Krepšinio istorija Rygiškių Jono gimnazijoje: nuo ištakų iki šių dienų

Įvadas

Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas, o Marijampolė, ypač Rygiškių Jono gimnazija, yra svarbus šios sporto šakos istorijos ir plėtros centras. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio raidą Rygiškių Jono gimnazijoje, pradedant jos ištakomis ir baigiant šių dienų pasiekimais.

Krepšinio užuomazgos Marijampolėje ir Rygiškių Jono gimnazijos vaidmuo

Krepšinio istorija Marijampolėje prasidėjo 1924 m. liepos 5 d. - tai data, kai įvyko pirmosios žinomos miesto komandos krepšinio rungtynės. Prieš 100 metų, 1924 m. liepos 5-7 dienomis, Šiauliuose vykusioje Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos sporto olimpiadoje, Rygiškių Jono gimnazijos mergaičių sporto klubo „Mirga“ krepšininkės tapo istorinių rungtynių dalyvėmis. Olimpiadoje taip pat varžėsi gimnazijos berniukų sporto klubo „Vaidotas“ nariai, tačiau jie Šiauliuose krepšinio nežaidė. Vaikinai oranžinį kamuolį paėmė į rankas 1925-aisiais.

1923 m. Rygiškių Jono gimnazijoje buvo įsteigti vieni pirmųjų Lietuvoje sporto klubų: berniukų - „Vaidotas“, mergaičių - „Mirga“.

Gimnazijos indėlis į Lietuvos krepšinį

Rygiškių Jono gimnazija ne tik tapo krepšinio pradininke Marijampolėje, bet ir išugdė daugybę garsių krepšininkų bei trenerių, prisidėjusių prie Lietuvos krepšinio pergalių. Vienas pirmųjų miesto sporto entuziastų ir organizatorių buvo 1925 m. Rygiškių Jono gimnazijos abiturientas Juozas Kudirka.

Marijampolės krepšinio federacijos prezidentas Klemencas Agentas teigė: „Žmonės tada dar patys nelabai žinojo, ką jie daro, žaidė tuomet basketbolu vadintą krepšinį ir negalėjo net įsivaizduoti, kad jis taps antrąja šalies religija“.

Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje

Žymūs gimnazijos auklėtiniai krepšininkai

Iš tos meto kartos išaugo nepriklausomoje Lietuvoje žinomi sportininkai: Anupras Tamulynas - lengvaatletis ir sporto veikėjas, vėliau apsigyvenęs ir miręs Amerikoje, 1928 m. Amsterdamo olimpiados dalyviai, Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai Lietuvos rekordininkai Viktoras Ražaitis ir Adolfas Akelaitis, tos pačios gimnazijos 1931 m. abiturientas, daugkartinis Lietuvos ir Pabaltijos dailiojo čiuožimo meisteris Vincas Ignaitis. Garsiausias tarp Marijampolės sporto pradininkų yra iš Sasnavos apylinkių kilęs Stasys Šačkus. Jis 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionas, labai universalus sportininkas, daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionas ir rekordininkas, tarptautinės krepšinio kategorijos teisėjas, vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos sporto veikėjų.

Krepšiniu besidomintys tikriausiai žino, jog pokario metais visos Lietuvos šios sporto šakos sirgaliai palaikė Kauno „Žalgirio“ narius, marijampoliečius, Juozą Mateiką ir Bronių Gentvainį, o vėliau reprezentacinei šalies komandai atstovavusius Antaną Čižauską ir Vytautą Sarpalių, dar vėliau mūsų miestas davė Lietuvos rinktinei Darių Songailą ir Andrių Giedraitį. Krepšinio gerbėjai žino Aurimą Kiežą, Eglę Šulčiūtę, šiandien LKL žaidžia Lukas Uleckas. Daug tikimasi iš Arnoldo Kulbokos ir sparnus žaisti už Atlanto pakėlusio Mato Vokietaičio, Lietuvos trijulių rinktinei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse gali atstovauti Marijus Užupis.

Krepšinio tradicijų puoselėjimas gimnazijoje

Rygiškių Jono gimnazijoje krepšinio tradicijos buvo puoselėjamos ne tik per sportinius pasiekimus, bet ir per įvairius renginius bei iniciatyvas.

Krepšinio aikštelės ir sporto salės

1954 m. Lietuvos moterų ir vyrų čempionatai vyko Rygiškių Jono gimnazijos krepšinio aikštelėse. Tačiau sportui plėstis nebuvo sudarytos pakankamai geros sąlygos, trūko inventoriaus, gerų specialistų.

Krepšinio varžybos ir turnyrai

1938 m. vykusių rungtynių tarp Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos komandos ir 1937 m. Europos čempionų nuotrauką G. Žibūda surado tik įdėjus itin daug pastangų.

Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai

Rygiškių Jono gimnazija Nepriklausomybės kovų metais

Nepriklausomybės kūrimui bei jos išsaugojimui neliko abejingi ir rygiškiečiai. Gimnazistai aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kovose.

Gimnazija sovietmečiu

Sovietinės propagandinės sistemos neišvengė ir Rygiškių Jono gimnazija, kuri po 1940-ųjų metų tapo Marijampolės Pirmąja vidurine mokykla. Nenuostabu, kad tiek pirmosios sovietinės okupacijos laikais, o ir vėliau sovietinis pradas neprigijo. Neretai mokytojai saugodavo savo maištaujančius mokinius, ši apsauga kartais kainuodavo pačių jų gyvybes. Nemaža jų dalis buvo ištremta į Sibiro platybes. Beveik 50 metų gimnazijoje vyko sovietinės santvarkos skiepijimas tiek per dėstomą medžiagą, tiek per užklasines veiklas, tiek per privalomą spaliukai-pionieriai-komjaunuoliai sistemą. Bandyta išugdyti „homo sovieticus“ žmogaus tipą, nesipriešinantį santvarkai, tačiau kai kuriems mokytojams pavykdavo išsisukti nuo šios prievolės. Dėka gabių mokytojų gimnazijos didinga istorija nepaskendo sovietinėje realybėje.

Krepšinio šimtmečio minėjimas Marijampolėje

Marijampolės krepšinio 100 metų jubiliejus buvo plačiai minimas. Marijampolės krepšinio federacijos prezidentas Klemencas Agentas džiaugėsi, kad filmas apie miesto krepšinio istoriją puikiai papildys šiemet išleistą Dariaus Songailos pirmojo trenerio Gintauto Žibūdos knygą „Krepšinis Marijampolėje“.

K. Agentas sakė: „Krepšinio 100 metų jubiliejus pastaraisiais metais minimas įvairiose vietose, buvo išleista specialiai tokioms progoms skirtų knygų, bet Marijampolė šiuo atveju yra unikali, nes tik čia buvo sukurtas visą istoriją apžvelgiantis dokumentinis filmas“.

Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias

tags: #krepsinis #rygiskiu #jono #gimnazijoje