Panevėžio „Lietkabelis“ - krepšinio klubas, turintis gilias tradicijas ir reikšmingą istoriją Lietuvos krepšinio pasaulyje. Nuo pat įkūrimo iki šių dienų klubas išgyveno įvairius etapus, patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko svarbia Panevėžio miesto sportinio gyvenimo dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime „Lietkabelio“ istoriją, svarbiausius pasiekimus, žymiausius žaidėjus bei iššūkius, su kuriais klubui teko susidurti.
Įkūrimas ir Pirmieji Metai (1964-1993)
Krepšinio klubo „Lietkabelis“ istorija prasidėjo 1964 metais. Šis pavadinimas nesikeitė net 32 metus, tapdamas savotišku Panevėžio krepšinio simboliu. Namų rungtynes panevėžiečiai žaidė 1965 metais atidarytuose „Aukštaitijos“ sporto rūmuose, kurių statybą inicijavo V. Variakojis. Įdomu tai, kad dauguma Panevėžio komandos žaidėjų savomis rankomis prisidėjo prie šių rūmų statybų, parodydami savo atsidavimą klubui ir miestui.
Tuo laikotarpiu šiai komandai atstovavo tokie sporto meistrai kaip S. Atraškevičius, J. Balakauskas, A. Butkūnas, V. Juchnevičius, E. Kuodys, A. Matačiūnas, R. Petrauskas, R. Sargūnas, V. Stalilionis, J. Zičkus, E. Žurauskas, V. Variakojis ir kiti. Šie žaidėjai ne tik garsino „Lietkabelio“ vardą, bet ir prisidėjo prie krepšinio populiarinimo Panevėžyje.
Iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įsteigimo (1993 m.) „Lietkabelis“ buvo vienas stipriausių Lietuvos krepšinio čempionato klubų. Per šį laikotarpį, komanda, kurią nuo 1964 iki 1996 metų treniravo R. Sargūnas ir V. Paškauskas, du kartus tapo Lietuvos čempionais (1985 ir 1988 m.), tris kartus laimėjo trečią vietą (1983, 1984, ir 1991 m.), bei du kartus pateko į Lietuvos taurės varžybų finalą (1985 ir 1986 m.). Kiti pasirodymai šiuo laikotarpiu: 1964, 1965, 1968 ir 1989 m. 5 vieta, 1966 ir 1969 m. 6 vieta, 1970, 1971, 1980, 1986 ir 1993 m. 7 vieta, 1973 ir 1977 m. 11-12 vietos, 1975 m. 11 vieta., 1976 m. 9-10 vietos, 1979 m. 9 vieta, 1981 m. 8 vieta bei 1982, 1987, 1990 ir 1992 m.
Nuo 1978 iki 1986 metų „Lietkabelis“ atstovavo Lietuvai SSRS I lygos čempionate (antra pagal pajėgumą lyga Sovietų Sąjungoje). Tai buvo svarbus etapas klubo istorijoje, leidęs jam konkuruoti su stipriausiomis Sovietų Sąjungos komandomis ir įgyti vertingos patirties. Per daugiau nei tris dešimtmečius Panevėžio klubui atstovavo didelis būrys žinomų Lietuvos krepšinio pasaulio žmonių: A. Baziukas, A. Brazys, R. Čivilis, V. Dambrauskas, A. Kairys, M. Karnišovas, J. Kazlauskas, A. Kriščiūnas, R. Kurtinaitis, V. Masalskis, O. Moisejenka, G. Leonavičius, R. Penikas, A. Povilonis, A. Šidlauskas ir kiti. Komandoje įgūdžius tobulino Panevėžio internatinės sporto mokyklos auklėtiniai, vėliau žaidę Lietuvos rinktinėje: G. Einikis, D. Adomaitis, A. Pazdrazdis, R. Brazdauskas, G. Markevičius ir kiti.
Taip pat skaitykite: "Lietkabelis" Krepšinio Transliacija
Dalyvavimas LKL ir Pavadinimų Kaita (1993-2012)
1993 metais krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo vienas iš aštuonių Lietuvos krepšinio lygos steigėjų. Tai žymėjo naują etapą klubo istorijoje, kurio metu jis turėjo prisitaikyti prie besikeičiančios Lietuvos krepšinio rinkos ir konkuruoti su kitais stipriais klubais.
Nuo 1996 m., trisdešimt du metus panevėžiečius rėmusiai „Lietkabelis“ gamyklai pasitraukus iš krepšinio pasaulio, klubo pavadinimas nuolatos kito: „Kalnapilis“ (1996-1999), „Sema“ (1999-2000), „Panevėžys“ (2000-2001 ir 2004-2007), „Preventa-Malsena“ (2001-2003), „Aukštaitija“ (2003-2004) ir „Techasas“ (2007-2012). Ši pavadinimų kaita neigiamai veikė klubo įvaizdį ir stabilumą, tačiau nepaisant to, komanda stengėsi išlaikyti konkurencingumą LKL. Per 20 LKL egzistavimo metų Panevėžio klubo marškinėlius vilkėjo tokie žinomi Lietuvos krepšininkai kaip G. Bačianskas, G. Kadžiulis, K. Kemzūra, M. Lukauskis, P. Staškūnas, Ž.
1999-2000 m. 2004-2005 m. sezone bei nuo 2007 iki 2012 m. Panevėžio miesto komanda rungtyniavo Baltijos krepšinio lygos (BBL) antrajame divizione (2007 m. pervadintas į BBL Iššūkio taurę), o nuo 2005 iki 2007 m. ir nuo 2012 iki 2014 m. žaidė pirmajame BBL divizione. Per dešimt metų šioje lygoje panevėžiečiai du kartus iškovojo pirmąją vietą (2005 m. „Panevėžys“ ir 2012 m.
Sugrįžimas prie „Lietkabelio“ Vardo ir Nauji Iššūkiai (Nuo 2012 m.)
Legendinį pavadinimą klubas susigrąžino 2012 m. sausio mėnesį. Tai buvo svarbus momentas klubo istorijoje, leidęs jam atkurti ryšį su savo tradicijomis ir identitetu. 2008 metais spalio mėnesį duris atidarė naujoji „Cido“ arena, talpinanti 5656 krepšinio žiūrovų. Nauja arena suteikė klubui modernią infrastruktūrą ir padidino rungtynių lankomumą.
2016 m. Panevėžio klubas pirmą kartą dalyvavo FIBA Čempionų lygos turnyre. Tai buvo svarbus žingsnis į priekį, leidęs klubui konkuruoti su stipriausiomis Europos komandomis ir įgyti tarptautinės patirties. 2016-2017 m. 2018 m. 2019-2020 m. 2018-2020 m. 2019-20 ir 2020-21 m. 2021-22 m. 2022-23 m. 2023-24 m. 2024-25 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje ir pripažino dalį viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų negaliojančiais. Juose, priimtuose 2019 m.
Taip pat skaitykite: Vilniaus Ryto įtikinama pergalė
Krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Tiesa, iki 2012 - ųjų ne kartą keitėsi ir jo pavadinimas, ir vadovai. Būtent pastaraisiais metais Panevėžio ekipai sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o neužilgo viena iš jos rėmėjų tapo to paties pavadinimo akcinė bendrovė. Klubo prezidento vairas atiteko Alvydui Bieliauskui. Tuo metu „Lietkabelis“ turėjo asociacijos statusą, o visi jos nariai buvo lygiaverčiai, dirbantys vedini bendros idėjos. „Daugiausiai dalių buvo padovanota A. Bieliauskui, už įsipareigojimą padidinti paramą klubui. Nors savo įsipareigojimų niekada nesilaikė“, - prisimena tuometis viešosios įstaigos vadovas M.
Nesutarimai ir Teisiniai Ginčai
„Iki 2018 - ųjų vidurio bendrą kalbą visiems rasti pavykdavo, bet po truputį jau buvo kilę nesklandumų dėl klubo veiklos bei klubo lėšų naudojimo, strategijos“, - sako M. Jis neslėpė, kad mažiesiems dalininkams abejonių kėlė A. Bieliausko sprendimai - pavyzdžiui, Alytaus „Dzūkijos” krepšinio klubui, kurio buvęs savininkas advokatas A. Budvytis atstovauja klubą teisminiuose ginčuose, buvo suteikta 50 000 eurų parama, neva, jauniesiems žaidėjams ugdyti. Taipogi, prieštaraujant kitiems dalininkams, sportininkų įsigijimas už 3 kartus didesnę nei rinkos kaina, kaip pavyzdys, įsigyjant D. Vėliau, kilus skandalui dėl sąsajų su buvusiu premjeru, įtartinų jo verslo sandorių bei kaltinimų prekyba poveikiu, pasak mažųjų dalininkų, A. Bieliauskas „Lietkabelyje“ atsisakė savo turėtų dalių ir perleido jas AB „Lietkabelis“ generaliniam direktoriui S.
Prasidėję nesusipratimai tarp dalininkų, anot M. 2019 m. liepos 17 d. įvyko visuotinis VšĮ „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas, kuriame, S. „Tai, kas tuomet vyko, buvo precedento Lietuvoje neturintis įvykis - turto bendraturtis vienas pats nusprendė iš kitų kolegų atimti nuosavybę. Sprendimas buvo priimtas nesilaikant jokių įstatymų. Negana to, kad svetimo turto užgrobimas vyko akivaizdžiai, tai padariusiems asmenims visiškai niekas negrėsė. Mažieji dalininkai kreipėsi į teismą tam, kad įrodytų, jog niekas neturi teisės pasisavinti jų turto“, - sako M. Anot jo, bylų vyko ne viena. Pirmiausia Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo sudėlioti taškai sporto pasaulyje analogų neturėjusioje istorijoje - ja nutraukta krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalininko S.
Bendradarbiavimas ir Ateities Planai
Be to, vienas iš dalininkų R. Dvi Panevėžio miesto krepšinio organizacijos suvienijo savo jėgas dėl bendro tikslo - krepšinio populiarinimo Aukštaitijos sostinėje. Tai būsimuosius krepšininkus dar labiau motyvuos stengtis ir siekti aukštumų. Panevėžio „Lietkabelio“ marketingo ir projektų vadovas Rokas Mickevičius įsitikinęs, kad toks bendradarbiavimas bus naudingas didinant krepšinio susidomėjimą. „Džiaugiamės, kad Panevėžio „Lietkabelio“ klubas turės naują draugą - AKM. Jau praėjusį sezoną su šia mokykla turėjome keletą sėkmingų projektų, todėl tikimės, jog žengdami koja kojon ir toliau didinsime susidomėjimą krepšiniu Panevėžio mieste bei prisidėsime prie jaunųjų krepšininkų ugdymo“, - mintimis dalijosi R.
Istoriniai Pasiekimai ir Legendos
Tačiau antroji vieta nebūtų geriausias rezultatas Panevėžio krepšinio istorijoje. Dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ keliskart iškovojo Lietuvos pirmenybių medalius, o 1985 ir 1988 metais tapo šalies čempionu. „Lietkabelio“ laimėjimo svorį galima geriau suvokti pažvelgus į kitų komandų sudėtis. O jose buvo išties nemažai garsių to meto krepšininkų. 1985 metais sidabro medalius laimėjusioje „Statyboje“ žaidė Rimas Girskis, Algimantas Pavilonis, Jonas Kazlauskas, Edmundas Narmontas, Vytenis Urba, bronzos medalius iškovojusioje „Drobėje“ - Algirdas Brazys, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas (šie trys krepšininkai tais pačiais metais tapo SSRS čempionais), Algirdas Linkevičius.
Taip pat skaitykite: Įnirtinga kova dėl LKL finalo
Devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ iškovojo penkis Lietuvos pirmenybių medalių komplektus (dar - bronzą 1990 m.). Tai nebuvo pirmieji Panevėžio krepšininkų laimėjimai. Dar 1950 ir 1951 metais trečiąją vietą dukart užėmė Panevėžio „Spartakas“, o 1956 ir 1963 metais Lietuvos spartakiados bronzos medalius ir kartu Lietuvos pirmenybių bronzos medalius laimėjo Panevėžio rinktinė. Tad panevėžiečių kolekcijoje jau yra ir auksas, ir bronza, tačiau dar nėra Lietuvos pirmenybių sidabro. Antrąją vietą Panevėžio komandos dažnai užimdavo Lietuvos taurės turnyre. Nuo 1950 iki 1986 metų „Spartakas“ ir „Lietkabelis“ net šešis kartus nusileido tik nugalėtojams, bet patys panevėžiečiai Lietuvos taurės nė sykio neiškovojo. Kaip ir šiais metais, kai Karaliaus Mindaugo taurės finale „Lietkabelis“ pralaimėjo „Žalgiriui“.
Vėlyvuoju sovietmečiu Panevėžys buvo trečias pagal svarbą Lietuvos krepšinio miestas. Kauno ir Vilniaus komandos tuo metu žaidė SSRS čempionato aukščiausioje lygoje, o „Lietkabelis“ gavo teisę rungtyniauti antrojoje sovietų krepšinio pakopoje - pirmojoje lygoje. Panevėžio koziriu tapo dar 1965 metais atidaryti sporto rūmai. SSRS pirmojoje lygoje „Lietkabelis“ debiutavo 1977 metais ir žaidė septynis sezonus (su pertraukomis). Per sąjungines varžybas Panevėžio ekipa vertėsi ne vien savo pajėgomis. „Lietkabeliui“ padėdavo vyresnės kartos buvę „Statybos“ ir „Žalgirio“ krepšininkai ar į pagrindinę sudėtį dar nepatekdavę „Žalgirio“ dubleriai. „Lietkabelio“ aprangą pasimatavo ir Rimas Kurtinaitis, J.Kazlauskas, A.Brazys, Mykolas Karnišovas, Vitoldas Masalskis, Raimondas Čivilis, Gintaras Einikis. Nors Panevėžio komanda sulaukdavo pastiprinimo, jos rezultatai rezultatai SSRS pirmojoje lygoje nebuvo labai geri. „Lietkabelis“ tik kartą pateko į antrąjį šešetą (varžybos iš pradžių vykdavo grupėse, paskui komandos kovodavo dėl 1-6, 7-12 vietų ir t.t.) ir užėmė devintąją vietą (1981 m.).
Atkūrus Nepriklausomybę, „Lietkabeliui“ porą sezonų dar pavyko likti tarp stipriausiųjų. 1991 metais panevėžiečiai Lietuvos pirmenybėse atsiliko tik nuo „Žalgirio“ bei „Statybos“ ir vėl iškovojo bronzos medalius. 1992 metais „Lietkabelis“ užėmė ketvirtąją vietą. Mažajame finale Panevėžio krepšininkai tik po lygios kovos nusileido Kauno „Atletui“. Bet jau kitą sezoną, paskutinį prieš LKL įkūrimą, Panevėžio krepšinio pozicijoms buvo suduotas skaudus smūgis - penktojo pagal dydį Lietuvos miesto komanda šalies pirmenybėse nukrito į septintąją vietą.
Pavadinimų Karuselė ir Sunkumai LKL
Panevėžio komanda nuo XX amžiaus pabaigos labiausiai pasižymėjo ne rezultatais, o dažnai keičiamu pavadinimu. Tik 2011 metais ant Panevėžio krepšininkų marškinėlių vėl, po 15 metų pertraukos, atsirado primirštas žodis „Lietkabelis“. Per 23 sezonus (1993-2016 m.) Panevėžio komanda tik 11 kartų pateko į LKL atkrintamąsias varžybas. O ir ten patekusi sužaisdavo vos dvejas ar trejas rungtynes ir iš kovos dėl medalių pasitraukdavo jau ketvirtfinalyje. Tris kartus Panevėžio ekipa LKL čempionate užėmė paskutiniąją vietą (1996 ir 1998 m. - dešimtąją, 2002 m. - devintąją). 2002 metais paskutinėje vietoje likęs Panevėžio klubas turėjo žaisti perėjimo rungtynes. Jose panevėžiečiai įveikė stipriausią antrosios pakopos (tuometinę Lietuvos krepšinio A lygos) komandą Kėdainių „Nevėžį“. Žemiausią vietą Panevėžio komanda užėmė 2012 metais, kai liko vienuolikta tarp dvylikos ekipų. Tą sezoną „Lietkabelis“ aplenkė tik Palangos „Naglį“.
Bandymai Įžiebti Liepsną
Negalima teigti, kad per tuodu dešimtmečius Panevėžio krepšinis visai nematė šviesos tunelio gale. Dar XX amžiaus pabaigoje vilties kibirkštį panevėžiečiams įžiebė vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Benas Gudelis. Jam priklausiusi bendrovė „Sema“ tapo pagrindine klubo rėmėja, o į komandą 1999 metais buvo pakviesti visas būrys patyrusių krepšininkų: Vaidas Jurgilas, Darius Dimavičius, Martynas Purlys, Nerijus Zabarauskas, daugelio Lietuvos sirgalių numylėtiniu tapęs kamerūnietis Herve Djoumbi. Truputį anksčiau į Panevėžį atvyko Kęstutis Kemzūra, o sezonui jau įsibėgėjus komandos treneriu tapo Alfredas Vainauskas. Tačiau A.Vainauskui nepavyko sukurti pergalių recepto, kovoti dėl medalių norėjusi „Sema“ užėmė tik šeštąją vietą ir B.Gudelio ūpas kelti Panevėžio krepšinį užgeso. Jau prieš kitą sezoną visi garsiausi krepšininkai išsivažinėjo, o panevėžiečių viltys buvo atidėtos „iki geresnių laikų“.
Tuo tarpu Uostamiesčio „Neptūnas“ įkurtas 1962 metais Klaipėdos „Miesto“ pavadinimu, o dar po poros metų pervadintas „Neptūno“ vardu. Šiuolaikinio krepšinio eroje „Neptūnui“ sėkmė LKL šypsojosi 2012-2013 m. sezone, kuomet įveikus Prienų „Prienai“ ekipą iškovota trečia čempionato vieta. Spurtą pagavę Klaipėdos krepšininkai nė nemanė sustoti ir 2014 m. nutraukė net 15 metų tradiciją, kuomet LKL finaluose į kovą stodavo Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“. 2015-2016 m. Klubo garbę per jo istoriją gynė daugybė iš legendinių krepšininkų, pradedant 1972 m. olimpiniu čempionu Modestu Paulausku bei Atlantos ir Sidnėjaus bronzos medalininkais Sauliumi Štombergu ir Eurelijumi Žukausku, baigiant 2003 m. Nors Utenos „Juventus“ nėra seniausias krepšinio klubas Lietuvoje, bet pasiekimais niekuo nenusileidžia senbuviams. Jis įkurtas 1999-2000 m. sandūroje. 2007-2008 m. sezonas šypsojosi sėkme „Juventus“ krepšininkams. NKL pirmenybėse debiutavusi Utenos komanda galutinėje lentelėje užėmė ketvirtą vietą, puolėjas R. Ambrulaitis išrinktas „Metų atradimu“, o treneris M. 2010 m. į LKL pasukusi komanda užėmė 4 vietą. Sezonas buvo sėkmingiausias per visą klubo istoriją.
#
tags: #krepsinis #lietkabelis #lietuvos #rytas