Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius kelionių ir sporto aspektus, pradedant aktoriaus Sakalo Uždavinio skrydžiu per tris šalis ir baigiant patarimais keliautojams bei apžvelgiant sportinio turizmo istoriją Lietuvoje. Taip pat paliesime kultūrinių renginių ir pramogų įvairovę pasaulyje.
Sakalo Uždavinio Skrydis: Nuo Baltijos iki Juodosios Jūros
Aktorius Sakalas Uždavinys, būdamas 56-erių, kartu su patyrusiais sklandytojais Algirdu Šimoliūnu ir Ignu Bitinaičiu leidosi į išskirtinę kelionę - perskristi Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą. Per dvi rugpjūčio savaites trijulė planavo įveikti 1800 kilometrų. Kelionė prasidėjo Kartenos aerodrome prie Baltijos jūros ir turėjo finišuoti Odesoje, prie Juodosios jūros, su numatytais penkiais ar šešiais sustojimais pakeliui.
Šis skrydis ne tik sportinis iššūkis, bet ir simbolinis gestas. „Šiuo skrydžiu norime pabrėžti, kad karinių neramumų vis dar krečiama Ukraina yra laisvos oro erdvės dalis“, - teigė Sakalas Uždavinys, akcentuodamas idėją sujungti šimtmetį mininčią Lietuvą ir nepriklausomą valstybę kuriančią Ukrainą.
Komanda, su kuria Sakalas leidosi į šią istorinę kelionę, jau buvo patikrinta laiko ir atstumo. Prieš porą metų jie kartu įveikė 500 kilometrų ir perskrido tris Baltijos valstybes. „Mes nesivaržome, juk ir su Gariu Kasparovu gali sužaisti šachmatų partiją… - nusijuokė Sakalas, kuris nuo vaikystės svajojo apie skraidymą ir įgyvendino šią svajonę tik brandžiame amžiuje. - Europoje yra nemažai tokių keliautojų sklandytuvais - jie turi aerodromų sąrašą ir straksi nuo vieno iki kito.“
Ši vasara Sakalui buvo penktoji, praleista sklandytuve. Vos atšilus orams, aktorius su visa manta persikelia iš Vilniaus į Paluknio aerodromą, kad kelias nuo lovos iki sklandytuvo būtų kuo trumpesnis. „Kada šįmet persikrausčiau? Tuoj pažiūrėsiu į skrydžių knygą, - Sakalas susiranda savo bibliją, kurioje preciziškai žymimas kiekvienas pakilimas, - pirmasis šių metų įrašas skelbia, kad dangaus svaigumą pajuto jau balandį. - Bėda tik ta, kad vienas sklandytuvu negali pakilti, reikia viso kolchozo - kas nors turi mašiną užkurti, kad tave paleistų, kas nors išleisti iš aerodromo… Tai komandinis sportas.“
Taip pat skaitykite: Keliautojų sporto pirmininko veikla
Sakalo susidomėjimas skrydžiais prasidėjo dar vaikystėje. Paauglystėje jis skaitė apie aviaciją viską, kas tik patekdavo į rankas, ir ilgas valandas praleisdavo medituodamas prie rusiško žurnalo „Konstruktor“ lėktuvų brėžinių. „Nagrinėjau schemas kaip kokius piramidės labirintus“, - prisiminė jis. Daugybę metų Sakalas tik žiūrėjo į lėktuvus, kol atsitiktinumas atvedė jį į aerodromą. Po kelių mėnesių jis vėl atvyko į Paluknio aerodromą, kur jį paskraidino. „Paskui dar kartą. Dar vieną. O kitą vasarą pradėjau mokytis valdyti pats“, - pasakojo jis.
Sovietmečiu Paluknio aerodromas buvo svarbi sklandymo bazė, priklausanti DOSAAF (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti). „Viena turtinga gamykla įrengė ir šį pastatą, to meto sąlygomis jis buvo labai modernus, čia dirbo keliolika žmonių, vien trys sargai saugojo visą teritoriją, lėktuvų buvo gyvas velnias, degalų mašinoms niekas neskaičiavo, sklandytuvai galėjo pakilti į dangų kiekvieną dieną, - apie antraisiais namais tapusį Paluknį pasakojo Sakalas. - Paskelbus nepriklausomybę, entuziastai slėpė lėktuvus, naktimis ardė ir išgabeno į saugias vietas, sukišo į kluonus, kad rusai neišsivežtų. Traukdamasi sovietinė kariuomenė čia išdaužė, ką galėjo.“
Į sklandymą stačia galva nėręs aktorius iš pradžių Paluknyje nuomojosi kambarėlį, kad nereikėtų skubėti iš Vilniaus, kai išaušta skrydžiui palanki diena. Ar kad galėtų vos išgėręs rytinę kavą pradėti narstyti sklandytuvą - juk skrydžiams reikia ir pasiruošti. „Vasarą mūsų, artistų, darbai sulėtėja, atsiranda laiko kitiems dalykams“, - pažymėjo jis ir pakvietė pakilti į aerodromo pastato antrą aukštą, kur įsirengė jaukią studiją. „Studentišką“, - patikslino praverdamas duris.
Solidus sovietinis židinys bylojo, jog kažkada čia buvo aviatorių poilsiui skirta patalpa. Pro langą atsivėrė vaizdas į ežerą. „Kai man pasiūlė susitvarkyti šią patalpą, idėja atrodė neįgyvendinama - ji buvo labai apleista, - prisiminė Sakalas. Šią vasarą ant pastato stogo atsirado ir didžiulė terasa. „Tokia buvo žmonos sąlyga - ji vasarai persikels tik tada, kai turės kur jaukiai pasėdėti“, - juokėsi aktorius. Nuo terasos aerodromas atsivėrė lyg ant delno, matėsi kiekvienas judesys. „Ir dar čia gyventi labai patinka mūsų augintiniui - jo visas aerodromas, kiekvieną rytą ir vakarą drauge apeiname teritoriją“, - kasdieninis kelių kilometrų maršrutas nėra jokia katorga.
„Kas man yra skrydžio laimė? - perklausė aktorius, nuo terasos žvilgsniu perbėgdamas didžiuliame lauke išsirikiavusius sklandytuvus. - Man tai - egzistencinis procesas. Esu įsitikinęs, kad Egipto piramidės ar galingiausias pasaulio dalelių greitintuvas - gražiausi žmonių sukurti dalykai. Jie neatneša jokios materialinės naudos, bet… Yra teorija, kad piramidės sukūrė Egiptą, nes jų statybų organizavimas privertė suformuoti aiškią valstybės valdymo struktūrą. O dabar į greitintuvą investuojami milijardai, kad žmonija suvoktų savo vietą visatoje. Man tai be proto gražu. Skrydis - vienas iš tokių elementų.“
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Gal prie tos magijos reikėtų pridėti svaiginančius vaizdus, kurie atsiveria pakilus link debesų? „Kai pakyli, neturi laiko gėrėtis peizažais - nebent tik užmesti akį, - purto galvą. - Turi būti taip susikoncentravęs, lyg sėdėtum prie šachmatų lentos, kur figūros nėra stabilios, juda, keičiasi priklausomai nuo paros laiko ir oro sąlygų.
Patarimai Keliautojams
Prieš išvykstant į užsienį, rekomenduojama pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele, kurią išduoda teritorinės ligonių kasos. Ši kortelė patvirtina asmens teisę gauti apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.
Komandiruojamiems ar vykstantiems dirbti į užsienį darbuotojams svarbu pasirūpinti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Prieš išvykstant gyventi ir dirbti į užsienį, verta pasidomėti apgyvendinimo nuomos kainomis bei užsisakyti apgyvendinimą, kad nuvykus jau turėtumėte, kur apsistoti. Taip pat svarbu pasidomėti užsienio šalies mokestine sistema, kokius mokesčius reikia mokėti pačiam, o kokius mokesčius sumoka darbdavys.
Itin svarbu atkreipti dėmesį į tapatybę patvirtinančius dokumentus. Įsitikinkite, kad asmens tapatybės kortelės arba LR paso galiojimo laikas būtų ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Ypač tai aktualu vykstant į ne Europos Sąjungos šalis. Taip pat rekomenduojama vykstant į užsienį pasiimti tiek asmens tapatybės kortelę, tiek pasą ir juos laikyti skirtingose vietose.
Išvykimas gali būti deklaruojamas tiek prieš išvykstant į užsienį, tiek ir būnant užsienyje. Deklaruoti išvykimą būtina ne tik todėl, kad tai numato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, bet ir dėl to, kad, nedeklaravus išvykimo, darbingo amžiaus asmenims kaupiasi skola valstybei dėl nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurias administruoja SODRA.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Pasidomėkite apie daiktus, kuriuos draudžiama įsivežti į šalį, dėl kurių Jūs galite turėti keblumų tiek vykstant pačiam/pačiai, tiek siunčiant siuntas. Išvykus labai svarbus artimųjų palaikymas, todėl rekomenduojame pasirūpinti mobiliojo ryšio planais užsienyje. Pasirūpinkite tarptautinių pokalbių (roaming) paslaugos užsakymu pas Lietuvoje turimo telekomunikacinių paslaugų ryšio teikėją, išsiaškinkite apie užsienio šalyje taikomus tarifus pokalbiams ir internetui.
Pasidomėkite užsienio šalyje, į kurią vykstate, veikiančia transporto sistema. To gali prireikti vos išlipus iš kelto ar lėktuvo. Pravartu įsidėmėti bendrąjį pagalbos telefono numerį nelaimės atvejui. Dažna priežastis, kodėl žmonės itin greitai grįžta neįgyvendinę savo tikslų yra kultūrinis šokas. Taip atsitinka dėl kitokios kultūrinės aplinkos, žmonių mentaliteto bei gyvenimo būdo nei mes esame pripratę matyti.
Sportinis Turizmas Lietuvoje
Sportinis turizmas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos organizuoti poilsinės pažintinės kelionės po šalį, dažniausiai jaunimo. Po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m., išvykas pėsčiomis organizavo Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai. Sportinio turizmo pagrindai susiformavo 6-ame dešimtmetyje. 1953 m. įkurta Respublikinė turizmo sekcija, o 1958 m. pradėjo veikti Lietuvos turizmo tarybos sistema.
Šiems klubams įsikūrus visoje Lietuvoje, pradėta rengti sportinio turizmo pirmenybes pagal atskiras sporto šakas, nuo 1969 m. - kalnų turiadas, nuo 1972 m. - pėsčiųjų, nuo 1982 m. - slidžių ir vandens sporto turizmo maratonus. Sportiniu turizmu rūpinosi profesinės sąjungos (nuo 1958 m.), jį organizuoti padėjo turizmo įvairių šakų respublikinės komisijos ir Lietuvos turizmo federacija.
1958-1991 m. veikė viena pagrindinių turizmo federacijos komisijų - Respublikinė maršrutinė kvalifikacinė komisija (RMKK), kuri organizavo turistines sportines keliones, tvarkė jų įforminimą, apskaitą, rūpinosi kelionių saugumu. 1966-1991 m. Lietuvos turizmo federacija kartu su Respublikine maršrutinė kvalifikacine komisija organizavo visų turizmo šakų Lietuvos turizmo čempionatus.
1971-1989 m. SSRS sportinio turizmo čempionatuose Lietuvos komandos iškovojo 16 aukso, 16 sidabro, 13 bronzos medalių komplektų, o 1980 m. - čempionato taurę tarprespublikinėje įskaitoje. Gerų rezultatų pasiekta SSRS slidžių, dviračių, automobilių ir motociklų turizmo pirmenybėse, Pabaltijo turistų sąskrydžiuose.
Lietuvos sportinio turizmo mėgėjai keliavo po visus buvusios SSRS geografinius rajonus - nuo Arktikos iki Karakumų dykumų pietinės dalies ir Pamyro rajono, nuo Karpatų iki Kamčiatkos ir Kurilų. Per ekspedicijas keliautojai susipažino su naujais geografiniais rajonais, parengė sudėtingus sportinius maršrutus.
1965-1990 m. SSRS turizmo sporto meistro vardas buvo suteiktas 84 keliautojams (iš jų 18 moterų). 1978-1989 m. Lietuvos turizmo federacija rengė Geriausio Lietuvos turisto rinkimus.
Nuo 1991 m. Lietuvos keliautojų sąjunga yra Lietuvos asociacijos Sportas visiems narė, o nuo 1992 m. - Tarptautinės sportinio turizmo sąjungos (angl. International Sport Tourism Union, ISTU) narė. 2006 m. Lietuvos keliautojų sąjungos renginiuose dalyvavo apie 12 000 žmonių.
20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje populiariausios sportinio turizmo šakos: pėsčiųjų, vandens, kalnų, dviračių. Lietuvoje daugelio mėgstamas vandens turizmas; 87 Lietuvos upės, Lietuvos upių kadastro duomenimis, yra arba gali būti (pavasarį, lietingomis vasaromis) tinkamos vandens turizmui.
Kultūriniai Renginiai ir Pramogos
Pasaulyje gausu įvairių kultūrinių renginių ir pramogų, pritraukiančių turistus iš viso pasaulio. Las Vegasas garsėja nemokamais renginiais, kuriuos finansuoja megakurortai. Čia galima pamatyti Cirque du Soleil pasirodymus, striptizo šou, Viduramžių riterių kovas ir kitus įspūdingus reginius. Las Vegasas taip pat žinomas kaip miestas, kuris niekada nemiega, su milijardais šviesų ir nuolatiniu sezonu.
Londono Vestminsterio rajonas, politinė Jungtinės Karalystės širdis, sutemus virsta vienu nesibaigiančiu vakarėliu. Rajone gausu barų, restoranų ir Londono Vestendo teatrų, rungtyniaujančių su Niujorko Brodvėjaus teatrais dėl geriausių pasaulio miuziklų.
Marakešo Džema El Fna aikštė vakarais atgyja su virėjais, lauko restoranais, muzikantais, akrobatais, istorijų pasakotojais ir gyvačių kerėtojais. Aikštėje galima stebėti įvairius apgavikus ir tradicinių šokėjų grupes.
Tailande galima pamatyti superšou su ugnimis, vandeniu, šimtais aktorių, robotais ir drambliais scenoje, perteikiančius tajų kultūrą. Meksikoje populiarios luča librės kovos, kuriose kovotojai slepiasi po kaukėmis ir demonstruoja akrobatinius triukus.
Balyje galima mėgautis tautiniais šokiais, kurie atspindi salos kultūrą ir religiją. Populiariausi šokiai yra kečakas (ugnies šokis) ir barongas. Indijoje, Keraloje, galima stebėti tejamus - dievų atgijimus, kuriuose dievai keičia vienas kitą ir atlieka savo šokius.
Niujorko Brodvėjus yra garsiausias pasaulyje teatrų rajonas, o Dubajuje galima pamatyti aukščiausius pasaulyje fontanus, kurie pagal melodiją šoka į 150 m aukštį. Amerikoje galima stebėti amerikietiškas imtynes - „muštynių teatrą“, kuriame kovotojai įsijaučia į vaidmenis ir sukelia žiūrovų emocijas.
VDU Botanikos sode oranžerija virsta netradiciniu teatru, kur įvyksta spektaklis „Narcizas“. Šis kūrinys - vizualinė kelionė per žmogaus vidinius pasaulius, kuriame žiūrovas tampa keliautoju kartu su Narcizu, berniuku, įsimylėjusiu savo atvaizdą. Spektaklis paremtas Ovidijaus „Metamorfozėmis“ - poemoje pasakojama apie fizinius ir dvasinius virsmus, kuriuose atspindi transformacijos idėją. Kiekviena scena - tarsi atskiras mitas, kurį žiūrovas gali tyrinėti savo tempu, sustoti, grįžti ar prisiminti.
Aktoriai ir Jų Vaidmenys
Straipsnyje taip pat aptariami aktoriai ir jų vaidmenys įvairiuose filmuose ir spektakliuose. Itanas Houkas (Ethan Hawke) yra universalus aktorius, suvaidinęs daugiau nei 80 filmų, režisavęs keturis filmus, tris pjeses ir dokumentiką, parašęs tris romanus ir grafinį romaną. Jis atliko daugybę skirtingų vaidmenų, pradedant žaviu jaunuoliu filme „Prieš saulėtekį“ ir nuo narkotikų priklausančiu džiazo trimitininku filme „Gimęs liūdėti“, baigiant keliautoju laiku filme „Lemtis“ ar užsispyrusiu jaunuoliu, siekiančiu savo svajonių filme „Gataka“. Jo stiprus emocinis pajėgumas ir įgimtas talentas pasinaudoti įvairove neleido priklijuoti Houkui tipinio baltojo veikėjo etiketės.
Houkui per visą savo karjerą teko padirbėti su ne vienu legendiniu kino kūrėju, įskaitant ir žymųjį Sidnėjų Lumetą paskutiniame jo filme „Velniški žaidimai“. Vienas puikiausių Houko kaip aktoriaus talentų yra gebėjimas itin įtikinamai atsiskleisti. Itanas Houkas, įkūnijantis problematiškąjį Četą Beikerį, vaidina kaip niekad gerai filme „Gimęs liūdėti“. Jis yra priklausomas nuo narkotikų, arogantiškas, pavydus bei pasipūtęs, bet tuo pačiu beprotiškai bijantis visko, kas jį supa.
Straipsnyje taip pat minimi Lietuvos teatro ir kino aktoriai, tokie kaip Regimantas Adomaitis, Leonardas Andriuškevičius, Regina Arbačiauskaitė-Flick, Rolandas Atkočiūnas, Vladas Auga, Audronė Bagatyrytė, Vladas Baranauskas, Saulius Bareikis, Šarūnas Bartas, Vytautas Benokraitis, Nomeda Bėčiūtė, Elena Bindokaitė-Kernauskienė, Juozas Bindokas, Lina Bocytė, Irena Bučienė, Adolfina Budrikaitė-Zulonienė, Janina Budrikaitė ir Jūratė Budriūnaitė.
Haroldas Mackevičius: Humoristas ir Laidos Kūrėjas
Haroldas Mackevičius - lietuvių humoristas ir vienas iš laidos „Dviračio šou“ kūrėjų. Jis turi šaltkalvio specialybę, buvo karinės gamyklos darbininkas, traumatologijos skyriaus sanitaras ir studijavo stomatologiją. Geriausiai Haroldas Mackevičius žinomas kaip TV laidų kūrėjas ir scenaristas. Nuo rugpjūčio 15 d. LRT TELEVIZIJOS žiūrovai išvysta atsinaujinusią aktualijų humoro laidą „Dviračio žinios“, kuri skaičiuoja 29-ąjį televizijos sezoną.
tags: #keliautoju #sportas #aktorius