Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai nacionalinis pasididžiavimas, dažnai vadinamas antrąja religija. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ir Serbijos krepšinio istoriją, prisimindami tiek skaudžius pralaimėjimus, tiek ir šlovingas pergales.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė XIX a. pabaigoje, kai Džeimsas Neismitas (James Naismith) sugalvojo šį žaidimą. Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. Tais pačiais metais surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.
1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius, legendinis lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu perskridęs Atlantą lėktuvu „Lithuanica“, yra ne mažiau svarbus Lietuvos sportui, ypač krepšiniui. Jis buvo ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje. S. Darius populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Gimęs 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV. Ten įstojo į Harisono universitetą ir kultivavo įvairias sporto šakas, o įgytas žinias vėliau parvežė į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Kauno karo mokyklą ir tapo karo lakūnu.
Taip pat skaitykite: Tiesioginės jaunimo krepšinio rungtynės
S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku ir dalyvavo tarptautinėse varžybose. Jis išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. S. Dariaus šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Jis paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Pirmieji Lietuvos Krepšinio Pasiekimai
Lietuvos rinktinė 1937 m. Rygoje vykusiame Europos čempionate iškovojo auksą, laimėdama visas 5 rungtynes. Pranas Talzūnas buvo išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju. 1939 m. Kaune vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė vėl triumfavo, laimėdama visas 7 rungtynes. Mykolas Ruzgys buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Lietuvos ir Serbijos Akistatos: Istorija ir Dabartis
Lietuvos ir Serbijos (anksčiau - Jugoslavijos, Serbijos ir Juodkalnijos) krepšinio komandos turi ilgą ir spalvingą istoriją. Šios komandos ne kartą susitiko svarbiausiuose turnyruose, o jų tarpusavio dvikovos visada būdavo įtemptos ir dramatiškos.
Istoriniai Susitikimai su Jugoslavija
Lietuvai grįžus į FIBA, Jugoslavijos rinktinė ilgai buvo sunkiausiai įveikiama varžovė. Nuo 1995 iki 1997 metų Lietuvos ir Jugoslavijos komandos žaidė net keturis kartus, bet mūsiškiai taip ir nepatyrė pergalės skonio.
Pirmą kartą komandos susidūrė 1995 metų Europos pirmenybių pirmajame etape. Lietuviai nusileido 61:70, bet turėjo progą atsirevanšuoti dar tame pačiame turnyre. Daugiau niekam nepralaimėję Lietuvos ir Jugoslavijos krepšininkai nužygiavo iki finalo ir Atėnų olimpinėje arenoje vėl susitiko per paskutines čempionato rungtynes.
Taip pat skaitykite: Rezultatyvios krepšinio rungtynės
Deja, revanšas neįvyko. Prieštaringo teisėjavimo sugadintame mače pergalę 96:90 šventė Jugoslavijos komanda (beje, daugiau taškų į lietuvių krepšį per visą Europos pirmenybių istoriją nėra įmetusi nė viena varžovė).
Varžovų gretose siautė dabartinis Serbijos rinktinės treneris Aleksandaras Džordževičius. Jis pataikė net 9 iš 12 tritaškių ir pelnė 41 tašką.
Prieš serbo superšou nublanko net Šarūno Marčiulionio įmesti 32 taškai…
Kituose dviejuose turnyruose Lietuvos ir Jugoslavijos rinktinės vėl žaidė atkrintamosiose varžybose. Ir vėl stipresni buvo jugoslavai, pergalių tarpusavio dvikovose seriją pratęsę iki keturių.
1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių pusfinalyje Jugoslavijos rinktinė nugalėjo 66:58. Varžovams pavyko pristabdyti ir Š.Marčiulionį (5 taškai, 2/9 metimų), ir Arvydą Sabonį (14 taškų, 6/15 metimų), o Jugoslavijos komandoje vėl sėkmingai atakavo A.Džordževičius (16 taškų), už kurį rezultatyviau žaidė tik Predragas Danilovičius (19 taškų).
Taip pat skaitykite: Krepšinio akistatos analizė
Vis dėlto ant garbės pakylos Atlantoje pakilo abi komandos. Jugoslavijos krepšininkai džiaugėsi sidabro, Lietuvos - bronzos medaliais.
Jugoslavai dominavimą prieš lietuvius pratęsė 1997 metų Europos čempionate Katalonijoje, kur prie mūsų šalies rinktinės vairo debiutavo Jonas Kazlauskas. Jugoslavijos rinktinė ketvirtfinalyje įveikė Lietuvos komandą 75:60.
Kitus dvejus metus Lietuvos krepšininkai ir sirgaliai nuo nuolatinių skriaudikų galėjo pailsėti - penktoji šių komandų dvikova įvyko tik 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje.
Prieš eilinį mūšį visa Lietuva stipriai jaudinosi, bet puikiai žaidę Gintaras Einikis (26 taškai) bei Šarūnas Jasikevičius (18 taškų) išsklaidė abejones ir Lietuvos rinktinė įtikinamai nugalėjo 76:63.
Tai buvo paskutinės lietuvių rungtynės su Jugoslavijos rinktine. 2003 metais Jugoslavijos Federaciją sudariusios Serbija ir Juodkalnija peržiūrėjo savo santykius ir dviejų valstybių sąjunga pakeitė pavadinimą.
O Lietuvos krepšininkai 2003 metų Europos pirmenybių ketvirtfinalyje pirmą ir vienintelį kartą žaidė su Serbijos ir Juodkalnijos komanda.
Pasikeitęs pavadinimas nepakeitė jėgų santykio. Stokholme nesustabdoma Lietuvos rinktinė dar sykį įtikinamai įveikė varžovus 98:82. Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkai galėjo tik stebėti, kaip juos skandina Ramūnas Šiškauskas (27 taškai), Š.Jasikevičius (21 taškas ir 11 rezultatyvių perdavimų) bei Arvydas Macijauskas (20 taškų).
Dvikovos su Serbija
Su dabartinės Serbijos rinktine lietuviai pirmą kartą susitiko 2009 metų Europos pirmenybėse. Jose mūsų šalies komanda žaidė labai blogai, o daugiausia iš jaunų krepšininkų sudaryta ir patyrusio Dušano Ivkovičiaus treniruojama Serbijos ekipa skriejo lyg su sparnais. Per rungtynes su lietuviais naujasis varžovų lyderis Milošas Teodosičius pelnė 20 taškų ir atliko 12 rezultatyvių perdavimų, o serbai pasiekė pergalę 89:79.
Lietuviai atsirevanšavo jau kitais metais. Revanšas buvo itin saldus, nes 2010 metų pasaulio pirmenybėse Stambule serbus pavyko nugalėti rungtynėse dėl trečiosios vietos. Linas Kleiza baigė turnyrą į serbų krepšį įmesdamas 33 taškus ir švieslentėje buvo įamžintas Lietuvos rinktinei bronzinį atspalvį turėjęs rezultatas 99:88.
Dviejuose praėjusiuose Europos čempionatuose Lietuvos ir Serbijos komandos kovojo grupės varžybose. 2011 metais Vilniuje antrajame etape nugalėjo lietuviai 100:90, 2013 metais Jesenicėse pirmajame etape laimėjo serbai 63:56.
Lietuvos rinktinėje per dvejas praėjusias rungtynes rezultatyviausiai žaidė Mantas Kalnietis. Jis Lietuvoje į serbų krepšį įmetė 19 taškų, Slovėnijoje - 17.
Mūsų šalies komandai abukart daugiausia bėdų pridarė Nenadas Krstičius, pelnęs 21 ir 20 taškų.
1995 m. Europos Čempionato Finalas: Skaudi Pamoka ir Įsimintina Dvikova
1995 metų Europos čempionato finalas, kuriame Jugoslavijos rinktinė įveikė Lietuvą 96:90, yra viena skaudžiausių ir labiausiai įsimintinų akistatų Lietuvos krepšinio istorijoje. Aleksandaras Džordževičius, pelnęs 41 tašką (9 tritaškiai iš 12), tapo pagrindiniu Lietuvos rinktinės skriaudėju. Šarūnas Marčiulionis pelnė 32 taškus, bet to neužteko. Antroje rungtynių dalyje po abejotinų JAV teisėjo George'o Toliverio sprendimų skirti pražangas puolime, Lietuvos rinktinė po minutės pertraukėlės atsisakė grįžti į aikštę. Į aikštę grįžti lietuvius prikalbino serbų žaidėjai.
A. Džordževičius: Nuo Žaidėjo Iki Trenerio
Aleksandras Džordževičius, Serbijos krepšinio legenda, 1995 metų Europos čempionato finalą pavertė vienomis įspūdingiausių rungtynių Europos krepšinio istorijoje. A. Džordževičius portalui „Balsas.lt“ teigė, kad Lietuvos ir Serbijos šalys yra išskirtinės krepšinio talentų kalvės visame pasaulyje, tarp jų priešprieša išlikusi iki pat šių dienų. Jis taip pat paminėjo, kad Lietuva turėjo puikiai besiginančių žaidėjų kaip V. Chomičius, Š. Marčiulionis, tačiau mes buvome geresni už juos.
A. Džordževičius yra triskart Europos čempionas (1991, 1995, 1997), Eurolygos nugalėtojas (1992 m.), pasaulio čempionas (1998 m.) ir olimpinių žaidynių sidabro laimėtojas (1996 m.).
Lietuvos Rinktinės Pasiekimai Pasaulio Čempionatuose
Nors Lietuva ir ne kartą patyrė skaudžių pralaimėjimų, tačiau šalies rinktinė taip pat gali pasigirti ir įspūdingais pasiekimais pasaulio čempionatuose. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvai svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava:
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Bronzos medaliai (8 rungtynės ir 6 pergalės).
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai: Sidabro medaliai (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Bronzos medaliai (8 rungtynės ir 5 pergalės).
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus: Bronzos medaliai (8 rungtynės ir 5 pergalės).
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija: Aukso medaliai (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: Bronzos medaliai (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija: Sidabro medaliai (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Sidabro medaliai (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Skaudžiausi Pralaimėjimai Lietuvos Krepšinio Istorijoje
Krepšinio sirgaliai Lietuvoje negali pamiršti olimpinių žaidynių Sidnėjuje pusfinalio, kai iki pergalės prieš JAV svajonių komandą pritrūko tikslaus Šarūno Jasikevičiaus tolimo metimo. Skaudi buvo ir vienintelė nesėkmė 2005-ųjų Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš Prancūziją, taipogi sunku pamiršti ispanų suduotą smūgį 50 taškų skirtumu ar australų nokautą Rio olimpiadoje. Tragiškai susiklostė ir 2009-ųjų Senojo žemyno pirmenybės Lenkijoje, kuriose net sunku išrinkti vieną nesėkmę.
- Lietuva - Italija (2004 m.): Atėnuose vykusias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė pasitiko turėdama Europos čempionų karūną bei tituluojama kaip viena turnyro favoričių. Vis dėlto pusfinalio dvikova priklausė italams, kurie realizavo net 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.) bei iškovojo istorinę pergalę 100:91.
- Lietuva - Jugoslavija (1995 m.): Vienas skandalingiausių Europos čempionatų finalų istorijoje, apsuptas sąmokslo teorijomis apie tendencingą arbitrų darbą Jugoslavijos rinktinės naudai.
- Lietuva - Makedonija (2011 m.): Lietuvoje vykusiame Europos čempionate Kęstučio Kemzūros kariauna turėjo realų šansą prasibrauti į pusfinalį, tereikėjo ketvirtfinalyje įveikti turnyro debiutantę Makedoniją. Vis dėlto, Simas Jasaitis nepataikė būdamas laisvas iš vidutinio nuotolio, taip leidęs makedonams švęsti istorinę pergalę.
- Lietuva - Rusija (2007 m.): Pusfinalyje lietuvių laukė Davido Blatto treniruojamos Rusijos komandos testas. Nors Šiška tą vakarą surinko 30 taškų, tačiau pergalei to nepakako.
- Lietuva - Ispanija (1999 m.): Varžovams pavyko iš žaidimo išjungti A.Sabonį. Likus 11 sekundžių treneris J.Kazlauskas priėmė keistą sprendimą pražangomis stabdyti varžovus bei paskutinę ataką turėti savo rankose. Sprendimas sėkmės neatnešė.
- Lietuva - Ispanija (2008 m.): Iki išsvajoto finalo Pekino olimpiadoje Ramūno Butauto auklėtiniams pritrūko vos poros taiklių metimų. Pralaimėjimas patirtas 86:91, o kovoje dėl bronzos nusileista Argentinai, kuri buvo įveikta atidarymo mače.
- Lietuva - Latvija (2001 m.): Lietuvius pražudė toliašaudė Latvijos krepšininkų artilerija, o labiausiai smogė krepšininkai, turintys sąsajų su Kauno „Žalgiriu“ ir Vilniaus „Rytu“.
- Lietuva - Prancūzija (2019 m.): Kontroversiškas pasaulio čempionatas Kinijoje. Arbitrų klaida stipriai sukomplikavo padėtį.
- Lietuva - Graikija (2017 m.): Pirmasis Dainiaus Adomaičio, kaip Lietuvos rinktinės trenerio, čempionatas. Pralaimėjimas 64:77 ir staigus bilietas namo, nors vilčių žengti toli buvo išties daug.
- Lietuva - Baltarusija (1993 m.): Tai vienintelis kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai šalies vyrų rinktinė nepateko į Europos pirmenybes. Šis pralaimėjimas lėmė ir tai, kad lietuviai nežaidė ir 1994-ųjų pasaulio taurėje Kanadoje.
Krepšinio Namai: Istorijos Išsaugojimas
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) visiems atvykusiems į rungtynes įteiks specialius auksinius bilietus. Bilietus, kurie taps padėkos simboliu, bus galima gauti tik rungtynių metu „Žalgirio“ arenoje, o juose bus pavaizduoti ne tik „Krepšinio namų“ statiniai, tačiau ir trys ryškiausi visų laikų Lietuvos rinktinės vidurio puolėjai - Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis ir Jonas Valančiūnas.
„Krepšinio namai“ - multifunkcinis centras, kuriame bus moderniai ir šiuolaikiškai pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai. Organizuojamos parodos, konferencijos, koncertai, E-sporto čempionatai.