Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubo istoriją ir jo indėlį į Lietuvos krepšinį, pradedant nuo ištakų sovietmečiu iki dabartinių dienų. Taip pat bus aptariami svarbūs Lietuvos krepšinio įvykiai, lygos formavimasis ir kitų legendinių komandų, tokių kaip Kauno „Žalgiris“, „Atletas“ ir „Drobė“, vaidmuo.
Lietuvos krepšinio ištakos ir sovietmetis
Lietuvos krepšinio čempionatai prasidėjo 1924 m. ir tęsėsi iki 1942 m., kai juos nutraukė karo veiksmai. Po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1945 m., vyko Lietuvos TSR čempionatas - Aukščiausia lyga. Tarybiniais laikais Kauno „Žalgiris“, būdamas aukščiausioje TSRS lygoje, Lietuvos čempionate dalyvaudavo retai, leisdamas savo žaidėjams atstovauti kitoms komandoms. Jaunieji krepšininkai, studijuojantys LKKI, atstovaudavo šiai komandai, kiti - „Atletui“, o dar kiti būdavo įdarbinami įvairiuose Kauno fabrikuose ir atstovaudavo jų komandoms. Pavyzdžiui, Arvydas Sabonis yra atstovavęs „Šiluminių tinklų“ komandai.
Be „Žalgirio“, Lietuvos krepšinio istorijoje svarbios ir kitos komandos. Trečiojoje vietoje pagal iškovotus titulus tvirtai įsitaisė jau savo egzistavimą baigęs klubas „Drobė”. Ne vieną titulą iškovojo ir dar viena užmarštin iškeliavusi komanda „Atletas”. Kauno „Atletą”, kuris iki 2007 m. rungtyniavo LKL pirmenybėse, dar prisimena ir jaunesnioji karta, bei gali išvardyti klubui atstovavusius garsius krepšininkus, tokius kaip Ž. Ilgauskas, S. Štombergas, T. Pačėsas, V. Praškevičius, ar R. Kurtinaitis, vieną sezoną atstovavęs komandai. Legendinis „Drobės” klubas Kaune buvo įkurtas 1938 m. Kauno „Drobei” yra atstovavę tokie žaidėjai kaip S. Jovaiša, G. Budnikas, A. Brazys ir kt.
Panevėžio „Lietkabelio“ istorija iki LKL įkūrimo
Panevėžio „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. „Lietkabelis“ iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įsteigimo 1993 m. buvo vienas stipriausių Lietuvos krepšinio čempionato klubų. Komanda, kurią nuo 1964 iki 1996 metų treniravo R. Sargūnas ir V. Paškauskas, du kartus tapo Lietuvos čempionais (1985 ir 1988 m.), tris kartus laimėjo trečią vietą (1983, 1984, ir 1991 m.) bei du kartus pateko į Lietuvos taurės varžybų finalą (1985 ir 1986 m.). Tad klubas turi gilias tradicijas.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įkūrimas ir „Lietkabelio“ vaidmuo
LKL įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai susirinko aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų - Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ - treneriai bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Jie įkūrė Lietuvos krepšinio asociaciją - pirmąją Lietuvoje profesionalią sporto organizaciją.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
1992 metai Lietuvos krepšiniui buvo pereinamasis laikotarpis. Šalyje vyko aktyvus sporto sistemos formavimas, klubai ieškojo finansavimo, o krepšininkai - galimybių tobulėti. Daugelis žaidėjų, įgiję patirties sovietinėje sistemoje, stengėsi prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.
LKL struktūra ir valdymas
Lietuvos krepšinio lyga - 10-ies klubų asociacija. Lygą valdo ir svarbiausius klausimus priima patys klubai, deleguojantys po vieną asmenį į LKL valdybą.
Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymas 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse
Lietuvos krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse išsiskyrė ypatingomis aprangomis - įvairiaspalviais marškinėliais su kaukole. Juos sukūrė JAV psichodelinio roko grupė „Grateful Death”. Sergejus Jovaiša su Sovietų Sąjungos rinktine jau buvo laimėjęs gausybę medalių, kai ant kaklo Barselonos olimpinėse žaidynėse sužibo su Lietuvos rinktine iškovota bronza. Lietuvos sportininkai 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse buvo ryškūs visomis prasmėmis.
Moterų krepšinis 1991-1994 m.
Jurgita Štreimikytė-Virbickienė paliko ryškų antspaudą Lietuvos krepšinyje. Europos (1997 m.), Eurolygos (2009 m.) ir du Italijos (1992 m., 2002 m.) titulai, penki Baltijos lygos (2003-2007 m.) ir dešimt Lietuvos moterų pirmenybių aukso medaliai (1991-1994 m., 2004-2009 m.). Prieš 13 metų karjerą baigusi krepšininkė iš viso sužaidė dvylika Eurolygos sezonų, iš kurių du kartus tapo rezultatyviausia finalo ketverto žaidėja, o tris sezonus varžėsi WNBA (2000-2002 m., 2005-2006 m.).
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK)
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą gavo kvietimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Bet Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d. Iki tol Lietuvoje nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas atliko Lietuvos sporto lyga ir Kūno kultūros rūmai. LTOK atgimė 1988 m. gruodžio 11 d. 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL)
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje.
„Lietkabelio“ arenos lankomumas ir žiūrovų skaičius
Šį sezoną į „Tete-a-Tete Casino - LKL“ čempionato rungtynes žiūrovai renkasi kaip niekada gausiai. Vidutiniškai į LKL mačą atvyksta net 2055 krepšinio aistruoliai, tai 200 sirgalių daugiau nei praėjusiame sezone. Puikų Panevėžio klubo vadybos darbą parodo kasmetinis arenos užpildymo didėjimas. 2015-ųjų metų sezone į „Cido“ areną vidutiniškai rinkdavosi tik 816 krepšinio aistruolių, praėjusiame sezone šis skaičius ūgtelėjo iki 1506 žmonių per susitikimą, o šiemet per „Lietkabelio“ rungtynes užpildomos net 3383 vietos. Tai yra trečias geriausias rezultatas lygoje. Tarp puikiai savo arenas užpildančių klubų dominuoja „Neptūno“ - 76,6 proc., „Juventus“ - 61,6 proc., bei „Lietkabelio“ - 59,8 proc.
Žaidėjų pasirodymai ir komandos statistika
„Lietkabelis“ ir toliau per „Betsafe-LKL“ pirmenybes žygiuoja be pralaimėjimų. Visus kelyje pasirodžiusius klubus šluojantis „Lietkabelis“ pirmauja lygoje pagal vidutiniškai pelnomus taškus (vid. 86,3), rezultatyvius perdavimus (vid. 21,6) ir naudingumo balus (vid. 105,8). Panevėžiečiai taipogi yra mažiausiai klystanti komanda (vid. „Lietkabelio“ sekmadienį laukia akistata namuose su „Nevėžiu“, o kitą savaitę - išvyka į Pasvalį. Aukštaitijos sostinės komanda realiai pretenduoja į pirmenybių startą 8-0.
42 tritaškius išmetę Virginijaus Šeškaus auklėtiniai pasiekė naują rekordą. Tokio kiekio tolimų metimų per visą lygos istoriją nebuvo metusi nei viena komanda. Iš 42 tritaškių jie realizavo 15 metimų (36 proc.). Savo ruožtu svečiai išmetė 24 tolimus metimus, iš kurių pataikė 7 (29 proc.). Jie taip pat padarė daugiau klaidų (13 prieš 6) ir perėmė mažiau kamuolių - 4 prieš 10.
„Lietkabelio“ dabartinė situacija ir iššūkiai
Panevėžio „Lietkabelio“ šio sezono startas tikrai neturėtų džiuginti komandos gerbėjų - kol kas fiksuojamas pergalių ir pralaimėjimų balansas yra neigiamas - 8 ir 12. Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) panevėžiečiai laimėjo 6 kartus ir patyrė 5 nesėkmes, o Europos taurėje kol kas pasiekė 2 pergales ir klupo 7 sykius.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Pasikeitimai sudėtyje ir traumos yra dabartinė komandos problema, pernai taip pat kamavo panašios bėdos: Justinas Briggsas praleido sezono startą dėl traumos, jį pakeitė Andrija Stipanovičius. Amerikietis buvo atleistas, o bosnis pakėlė savo vertę ir po trumpalaikio kontrakto persikėlė į Liublianos klubą. Dabar „Lietkabelis“ turi Justą Furmanavičių ir Fardawsą Aimaqą, kurie tik debiutavo komandoje po FIBA „lango“, o Michaelas Flowersas yra sudėtyje kiek daugiau nei mėnesį.
„Lietkabelio“ finansiniai ir valdymo klausimai
Anot jo, krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Tiesa, iki 2012 - ųjų ne kartą keitėsi ir jo pavadinimas, ir vadovai. Būtent pastaraisiais metais Panevėžio ekipai sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o neužilgo jos viena iš pagrindinių rėmėjų tapo to paties pavadinimo akcinė bendrovė. Klubo prezidento vairas atiteko A. Bieliauskui.
2017 metais „Lietkabeliui“ iš asociacijos savo statusą pakeitus į viešosios įstaigos po 10 proc. dalių teko ne tik M. Ignatavičiui, bet ir S. Gailiūnui bei Irmantui Aukštikalniui. Likusios dalys (70 proc.) padovanotos klubo prezidentui A. Bieliauskui.
tags: #krepsinis #net #vytautas #lietkabelis