Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, sporto pasaulyje pasiekė įspūdingų pergalių, kurios įkvėpė tautą didžiuotis savo šalimi. Nuo pirmųjų medalių 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse iki krepšininkų triumfo Europos čempionatuose, nuo Virgilijaus Aleknos dominavimo disko metime iki jo sūnaus Mykolo rekordų, nuo Rūtos Meilutytės fenomeno iki penkiakovininkų laimėjimų - šie pasiekimai įrašyti į Lietuvos sporto istoriją.
Kelias į Nepriklausomybę ir Sugrįžimas į Olimpinį Judėjimą
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai-Atkurtajam Seimui paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija paskelbė kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę dėl pasitraukimo iš SSRS sporto sistemos.
Po pusantrų metų tikslas buvo pasiektas - 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sugrįžimas į svarbiausią pasaulio sporto renginį įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, o po pusmečio vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse buvo iškovotas ir pirmasis istorijoje medalis.
Pirmasis Aukso Medalis Po Nepriklausomybės Atkūrimo
Nors Lietuva dar iki okupacijos dalyvavo 1924-ųjų vasaros ir 1928-ųjų žiemos bei vasaros žaidynėse, tačiau tuomet medalių nebuvo laimėta. Istorinis medalis buvo ne bet kokios prabos, o auksinės - 1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonoje vykusiame disko metimo rungties finale Romas Ubartas įrankį nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu ir medalininku.
„1992 metų olimpinėse žaidynėse jau dalyvavome kovodami už savo brangią Lietuvą - atsakomybė ir motyvacija buvo visai kita, o pats didžiausias jausmas buvo, kai stovėjau ant pakylos, kai himnas skambėjo ir trispalvė kilo. Man toks jausmas buvo pirmą kartą - jaučiausi įdomiai, visiškai kitaip nei anksčiau“, - prisiminė R. Ubartas.
Taip pat skaitykite: Olimpinis 3x3 Krepšinis
Legendinis Lietuvos sportininkas savo kraityje turi ir olimpinį sidabro medalį, iškovotą 1988 metais, atstovaujant SSRS rinktinei. Bet kaip sako - šie medaliai nesulyginami ne tik dėl jų spalvos.
„Yra toks žodis euforija, tai ji buvo mane apėmusi - jausmą labai sunku apsakyti, visa tai reikia pajusti. Bet žinau, kad buvau labai laimingas, jog pateisinau atsakomybę, nes ji buvo didžiulė, nes žmonės tikėjosi medalio. Ir kai man pavyko - jaučiausi laimingas, kaip devintame danguje. O dar už Lietuvą dalyvaudamas… Neapsakomas jausmas“, - atviravo R. Ubartas.
Krepšinio Rinktinės Bronza Barselonoje ir Tolesni Pasiekimai
Po dviejų dienų Lietuvos medalių kraitį papildė ir vyrų krepšinio rinktinės nariai. „Kita Svajonių komanda“ vadinama ekipa su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu ir kitais legendiniais šalies krepšininkais priešakyje mažajame finale 82:78 laimėjo principinę dvikovą prieš Jungtinę komandą, kurią sudarė žaidėjai iš NVS šalių.
Identiškai vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai finišavo ir 1996-aisiais Atlantoje bei 2000-aisiais Sidnėjuje.
Virgilijaus Aleknos Dominavimas Disko Metime
Be krepšininkų, trimis olimpiniais medaliais pasigirti gali dar ir legendinis šalies disko metikas Virgilijus Alekna. Jis auksą iškovojo tiek 2000, tiek 2004 metais, o 2008-aisiais pasidabino bronzos medaliu.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Olimpinės Čempionės: Daina Gudzinevičiūtė, Rūta Meilutytė ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė
Lietuva be R. Ubarto ir V. Aleknos turi dar tris olimpinius čempionus. Tiksliau - olimpines čempiones. Tai - dabar LTOK prezidentės pareigas einanti Daina Gudzinevičiūtė, 2000 metais triumfavusi stendinio šaudymo tranšėjinėje aikštelėje rungtyje, ir 2012-aisiais auksą iš Londono parvežusios plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Kiti Medalininkai ir Įsimintinos Akimirkos
Pastarosios vyras, taip pat penkiakovininkas, Andrejus Zadneprovskis savo kolekcijoje turi du olimpinius medalius - 2004-ųjų sidabrą ir 2008-ųjų bronzą. Du medalius yra iškovojusi ir septynkovininkė Austra Skujytė. Tiesa, jeigu 2004 metais sidabrą ji atsiėmė ant apdovanojimų pakylos Atėnuose, tai 2012-ųjų bronza ant kaklo lengvaatletei buvo užkabinta tik 2019 metais, kuomet diskvalifikuotos buvo dvi nusižengusios sportininkės.
Pagal identišką scenarijų 2008-ais Pekine Mindaugo Mizgaičio iškovota bronza po devynerių metų virto sidabriniu apdovanojimu - jį atletui įteikė Vilniuje viešėjęs pats Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.
Lietuvos Olimpiniai Medaliai: Skaičiai ir Faktai
Iš viso mūsų šalies sportininkai per 30 metų laimėjo po 6 aukso ir sidabro bei net 13 bronzos medalių. Visi jie iškovoti buvo vasaros olimpinėse žaidynėse.
„Kai stovėdavau ant pakylos, spausdama medalį prie krūtinės ir žiūrėdama kaip kyla Lietuvos trispalvė, kiti galvodavo: „Jai sekasi!“. Taip, man sekasi, nes, visų pirma gimiau laisvoje ir nepriklausomoje šalyje, kurioje nebevyko kariniai konfliktai ir šalis vystėsi įvairiose srityse, taip pat ir sporte. Man sekasi, nes aš galėjau rinktis iš daugybės saviraiškos formų. Man sekasi, nes galėjau sekti pėdomis tų, kurie atkūrus nepriklausomybę neturėjo tinkamų sąlygų, bet turėjo didžiulį norą garsiai parodyti visam pasauliui, kas yra Lietuva. Man sekasi, nes jaučiu didžiulį tautiečių palaikymą. Man sekasi, nes galiu būti dalele nepriklausomos Lietuvos ir apie ją kalbėti garsiai“, - apie galimybę vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius emocingai kalbėjo irkluotoja Milda Valčiukaitė.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Ji kartu su Donata Vištartaite savo debiutinėse olimpinėse žaidynėse 2016 metais Rio de Žaneire pasipuošė bronziniu apdovanojimu moterų porinių dviviečių valčių irklavimo varžybose.
Per 15 olimpinių žaidynių šiuo 30 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu šalies garbę iš viso gynė 299 skirtingi sportininkai - 271 vasaros ir 28 žiemos sporto šakų atstovai.
Lietuvos Olimpiniai Medaliai Po Nepriklausomybės Atkūrimo (Sąrašas)
Auksas
- 1992 m. - Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2000 m. - Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas, tranšėjinė aikštelė)
- 2000 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2004 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2012 m. - Rūta Meilutytė (plaukimas)
- 2012 m. - Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
Sidabras
- 2004 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2004 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas, „Laser Radial“ klasė)
- 2008 m. - Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės)
- 2016 m. - Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (irklavimas, porinė dvivietė)
Bronza
- 1992 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 1996 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2000 m. - Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės)
- 2008 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2008 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2012 m. - Aleksandr Kazakevič (graikų-romėnų imtynės)
- 2012 m. - Evaldas Petrauskas (boksas)
- 2012 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2016 m. - Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2016 m. - Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
- 2016 m. - Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas)
Istorinis kontekstas ir ankstesni pasirodymai
Dar prieš atkuriant nepriklausomybę, Lietuvos sportininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, atstovaudami kitoms šalims. 1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse Rusijos imperijai atstovavo šaulys Leonardus Syttin ir plaukikas Nikolaj Voronkov.
1924 m. Paryžiaus olimpinėse vasaros žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiųsti 15 sportininkų: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo dvejas rungtynes: prieš Šveicarijos komandą rezultatu 9-0 ir prieš Egiptą rezultatu 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų trasos nebaigė.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Lietuvių kilmės sportininkė Albina Osipavičiūtė, atstovavusi JAV plaukimo rinktinę, laimėjo du aukso medalius.
1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse Lietuva nedalyvavo, tačiau JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas.
Sovietams okupavus Lietuvą, Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. 1952 m. Helsinkio vasaros olimpinėse žaidynėse SSRS rinktinės sudėtyje sidabro medalius pelnė krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.
Paralimpinis Sportas
Per visą 35 metų atgautos Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos paralimpiečiai yra iškovoję 37 paralimpinių žaidynių medalius, iš kurių 6 aukso.
tags: #krepsinis #vasaros #olimpinese #zaidynese #medaliai