Kauno „Žalgiris“ - seniausias ir tituluočiausias krepšinio klubas Lietuvoje, įkurtas 1944 metais. Šis klubas ne tik tapo šalies krepšinio simboliu, bet ir reikšminga Kauno miesto kultūros dalimi. „Žalgirio“ istorija - tai pasakojimas apie atsidavimą, kovą ir triumfą, įkvepiantis daugybę gerbėjų Lietuvoje ir už jos ribų.
Komandos Įkūrimas ir Pirmieji Žingsniai
Kauno „Žalgirio“ sporto draugija įkurta 1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko tų pačių metų spalio 13 d. su Kauno „Spartako“ III komanda, kurias „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 60:13. Komandoje tada žaidė tokie krepšininkai kaip J. Čižinauskas, R. Daugirdas, A. Dunikas, V. Krištopaitis, V. Kulvietis, S. Velička ir M. Ziminskas. Iki 1993 m. klubas priklausė „Žalgirio“ draugijai.
Pirmasis Lietuvos aukščiausios lygos čempionatas, kuriame dalyvavo „Žalgiris“, vyko 1945-1958 m. ir vėliau 1990-2013 m. Per šį laikotarpį „Žalgiris“ 25 kartus tapo Lietuvos čempionu (1946, 1950, 1952-1955, 1957, 1958, 1991-1999, 2001, 2003-2005, 2007, 2008, 2011, 2012) ir 7 kartus - vicečempionu (1945, 1947, 2000, 2002, 2006, 2009, 2010). Pirmą kartą čempionais žalgiriečiai tapo 1946 m., o komandą tada sudarė R. Bajorinas, A. Butkevičius, H. Janavičius, V. Kulvietis, A. Pranckonis, L. Ruzgys, A. Tamulis, S. Velička ir M. Ziminskas, kuris tuo metu buvo ir treneris.
Dalyvavimas SSRS Čempionatuose
SSRS aukščiausios lygos čempionatuose „Žalgiris“ dalyvavo 1946 m. (žaidė R. Bajorinas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, M. Ziminskas ir kiti; treneris V. Kulakauskas), 1947 m. ir 1951-1990 m. Klubas 4 kartus tapo SSRS čempionu (1951, 1985-1987 m.), 6 kartus iškovojo sidabro (1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m.) ir 6 kartus bronzos medalius (1953-1955, 1971, 1973, 1978 m.).
Pirmą kartą SSRS čempionu „Žalgiris“ tapo 1951 m., laimėjęs rungtynes prieš Maskvos VVS rezultatu 53:52. Tą istorinę pergalę pasiekė J. Balakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius, A. Nemcevičius, K. Petkevičius, Z. Sabulis, V. Sercevičius, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir V. Timleris, treniruojami V. Sercevičiaus. Antrą kartą SSRS čempionais žalgiriečiai tapo 1985 m. (A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Maleras, A. Sabonis, R. Valikonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Trečią kartą - 1986 m., nugalėję CASK rezultatais 86:71 ir 77:75 (po pratęsimo; žaidė M. Arlauskas, A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Masalskis, A. Sabonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Ketvirtą kartą - 1987 m., vėl įveikus CASK rezultatais 81:92, 70:67, 93:83 (žaidė A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, G. Einikis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, G. Markevičius, R. Ragauskas, A. Sabonis, A. Venslovas, A. Visockas; treneriai V. Garastas ir H. Giedraitis).
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Dalyvavimas SSRS Taurės Varžybose
1953 m. „Žalgiris“ laimėjo SSRS taurę, finale Maskvoje nugalėjęs Tbilisio „Dinamo“ rezultatu 55:41. Tą pergalę iškovojo A. Dapkus, A. Kudzys, A. Matačiūnas, V. Mateika, A. Nemcevičius, Z. Sabulis, R. Sargūnas, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir J. Žičkus, treniruojami V. Sercevičiaus. 1988 m. „Žalgiris“ užėmė 3 vietą šiame turnyre.
Debitas Europoje
1981 m. „Žalgiris“ debiutavo Europos šalių klubų komandų varžybose, žaisdamas dėl Taurių laimėtojų taurės. 1985 m. pateko į finalą, kuriame 73:77 pralaimėjo Barselonos „Barcelon“ klubui. 1998 m. „Žalgiris“ laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę (žaidė D. Adomaitis, F. Arapovičius, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, V. Praškevičius, D. Sirtautas, T. Stumbrys, K. Šeštokas, S. Štombergas, E. Whatleyʼis, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys). 1986 m. „Žalgiris“ žaidė Europos šalių čempionų taurės finalo rungtynes ir 82:94 pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. 1999 m. laimėjo Eurolygos krepšinio čempionatą (žaidė D. Adomaitis, A. Bowieʼis, T. Edneyʼis, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, K. Šeštokas, S. Štombergas, J. Zidekas, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys).
Tarpžemyninė Taurė
1986 m. „Žalgiris“ laimėjo W. Joneso taurę (Tarpžemyninė taurė) ir pagal Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc., Fédération Internationale de Basketball, FIBA) taisykles tapo pajėgiausia tų metų komanda planetoje (žaidė A. Brazys, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, V. Chomičius, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, A. Sabonis, A. Visockas; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). 1987 m. tame turnyre užėmė 8 vietą. 1999 m. dalyvavo „McDonald’s“ čempionate (Makdonaldo čempionatas) ir užėmė 3 vietą (treneris J. Kazlauskas).
Žymūs „Žalgirio“ Žaidėjai ir Treneriai
„Žalgirio“ komandoje, be jau minėtų, dar žaidė kelių kartų Lietuvos krepšinio meistrai: R. Brazdauskis, G. Budnikas, A. Čaplikas, A. Čupkovas, A. Čižauskas, D. Dimavičius, G. Einikis, V. Ginevičius, G. Gustas, P. Jankūnas, J. Jurkšaitis, M. Kalnietis, D. Laskys, A. Lauritėnas, D. Lavrinovičius, A. Linkevičius, D. Lukminas, J. Mačiulis, K. Marčiulionis, S. Patkauskas, M. Paulauskas, J. Radykas, R. Rimkus, V. Sarpalius, S. Serapinas, D. Slanina, D. Šalenga, A. Šidlauskas, D. Šilinskis, M. Timinskas, E. Vasiliauskas, R. Venzbergas, L. Žukaitis, A. Žukauskas.
Komandą dar treniravo: V. Bimba, S. Butautas, M. Dėdelis, V. Griešnovas, R. Grigas, K. Kosauskas, G. Krapikas, J. Lagunavičius, D. Maskoliūnas, M. Paulauskas, K. Petkevičius, A. Rakauskas, R. Sargūnas, A. Sireika, V. Garastas ir kiti.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Statistika ir Pasiekimai
1944-2012 m. „Žalgiris“ iš viso žaidė 3809 rungtynes, iš jų 2625 (69 %) laimėjo ir 8 sužaidė lygiomis. SSRS čempionatuose žaidė 1017 rungtynių, laimėjo 608 (60 %).
Auksinė Arvydo Sabonio Era
Nuo paskutinio SSRS titulo kauniečiams teko laukti tris dešimtmečius, kol šalyje užgimė Arvydo Sabonio fenomenas. Vidurio puolėjas su bendražygiais ėmė dominuoti SSRS čempionate, iškovojęs tris titulus iš eilės, o pergalingą laikotarpį papuošė ir Tarpkontinentiniu W.Joneso titulu Argentinoje.
Kelias į Eurolygos Viršūnę
Praėjus daugiau nei 10 metų - dar viena titulų banga Kaune. Jono Kazlausko diriguojamas „Žalgiris“ 1998-aisiais triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno Saportos turnyre, o po metų - auksinis debiutas Eurolygoje.
„Žalgirio“ Indėlis į Kauno Krepšinio Kultūrą
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, neabejotinai yra krepšinio kultūros širdis. Kauno krepšinis - tai daugiau nei sportas; tai socialinė veikla, įtraukusi įvairių amžiaus grupių žmones. „Žalgiris“ tapo bendruomenės simboliu, kuriuo didžiuojasi tiek jaunimas, tiek vyresni krepšinio fanai.
Žalgirio Arena - Krepšinio Šventovė
Žalgirio arena, esanti Kaune, yra vienas iš pagrindinių sporto objektų Lietuvoje ir modernios miesto kultūros simbolis. Joje vyksta ne tik nacionalinės krepšinio lygos rungtynės, bet ir tarptautiniai turnyrai, pritraukiantys žiūrovus iš įvairių šalių. Arena gali priimti apie 15 tūkstančių lankytojų.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Simbolinė „Žalgirio“ Komanda
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Kauno „Žalgirio“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.
Simbolinėje komandoje atsidūrė:
- Valdemaras Chomičius
- Tyusas Edney
- Anthony Bowie
- Rimas Kurtinaitis
- Saulius Štombergas
- Stepas Butautas
- Modestas Paulauskas
- Sergejus Jovaiša
- Paulius Jankūnas
- Gintaras Einikis
- Arvydas Sabonis
- Tanoka Beardas
- Brandonas Daviesas
Treneriu išrinktas Jonas Kazlauskas.
„Žalgiris“ Šiandien
„Žalgiris“ jau dešimt metų neturi sau lygių šalies pirmenybėse, o kartą nužygiavo iki Eurolygos finalo ketverto (2018 m.).
1996-ųjų LKL Finalas: Prisikėlimas Po Dviejų Pralaimėjimų
Kauno „Žalgirio“ ekipai dar 1996 metais pavyko laimėti LKL finalinę seriją, nors po dviejų rungtynių rezultatas buvo toks, kokį šiandien matome. Pirmąsias rungtynes Kauno „Žalgiris“ tuomet pralaimėjo 77:91, o antrosiose nusileido 71:81.
Nors „Žalgiris“ nugalėjo „Atletą“ dviejų pirmųjų LKL čempionatų finale (1994 ir 1995 m.), trečiajame čempionate jėgų santykis jau buvo pasikeitęs.
Vlado Garasto treniruojami „Atleto“ krepšininkai pirmą kartą tapo reguliariojo sezono nugalėtojais (laimėjo 30 iš 36 rungtynių) ir būdavo ypač susikaupę per dvikovas su Jono Kazlausko treniruojamais žalgiriečiais, kuriuose įveikė visus keturis kartus.
Maža to, „Atletas“ lygos lyderiu tapo žaisdamas be sunkią traumą besigydžiusio Žydrūno Ilgausko, kurio sugrįžimas į aikštę buvo numatytas per finalo seriją.
Vis dėlto prieš finalą daugelis kitų LKL komandų trenerių tvirtino, jog „Atleto“ pranašumas reguliariajame sezone nieko nereiškė.
„Superfinale nieko nereikš keturios „Atleto“ pergalės reguliariajame sezone. Be to, manau, kad „Žalgiris“ turi nedidelį pranašumą, nes J.Kazlauskas geriau pasirengia tokioms rungtynėms, o žalgiriečiai geriau vykdo trenerio nurodymus aikštėje. „Atleto“ žaidėjai mažiau drausmingi. Manau, LKL čempionai paaiškės po penkerių rungtynių“, - prieš finalą svarstė Vilniaus „Sakalų“ treneris Šarūnas Sakalauskas.
Dauguma jo kolegų irgi prognozavo penkerių rungtynių seriją ir įžvelgė daugiau „Žalgirio“ privalumų.
O vienas nedaugelio, maniusių, kad „Atletas“ nutrauks „Žalgirio“ viešpatavimą, buvo Plungės „Olimpo“ treneris Rimantas Endrijaitis: „Atleto“ sėkmė priklausys nuo V.Garasto pasirinktos taktikos. Stabilią sudėtį turintis „Atletas“ gali laimėti, jeigu ginsis labai aktyviai ir ras žaidėją, sugebantį uždengti Rimą Kurtinaitį. Jei dabartiniai LKL vicečempionai įsivels į gudravimus ir žais pasyviai, laimės „Žalgiris“. Vis dėlto manau, kad šį superfinalą, po penkerių rungtynių laimės „Atletas“.
Per pirmąsias rungtynes „Atletas“ neįvykdė R.Endrijaičio sąlygos ir nesustabdė olimpinio čempiono R.Kurtinaičio, kuris pelnė 32 taškus ir pasiekė ilgiau nei dešimtmetį gyvavusį LKL finalų rezultatyvumo rekordą.
Vis dėlto mačas patvirtino seną posakį, kad vienas lauke - ne karys, ir „Žalgirio“ veterano superrezultatyvumas nesutrukdė „Atletui“ iškovoti pergalę 91:77.
Po dviejų dienų „Atletas“ laimėjo antrąsias rungtynes 81:71 ir „Žalgirio“ dienos atrodė suskaičiuotos… Ko gero, taip pagalvojo ir „Atleto“ krepšininkai. Bet švęsti dar buvo anksti.
Aukštyn kojomis viskas apsivertė trečiųjų rungtynių trečiąją minutę, kai pėdos traumą patyrė „Atleto“ lyderis Saulius Štombergas (jis per antrąsias rungtynes įmetė 31 tašką).
Nors 25-ąją min., „Atletui“ atsiliekant 45:47, į aikštę po beveik metų pertraukos žengė Ž.Ilgauskas, „Žalgiris“ jau buvo pajutęs medžiotojo instinktą ir grobio iš savo rankų nepaleido.
Vėl įsismagino R.Kurtinaitis, porą tritaškių įsmeigė Darius Lukminas, o labiausiai žalgiriečių sirgalius nudžiugino nešiaurietiškai karšto būdo Torgeiras Brynas. Finalo serijos pradžioje snūduriavęs skandinavas per trečiąsias rungtynes visas 40 minučių žaidė be keitimo, pelnė 18 taškų, atkovojo 15 kamuolių ir neleido nė taško įmesti slaptajam „Atleto“ ginklui Ž.Ilgauskui.
„Žalgiris“ nugalėjo 74:63 ir nutraukė šešių pralaimėjimų seriją žaidžiant su „Atletu“.
Šios 1996 metų gegužės 1 dieną vykusios rungtynės tapo trečiojo LKL čempionato finalo serijos lūžiu.
Po patirto nokdauno neatsikvošėjęs „Atletas“ po dviejų dienų pralaimėjo ketvirtąją dvikovą 68:88, o po dar dviejų dienų - ir penktąjį mačą 63:71.
Tiesa, jei ketvirtosiose rungtynėse „Žalgiris“ sporto halėje šeimininkavo nuo pirmųjų minučių, tai paskutiniame sezono mūšyje „Atletui“, kurio traumuotų žaidėjų sąraše prie S.Štombergo prisidėjo Kęstutis Kemzūra, pavyko labiau pasispardyti. Bet tik iki pertraukos - antrajame kėlinyje V.Garastas jokių sudėtingų galvosūkių J.Kazlauskui nebesukūrė.
Kaip sekėsi paskutinį kartą LKL finale žaidusiam Ž.Ilgauskui? Per trečiąsias serijos rungtynes jis žaidė 9 min., nepelnė nė taško (0/2 dvitaškių) ir atkovojo 3 kamuolius, per ketvirtąsias - žaidė 14 min., pelnė 11 taškų (4/6 dvitaškių, 3/3 baudų) ir atkovojo 2 kamuolius, per penktąsias - žaidė 29 min., pelnė 8 taškus (4/8 dvitaškių, 0/3 baudų) ir atkovojo 7 kamuolius.
1996 metų LKL finalo serija:
- „Atletas“ - „Žalgiris“ 91:77. V.Praškevičius 26, T.Pačėsas 22, S.Štombergas 15/ R.Kurtinaitis 32, D.Sirtautas 11.
- „Atletas“ - „Žalgiris“ 81:71. S.Štombergas 31, V.Praškevičius 17, T.Pačėsas 15/ D.Lukminas 26, D.Maskoliūnas 14, R.Kurtinaitis 11.
- „Žalgiris“ - „Atletas“ 74:63. D.Lukminas ir T.Brynas po 18, R.Kurtinaitis 15/ T.Pačėsas 17, V.Praškevičius 12.
- „Žalgiris“ - „Atletas“ 88:68. R.Kurtinaitis 19, D.Sirtautas 18, T.Brynas 15/ T.Pačėsas ir R.Vaišvila po 13, V.Praškevičius 12.
- „Žalgiris“ - „Atletas“ 71:63.
Nesėkmė 2023 m. „Betsafe-LKL“ Pusfinalyje
Vis dėlto, ne visada „Žalgirio“ istorija klostosi sėkmingai. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai neprasibrovė į „Betsafe-LKL“ čempionato finalą. Kazio Maksvyčio auklėtiniai išvykoje 75:86 (17:15, 15:28, 25:24, 18:19) nusileido Panevėžio „Lietkabeliui“ ir pralaimėjo pusfinalio seriją 1:3. „Žalgiris“ laimėjo pirmąjį serijos mačą, bet vėliau sekė trys iš eilės pralaimėjimai. Dabar kauniečiai žais dėl bronzos medalių su Šiaulių „Šiauliais-7bet“. Su šiuo „Žalgirio“ krachu tapo aišku, kad LKL turės naujus čempionus nuo pat 2010 metų. Finale „Lietkabelis“ susikaus su Vilniaus „Rytu“.
Iki šiol „Žalgiris“ nebuvo praleidęs nė vieno LKL finalo per visą lygos gyvavimo istoriją - nuo pat 1991 metų.
„Lietkabelis“ mačo pradžioje buvo kiek susikaustęs - keturias minutes nesugebėjo pelnyti taškų ir atsiliko 0:8. Žalgiriečiai gerai pradėjo rungtynes ir po taiklių Edgaro Ulanovo ir Manto Kalniečio baudų metimų bei Janio Strelnieko ir E.Ulanovo dvitaškių pirmavo rezultatu 8:0. Vis tik Nenado Čanako auklėtiniai netrukus nusimetė psicholginę naštą ir net išsiveržė į priekį. Lygi kova vyko iki antro kėlinio vidurio, bet tada jau „Žalgiris“ krito į duobę - patys keturias minutes nesukrapštė nė taško, „Lietkabelis“ spurtavo 11:0 ir susikrovė dviženklį pranašumą - 41:28.
Po pertraukos E.Ulanovas įmetė du taškus, dvitaškiais su varžovų pražangomis pasižymėjo J.Strelniekas ir T.Cavanaugh, po tolimą metimą pataikė Nielsas Giffey ir L.Lekavičius, tačiau skirtumas laikėsi - 46:55.
Trečiame kėlinyje „Žalgiris“ vis bandė priartėti, bet „Lietkabelis“ atsakydavo tritaškiais ir užaugino pranašumą iki rekordinio - 13 taškų. Vienu metu neatlaikė K. Maksvyčio nervai - treneris gavo techninę pražangą. Prasidėjus lemiamam ketvirčiui „Lietkabelis“ labai greitai susirinko penkias komandines pražangas, o tuo pasinaudojęs „Žalgiris“ ėmė artėti. Ketvirtajame kėlinyje J.Lauvergne dėjimas ir N.Giffey, J.Strelnieko ir L.Lekavičiaus baudų metimai mažino skirtumą iki vienženklio (67:75). Įpusėjus jam po Janio Strelnieko tritaškio komandas teskyrė penki taškai, bet tada Paulius Jankūnas užsidirbo nesportinę pražangą, kurią „Lietkabelis“ pavertė penkiais taškais ir susigrąžino dviženklį pranašumą - 80:70. J.Lauvergne metimas iš po krepšio ir J.Strelnieko tritaškis priartino „Žalgirį“ iki 70:75. Kauniečiams apsigynus, du metimai vienos atakos metu skriejo pro šalį, o kovojant dėl kamuolio P.Jankūnui buvo užfiksuota nesportinė pražanga, kurią šeimininkai pavertė 5 taškais (70:80). Per likusį laiką desperatiški ir greiti „Žalgirio“ metimai tikslo nepasiekė ir „Lietkabelis“ triumfavo.
„Lietkabelis“ šiame mače realizavo net 12 tritaškių iš 25.
„Lietkabelis“: G. Orelikas 19, D. Giedraitis 12, N. Radiševičius, K. Žemaitis ir Dž. Gagičius po 10, P. Kalaitzakis ir V. Lipkevičius po 8.
„Žalgiris“: T. Cavanaugh ir L. Lekavičius po 14, J. Lauvergne’as 11, J. Strelniekas 10, N. Giffey ir E. Ulanovas po 8.
Po mačo „Žalgirio“ aistruoliai socialiniame tinkle esančioje oficialioje komandos paskyroje išdėstė savo mintis. Dauguma jų palaikė komandą, nepaisant pralaimėjimo, ir tikėjo, kad komanda atsities kitose rungtynėse.
1995-ųjų Gintaro Einikio Rekordas
1995-ųjų metų kovo 31-ąją dieną tuo metu dar 25-erių metų Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Gintaras Einikis įsirašė savo pavardę į LKL rekordų knygą. „Centras“ į Kauno NECA komandos krepšį įmetė net 61 tašką, o tai padaryti jam prireikė vos 24 minučių. G. Einikis pataikė net 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.), atkovojo 12 kamuolių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko net 68 naudingumo balus.
„Žalgiris“ ir „Vytautas“: Ilgalaikė Partnerystė
Aštuoniasdešimt aštuntus veiklos metus skaičiuojanti UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ketvirtadienį per Eurolygos rungtynių tarp „Žalgirio“ ir Zagrebo „Cedevitos“ didžiąją pertrauką pasirašė susitarimą, kuriuo pratęsė abiejų šalių bendradarbiavimą iki 2015 m. Bendrovių partnerystė tęsiasi jau beveik dešimtmetį, nuo 2004-ųjų metų.
„Žalgirio“ Gimimas ir Pirmieji Žingsniai (1944-1956)
Kauno „Žalgiris“ įkurtas 1944 metais, karo metu. Tuo metu, kaip teigia Lietuvos sporto istorijos tėvu dažnai įvardijamas Algimantas Bertašius, komandoje nebuvo surinkti geriausi šalies krepšininkai, nes daugelis gabių žaidėjų buvo išsibarstę po įvairias Sovietų Sąjungos komandas dėl aktyvaus šaukimo į armiją. „Žalgiriui“ atstovavo tie, kas išvengė fronto, ir vyresnių kursų studentai.