Krepšinis - tai ne tik populiariausias sportas Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir puikus būdas aktyviai praleisti laisvalaikį, stiprinti sveikatą bei gerinti savijautą. Šis dinamiškas sportas reikalauja įvairių fizinių savybių: greičio, jėgos, koordinacijos, ištvermės ir lankstumo. Milijonai žmonių mėgaujasi krepšiniu aikštelėse, tačiau ne visi žino, kokią didelę naudą jis teikia žmogaus organizmui. Panagrinėkime, kodėl žaisti krepšinį yra sveika ir kokią įtaką jis daro mūsų fizinei ir psichologinei būklei.
Krepšinio Poveikis Fizinei Sveikatai
Krepšinis, kaip ir bet kuris kitas sportas, yra puikus pasirinkimas aktyviam laisvalaikiui ir turi daugybę teigiamų savybių, kurios yra labai svarbios mūsų sveikatai.
Svorio Kontrolė ir Raumenų Tonusas
Žaidžiant krepšinį juda visas kūnas, o ne tik atskiros raumenų grupės. Tai padeda ne tik kontroliuoti svorį, bet ir stabdo antsvorio bei nutukimo progresavimą. Krepšinis didina raumenų masę, tvirtina kūną ir padidina raumenų tonusą.
Fizinis Pajėgumas, Koordinacija ir Pusiausvyra
Krepšinis didina fizinį pajėgumą, pagerina koordinaciją ir pusiausvyrą. Žaidžiant krepšinį tenka susidurti su įvairiomis situacijomis, kurių metu svarbu išlaikyti tvirtą kūną ir pusiausvyrą.
Širdies ir Kraujagyslių Sistemos Stiprinimas
Kadangi bėgimas gerina mūsų aerobinį pasirengimą, tai puikus būdas pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Apskritai, kuo daugiau žmonės bėgioja, tuo sveikesnės būna jų širdys. Tačiau jūs galite gauti daug naudos savo širdies veiklai ir nenubėgant maratono: bėgimas vos 5 minutes per dieną gali prailginti jūsų gyvenimą. Reguliarūs fiziniai pratimai mažina kraujospūdį, didina gerojo (DTL) cholesterolio kiekį ir gerina kraujagyslių elastingumą. Tai reikšmingai sumažina širdies infarkto ir insulto riziką. Pagerėjusi kraujotaka taip pat užtikrina geresnį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą į audinius, o tai svarbu senstant.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Krepšinio Poveikis Psichologinei Gerovei
Krepšinis ne tik stiprina kūną, bet ir teigiamai veikia mūsų psichologinę būklę.
Streso Mažinimas ir Pasitikėjimo Savimi Didinimas
Krepšinis skatina atsparumą stresui ir kelia pasitikėjimą savimi. Krepšinio aikštelė - ne tik puiki vieta „nuleisti garą“ ir išsilieti, bet taip pat vieta, kurioje reikalinga savikontrolė ir budrumas.
Nuotaikos Gerinimas ir Susikaupimo Didinimas
Remiantis Amerikos sporto medicinos koledžo žurnale paskelbtu tyrimu, pakanka 30 minučių praleisti ant bėgimo takelio, kad nuotaika pakiltų žmogui, kenčiančiam nuo didelės depresijos. Tyrime, kuriame dalyvavo 51 jaunuoliai, kurių vidutinis amžius yra 18 metų, pusei grupės buvo paskirta įtraukti bėgimą į savo kasdienybę, o kitai pusei ne. Buvo nustatyta, kad bėgimo grupės žmonės geriau miega, pagerėjo jų psichologinis funkcionavimas ir geresnis susikaupimas dienos metu. Reguliarus judėjimas taip pat gerina nuotaiką, mažina nerimą, depresijos simptomus ir gerina miegą - visi šie veiksniai svarbūs sveikam, ilgam gyvenimui.
Krepšinis Vaikams: Ugdymas ir Sveikata
Sportas yra svarbi vaikų gyvenimo dalis, padedanti jiems augti sveikiems ir stipriems. Krepšinis, kaip viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, gali būti puikus pasirinkimas vaikams, norintiems aktyviai praleisti laiką. Tačiau svarbu suprasti, kad sportas vaikams gali būti tiek naudingas, tiek žalingas, todėl būtina žinoti, kaip sportuoti saugiai ir kokiu intensyvumu.
Fizinės Veiklos Nauda Vaikams
Fizinė veikla yra būtina vaikų normaliai psichomotorinei raidai. Mokslas neabejoja, kad fiziniai pratimai stiprina raumenis, gerina pusiausvyrą, padeda stiprinti raiščius, padidinti sąnarių stabilumą ir turi daug naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad didelis fizinis krūvis augančiam organizmui gali būti ne tik nenaudingas, bet ir žalingas bei gali sukelti morfologinius skeleto pokyčius.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Amžiaus Grupės ir Sporto Rūšys
Vaikus galima suskirstyti į tris kategorijas pagal jų amžių, kuriose juos sieja labai panašus psichomotorinis išsivystymas.
- Ikimokyklinis amžius (3-5 metai): Tokio amžiaus vaikai dar pernelyg maži organizuotam ir komandiniam sportui, tad jiems reikėtų parinkti tokią sporto rūšį, kurioje jie galėtų daug judėti ir turėti laisvės tai daryti. Tam puikiai tinka bėgiojimas, mėtymas, gaudymas, plaukimas.
- Pradinis mokyklinis amžius (6-9 metai): Šiuo amžiaus tarpsniu didėja vaikų pastabumas, dėmesingumas, gebėjimas susikaupti, atlikti užduotis, dalyvauti komandiniame sporte. Jie įgyja daugiau fizinės jėgos, geba geriau pažinti savo kūną ir jį valdyti. Jau galima įtraukti tokias sporto rūšis, kaip futbolas, gimnastika, tenisas, kovos menai.
- Vyresnis mokyklinis amžius (10-12 metai): Tokio amžiaus vaikai paprastai jau gali dalyvauti ir sudėtingesnėje bei aktyvesnėje sportinėje veikloje. Jiems jau tinka futbolas, krepšinis, tinklinis, ledo ritulys ir panašiai.
Saugus Sportas: Patarimai Tėvams
- Dalyvavimas ugdymo įstaigų fizinėje veikloje: Pirmas dalykas, kurį turėtume padaryti, - paskatinti savo vaikus dalyvauti fizinės veiklos užsiėmimuose ugdymo įstaigose.
- Šeimos vaidmuo: Visiems vaikams pritaikyta vienoda judėjimo programa gali visiškai patenkinti vieno vaiko judėjimo poreikį, bet neatitikti kito vaiko norų ir gebėjimų. Tuomet aktyvus vaidmuo tenka šeimai - būtent čia vaikas, kuris norėtų pajudėti daugiau, turėtų gauti galimybę tai daryti.
- Sporto būreliai: Kai kuriose šeimose sportu paremtas gyvenimo būdas yra kasdienybė, todėl vaikas natūraliai įtraukiamas į įvairias veiklas. Kitais atvejais vaikams parenkami papildomi sporto būreliai.
- Profesionalus sportas: Yra ir situacijų, kuomet vaikams parenkama tam tikra sporto šaka, kurioje iš jų tikimasi rezultatų, tai yra vaikai siekia tapti profesionaliais sportininkais.
- Sporto šakos pasirinkimas: Vaiko amžius, lytis, subrendimas, lėtinės ligos ar buvusios traumos bei jo norai gali tėvams padėti nuspręsti, kuri sporto šaka esamuoju momentu galėtų būti pati tinkamiausia.
- Konsultacija su treneriu: Ją pasirinkus, antras darbas yra susipažinti bei pasikalbėti su treneriu, kuris įvertins vaiko fizines galimybes, biomechaninius veiksnius, jo morfologiją bei psichologinį pasiruošimą ir padės suprasti, ar šeima pasirinko teisingai, ir vaikas gali pradėti sportuoti.
- Alternatyvus planas: Tikrai pasitaiko situacijų, kuomet tėvų ar vaiko lūkesčiai negali būti patenkinti. Tarkime, vaikui, kuris yra plokščiapadis, bus sudėtinga užsiimti tomis sporto šakomis, kur reikia daug bėgioti (krepšiniu, futbolu). Kaip ir vaikui, kuris turi stuburo iškrypimą, užsiimti menine gimnastika. Žinoma, bandyti visada galima, tačiau pravartu turėti ir planą B bei jį aptarti su vaiku, kad, pavyzdžiui, varginant pėdų skausmams, vaikas be didelio nusivylimo iš krepšinio aikštelės pereitų į irklavimą.
- Saugiausios sporto šakos: Renkantis sporto rūšį galima pasidomėti ir statistiniais duomenimis. Štai viena iš Kolorado (JAV) ligoninių atliko tyrimą, kurio metu išanalizavo 150 mokyklų duomenis ir nustatė, jog tarp mokyklinio amžiaus vaikų saugiausios sporto šakos yra šios - plaukimas, tenisas, golfas, tinklinis ir lengvoji atletika.
- Krūvio valdymas: Vaikas organizuotu sportu turėtų užsiimti tiek valandų per savaitę, kiek jam metų. Taigi dešimtmečiui profesionaliai sportuoti rekomenduojama ne daugiau kaip 10 valandų per savaitę.
- Vaiko pojūčiai: Labai svarbu pasikliauti ir vaiko pojūčiais. Dažniausiai jis pats gali puikiai įvardinti, kada jaučiasi pavargęs, kada jam ką nors skauda arba kada tęsti užsiėmimus tampa vis sudėtingiau.
- Sporto medikai: Vaikams, kurie susitelkia ties viena sporto šaka, nes siekia joje tapti profesionalais, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Jie turėtų reguliariai lankytis pas sporto medikus, kurie įvertintų jų sveikatos būklę ir nustatytų, ar nebuvo peržengtos ribos ir sportas nepradėjo vaiko žaloti.
- Augimo šuoliai: Augimo šuolių metu gali sutrikti vaikų koordinacija, gebėjimas susikaupti, gali kankinti augimo skausmai. Šiuo periodu vaikai yra šiek tiek imlesni traumoms.
- Įvairiapusiškumas: Kadangi vaiko kūnas auga ir vystosi, rekomenduojama nepradėti propaguoti vienintelės sporto šakos pernelyg anksti. Svarbu leisti vaikui save išbandyti daugelyje sričių bei taip išsiaiškinti, kur jo fiziniai duomenys yra patys palankiausi ir kur jis pats jaučiasi geriausiai.
- Vaiko norai ir galimybės: Mums, tėvams, užuot puoselėjus savo lūkesčius, verčiau daugiau susitelkti į vaiką, jo norus ir galimybes, stebėti jo vystymąsi ir prie to pritaikyti tinkamas fizines veiklas.
Kvėpavimo Svarba Sportuojant
Sportuojant labai svarbu taisyklingai kvėpuoti. Taisyklingi kvėpavimo pratimai yra pritaikomi ir vaikams, todėl mokinkite jaunuosius sportininkus, jog taisyklingas kvėpavimas svarbus nuo pat mažens. Žmogaus kvėpavimas yra dviejų tipų: krūtininis ir diafragminis. Diafragminio kvėpavimo metu išnaudojamas visas plaučių tūris, todėl organizmas gauna daugiau taip reikalingo deguonies.
Mažasis Krepšinis: Ugdymas ir Sveikata
Mažasis krepšinis (6-12 metų vaikų) nėra supaprastinta krepšinio atmaina. Pirmasis trenerio uždavinys - sudaryti bendrąjį mokinio judesių ir veiksmų modelį. Pradedama mokyti paprasčiausios struktūros judesių ir veiksmų įprastomis, nekintamomis sąlygomis (ėjimas, bėgimas, šokinėjimas, kamuolio gaudymas, perdavimai ir t. t.). Vykdant pradinį mokymą itin svarbu labai gerai pažinti vaikus, ypač jų amžiaus ypatumus bei poreikius.
6-9 metų vaikų mokymas žaisti krepšinį nėra tik žaidimas su kamuoliu. Būtina naudotis ir kitokiais įrankiais, kurie padėtų vaikams pajausti save, savo kūno galias, suvokti erdvę ir laiką, pvz., lazdelėmis, virvutėmis, kaspinais, arba žaisti įvairius judriuosius žaidimus (poromis, po tris, grupėmis). 10-12 metų vaikams tęsiama tai, kas pradėta, kartu formuojami ir tobulinami tam tikri žaidimo įgūdžiai, padedama mokiniams suprasti technikos veiksmų taikymo, elgesio tam tikroje situacijoje priežastis. Tuo tikslu taikomi žaidimų pratimai 1×1, paskui 3×3, dar vėliau 5×5. Šis tarpsnis - tarsi aukso amžius technikos veiksmams ir jų deriniams išmokti. Tikslingas mokymas, nuoseklios pratybos leidžia pasiekti veiksmų automatizmo.
Vaikų Atranka į Mažojo Krepšinio Grupes
Mažasis krepšinis - nuostabus ir naudingas žaidimas, bet tik tada, kai jis mokamai ir teisingai organizuojamas. Atrenkant vaikus į grupes, visuomet reikia atsiminti, kokių tikslų siekiama mažojo krepšinio pratybomis. Į mažąjį krepšinį reikia žiūrėti pirmiausia kaip į priemonę visapusiškam vaikų vystymui ir sveikatos stiprinimui, o taip pat ir kaip į savotišką tarpinį etapą, kurį vaikai praeina prieš patekdami į suaugusių krepšinį. Vaikų skaičius vienoje grupėje pirmajame atrankos etape turėtų būti 25-30 vaikų.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Krepšinis ir Ilgaamžiškumas
Sisteminė 13 kohortinių tyrimų apžvalga parodė, kad fizinis aktyvumas gali pailginti gyvenimo trukmę nuo 0,4 iki net 6,9 metų. Net atsižvelgus į kitus veiksnius (rūkymą, KMI), fizinis aktyvumas vis tiek reikšmingai prisideda prie ilgesnio gyvenimo - vidutiniškai 2-4 metais. Aktyvūs žmonės turi 30-35 % mažesnę bendro mirtingumo riziką nei sėslūs. Didžiausia nauda stebima tuomet, kai visiškai neaktyvūs asmenys pradeda judėti bent vidutiniu intensyvumu. Fizinis aktyvumas net iki 38 % sumažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, insulto bei tam tikrų vėžio formų riziką. Be to, jis gerina medžiagų apykaitą ir stiprina organizmo atsparumą.
Judėjimas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, padeda kontroliuoti kūno svorį ir slopina lėtinius uždegimus - vieną pagrindinių lėtinių sveikatos sutrikimų priežasčių. Taip pat gerėja mitochondrijų veikla, mažėja oksidacinis stresas, o tai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Fizinis krūvis skatina naujų mitochondrijų formavimąsi (biogenezę), aktyvina autofagiją - pažeistų ląstelių valymosi procesą - ir stiprina atsparumą senėjimui. Tai mažina lėtinių susirgimų atsiradimo tikimybę. Fizinis aktyvumas didina endorfinų ir augimo hormono kiekį, kurie gerina savijautą ir padeda atkurti audinius. Taip pat mažėja uždegimą skatinančių ir didėja uždegimą slopinančių molekulių kiekis. Raumenys išskiria miokinus - baltymus, reguliuojančius uždegimą, medžiagų apykaitos procesus ir nervų sistemos veiklą.
Sėsli gyvensena lemia raumenų nykimą (sarkopeniją), lėtina medžiagų apykaitą ir stiprina uždegimines reakcijas organizme. Dėl to padidėja širdies ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, kai kurių vėžio formų ir depresijos rizika, o senėjimo procesai vyksta greičiau. Be to, žemas fizinio aktyvumo lygis didina silpnumą ir kritimų riziką vyresnio amžiaus žmonėms. Tai dažnai reiškia savarankiškumo praradimą bei ilgesnį reabilitacijos laikotarpį po ligų ar traumų.
Krepšinis ir Mityba: Papildai Profesionalams
Krepšinis - vienas iš fiziškai reikliausių sportų, reikalaujantis ne tik aukščiausio lygio fizinio pasiruošimo, bet ir psichologinės ištvermės. Profesionalūs krepšininkai nuolat ieško būdų, kaip pagerinti savo rezultatus, paspartinti atsigavimą po intensyvių treniruočių ir rungtynių, bei išvengti traumų.
Profesionalūs krepšininkai kasdien treniruojasi po kelias valandas, dalyvauja intensyviose varžybose, todėl jų organizmas nuolat patiria didžiulį stresą. Būtent dėl šių unikalių krepšinio reikalavimų žaidėjai naudoja įvairius papildus, kurie padeda patenkinti specifinius poreikius ir išvengti perkrovimo ar traumų. Aukšto lygio krepšininkai atidžiai parenka papildų kompleksą, kuris padėtų jiems maksimaliai išnaudoti savo potencialą. Angliavandenių mišiniai yra vienas svarbiausių energijos šaltinių krepšininkams. Kreatinas yra vienas geriausiai ištirtų ir efektyviausių papildų krepšininkams. Profesionalai dažniausiai vartoja kreatiną mono-hidratą, kuris yra efektyviausias ir geriausiai ištirtas. Baltymai yra būtini raumenų atsistatymui ir augimui, o krepšininkai, kaip ir kiti sportininkai, turi užtikrinti pakankamą jų kiekį. Glutaminas taip pat populiarus tarp profesionalių krepšininkų dėl savo poveikio imuninei sistemai ir regeneracijai. Krepšinis yra intensyvus sportas, kurio metu žaidėjai prakaituoja labai gausiai. NBA žaidėjai dažnai laikosi specialių hidratacijos protokolų: geria nustatytą kiekį skysčių prieš treniruotes, jų metu ir po jų. Krepšinis kelia didžiulį krūvį sąnariams, todėl profesionalai ypatingą dėmesį skiria jų apsaugai. Vitaminų ir mineralų kompleksai taip pat neatsiejama profesionalių krepšininkų papildų dalis. Daugelis profesionalų konsultuojasi su sporto gydytojais ir atlieka kraujo tyrimus, kad nustatytų, kokių vitaminų ir mineralų jiems trūksta, ir vartoja papildus tikslingai. Omega-3 riebalų rūgštys yra vienos populiariausių papildų tarp profesionalų dėl savo poveikio uždegiminiams procesams ir smegenų funkcijai. Prieštreniruotiniai papildai taip pat populiarūs tarp žaidėjų, norinčių padidinti energiją ir koncentraciją treniruočių metu.
Norint gauti maksimalią naudą iš maisto papildų, svarbu ne tik žinoti, ką vartoti, bet ir kada bei kaip juos vartoti. Saugus papildų vartojimas yra ypač svarbus profesionaliame sporte. Jauniems sportininkams (iki 18 metų) rekomenduojama būti ypač atsargiems su papildais ir visada konsultuotis su gydytoju bei treneriu. Rekomenduojama periodiškai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima nustatyti, kokių maistinių medžiagų jums gali trūkti, ir atitinkamai koreguoti papildų vartojimą. Profesionalūs krepšininkai žino, kad nėra vieno universalaus papildo, kuris tiktų visiems. Papildų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas individualiais poreikiais, treniruočių intensyvumu, tikslais ir sveikatos būkle. Jauniems sportininkams rekomenduojama pradėti nuo bazinių papildų (multivitaminai, baltymai) ir tik prižiūrint gydytojui. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus pas gydytoją, įvertinti savo treniruočių intensyvumą, poilsio kokybę ir dabartinę mitybą. Daugelį papildų galima saugiai derinti, tačiau svarbu pradėti po vieną, stebėti organizmo reakciją ir neperdozuoti. Baltymus ir angliavandenius geriausia vartoti po treniruotės (per 30 min.), kreatiną - kasdien tuo pačiu metu, BCAA - prieš arba per treniruotę, elektrolitų gėrimus - treniruotės metu, o kazeino baltymus - prieš miegą.
Išmanieji Įrenginiai Krepšinyje
Šiuolaikinės technologijos taip pat gali padėti krepšininkams stebėti savo fizinį aktyvumą ir pasiekti geresnių rezultatų. Žingsniamačiai ir išmanieji laikrodžiai yra puikūs įrankiai, padedantys motyvuoti ir kontroliuoti apkrovas.
Žingsniamačiai
Žingsniamačiai padeda stebėti jūsų fizinį aktyvumą ir fiksuoti rezultatus. Tai - nedidelis prietaisas, kurį galima prisegti prie diržo, nešioti kišenėje arba segėti ant rankos. Skaičiuoti žingsnius galima ir treniruočių metu, ir visą dieną vaikščiojant ar atliekant kitas įprastas veiklas - taip galima įvertinti savo kasdieninį aktyvumą, nueitus žingsnius ir sudegintas kalorijas. Renkantis žingsniamatį labai svarbu, kad jis būtų ne tik lengvas ir mažas, bet ir toks, kuris turėtų ilgai veikiančią bateriją bei lengvai suprantamą skaitmeninį ekraną. Vis tik žingsniamačiai naudojami skirtingiems tikslams, tad ir jų pačių esama įvairių. Nuo to, kam šį prietaisą naudosite, priklauso žingsniamačio funkcijų poreikis ir pasirinkimas. Pagrindinės žingsniamačio funkcijos yra žingsnių skaičiavimas, atstumų matavimas ir kalorijų skaičiavimas. Šių funkcijų pakanka, jei norite stebėti savo fizinį aktyvumą, mesti svorį ir palaikyti motyvaciją. Tokie prietaisai puikiai tinka ir šiaurietiškąjį ėjimą praktikuojantiems žmonėms. Aktyviau sportuojantiems žmonėms gali prireikti pažangesnių įrenginių, kurie papildomai turi laikrodį. Tai yra itin pravartu tuo atveju, jei treniruočių metu nepatogu naudotis telefonu ar neturite laikrodžio ant riešo. Tokie modeliai taip pat turi pulsometrą, laikmatį, kuris itin naudingas tam tikriems greičiams fiksuoti bei garsinį signalą, reaguojantį į užprogramuotą atstumą ir žingsnių skaičių. Žmonėms, kurie ruošiasi maratonams, nori tobulinti savo bėgiojimo ir ėjimo technikas, reikėtų pagalvoti apie žingsniamatį su atmintimi, įgalinantį duomenų perdavimą kompiuteriui. Asmenims, kurie žingsniamačiu ketina naudotis išvykose į kalnus, pravers tokios funkcijos kaip barometras, kompasas ir aukštimatis, kuris nustato aukštį virs jūros lygio pasinaudodamas barometrinio slėgio duomenimis.
Išmanieji Laikrodžiai ir Apyrankės
Nors iš esmės išmaniųjų apyrankių ir daugumos laikrodžių tikslas sutampa su žingsniamačių - motyvuoti ir kontroliuoti apkrovas, jie be įprastų žingsniamačių atliekamų funkcijų turi ir daugybę papildomų savybių. Šiuolaikinės išmaniosios apyrankės - tai ne šiaip žingsniamatis su kalorijų skaičiavimo galimybe, bet daugeliu atvejų - pilnavertė sveikatos kontrolės ekosistema, visą parą veikiantis jūsų aktyvumo asistentas. Dauguma išmaniųjų apyrankių modelių gali sekti širdies veiklą ar stebėti aktyvumą miegant, taip pat priminti, kad nepakankamai judate. Šie prietaisai pasižymi tokiomis funkcijomis kaip sunaudotų ir sudegintų kalorijų skaičiavimu, žadintuvu, GPS, galimybe išsikelti tikslus, gauti informaciją ir ja dalintis socialiniuose tinkluose. Išmanusis laikrodis daugeliu atžvilgiu panašus į išmaniąją apyrankę, tačiau jis pirmiausia buvo sukurtas tam, kad leistų sekti savo aktyvumą, taip pat kur kas greičiau ir paprasčiau peržiūrėti į mobilųjį telefoną atėjusius pranešimus ir atliktų didžiąją dalį išmaniojo įrenginio funkcijų. Dabar išmanieji laikrodžiai aktualūs ne tik sportininkų ar itin užsiėmusių žmonių tarpe - dėl išsiplėtusio funkcionalumo jais domisi įvairių poreikių žmonės. Šie laikrodžiai padeda sekti treniruočių rodiklius, fiksuoti miego trukmę ir kokybę, pulsą, stebėti SPO2 prisotinimo deguonimi lygį kraujyje, gauti pranešimus ir skambučius bei atsiskaityti bekontakčiu būdu.