Krepšinis Lietuvoje - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi tautinės tapatybės dalis. Šis žaidimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui, per pastarąjį šimtmetį leido Lietuvai tituluotis krepšinio šalimi. Aptarsime krepšinio raidą, paliečiant ir Rusijos bei Suomijos krepšinio istoriją Lietuvos kontekste.
Krepšinio esmė ir taisyklės
Krepšinis - komandinis sportas, kuriame žaidžia dvi komandos po 5 žaidėjus. Kiekviena komanda turi 12 žaidėjų, kuriuos žaidimo metu galima keisti. Žaidimo tikslas - varant ir perduodant kamuolį, įveikti varžovo gynybą ir įmesti kamuolį į krepšį, kuris kabo aikštės gale 3,05 m aukštyje, bei apginti savo krepšį.
Žaidžiama 4 kėlinius po 10 minučių gryno laiko. Iki 2000 m. spalio 1 d. buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių. Stačiakampė aikštė yra 28 × 15 m dydžio. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, ant jų - krepšiai (0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno). Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis; jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 (moterims).
Už metimus iš 6,75 m ir didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, baudos metimas - 1 taškas. Teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, jiems padeda sekretoriato teisėjai ir komisaras. Už žaidimo metu iš dviejų taškų zonos įmestą į krepšį kamuolį komandai įskaitomi 2 taškai, iš trijų taškų zonos - 3 taškai, už baudos įmetimą - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Krepšinio atsiradimas ir raida pasaulyje
Krepšinis pradėtas žaisti 1891 m., kai J. Naismithas sukūrė jį kaip studentų kūno kultūros pratybų paįvairinimą. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Springfieldo koledžo salėje, tarp dėstytojų ir studentų komandų, kurias 5:1 laimėjo studentai. Pirmąsias moterims skirtas taisykles 1893 m. parengė S. Berenson Abbott, pirmosios moterų krepšinio rungtynės sužaistos 1893 m. kovo 22 d. Smitho koledže tarp studenčių.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
1904 m. Saint Louise surengtas parodomasis olimpinis krepšinio turnyras. 1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA). 1936 m. vyrų, 1976 m. moterų krepšinis įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Nuo 1935 m. rengiami Europos vyrų, nuo 1938 m. - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1950 m. - pasaulio vyrų, nuo 1953 m. - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1958 m. - Europos šalių klubinių komandų krepšinio varžybos.
Nuo 1948 m. pradėtas žaisti mažasis krepšinis, skirtas 7-12 m. vaikams. 1949 m. įkurta Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA), vienijanti JAV ir Kanados profesionalų krepšinio klubus. Krepšinis yra viena masiškiausių sporto šakų pasaulyje.
Krepšinio kelias Lietuvoje: nuo pirmųjų žingsnių iki triumfo
Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje Kaune surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, Lietuva nuėjo ilgą ir permainingą kelią, kupiną skambių pergalių ir skaudžių pralaimėjimų. Krepšinis Lietuvą pasiekė apie 1920 m., o 1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. Šias rungtynes, rezultatu 8:6, laimėjo LFLS. Tais pačiais metais mūsų šalyje surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės
Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Pirmosioms rungtynėms į rinktinę buvo pakviesti viso 7 žaidėjai. Keturi žaidėjai iš Kauno Šančių „Kovo“ tai - V. Balčiūnas, S. Sabaliauskas, M.Bučinskas, A. Heiningas, du iš Šiaulių LFLS tai - S. Kumpis ir B. Norvaiša ir vienas atsarginis Leonas Rakickas. 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, Lietuva pralaimėjo Latvijai rezultatu 20:41 (8:15). Antrosios rungtynės turėjo įvykti jau Lietuvoje, tačiau Kaune nebuvo sporto salės krepšiniui žaisti tad komandos po metų laiko vėl žaidė Rygoje.
Antrosios Lietuvos rinktinės rungtynės vyko 1926 m. gruodžio 19 d. Rygoje su Latvija, kur Lietuva pralaimėjo rezultatu 12:47 (6:15). Trečiųjų rungtynių reikėjo laukti beveik dešimtmetį. Per tą laiką krepšinis Lietuvoje buvo vos gyvas ir tik pastačius, nors ir primityvią salę vasaros teatro patalpose, krepšinis pradėjo atsigauti. Deja, tas ilgas laiko tarpas matyt buvo reikšmingas, mūsų tobulėjimui neigiamai, o Latviams teigiamai, kadangi jie treniravosi tad trečiosios rungtynės buvo pralaimėtos ir bene didžiausiu istorijoje skirtumu 123-10 kas būtų 113 taškų skirtumu nusileista Latvijai.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Auksinis Lietuvos krepšinio amžius: 1937-1939 metai
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje Lietuvos atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! 1938 m. lietuvaitės senajame žemyne nuskynė ir pirmąją pergalę - iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuoti 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“
1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Tuomet Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti.
Draugiškos rungtynės 1925-1940 m.
Apibendrinant, Lietuvos rinktinė laikotarpiu 1925-2024 m. iš viso sužaidė 485 draugiškas rungtynes. Iškovojo 279 pergales, o patyrė 205 pralaimėjimus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis. Jei atskiriant laikotarpius tai nuo 1925 m. iki 1991 m. 1935 m. sausio 19 d. 1936 m. sausio 12 d. Kaunas. 1936 m. Vasario 27 d. 1937 m. vasario 21 d. Ryga. 1937 m. gegužės 11 d. 1938 m. vasario 26 d. 1938 m. Kovo 12 d. 1938 m. kovo 26 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 24:19 (10:13;19:19) 1938 m. gegužės 22 d. Kaunas. Lietuva - Prancūzija 36:24 (19:8) 1939 m. sausio 21 d. 1939 m. vasario 4 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:18 (8:4) 1940 m. kovo 9 d. 1940 m. gruodžio 8 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 20:25 (13:13)
Draugiškos rungtynės 1945-1991 m.
Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1945-1991 m.: 1945 m. birželio 3 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:27 (6:8) 1945 m. kovo 10 d. Ryga. Lietuva - Latvija 36:13 (13:3) 1954 m. kovo 12 d. Kaunas. 1954 m. kovo 13 d. 1954 m. balandžio 14 d. 1954 m. gegužės 14 d. 1954 m. gegužės 15 d. J. J. 1954 m. spalio 24 d. Kaunas. 1954 m. lapkričio 22 d. 1954 m. lapkričio 24 d. 1955 m. Vasario 28 d. Maskva. 1956 m. gegužės 29 d. Kaunas. 1956 m. gegužės 30 d. Kaunas. 1956 m. birželio 1 d. Ryga. 1956 m. birželio 2 d. 1956 m. birželio 3 d. 1957 m. gegužės 1 d. Pchenjanas. 1958 m. liepos 20 d. 1959 m. gegužės 2 d. 1959 m. gegužės 3 d. Lodzė. 1959 m. gegužės 12 d. 1959 m. gegužės 13 d. 1959 m. liepos 31 d. Ryga. 1959 m. rugpjūčio 1 d. 1962 m. spalio 3 d. 1962 m. spalio 5 d. Praha. 1962 m. spalio 7 d. 1963 m. gegužės 19 d. 1963 m. gegužės 25 d. Kaunas. 1963 m. gegužės 25 d. 1963 m. gegužės 28 d. 1963 m. gegužės 29 d. Kaunas. 1963 m. liepos 22 d. 1963 m. liepos 27 d. 1963 m. liepos 28 d. Telšiai. 1965 m. liepos 10 d. 1966 m. lapkričio 24 d. 1966m. lapkričio 25 d. 1966 m. lapkričio 26 d. 1966 m. 1966m. lapkričio 29 d. 1966 m. gruodžio 1 d. 1967 m. balandžio 7 d. 1967 m. balandžio 8 d. 1967 m. balandžio 10 d. 1967 m. gegužės 5 d. 1967 m. gegužės 6 d. Bydgoščius. 1967 m. birželio 18 d. 1967 m. birželio 19 d. 1970 m. vasario 10 d. Kaunas. 1970 m. rugpjūčio 24 d. 1970 m. rugpjūčio 25 d. L. 1970 m. spalio 14 d. Leningradas. 1970 m. spalio 15 d. 1971 m. birželio 14 d. 1971 m. birželio 17 d. Elektrėnai. 1972 m. balandžio 28 d. 1972 m. gegužės 3 d. 1973 m. liepos 1 d. Havana. 1973 m. liepos 2 d. 1973 m. liepos 4 d. 1973 m. liepos 6 d. Havana. 1973 m. liepos 8 d. 1973 m. rugpjūčio 2 d. 1973 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius. 1973 m. rugpjūčio 4 d. 1973 m. rugpjūčio 6 d. 1974 m. balandžio 2 d. Košicė. 1974 m. balandžio 3 d. 1974 m. balandžio 4 d. 1974 m. balandžio 5 d. Košicė. 1974 m. rugpjūčio 27 d. 1975 m. balandžio 6 d. 1975 m. balandžio 10 d. Vilnius. 1974 m. gegužės 25 d. 1975 m. gegužės 29 d. 1975 m. gegužės 30 d. Talinas. Lietuva - Estija 78:74 (51:36) 1975 m. birželio 21 d. Elektrėnai. Lietuva - Kazachija 96:70 (45:33) 1976 m. spalio 24 d. Leningradas. 1976 m. spalio 25 d. Leningradas. 1976 m. spalio 27 d. 1976 m. spalio 30 d. 1978 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius. Lietuva - JAV 68:106 (28:52) 1978 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius. Lietuva - Čekoslovakija 102:105(53:54) 1978 m. rugpjūčio 28 d. 1978 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius. Lietuva - Meksika 113:87 (64:46) 1978 m. rugsėjo 17 d. Maskva. Lietuva - SSRS 80:115(44:57) 1979 m. birželio 26 d. Liepoja Lietuva - Latvija 101:93 (50:45) 1979 m. birželio 27 d. Liepoja. Lietuva - Baltarusija 98:95 (57:45) 1979 m. birželio 29 d. Liepoja. Lietuva - Estija 93:91 (47:53) 1979 m. birželio 30 d. Liepoja Lietuva - Rusija 86:106 (45:47) 1979 m. liepos 6 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 105:83 (55:37) 1979 m. liepos 7 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 77:94 (40:50) 1979 m. liepos 10 d. Kaunas Lietuva - Uzbekija 98:90 (52:44) 1979 m. liepos 13 d. Kaunas. 1979 m. liepos 14 d. 1979 m. liepos 15 d. E. E. 1982 m. gegužės 9 d. 1982 m. liepos 30 d. 1982 m. rugpjūčio 1 d. 1983 m. balandžio 17 d. 1983 m. balandžio 18 d. 1983 m. balandžio 23 d. 1983 m. balandžio 24 d. 1983 m. balandžio 25 d. Brno. 1983 m. balandžio 28 d. 1983 m. balandžio 29 d. 1983 m. gegužės 21 d. Kaunas. 1983 m. gegužės 22 d. 1983 m. gegužės 23 d. 1983 m. gegužės 30 d. Anykščiai. 1983 m. gegužės 31 d. 1989 m. rugsėjo 12 d. 1991 m. balandžio 19 d. Vilnius. Lietuva - Suomija 93:84 (38:43) 1991 m. balandžio 20 d. Panevėžys. Lietuva - Suomija 68:66 (35:31) 1991 m. balandžio 21 d. 1991 m. gegužės 21 d. 1991 m. balandžio 24 d. Kaunas. 1991 m. birželio 7 d. 1991 m. birželio 8 d. 1991 m. birželio 9 d.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Nepriklausomybės laikotarpis: naujas etapas Lietuvos krepšinyje
Po nepriklausomybės atgavimo 1991 m., Lietuvos krepšinis pradėjo naują etapą savo istorijoje. 1995 metų Europos čempionatas mūsų šalyje daugiausia prisimenamas dėl skandalingo finalo, kuriame Lietuvos krepšininkai nusileido Jugoslavijos rinktinei. Prireikė ne vienerių metų, jog Lietuva susitaikytų su prieštaringame mače patirta nesėkme ir įvertintų Atėnuose laimėtus sidabro medalius.
Tikslas - geriausių ketvertas
Jei Lietuvos krepšininkams prieš kelionę į 1995 metų žemyno pirmenybes kas nors būtų pažadėjęs sidabro medalius, jie šiuos apdovanojimus tikriausiai būtų iškart paėmę. Bent jau oficialus rinktinei keltas tikslas buvo truputį kuklesnis - patekti tarp keturių geriausių Europos komandų ir iškovoti kelialapį į 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes.
Šiek tiek atslūgus entuziazmo bangai, kuri kilo vos atkūrus nepriklausomybę ir padėjo kovoti dėl medalių Barselonoje, ir Lietuvos rinktinei atsidūrus didžiojo krepšinio nuošalyje per 1993 metų Europos bei 1994 metų pasaulio pirmenybes, geriausiųjų ketvertas neatrodė paprasta užduotis. Tai atspindėjo ir Arvydo Sabonio žodžiai: „Mano nuomone, užimti ketvirtąją vietą ir patekti į Atlantos olimpines žaidynes būtų labai didelis laimėjimas“.
Kita vertus, Lietuvos rinktinei netrūko sunkiuose mūšiuose užgrūdintų kovotojų, todėl tai tikrai nebuvo laikoma komandos galimybes viršijančia užduotimi. „Atėnuose bus tikrai sunku, bet prieš mūšį daugumos komandų galimybės apylygės. Mūsų gretose yra tokių žaidėjų kaip A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, todėl, sakyčiau, galime siekti trokštamo tikslo“, - samprotavo komandos kapitonas Valdemaras Chomičius.
Lietuvos krepšininkai į pirmąją treniruočių stovyklą susirinko iki čempionato likus be vienos dienos mėnesiui. Pirmasis ginčas Atėnuose buvo mestas birželio 21-ąją, o rinktinė į darbą Druskininkuose kibo gegužės 22-ąją.
Nors treneris Vladas Garastas neiškart sulaukė visų kviestų krepšininkų (iš NBA lygos truputį vėlavo Š.Marčiulionis, kojos traumą gydėsi V.Chomičius), dauguma ryškiausių žvaigždžių kartu su kitais plušėjo nuo pirmosios stovyklos dienos. Tarp jų - ir A.Sabonis.
„Ką, ar aš ne rinktinės narys? O jeigu taip, tai privalau su ja ir dirbti“, - kodėl neprašė bent trumpų atostogų ir į rinktinę atvyko vos ne tiesiai iš Ispanijos lygos finalo, paaiškino geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas.
Jugoslavijos sugrįžimas
Pagrindine čempionato favorite buvo laikoma po nedidelės pertraukos į tarptautinę areną grįžusi Jugoslavijos rinktinė.
1992 metais dėl Balkanų karo Jugoslavijai buvo pritaikytos Jungtinių Tautų sankcijos, prie kurių prisidėjo ir Tarptautinis olimpinis komitetas, todėl apibyrėjusios valstybės komandos kurį laiką negalėjo rungtyniauti oficialiose tarptautinėse varžybose.
Sankcijas panaikinus 1995 metų Europos čempionato atrankos varžybos jau buvo pasibaigusios, tačiau FIBA antrą ciklą iš eilės nusprendė padaryti išimtį: padidino finalo turnyre dalyvaujančių komandų skaičių nuo 12 iki 14 ir surengė papildomą atrankos turnyrą.
Nors nuo 1991 metų iš Jugoslavijos feedracijos pasitraukė Kroatija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija, tik iš Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkų sudaryta rinktinė vis vien buvo labai galinga ir be didelių problemų laimėjo Sofijoje surengtą papildomą atrankos turnyrą.
Per jį kilo pirmas didelis 1995 metų politinis krepšinio skandalas. Lietuva: A.Karnišovas 35, A.Sabonis 20, Š.Marčiulionis 14, G.Einikis 11, R.Kurtinaitis 10, V.Chomičius 6, A.Visockas, S.Štombergas, M.Timinskas, D.Lukminas, G.Krapikas ir G.Markevičius po 0. Vokietija: M.Kochas 21, Ch.Welpas 13 ir kt.
Lietuvos komanda pirmąsias rungtynes Atėnuose žaidė su čempionės titulą gynusia Vokietijos rinktine. Ir nors varžovai formaliai turėjo stipriausios Senojo žemyno ekipos vardą, jie buvo nugalėti be didelės įtampos.
Tiesa, vokiečiams įkvėpimo suteikė jau pirmajame kėlinyje A.Saboniui skirta ketvirtoji pražanga, tačiau kiti Lietuvos krepšininkai pasistengė, kad aukščiausias jų komandos draugas beveik visą antrą kėlinį galėtų ramiai stebėti nuo atsarginių suolo.
„Be abejo, jaudinomės, gal truputėlį ir susikaustėme. Bet rungtynių pradžia buvo labai gera. Puikiai sekėsi pulti, gal tik gynėmės ne visai tinkamai. Antrajame kėlinyje ėmėme aktyviau dengtis, padėjome vienas kitam, tad pavyko išlaikyti persvarą“, - kalbėjo A.Karnišovas, kuris pelnė 35 taškus ir pasiekė iki šiol nepagerintą Lietuvos rinktinės krepšininkų asmeninio rezultatyvumo rekordą Europos čempionatuose.
Lietuva - Graikija 89:73
Lietuva: Š.Marčiulionis 28, A.Sabonis 18, R.Kurtinaitis ir A.Karnišovas po 17, D.Lukminas 7, G.Einikis 2, S.Štombergas ir G.Markevičius po 0. „Būtų gerai, kad mums šiek tiek padėtų antros sudėties žaidėjai, labai stinga jų tegu ir kelių taškų įnašo. Tikimės, kad jie vis dėlto įgis pasitikėjimo savo jėgomis ir galės daugiau talkinti komandai“, - po pergalės prieš graikus apie didžiausią Lietuvos rinktinės bėdą kalbėjo Š.Marčiulionis.
Per antrąsias čempionato rungtynes, kaip ir per pirmąsias, taškų pelnė tik šeši mūsų šalies krepšininkai. Laimė, lyderiai buvo nesustabdomi ir Lietuvos komandai pavyko nelengvai, bet užtikrintai susidoroti ir su antrąja varžove.
Lietuva - Jugoslavija 61:70
Lietuva: Š.Marčiulionis 22, A.Sabonis 18, G.Einikis 8, A.Karnišovas 7, R.Kurtinaitis 6, S.Štombergas, M.Timinskas, D.Lukminas ir G.Krapikas po 0. Jugoslavija: A.Džordževičius 18, V.Divacas 14, D.Bodiroga 13 ir kt.
Kadangi Atėnuose 14 rinktinių buvo suskirstytos į dvi grupes, abiejose žaidė nelyginis komandų skaičius ir kiekviename ture vienos šalies krepšininkai gaudavo laisvadienį.
Jugoslavai nežaidė antrajame ture, todėl prieš rungtynes su lietuviais buvo gerai pailsėję. Tuo tarpu mūsų šalies komandai, kuri ir taip skundėsi dėl itin trumpo atsarginių suolo, į aikštę teko eiti kitą dieną po varginančios dvikovos su graikais. Starto pozicijos nebuvo lygios ir jugoslavai išankstiniu pranašumu pasinaudojo. Kad ir kaip stengėsi A.Sabonis bei Š.Marčiulionis, jų jėgų atsargos nebuvo neišsemiamos - pusantro kėlinio priešinęsi varžovams, lietuviai turėjo pripažinti jų pranašumą.
„Vis dėlto mums nepavyko sustabdyti varžovų superlyderių Š.Marčiulionio ir A.Sabonio. Šiedu krepšininkai pelnė 40 taškų, tuo tarpu visi kiti - tik 21“, - suskaičiavo Jugoslavijos ekipos treneris Dušanas Ivkovičius.
Lietuva - Italija 80:69
Lietuva: Š.Marčiulionis 32, A.Sabonis 19, A.Karnišovas 15, G.Krapikas 6, D.Lukminas 4, R.Kurtinaitis ir G.Einikis po 2, V.Chomičius, A.Visockas ir G.Markevičius po 0. Italija: W.Magnifico 18, S.Rusconi 16 ir kt.
Po dviejų poilsio dienų ir nedidelės operacijos, kuri buvo atlikta A.Saboniui, Lietuvos rinktinė atrodė visai kitaip nei per rungtynes su Jugoslavijos komanda ir su Italijos ekipa žaidė kaip katė su pele. Lietuvos krepšininkai tai nutoldavo, tai leisdavo varžovams prisivyti, bet visą mačą jautė savo vertę ir neleido varžovams pasijusti padėties šeimininkais. Italų treneriui Ettore Messinai beliko pripažinti, jog jo auklėtiniai pajėgtų įveikti lietuvius nebent sužaidę su jais dešimtį rungtynių.
Lietuva - Švedija 96:73
Lietuva: A.Karnišovas 24, A.Sabonis 20, G.Einikis 14, R.Kurtinaitis 11, V.Chomičius 8, S.Štombergas 7, A.Visockas ir M.Timinskas po 4, D.Lukminas ir G.Markevičius po 2, G.Krapikas 0. Dvejas paskutiniąsias pirmojo etapo rungtynes Lietuvos rinktinė žaidė su dviem silpniausiomis grupės komandomis ir pasiekė dvi lengvas pergales. Per šiuos mačus treneris V.Garastas leido pailsėti abiem rinktinės superžvaigždėms: su švedais nežaidė Š.Marčiulionis, su izraeliečiais - A.Sabonis.
5 iš 6 rungtynių laimėjusi Lietuvos ekipa A grupėje užėmė antrąją vietą. Grupės nugalėtojais tapo visus 6 mačus laimėję jugoslavai, o į ketvirtfinalį taip pat pateko Graikijos ir Italijos krepšininkai.
B grupėje visas 6 rungtynes laimėjo kroatai. Po 4 pergales pasiekė ir teisę toliau kovoti dėl medalių taip pat gavo Ispanijos, Rusijos ir Prancūzijos rinktinės.
#