Olimpinės žaidynės - tai didžiausias sporto renginys pasaulyje, kuriame sportininkai iš įvairių šalių varžosi dėl aukščiausių apdovanojimų. Krepšinis, kaip viena populiariausių sporto šakų, olimpinėse žaidynėse užima svarbią vietą. Šiame straipsnyje apžvelgsime krepšinio istoriją olimpinėse žaidynėse, Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimus ir įsimintiniausius momentus.
Olimpinės Žaidynės: Pradžia ir Svarbiausi Faktai
Olimpinės žaidynės turi ilgą ir turtingą istoriją. 1900 m. Paryžius buvo II olimpinių žaidynių sostinė. 1920 m. olimpiada vyko Belgijos mieste Antverpene. 1940 m. vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės (Helsinkyje ir Garmiš Partenkirchene) dėl vykstančio Antrojo pasaulinio karo buvo atšauktos. Į 1960 m. vasaros žaidynes pasaulio sportininkai rinkosi Romoje, į žiemos žaidynes - Skvo Velyje (JAV). 1980 m. vasaros olimpiada vyko Maskvoje, žiemos žaidynės - JAV mieste Leik Pleside. Tolimajame Sidnėjuje (Australijoje) vyko 2000 m. vasaros olimpiada, 2010 m. žiemos žaidynes priėmė Kanados miestas Vankuveris.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpiadoje
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 m. Paryžiuje, tačiau tarpukario olimpiečių rezultatai buvo labai kuklūs (dar dalyvauta 1928 m. Amsterdamo vasaros ir Sankt Moritzo žiemos olimpiadose). Po Antrojo pasaulinio karo, 1952-1988 m. olimpinėse vasaros ir žiemos žaidynėse geriausi Lietuvos sportininkai (jų buvo atrinkta 101) dalyvavo ją okupavusios Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinių sudėtyje ir iškovojo 60 medalių (25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos). Nuo 1992 m. Barselonos olimpiados Lietuvos olimpiečiai - vėl suverenios valstybės atletai.
Jubiliejinės Olimpiados: Roma, Maskva, Sidnėjus
Šiemet sukanka 60 metų nuo Romos, 40 metų nuo Maskvos ir 20 metų nuo Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Šių olimpiadų jubiliejai - tinkama proga prisiminti, kaip Lietuvos atletams jose sekėsi ir ką pavyko laimėti.
Roma, 1960 m.
Romos olimpinėse žaidynėse dalyvavo per 5300 sportininkų iš 83 šalių. Jie išsidalino 150 medalių komplektų. Daugiausia medalių iškovojo SSRS, JAV ir Italijos atletai - atitinkamai 103, 71 ir 36. 1960 m. buvo surengtos ir pirmosios paralimpinės žaidynės. Į Romos olimpiadą vyko keturi Lietuvos sportininkai. Trys iš jų tapo olimpiniais prizininkais, o iki ketvirtojo medalio pritrūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius (vairininkas rusas Igoris Rudakovas). Bronzos medalį laimėjo Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (1958 m. pasaulio rekordininkė), numetusi ietį 53,45 m. IV vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas. Pažymėtina, jog mūsų irkluotojai Z.Jukna ir A.Bagdonavičius dar dalyvavo 1964 m. Tokijo ir 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse. Irkluodami aštuonvietėje SSRS rinktinės valtyje (2000 m distancijoje) Tokijo olimpiadoje jie užėmė 5 vietą, o po ketverių metų Meksike tapo bronzos medalininkais. Tokijo olimpiadoje 4 vietą iškovojo B.Kalėdienė.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Maskva, 1980 m.
Į Maskvos olimpines žaidynes susirinko per 5000 sportininkų iš 80 šalių. Žaidynes boikotavo 64 šalys ir teritorijos (dėl SSRS karinės invazijos į Afganistaną 1979 m.). Buvo išdalinti 203 medalių komplektai. Tuomet SSRS laimėjo 195 medalius, VDR (buvusi Vokietijos demokratinė respublika) - 126, Bulgarija - 41 medalį. Maskvos olimpiadoje dalyvavo 16 Lietuvos sportininkų, jie iškovojo net 11 medalių (7 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos). Olimpinėmis čempionėmis jau antrą kartą tapo krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (pirmą kartą Monrealio olimpiadoje 1976 m.). Aukso medalius t. p. iškovojo krepšininkė Vida Šulskytė-Beselienė ir rankininkė Sigita Mažeikaitė-Strečen, plaukikai Robertas Žulpa ir Lina Kačiušytė (abu 200 m distancijoje krūtine; Lina su olimpiniu rekordu). 100 m distancijoje krūtine Kačiušytė buvo septinta. Olimpinį auksą estafetėje 4 x 400 m iškovojo bėgikas Remigijus Valiulis. Olimpiniu vicečempionu tapo rankininkas Voldemaras Novickis. Bronzos medalius iškovojo aštuonvietės valties irkluotojai Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus bei krepšininkas Sergejus Jovaiša. Be kita ko, A.Rupšienė ir A.Nenėnienė - pirmosios Lietuvos sportininkės tapusios dukart olimpinėmis čempionėmis. Per žingsnį nuo medalio liko šaulys Vladas Turla, užėmęs 4 vietą. Galina Murašova disko metimo finale buvo septinta. Beje, J.Narmontas, V.Novickis ir G.Murašova dalyvavo ir Seulo olimpinėse žaidynėse 1988 m. Su SSRS rankinio rinktine V. Novickis ten tapo olimpiniu čempionu. S.Jovaiša jau su Lietuvos nacionaline krepšinio rinktine 1992 m. Barselonos olimpiadoje laimėjo bronzą.
Sidnėjus, 2000 m.
2000 m. vasaros Olimpiada vyko Australijos mieste Sidnėjuje. Joje dalyvavo 10 651 sportininkas iš 199 šalių, jiems išdalinta 300 medalių komplektų. Daugiausia medalių iškovojo JAV - 93, Rusija - 89 ir Kinija - 59. Lietuvos garbę Sidnėjuje gynė 61 olimpietis - baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos ir šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė 1988 m. olimpinis vicečempionas ir 1992 m. olimpinis čempionas, disko metikas, Romas Ubartas. Lietuviai iškovojo penkis olimpinius medalius. Olimpiniais čempionais tapo olimpinį rekordą pasiekusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Sidnėjaus bronzos medaliais pasipuošė dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojų įgula Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė bei Jono Kazlausko treniruojama vyrų krepšinio rinktinė, kuriai atstovavo Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Darius Songaila, Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Tomas Masiulis, Mindaugas Timinskas, Darius Maskoliūnas, Andrius Giedraitis, Kęstutis Marčiulionis, Dainius Adomaitis. Lietuvos krepšininkai pusfinalyje po itin dramatiškos kovos tik 83:85 nusileido iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV rinktinei. Rungtynėse dėl bronzos medalių lietuviai aiškiai pranoko žaidynių šeimininkus Australijos krepšininkus 89:71 ir trečią kartą iš eilės tapo olimpiniais bronzos medalininkais (prieš tai 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje). Į prizinius aštuonetus pateko boksininkas Ivanas Stapovičius (5 vieta), penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis (7), baidarininkas Alvydas Duonėla (7) ir imtynininkas Mindaugas Ežerskis (7). Dalyvaudamas 2004 m. Atėnų olimpiadoje V. Alekna antrą kartą iš eilės tapo olimpiniu čempionu, o 2008 m. Pekino olimpiadoje iškovojo bronzą. D.Gudzinevičiūtė nuo 2012 m. yra LTOK prezidentė.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai Olimpiadoje
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpinėse žaidynėse dalyvavo 7 kartus iš eilės - nuo 1992 m. Barselonos iki 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiados. Per šį laikotarpį rinktinė iškovojo 3 bronzos medalius (1992, 1996, 2000 m.) ir du kartus užėmė 4-ąją vietą (2004, 2008 m.).
1992 m. Barselonos Olimpiada: Bronzos Medaliai
1992 metai, Barselona Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 metais, bei tai padarė įspūdingai, nes Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Olimpiados grupiniame turnyre Lietuvos krepšinio rinktinė, kuriai atstovavo tokie gerai žinomi bei legendiniai šalies krepšininkai kaip Valdemaras Chomičius, Sergėjus Jovaiša, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis bei kiti, iš penkių rungtynių pralaimėjusi tik kartą, žengė į ketvirtfinali, kur buvo nugalėta Brazilija, na o pusfinalyje mūsų krepšinio rinktinės laukė Amerikos svajonių komanda, kuriai tuomet Lietuvos rinktinė nepajėgė rimčiau pasipriešinti.
1992 m. liepos 26 d. Barselona.Lietuva-Kinija 112:75 (55:26)1992 m. liepos 27 d. Barselona.Lietuva-Venesuela 87:79 (38:46)1992 m. liepos 29 d. Barselona.Lietuva-Puerto Rikas 104:91 (50:43)1992 m. liepos 31 d. Barselona.Lietuva- NVS 80:92 (38:26)1992 m. rugpjūčio 2 d. BarselonaLietuva-Australija 98:87 (45:46)1992 m. rugpjūčio 4 d. BarselonaLietuva-Brazilija 114:96 (48:52)1992 m. rugpjūčio 6 d. BarselonaLietuva-JAV 76:127 (30:49)1992 m. rugpjūčio 8 d. BarselonaLietuva-NVS 82:78 (39:33)
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
1996 m. Atlantos Olimpiada: Antri Bronzos Medaliai
1996 metais Atlantos olimpiadoje Lietuva pusfinalyje suklupo prie serbiško barjero. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Atlantos olimpiada buvo paskutinis turnyras, kai krepšinio aistruoliai galėjo gėrėtis magišku Arvydas Sabonio ir Šarūno Marčiulionio tandemu.
1996 m. liepos 20 d. Atlanta.Lietuva-Kroatija 83:81(37:31;66:66;72:72)1996 m. liepos 22 d. Atlanta.Lietuva-Argentina 61:65 (25:31)1996 m. liepos 24 d. Atlanta.Lietuva-JAV 82:104 (42:50)1996 m. liepos 26 d. Atlanta.Lietuva- Angola 85:49 (37:21)1996 m. liepos 28 d. AtlantaLietuva-Kinija 116:55 (53:23)1996 m. liepos 30 d. AtlantaLietuva-Graikija 99:66 (45:19)1996 m. rugpjūčio 1 d. AtlantaLietuva-Jugoslavija 58:66 (31:35)1996 m. rugpjūčio 3 d. AtlantaLietuva-Australija 80:74 (36:34)
2000 m. Sidnėjaus Olimpiada: Treti Bronzos Medaliai
2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl priminė apie save. Dėl traumų rinktinei negalėjo atstovauti trys geriausi šalies krepšininkai - Arvydas Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas ir Artūras Karnišovas, tačiau sumaniai Jono Kazlausko vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius. Grupiniame etape Lietuvos rinktinė iš penkių žaistų rungtynių laimėjo trejas, bei pateko į ketvirtfinalį, kur buvo nugalėta amžina mūsų krepšinio rinktinės priešininkė dabar jau neegzistuojančios šalies Jugoslavijos komanda. Pusfinalyje šalies rinktinė gerokai patampė nervus iš NBA žaidėjų sudarytai Amerikos rinktinei. Kelią į finalą amerikiečiams atvėrė pergalė vos dviejų taškų skirtumu. Na o kovoje dėl bronzos medalių buvo nugalėta Australijos rinktinė.
2000 m. rugsėjo 17 d. SidnėjusLietuva-Italija 48:50 (30:30)2000 m. rugsėjo 19 d. Sidnėjus Lietuva-Prancūzija 81:63 (50:35)2000 m. rugsėjo 21 d. SidnėjusLietuva - JAV 76:85 (41:47)2000 m. rugsėjo 23 d. SidnėjusLietuva-Kinija 82:66 (53:42)2000 m. rugsėjo 25 d. SidnėjusLietuva-Naujoji Zelandija 85:75 (36:33)2000 m. rugsėjo 28 d. Sidnėjus Lietuva-Jugoslavija 76:63 (37:32)2000 m. rugsėjo 29 d. SidnėjusLietuva - JAV 83:85 (36:48)2000 m. spalio 1 d. SidnėjusLietuva-Australija 89:71 (51:35)
2004 m. Atėnų Olimpiada: Ketvirtoji Vieta
2004 metų Atėnų olimpiadą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo galingai, nugalėjusi visus varžovus grupėje, ji užėmė pirmą vietą, o ketvirtfinalyje įveikė Kiniją. Deja, tačiau pusfinalio barjeras pasirodė neįveikiamas. Italijos rinktinė netikėtai sustabdė lietuvių žygį, o rungtynėse dėl trečios vietos grupės varžybose įveikta Amerikos rinktinė pasirodė stipresnė, tad 2004 metų Atėnų olimpiadoje buvo užimta ketvirta vieta.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
2004 m. rugpjūčio 15 d. AtėnaiLietuva-Angola 78:73(14:24;14:8;28:23;22:18)2004 m. rugpjūčio 17 d. Atėnai Lietuva-Puerto Rikas 98:90(26:32;23:12;22:22;27:24)2004 m. rugpjūčio 19 d. AtėnaiLietuva - Graikija 98:76(28:10;26:15;22:19;22:32)2004 m. rugpjūčio 21 d. AtėnaiLietuva-JAV 94:90 (23:26;21:23;23:20;27:21)2004 m. rugpjūčio 23 d. AtėnaiLietuva-Australija 100:85(20:19;32:9;23:38;25:19)2004 m. rugpjūčio 26 d. Atėnai Lietuva-Kinija 95:75(25:19;28:18;21:20;21:18)2004 m. rugpjūčio 27 d. AtėnaiLietuva - Italija 91:100(26:20;17:29;20:24;28:27)2004 m. rugpjūčio 28 d. AtėnaiLietuva-JAV 96:104 (24:24;20:25;27:25;25:30)
2008 m. Pekino Olimpiada: Vėl Ketvirtoji Vieta
2008 metais Pekino Olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšinio rinktinė grupės varžybas pradėjo pergalėmis prieš Argentiną, Iraną, Rusiją ir Kroatiją, tačiau paskutinėse rungtynėse triuškinamai pralaimėta Australijai. Su keturiomis pergalėmis ir vienu pralaimėjimu Lietuvos krepšininkai grupėje užėmė pirmąją vietą. Ketvirtfinalyje, kaip ir prieš tai Atėnuose vykusioje Olimpiadoje, be vargo buvo įveikta Kinijos rinktinė, tačiau pusfinalyje po labai atkaklios kovos nusileista Ispanijai. Kovoje dėl trečiosios vietos teko susitikti su Argentina, tačiau antrą olimpiadą iš eilės nepavyko iškovoti bronzos medalių.
2008 m. rugpjūčio 10 d. PekinasLietuva-Argentina 79:75(14:11;20:19;17:15;28:30)2008 m. rugpjūčio 12 d. Pekinas Lietuva-Iranas 99:67(15:20;31:14;28:19;25:14)2008 m. rugpjūčio 14 d. PekinasLietuva - Rusija 86:79(23:24;24:17;25:21;17:17)2008 m. rugpjūčio 16 d. PekinasLietuva-Kroatija 86:73 (13:15;29:30;16:17;28:11)2008 m. rugpjūčio 18 d. PekinasLietuva-Australija 75:106(14:28;15:27;22:20;24:31)2008 m. rugpjūčio 20 d. Pekinas Lietuva-Kinija 94:68(19:17;22:13;29:23;24:15)2008 m. rugpjūčio 22 d. PekinasLietuva - Ispanija 86:91(19:21;23:19;24:22;20:29)2008 m. rugpjūčio 24 d. PekinasLietuva-Argentina 75:87 (21:24;13:22;15:22;29:19)
2012 m. Londono Olimpiada: 5-8 Vietos
2012 metai, Londonas Šiais metais Lietuvos vyrų nacionalinės krepšinio rinktinės laukia naujas iššūkis, t.y. Londono Olimpinės sporto žaidynės. Per paskutines dvi olimpiadas šalies krepšinio rinktinė buvo labai arti medalių, tačiau vis dėl to jų nepavyko iškovoti. Ar Londone pavyks ir vėl sugrįžti į pergalių kelią ir iškovoti taip trokštamus medalius? Tai paaiškės per artimiausias kelias savaites. Viena aišku, Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė kaip visuomet kovos tik dėl pergalių ir stengsis pademonstruoti akiai patrauklų krepšinį bei nudžiuginti šalies sirgalius. 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. AnglijaIki šių olimpinių žaidynių Lietuva dalyvavo penkiose ir visose arba buvo iškovoti medaliai, arba patekta į pusfinalį. Deja šį kartą buvo tas pirmasis kartas, kai rinktinė suklupo jau ketvirtfinalyje. Aplamai grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos tik dvejos ir užimta ketvirtoji vieta, kuri lėmė akistatą su Rusija. Čempionatas nebuvo sėkmingas. Taip pat olimpiada buvo paskutinis turnyras kuriame Lietuvai atstovavo jos seni „mohikanai“ Jasikevičius, Songaila ir Kaukėnas. Rinktinėje debiutavo Antanas Kavaliauskas. Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė pasidalino 5-8 vietas.
2012 m. liepos 29 d. Londonas.Lietuva-Argentina 79:102(23:24;16:27;22:27;18:24)2012 m. liepos 31 d. Londonas.Lietuva-Nigerija 72:53(14:8;20:19;22:13;16:13)2012 m. rugpjūčio 2 d. Londonas.Lietuva-Prancūzija 74:82(21:25;22:14;9:20;22:23)2012 m. rugpjūčio 4 d. Londonas.Lietuva-JAV 94:99(25:33;26:22;21:23;22:21)2012 m. rugpjūčio 6 d. Londonas.Lietuva-Tunisas 76:63(7:18;22:17;21:19;26:9)2012 m. rugpjūčio 8 d. Londonas.Lietuva-Rusija 74:83(10:17;17:15;23:22;24:29)
2016 m. Rio de Žaneiro Olimpiada: 7-oji Vieta
Jei prieš tai vykusią olimpiadą Londone buvo galima laikyti prasčiausiu pasirodymu rinktinės istorijoje nes likome 5-8 vietose, tai šią olimpiadą galima pavadinti dar blogesne užimtos vietos prasme, nes galutinėje įskaitoje likome konkrečiai 7 . Pati čempionato pradžia, žinoma, nežadėjo tokios baigties.. Buvo laimėtos pirmos trejos rungtynės ir vienerios iš jų prieš stiprią Argentiną. Tačiau vėliau patirtas žeminantis sutriuškinimas prieš Ispaniją net 50 taškų persvara ir vėliau prieš Kroatijos rinktinę iš pirmosios grupės mus nustūmė į trečiąją ir ketvirtfinalio etape lėmė, kad susitiksime su Australija. Čia buvo pralaimėta, vėl gi, be šansų ir atsisveikinta su mintimis iškovoti medalius. Po olimpiados su rinktine atsisveikino ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Taip pat ši olimpiada debiutu Lietuvos rinktinėje tapo Mariui Grigoniu ir Vaidui Kariniauskui.
2016 m. rugpjūčio 7 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Brazilija 82:76(27:17;31:12;12:23;12:24)2016 m. rugpjūčio 9 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Nigerija 89:80 (13:16;23:25;29:13;24:16)2016 m. rugpjūčio 11 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Argentina 81:73(16:15;14:12;27:22;24:24)2016 m. rugpjūčio 13 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Ispanija 59:109(11:26;18:22;16:36;14:25)2016 m. rugpjūčio 15 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Kroatija 81:90 (21:13;20:34;14:28;26:15)2016 m. rugpjūčio 17 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Australija 64:90(17:26;13:22;13:22;21:20)
Lietuvos rinktinės statistika olimpiadose
Pradedant nuo 1992 m. Barselonos olimpiados ir baigiant 2016 m. Rio De Žaneiro olimpiada Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės bei trejose iš jų 1992/1996/2000 m. iškovojo bronzos medalius. 2004/2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, na, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7 - oji vieta. Iš viso sužaidė 52 rungtynes iš kurių laimėjo 31 ir pralaimėjo 21 kartą. Taip pat, per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
- Daugiausiai rungtynių sužaidė: Šarūnas Jasikevičius (30)
- Daugiausiai turnyrų atstovavo: Šarūnas Jasikevičius (4)
- Daugiausiai taškų pelnė: Šarūnas Jasikevičius (370)
- Rezultatyvumas per vienerias rungtynes: Arvydas Sabonis (32)
Krepšinio Istorija Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas. Šiai sporto šakai pasaulyje vadovauja tarptautinė federacija FIBA, įkurta 1932 m. (tada dar tik kaip Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija). Lietuva į šią federaciją įstojo 1936 m. Nuo 1936 m. visame pasaulyje vyksta masė įvairių varžybų: šalies čempionatai, tarptautinės varžybos, kaip Eurolyga, Europos bei pasaulio čempionatai. Krepšinį Lietuvoje pradėjo žaisti moterys. 1921 m. prie LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą) buvo įstegta moterų krepšinio sekcija. 1922-ieij laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoe.
Kuri Lietuvos Rinktinė Buvo Geriausia?
Klausimas turbūt vertas milijono. Taip, svarbu atsižvelgti į rezultatus, svarbu ir varžovų pajėgumas, svarbu ir sėkmė. Apžvelgsime keletą Lietuvos vyrų rinktinės periodų, kiekviename iš jų buvo ir pakilimų, ir kritimų. Kiekviena Lietuvos krepšinio rinktinė atnešė medalius ir ašaras. Toks tas krepšinis Lietuvos sirgaliui.
Pirmieji žingsniai 1935-1939 metai
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrai, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
#
tags: #krepsinis #olimpiadoje #laikas