvo tikrai mažokai. Plačiau apie „BC Vilkai“ išskirtinį kolektyvą, nepavykusį sezoną, meilę krepšiniui, klubo istoriją ir vertybes - interviu su G.
Pradėkime nuo šio sezono. Lūkestis nekinta - garbingai tęsti „BC Vilkai“ istoriją, mėgautis krepšiniu. Komandoje didelė amžiaus amplitudė. Yra ir 20mečių, ir 38mečių. Šiuo metu situacija tokia, džiaugiamės turėdami vyresnių žaidėjų, kurie prideda solidumo, stabilumo, smegenų žaidime ir šiek tiek atskiedžia jaunatvišką maksimalizmą ateinantį su jaunimu. Visada „Vilkuose“ patirtis buvo gerbiama, taip bus ir toliau. Manau, kiekvienas klubas norėtų turėti mūsų Saulių Žurauskį ar Paulių Kavaliauską, tikrus kertinius akmenis visame komandos pamate. Gaila, kad šį sezoną mūsų kapitonui Pauliui teko išgyventi nelengvą širdies ir proto kovą. Protas jau sako, kad reikėtų nuosaikiau viską daryti, o širdis kapitono jauna, pašėlusi ir plaka taip kaip ji nori. Panašu, esate vieni iš nedaugelio, turintys ir fizinio pasiruošimo treniruotes, atsakingai žiūrintys į žaidėjų pasiruošimą. Gerai daryti namų darbus yra svarbus visame kame. Einant į pasimatymą su panele, juk reikia dantis išsivalyti. Taip pat ir su pasiruošimu. Labai džiaugiamės, kad jau kelintą sezoną mums pasiruošti padeda LR kineziterapijos studijos trenerės. Tikros profesionalės su pačia didžiausia „BC Vilkai“ drauge kineziterapeute Rasa Batulevičiūte priešakyje. Kai turime tokią pagalbą, tai kaip ja nesinaudoti. O statistika iškalbinga - gerai pasiruošus žymiai mažiau traumų. Reikia gerbti ir savo kūną, tada jis atlieka savo darbą puikiai. Visi „BC Vilkai“ krepšininkai yra drausti klubo sąskaita nuo traumų. Todėl joms nutikus liūdesį be krepšinio šiek tiek kompensuoja papildomas euras kitas. Tiesą sakant, šį sezoną į pasiruošimą buvo pasižiūrėta atsainiai - tačiau tikiuosi, kad ši pamoka bus išmokta. Turite ir talismanus? Mūsų talismanai anksčiau būdavo 2 vilkai, tik kažkaip paskutiniu metu retai pasirodo rungtynėse… Gal kokius zuikius nusivijo kur toli, bet reikia pašnekint, kad sugrįžtų. Paskutiniu metu į rungtynes ateina legendinis „Vilkų“ Senis. Mes jam senai sakėm: „boba iš rogių - Seniui lengviau!”. Netikėjo. Kiek reguliarių sirgalių komanda turi? Kaip jūs apskritai žiūrite į mėgėjų krepšinį? Mėgėjų ar ne mėgėjų krepšinis - visada reikia gerbti krepšinį. Nepriklausomai ką su juo turi bendro. Tai Lietuvoje sportas Nr. 1 ir tai būtina gerbti. Puiku, kad yra tokių entuziastų kaip SKL organizatorių komanda su Vaidu Indriliūnu priešakyje, kurie myli šį sportą ir sugeba suorganizuoti aukšto lygio čempionatus su įvairiais paskaninimais. Labai gerbiu žmones, kuriems svarbi kokybė. „BC Vilkai“ šūkis yra „Vilkai - drasko!”. Na, o frazės tai standartinės. Jau pasiilgom kažko iš trenerio Tomo Keršio klasikos. Kokia yra ta B lyga? B lyga yra puiki. Tai toks „priešpirtis“: kai į A lygą, dar per karšta, bet ir lauke nesinori būti, dumble voliotis. Šauni vieta neprastame lygyje pasimėgauti krepšiniu. Čia renkasi tie, kuriems nesinori leistis į žemesnes lygas ir demonstruoti kokie kieti gali būti prieš silpnesnius, o tai labai labai pagirtina. „Vilkai“ į B lygą pateko atitikę kriterijus iš C lygos. Tuo metu C lyga buvo ganėtinai konkurencinga pačioje pabaigoje kur susirenka apie 6-8 apylyges komandas ir tada atkrintamų metu žaidimo lygis turi šokti staigiai ir ganėtinai aukštai. O tai sunku padaryti, kai visą sezoną smaginiesi rinkdamas lengvas pergales. Kodėl būtent vilkai? Garbinga ir ganėtinai skaudi istorija. Komandos pavadinimas kilo nuo to krašto, kur užgimė „Vilkai“ - Rudiškių miestelio. Ten aplinkui tokie gūdūs miškai, kad tikrai dažnai ir vilkus staugiant gali išgirst. Pirmieji komandos nariai ir sugalvojo pavadinimą komandai. Komandai susikūrus ją iš pradžių vadino Rūdiškių „BC Vilkai“. Tik vėliau persikėlus į Vilnių liko tik „BC Vilkai“. Ir nuo pat pradžių dėl savo išgyvenimo negailestingam krepšinio pasaulyje jauniems komandoms žaidėjams teko kautis kaip vilkams. Papuolus į Mažųjų miestelių lygą lengva nebuvo. O skaudi istorija todėl, kad Vilniuje atsirado pinigais aptekęs klubas iš pradžių net registravo pavadinimą „BC Vilkai“. Nesugebėjo net internete pažiūrėti ar panašus pavadinimas yra Lietuvos krepšinio pasaulyje. O klubas VšĮ „BC Vilkai“, ne tik daugiau nei 10 metų dalyvauja SKL čempionatuose, bet yra ir LKF narys, bei išaugino net Lietuvos Moksleivių Lygos čempionus komandą „Visi Kartu“, kurios ryškiausias atstovas Dovydas Giedraitis šiuo metu žiba „Žalgiryje“. Už tokią nepagarbą „Wolves“ buvo šiek tiek apraminti ir kaip matote iki šiol blaškosi dėl savo identiteto. O už pavadinimą, „didysis klubas“ buvo pasiruošęs pakloti, net keturis tūkstančius eurų. Drįsčiau sakyti, kad tikrai išskirtinis savo istorija ir vertybėmis. Pati komanda kaip jau minėta užgimė Rūdiškių miestelyje, tuometinių Trakų vaikų globos namų gyventojų pagrindu. Būdamas verslininku greta ieškojau ir prasmingos veiklos bei savirealizacijos. Tokiu būdu netyčia atsidūriau laiku ir vietoje, bei padedant tuometinei globos namų direktoriaus pavaduotojai Loretai 2010 metais atsirado berniukų komanda, vėliau išaugusi į krepšinio klubą, kuris savo geriausiais metais turėjo net 3 komandas: SKL A lygoje, SKL C lygoje ir MKL. Maža to, kad komanda atsirado ir užaugo, tai visas šitas reikalas man padėjo sukurti tikrą „Vilkų“ šeimą ir ta pati Loreta tapo Oliškevičiene. Mūsų šeima ir yra visos „BC Vilkai“ veiklos garantas. Mūsų klube niekas iš žaidėjų niekada nemokėjo nei už aprangas, nei už treniruotes. Čia reikia atsinešti tik norą ir pasiryžimą kautis už komandą ir „Vilkų“ klubą. Labai džiaugiamės, kad pastoviai pagrindą komandoje sudaro ne Vilniuje augę krepšininkai, taip džiaugiamės galėdami skatinti atvykusius krepšininkus nenutolti nuo krepšinio. „BC Vilkuose“ krepšininkas gali atsisėsti ant suolo greičiau ne už klaidą aikštelėje, bet už nepagarbą varžovui, ar teisėjui. Esame turėję ir suspenduotų karštakošių, net pašalintų iš komandos. Vertybės - visų pirma. SKL komandoms, ypač iš mažesnių aplinkinių Vilniaus vietovių jaučiu didelę simpatiją. Todėl nuoširdžiai linkiu išnaudoti krepšinį burti vietines bendruomenes, pritraukti žiūrovus ir tokiu būdu skatinti bendruomeniškumą. Su didele nostalgija prisimenu šventes, kurias organizuodavome Rūdiškėse. Susirinkdavo ir į taip mažą salę tiek žiūrovų, kad vos leisdavo teisėjai varžybas žaisti. Pas mus yra šokusios „Lietuvos Ryto“ šokėjos, renginius vesdavo Jonas Radzevičius.